- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- eI2-650-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02786-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Ramūno Šarkos,
atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas E. K. skundo dalį, kuri 2021-11-17 teismo nutartimi priimta, palaikė ir prašė: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus 2021-11-03 sprendimą Nr. SD(19.2) - 19621 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos atmetimo“; 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti sprendimą įtraukti pareiškėjo 2021-09-05 paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo į finansuojamų SUR projektų sąrašą ir skirti 19921,26 eurų dydžio finansavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 dienos nedirba, negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, o nuo 2015 m. lapkričio 16 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. 2021-09-05 atsakovei padavė „Paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo“ (toliau - Paraiška), tačiau Užimtumo tarnyba 2021-10-14 sprendimu Nr. SD (19.2)-18721 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos tikslinimo“ nustatė trūkumus ir įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. spalio 21 d. juos pašalinti. Pareiškėjas su nustatytais trūkumais nesutiko, jų nešalino, dėl ko atsakovė skundžiamu 2021-11-03 sprendimu Nr. SD(19.2) - (19.2.136E) „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas) Paraišką atmetė.
Pareiškėjas nesutinka su nustatytais Paraiškos trūkumais, nes joje nurodyta darbo priemonė (lengvasis automobilis) yra tiesioginė ir netgi pagrindinė darbo priemonė steigiamos darbo vietos - statybos inžinieriaus (214202 Statybos inžinierius, Lietuvos profesijų klasifikatorius) darbo funkcijoms atlikti, todėl nėra pagrįstų pagrindų šią darbo priemonę iš paraiškos eliminuoti. Teikdamas Paraišką pagrindė, kaip darbo priemonė (lengvasis automobilis) yra tiesiogiai susijusi su steigiamoje darbo vietoje planuojamomis atlikti darbo funkcijomis, todėl, priešingai atsakovės teiginiams, jei lengvasis automobilis pripažįstama tiesiogine darbo priemone, nėra pagrindų Paraiškoje pakoreguoti prašomos subsidijos, nuosavų lėšų dydžio, o Paraiškoje nurodytą technologinį statybos darbų proceso aprašymą koreguoti nėra protingas siūlymas. Pareiškėjo teigimu, lengvasis automobilis gali būti laikomas Statybos inžinieriaus tiesiogine darbo priemone, nes iš pačios atsakovės interneto puslapyje patalpintų skelbimų dėl Statybos inžinierių įdarbinimo pasiūlymų matyti, kad visi darbdaviai pageidauja, jog būsimas darbuotojas turėtų B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o kartais ir patį nuosavą lengvąjį automobilį. Teigia, kad lengvasis automobilis reikalingas tiesioginėms statybos inžinieriaus funkcijoms vykdyti, nes neįmanoma parinkti statybos darbų metodo, vadovauti įvairių profesijų statybos darbininkams nenuvykus į statybos objektus. Taip pat nenuvykus į statybos objektą, neįmanoma patikrinti atliktų darbų kokybės. Be to, nei Lietuvos profesijų klasifikatoriuje prie Statybos inžinieriaus (214202), nei jokiuose teisės aktuose prie profesijų nėra išvardintos tiesioginės, netiesioginės, pagrindinės, nepagrindinės ar kitos rūšies tos profesijos darbuotojų darbo priemonės. Todėl tik pačios atsakovės subjektyvi nuomonė, dėl įvairioms profesijoms priskiriamų tiesioginių darbo priemonių, yra nepagrįsta teisės aktais. Pažymėjo, kad Užimtumo tarnybos interneto svetainėje yra pateikiama informacija apie SUR įgyvendinimą, kur nurodoma, jog subsidija skiriama tik su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms (įrankiams, įrengimams, mechanizmams) įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad lengvasis automobilis priskiriamas prie mechanizmų, pripažintina jog jis (lengvasis automobilis) yra statybos inžinieriaus tiesioginė darbo priemonė. Įvertinus, kad lengvasis automobilis bet kuriuo atveju yra reikalingas, Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1. papunktis nėra pažeisti, nes Paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos yra skirtos konkrečiai darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad lengvasis automobilis neturi būti eliminuojamas iš Paraiškos, nėra pagrindo planuojamus statybos remonto darbus pakeisti kitomis priemonėmis, kaip nurodo atsakovė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo prašyti pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos kopijos, kurioje darbingumo lygio vertinimas būtų ne „pakartotinis“, bet „pirminis“, nes tokios pažymos pateikti nereikalauja jokie teisės aktai, kurie reglamentuoja Paraiškos parengimą ir pateikimą. Šis atsakovės reikalavimas yra perteklinis. Be to, pati atsakovė šią pažymą gali operatyviau gauti tiesiogiai, neįtraukdama į šį nereikalingo biurokratizmo (nes reikalauja pažymos, kurią jau turi arba pati gali gauti) procesą E. K. kaip tarpininko.
