Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-05 · Administracinė byla Nr. eAS-24-756/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-12Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
eAS-24-756/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02786-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Vaida Rasa Ragulskytės-Markovienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-24-756/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02786-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti 19 921,26 Eur dydžio lėšas, lygias pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 5 d. savarankiško užimtumo rėmimo (toliau – ir SUR) paraiškoje (toliau – ir Paraiška) prašomai subsidijai, esančias atsakovo Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) žinioje, kaip asignavimai 2021 metų antrojo etapo SUR paraiškoms subsidijuoti; 2) panaikinti Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. SD(19.2)-18721 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos tikslinimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 14 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. SD(19.2)-19621 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos atmetimo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą įtraukti pareiškėjo Paraišką į finansuojamų SUR projektų sąrašą ir skirti 19 921,26 Eur dydžio finansavimą.

Pareiškėjas nurodė, kad pateikė atsakovui Paraišką tikslu sukurti sau darbo vietą subsidijos pagalba, tačiau atsakovas 2021 m. spalio 14 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d sprendimais pareiškėjo Paraišką atmetė.

Pareiškėjas teigė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjui bus padaryta didelė žala, kurios atitaisyti bus neįmanoma kol galios skundžiamas 2021 m. spalio 14 d. sprendimas, pagal Paraišką nebus skirtas 19 921,26 Eur dydžio finansavimas, todėl jis neįsteigs Paraiškoje nurodytos įmonės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini) o neįsteigęs įmonės negalės vykdyti veiklos, plėtoti verslo ir iš tos veiklos negaus pajamų, o negavęs pajamų sau ir savo šeimos nariams negalės užtikrinti oraus pragyvenimo lygio (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-747/2014; LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje AS-899-575/2016). Pareiškėjas teigė, kad jam ir jo šeimai padarytos didelės materialinės žalos pasekmių ateityje nebus įmanoma pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., LVAT 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-827-624/2018).

Pareiškėjo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, SUR paraiškoms skirtos lėšos bus išdalintos kitiems pareiškėjams ir šioje byloje, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, atsakovas negalės atlyginti pareiškėjo patirtos žalos.

Atsakovo veiksmai priimant sprendimą dėl tiesioginės darbo priemonės yra tyčiniai, tikslu padaryti pareiškėjui nurodyto dydžio žalą ir, akivaizdu, ateityje tyčiniais išliks, nes iki šio Sprendimo atsakovo sprendimai buvo kardinaliai priešingi – atsakovas ne kartą priėmė sprendimus, kad turėtų būti įsigyjamas ilgalaikis materialus turtas, koks ir yra lengvasis automobilis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai neteisėtais 2021 m. spalio 14 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d sprendimais skuba įsisavinti lėšas ir skubiai padaryti taip, kad jų neliktų, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Jokie paraiškų pateikimą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia atsakovui galimybės neleisti už subsidijos lėšas remontuoti nuosavybės teise valdomas patalpas, todėl atsakovo neobjektyvus nurodymas planuojamus statybos darbus pakeisti kitomis priemonėmis, net ir vietoje planuojamo įsigyti lengvojo automobilio suradus kitą „tiesioginę“ statybos inžinieriaus darbo priemonę, yra tik neteisėtas pretekstas Paraišką atmesti iš anksto suplanavus, jog pareiškėjui per 5 kalendorines dienas, įskaitant savaitgalio dienas, nuo skundžiamo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo niekaip nepavyks paruošti 100 procentų naują paraišką ir todėl 19 921,26 Eur dydžio finansavimas nebus skirtas: per nurodytą terminą realiai niekaip pareiškėjas nesuspėtų išsiaiškinti, kas yra statybos inžinieriaus „tiesioginės“ darbo priemonės, nesuspėtų surasti ir apklausti tiekėjų bei gauti iš jų kainų pasiūlymų ir padaryti pasiūlymų suvestinę, nesuspėtų suskaičiuoti sąmatas, paruošti ir pateikti atsakovui paraiškos dokumentacijos, nesurastų, kokiais darbais galima būtų pakeisti nuosavybės teise valdomų patalpų remontą. Todėl, kad užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, reikalinga kuo skubiau taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tikslu 19 921,26 Eur ribose sustabdyti lėšų įsisavinimą skubiais neteisėtais atsakovo veiksmais.

Pareiškėjas taip pat manė, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, šiame ginče ne deklaratyviai turėtų būti atsižvelgta į proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo interesas šiame ginče yra kuo greičiau grįžti į darbo rinką įkuriant įmonę ir susikuriant sau darbo vietą subsidijos pagalba. Kas liečia šalių interesų pusiausvyrą - kitai ginčo šaliai, t. y. Tarnybai, tokio pačio intereso, t. y. lygiavertės atsvaros, būti negali. Pareiškėjo manymu, atsakovas šiame ginče gali būti suinteresuotas ne savo asmeniškai, bet tik kitų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjo, interesu, t. y. gali būti suinteresuotas tik viešuoju interesu.