Pareiškėjo nuomone, nereikalinga patikslinti Paraiškoje aprašytą planuojamą vykdyti veiklą, nurodant stacionari ar mobili darbo vieta - kaip tai numatyta patvirtintoje Paraiškos formoje (Paslaugų teikimo aprašo 23 priedas), nes Paraiška buvo pildoma internetine forma, kurioje tokio reikalavimo nėra. Pildant internetu, atsakovės sudarytos ir pateiktos internetinės formos taisyti neįmanoma, pildant pateiktą formą labai griežtai ribojamas simbolių (raidžių) skaičius, griežtai ribojamas pateikiamų priedų dydis megabaitais. Be to, atsakovė nepagrindžia, kokią įtaką jos sprendimui skirti ar neskirti lėšas nuosavo verslo kūrimui galėtų turėti informacija, kad bus įkurta stacionari arba mobili darbo vieta ir nepagrindė, kodėl iš su Paraiška pateikto technologinio statybos darbo proceso aprašymo nurodytų nuosavybės teise valdomų patalpų remonto ji pati negali to nusistatyti. Pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas pasirinkti arba tik stacionarią, arba tik mobilią darbo vietą yra nelogiškas, nes kuriama Statybos inžinieriaus darbo vieta vienu metu gali atitikti ir abu šiuos apibūdinimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo Paraiška atitinka Įstatymo, Tvarkos aprašo reikalavimams, surenka reikiamą balų skaičių, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti ir turi būti įtraukta į finansuojamų savarankiško užimtumo rėmimo projektų sąrašą bei skirtas finansavimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepimu bei teismo posėdžio metu su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, parama savarankiško užimtumo rėmimui (toliau – ir SUR) teikiama mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms. Paslaugų teikimo aprašo 82 punkte taip pat nurodyta, jog SUR paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti: 82.1. skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Šios nuostatos reglamentuoja, kad parama savarankiško užimtumo rėmimui gali būti teikiama tik su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu tiesiogiai susijusioms darbo priemonėms.
Pareiškėjas pateikė Paraišką statybos inžinieriaus darbo vietai įsteigti, planavo vykdyti statybų plėtros veiklą. Pareiškėjas planavo įsigyti lengvąjį automobilį. Paraiškoje prie steigiamai darbo vietai reikalingų darbo priemonių ir/ ar pritaikymo, montavimo, remonto bei lėšų joms įsigyti aprašymo ir pagrindimo yra pateikiama, kad lengvasis automobilis reikalingas statybos darbų užsakovų, architektų ir kt. projektuotojų, mūrininkų, tinkuotojų, betonuotojų, apdailininkų ir kt. statybos profesijos darbininkų bendram darbui organizuoti ir atliktų darbų kokybei kontroliuoti, ruošti pasiūlymus viešiesiems pirkimams.
Pareiškėjas pasirinko statybos inžinieriaus profesiją, kodas (duomenys neskelbtini) Šios profesijos aprašyme (statybos inžinierių pogrupis) aiškiai nurodytos ir išdėstytos šių profesijų atstovų funkcijos, būtent: statybos inžinieriai atlieka mokslo tiriamuosius darbus, projektuoja, vadovauja civilinės statybos darbams ir kontroliuoja jų atlikimą, tiria tam tikrų medžiagų technologinius aspektus ir konsultuoja šiais klausimais. Atliekamos užduotys: mokslo tiriamųjų darbų atlikimas, naujų statybos teorijų ir metodų kūrimas, rengimas ir esamų tobulinimas; tokių statinių, kaip tiltai, užtvankos, dokai, keliai, oro uostai, geležinkeliai, kanalai, vamzdynai, atliekų šalinimo ir potvynių kontrolės sistemos bei kiti stambūs statiniai, projektavimas ir konsultavimas šiais klausimais; statybos metodų, medžiagų panaudojimo, kokybės standarto parinkimas ir tikslus nustatymas bei vadovavimas statybos darbams; kontrolės sistemų įdiegimas, užtikrinant veiksmingą statinių funkcionavimą ir saugumą bei aplinkos apsaugą; pastatytų inžinerinių statinių priežiūros ir remonto organizavimas ir vadovavimas jam; dirvožemio ir uolų poslinkių, sukeltų statinių slėgio analizė ir statinių pamatų projektavimas; statinių stabilumo analizė ir jų statyboje naudotų medžiagų savybių pokyčių ir patvarumo bandymai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo Paraiškoje nurodytas lengvasis automobilis nesudaro sąlygų tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, pasirenkant steigti statybos inžinieriaus darbo vietą ir vykdant statybų plėtrą, t. y. lengvasis automobilis gali būti susijęs su statybos inžinieriaus funkcijų vykdymu, kaip ir su bet kuria kita pasirinkta vykdyti veikla, tačiau nėra susijęs tiesiogiai, kaip to reikalauja savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų nagrinėjimą reglamentuojantys teisės aktai. Iš Paraiškos matyti, kad lengvasis automobilis bus reikalingas nuvykimui pas statybos darbų užsakovus, architektus, projektuotojus, mūrininkus, tinkuotojus, betonuotojus, apdailininkus ir kt. statybos profesijos darbininkus, kas nepatenka į tiesioginį statybos inžinieriaus funkcijų vykdymą, t. y. nepatenka į statinių projektavimą ir konsultavimą, statybos metodų parinkimą, kūrimą, rengimą ir tikslų nustatymą, vadovavimą.
Atsakovė pažymėjo, kad Užimtumo tarnyba neteikia paramos ir nemoka subsidijos įmonės veiklai vystyti visa apimtimi, o skiria subsidiją tik konkrečiai darbo vietai įsteigti ir finansuoja tik tas darbo priemones, kurios tiesiogiai susiję su steigiamoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis. Nei Užimtumo tarnyba, nei kitos institucijos, tuo labiau teisės aktai nedraudžia pareiškėjui statybų plėtros veiklą vykdyti, ją vystyti ir organizuoti taip, kaip jis nori, t. y. statybos inžinieriui atliekant kelių ar keliolikos kitų darbuotojų darbo funkcijas, tačiau darbo priemonės steigiant tokią darbo vietą gali būti finansuojamos tik tos, kurios tiesiogiai susiję su aukščiau nurodytų funkcijų vykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad eliminavus darbo priemonę – lengvąjį automobilį, pareiškėjo buvo prašoma patikslinti Paraišką ir statybos remonto darbus pakeisti kitomis priemonėmis, susijusiomis su steigiamos darbo vietos statybos inžinieriaus tiesioginėmis darbo funkcijomis, nes nesant lengvojo automobilio, nebebus galima nustatyti ar prašomos lėšos nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio, kadangi tik patalpų remonto darbai nėra subsidijuojami (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).
Užimtumo tarnyba taip pat nurodė, kad ji turi teisę reikalauti pateikti pareiškėjo dokumentus, jeigu jie nepateikiami su Paraiška, kurie leistų įvertinti jo atitiktį SUR teisės aktų reikalavimams, t. y. įvertinti pareiškėją, ar jis yra darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis.
Atsakovė pažymėjo, kad Paslaugų teikimo aprašo 23 priedo 7 punkte „Trumpas planuojamos vykdyti veiklos ir steigiamos darbo vietos aprašymas“ aprašomojoje srityje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas turi nurodyti ar tai stacionari, ar tai mobili darbo vieta, todėl pareiškėjo argumentas, jog Užimtumo tarnyba Paraiškos pateikimo momentu nereikalavo nurodyti stacionari ar mobili darbo vieta, visiškai niekuo nepagrįstas.