Pareiškėjas tvirtino, kad pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę būtina, nes atsakovas manipuliuoja SUR paraiškoms finansuoti skiriamų lėšų dydžiu taip, kad SUR finansavimą gautų tik tos paraiškos, kurių pateikėjai patinka atsakovui, nes jis tų paraiškų neatmetė savo sprendimu dėl tiesioginių darbo priemonių priskyrimo įvairioms profesijoms. Manipuliuoti SUR paraiškoms skiriamų lėšų dydžiu atsakovui suteikia galimybę teisinio reglamentavimo dėl lėšų skyrimo SUR paraiškoms nebuvimas.

Pareiškėjo nuomone, pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl 19 921,26 Eur dydžio sumos reikalinga, nes atsakovas nuolat darys dirbtinas kliūtis, kad teismo sprendimas nebūtų tinkamai vykdomas, o Paraiška nebūtų finansuojama. Ypač aiškindamas, kad visos lėšos išnaudotos, arba jų likę mažiau, nei priteista, arba dar nepaskelbti SUR paraiškų pateikimo etapai, todėl lėšų teismo sprendimo vykdymui tuo momentu nėra ir pan. Apie atsakovo realiai daromas bet kokias išgalvotas dirbtinas kliūtis, tokias kaip, pavyzdžiui, „Pastatų ir konstrukcijų skaičiuojamųjų schemų“ priskyrimas statybos inžinieriaus tiesioginėms darbo priemonėms tam, kad atmesti Paraišką, patvirtina skundas teismui ir prie skundo pridedami įrodymai. Atsakovas, menkindamas teismo sprendimo reikšmę, bet kuriuo atveju tinkamai teismo sprendimo nevykdys, jei tik iš anksto nebus imamasi prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas po teismo sprendimo tik parašys nekonkretaus turinio raštą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, jokių kitų veiksmų realiai neatlikdamas. Anot pareiškėjo, rašyti naują skundą teismui dėl atsakovo nekonkretaus turinio rašto, kurį teisme galima bus vertinti tik kaip susirašinėjimą, nebus prasmės. Rezultate – nebus skirta subsidija, pareiškėjas neįsteigs įmonės, negaus pajamų, negalės plėtoti verslo, toliau bus registruotas Tarnyboje. Pareiškėjo nuomone, nurodomas aplinkybes patvirtina administracinė byla Nr. eI2-7473-644/2020. Tik, kai bus pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovas bus suinteresuotas būsimą teismo sprendimą įvykdyti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą įtraukti pareiškėjo Paraišką į finansuojamų SUR projektų sąrašą bei skirti 19 921,26 Eur dydžio finansavimą. Teismas šia nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2021 m. spalio 14 d. sprendimo panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 5 d. Tarnybai pateikė Paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo. Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyrius, vadovaudamasis Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 63.5 papunkčiu, 2021 m. spalio 14 d. sprendimu nustatė pareiškėjui terminą (iki 2021 m. spalio 21 d.) paraiškos trūkumams pašalinti. Kadangi nustatytu terminu pareiškėjas Paraiškos nepatikslino (trūkumų nepašalino), šioje byloje ginčijamu Tarnybos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo Paraiška buvo atmesta ir nenagrinėta.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas iš esmės nurodė bendro, hipotetinio pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių, jog pareiškėjui išmokėti 19 921,26 eurų sumą savarankiško užimtumo rėmimo priemonėms jau nebus galimybės, nes 2021 m. antro etapo lėšų paraiškoms finansuoti jau nebus likę, lėšos bus išdalintos kitiems paraiškų gavėjams, kad atsakovas ateityje nuolat darys dirbtinas kliūtis, jog teismo sprendimas nebūtų tinkamai vykdomas, o pareiškėjo paraiška nebūtų finansuojama. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Teismas šių aplinkybių nelaikė tomis, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo aktų priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Prašymo argumentai, kad atsakovas manipuliuoja savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoms finansuoti skiriamų lėšų dydžiu, jog finansavimą gautų tik tos paraiškos, kurių pateikėjai patinka atsakovui, kad atsakovas nuolat darys dirbtinas kliūtis, jog teismo sprendimas nebūtų tinkamai vykdomas, o paraiška nebūtų finansuojama ir pan., teismo vertinimu, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

III.

Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti 19 921,26 Eur dydžio lėšas, lygias pareiškėjo Paraiškoje prašomai subsidijai, esančias atsakovo žinioje kaip asignavimai 2021 metų antrojo etapo SUR paraiškoms subsidijuoti.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino nei vienos iš skunde teismui devyniuose punktuose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas nesutinka, kad su skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Anot pareiškėjo, šie įrodymai yra su skundu pateikti 2, 3, 4, 7, 9, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24 priedai.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiama nutartis turi būti konkreti, o ne visa apsiriboti tik abstrakčiais teismų praktikos citavimais, kuriuos pareiškėjas pats nurodė savo skunde.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo skundžiamoje nutartyje pareiškėjui bei atsakovui suprantamai, pagrįsdamas teisės aktais, išaiškinti savo nuomonę - iš kur tos lėšos atsiras, kai jų reikės teismo sprendimo įvykdymui, kodėl tuomet tomis lėšomis negalima naudotis ištisus metus kiekvieną dieną.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis galutinai užkerta kelią jo 2021 m. lapkričio 8 d. skunde teismui nurodytam tikslui pasiekti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ne tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, bet ir pateikė konkrečius įrodymus, kad atsakovas atliks veiksmus, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdyti bus neįmanoma. Anot pareiškėjo, teiginiai apie prielaidas skundžiamoje nutartyje vertintini tik kaip pirmosios instancijos teismo nenoras iš esmės įsigilinti į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (areštuoti lėšas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaidomis, pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, jog pareiškėjui išmokėti 19 921,26 eurų sumą savarankiško užimtumo rėmimo priemonėms jau nebus galimybės. Teismas pareiškėjo nurodomų aplinkybių nelaikė tomis, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismas taip pat akcentavo, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo aktų priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirame skunde nurodo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, lėšos, esančios Tarnybos žinioje, kaip asignavimai 2021 metų antrojo etapo SUR paraiškoms subsidijuoti, bus išdalintos kitiems pareiškėjams ir atsakovas negalės realiai įvykdyti pareiškėjo atžvilgiu priimto teigiamo teismo sprendimo. Pareiškėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo argumentai yra tik prielaidos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo prašymo pagrįstumą patvirtina prie skundo pridėti priedai (Paraiška, 2021 m. spalio 14 d. sprendimas, elektroninis susirašinėjimas su Tarnyba dėl Paraiškos tikslinimo, Tarnybos 2021 m. vasario 4 d. raštas, 2021 metais finansuojamų savarankiško užimtumo rėmimo projektų sąrašas, Pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. el. laiškas Tarnybai dėl informacijos apie SUR paraiškas pateikimo, pareiškėjo 2021 m. spalio 25 d. pakartotinis prašymas pateikti informaciją apie SUR paraiškas, Tarnybos 2020 m. kovo 16 d. raštas Nr. SD(19.2)-2289 „Dėl informacijos pateikimo“, individualus užimtumo veiklos planas, atsakovo 2021 m. vasario 19 d. raštas „Dėl individualaus užimtumo veiklos plano“). Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė konkrečius įrodymus, kad atsakovas atliks veiksmus, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdyti bus neįmanoma.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą, neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, tačiau pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą apsiriboja hipotetinio pobūdžio ir nepakankamai detalizuotais teiginiais, kad negalės įsteigti įmonės, plėtoti verslo, gauti pajamų, ir užtikrinti sau ir šeimos nariams pragyvenimo lygio. Pareiškėjo pateikti įrodymai yra susirašinėjimas su Tarnyba dėl Paraiškos, tačiau nepagrindžia pareiškėjo teiginius dėl neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką atsakovui, prašė subsidijuoti automobilio įsigijimą bei patalpų remontą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios Paraiškos atmetimas, savaime nesuponuoja, kad pareiškėjas patirs neatitaisomą ir sunkiai atitaisomą žalą ir per se tai yra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybes dėl neatitaisomos ir sunkiai atitaisomos žalos turi pagrįsti pareiškėjas, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Be kita ko, byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie sunkią savo ir šeimos finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teigiamo teismo sprendimo atveju pareiškėjo patirta galima žala ir galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamų sprendimų priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirame skunde nenurodė argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

Pareiškėjas nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teigiamo sprendimo atveju, atsakovas darys dirbtinas kliūtis ir sprendimo vykdymas bus neįmanomas. Pareiškėjo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina administracinė byla Nr. eI2-7473-644/2020. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pareiškėjo nurodoma byla, sprendžia, kad minėtos bylos duomenys pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir vertina kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę, todėl pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Minimoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Tarnybą sudaryti E. K. individualią „Profesinės reabilitacijos programą“, kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas, kaip prašoma pareiškėjo prašymuose. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašymą ir pranešti pareiškėjui apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas įvykdė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą, t. y. atsakovas priėmė Tarnybos 2021 m. vasario 4 d. raštą Nr. SD(19.2)-1989 „Dėl sprendimų priėmimo vykdant Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. EI2-7473-644/2020“ (toliau – ir Raštas), kuriame pasisakė dėl visų pareiškėjo prašyme pareiškėjo reikštų pageidavimų (reikalavimų). Rašte aptartos pareiškėjo individualaus užimtumo veiklos plano ir profesinės reabilitacijos programos sudarymo galimybės, stipendijos mokėjimo tvarka, taip pat įvertintos pareiškėjo galimybės dėl savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo bei dėl socialinės įmonės steigimo. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjas, manydamas, jog į jo prašymą buvo atsakyta netinkamai, turi teisę tokį atsakymą ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo veiksmų, vertinant SUR paraiškas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nevertintini nagrinėjant prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šiuo atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai savaime nepagrindžia nei vienos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos, todėl nėra reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjo argumentai susiję su viešuoju interesu, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas SpruogisVaida Urmonaitė-Maculevičienė