Akcentavo, kad Užimtumo tarnyba 2021-10-14 rašte išsamiai nurodė Paraiškos tikslinimo faktines aplinkybes, priežastis, teisinį pagrindą, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 2021 m. spalio 21 d. nepatikslino nustatytų trūkumų, atsakovė, vadovaudamasi Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5. papunkčiu, priėmė sprendimą Paraišką atmesti ir toliau jos nenagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Bylos duomenimis 2021 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ Užimtumo tarnybai pateikė Savarankiško užimtumo rėmimo paraišką (toliau – Paraiška) subsidijai gauti. Kauno klientų aptarnavimo departamento Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) atlikusi Paraiškos ir jos priedų vertinimą, nustatė jos trūkumus, dėl ko Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus vedėjos sprendimu, t. y. 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. SD(19.2)-18721 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos tikslinimo“ (toliau – ir Tikslinimo raštas), įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. spalio 21 d. pašalinti Paraiškos trūkumus. Tikslinimo rašte nurodyta, kad Atrankos komisija, vadovaudamasi Paslaugų teikimo aprašo 85 punktu, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63 punktu ir 63.3., 63.4., 63.5. papunkčiais, vertindama paraišką pagal Paslaugų teikimo aprašo 24 priedą, kuriame nurodyti kritiniai ir nekritiniai vertinimo kriterijai, nustatė, jog Paraiška neatitinka 7.1, 7.2, 7.4, 8 ir 9 punktuose nurodyto nekritinio vertinimo kriterijaus. Tikslinimo rašte taip pat nurodyta, jog Atrankos komisija nustatė, kad:
1) Paraiškoje nurodytos darbo priemonės „Lengvasis automobilis“ nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos statybos inžinieriaus darbo funkcijoms atlikti (neatitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1. papunkčio reikalavimų), todėl turėtų būti eliminuota iš Paraiškos;
2) eliminavus iš Paraiškos vienintelę priemonę - lengvąjį automobilį, tik patalpų remonto darbai nėra subsidijuojami (Užimtumo įstatymo 44 str. 2 d., Užimtumo rėmimo aprašo 49 p.);
3) nepateikti 3 skirtingų tiekėjų pasiūlymai dėl planuojamų įsigyti darbo priemonių, taip kaip numato Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53.1.2. papunktis. Be šių pasiūlymų negalima nustatyti ar Paraiška atitinka Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.4. papunkčio nuostatas, tai yra ar paraiškos teikėjo nurodyta lėšų planuojamoms įsigyti darbo priemonėms suma neviršija paraiškos teikėjo pateiktuose 3 tiekėjų pasiūlymuose nurodytų kainų vidurkio;
4) nepateikta neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos kopija, kurioje darbingumo lygio vertinimas būtų ne „pakartotinis“, bet „pirminis“;
5) nenurodyta ar planuojama vykdyti darbo vieta bus stacionari ar mobili - kaip tai numatyta patvirtintoje Paraiškos formoje (Paslaugų teikimo aprašo 23 priedas).
Atrankos komisijai nustačius, kad pareiškėjas iki 2021 m. spalio 21 d. Paraiškos trūkumų nepašalino, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus vedėjos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. SD(19.2)-19621 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos atmetimo“ (toliau – Sprendimas) pareiškėjo Paraiška buvo atmesta ir toliau nenagrinėjama.
Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės priimto Sprendimo, kuriuo E. K. Paraiška buvo atmesta, teisėtumo ir pagrįstumo.
Savarankiško užimtumo rėmimo (toliau – SUR) priemonė organizuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) nustatyta tvarka, o SUR paraiškų pateikimo, nagrinėjimo ir vertinimo tvarka yra nustatyta Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) ir Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims apraše, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-163 „Dėl paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Paslaugų teikimo aprašas).
Paslaugų teikimo aprašo 85 punktas numato, kad Atrankos komisija nagrinėja ir vertina pateiktas SUR paraiškas pagal SUR paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams vertinimo formą (Aprašo 24 priedas). Pagal Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunktį, nustačius SUR paraiškos neatitiktį vertinant nekritinius Aprašo 24 priede numatytus atitikties vertinimo kriterijus, Atrankos komisija siūlo KAS vedėjui prašyti SUR paraiškos teikėjo pašalinti SUR paraiškos trūkumus. KAS apie priimtą sprendimą tikslinti SUR paraišką per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu informuoja SUR paraiškos teikėją apie nustatytus SUR paraiškos trūkumus ir nustato 5 darbo dienų terminą trūkumų pašalinimui, šį terminą skaičiuojant, nuo pranešimo apie nustatytus SUR paraiškos trūkumus išsiuntimo dienos. SUR paraiška gali būti tikslinama tik vieną kartą. Patikslinus SUR paraišką, Aprašo 24 priedas papildomas. Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5 papunktyje nustatyta, kad SUR paraiškos Nr. 1 teikėjams per Užimtumo tarnybos nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų, SUR paraiška Nr. 1 atmetama ir toliau nenagrinėjama.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas nešalino SUR paraiškos trūkumų, nėra. Pareiškėjas, nesutikdamas, kad jo pateikta Paraiška neatitiko teisės reikalavimų, iš esmės ginčijo atsakovės reikalavimą (Tikslinimo rašto 1 punktas) iš Paraiškos eliminuoti darbo priemonę (lengvąjį automobilį), kaip nesančią tiesiogine darbo priemone steigiamos darbo vietos (statybos inžinieriaus) darbo funkcijoms atlikti. Pareiškėjo teigimu, lengvasis automobilis reikalingas tiesioginėms statybos inžinieriaus funkcijoms vykdyti, nes neįmanoma parinkti statybos darbų metodo, vadovauti įvairių profesijų statybos darbininkams nenuvykus į statybos objektus. Taip pat nenuvykus į statybos objektą, neįmanoma patikrinti atliktų darbų kokybės, o atsižvelgiant į tai, kad lengvasis automobilis priskiriamas prie mechanizmų, pripažintina jog jis (lengvasis automobilis) yra statybos inžinieriaus tiesioginė darbo priemonė.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, parama savarankiško užimtumo rėmimui teikiama mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms. Paslaugų teikimo aprašo 82 punkte nurodyta, kad SUR paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti: 82.1. skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, akivaizdu, kad parama savarankiško užimtumo rėmimui gali būti teikiama tik su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu tiesiogiai susijusioms darbo priemonėms.
Kaip buvo minėta, pareiškėjas pateikė Paraišką statybos inžinieriaus darbo vietai įsteigti, planavo vykdyti statybų plėtros veiklą. Pareiškėjas planavo įsigyti lengvąjį automobilį. Paraiškoje prie steigiamai darbo vietai reikalingų darbo priemonių ir/ ar pritaikymo, montavimo, remonto bei lėšų joms įsigyti aprašymo ir pagrindimo yra nurodoma, kad lengvasis automobilis reikalingas statybos darbų užsakovų, architektų ir kt. projektuotojų, mūrininkų, tinkuotojų, betonuotojų, apdailininkų ir kt. statybos profesijų darbininkų bendram darbui organizuoti ir atliktų darbų kokybei kontroliuoti, ruošti pasiūlymus viešiesiems pirkimams.
Lietuvos profesijų klasifikatorius (toliau – LPK) yra patvirtintas 2013 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“. Pareiškėjo pasirinktos statybos inžinieriaus profesijos (LPK kodas – (duomenys neskelbtini)) aprašyme (statybos inžinierių pogrupis) nurodytos ir išdėstytos šių profesijų atstovų funkcijos, t. y., „statybos inžinieriai atlieka mokslo tiriamuosius darbus, projektuoja, vadovauja civilinės statybos darbams ir kontroliuoja jų atlikimą, tiria tam tikrų medžiagų technologinius aspektus ir konsultuoja šiais klausimais“. Atliekamos užduotys: „(a) mokslo tiriamųjų darbų atlikimas, naujų statybos teorijų ir metodų kūrimas, rengimas ir esamų tobulinimas; (b) tokių statinių, kaip tiltai, užtvankos, dokai, keliai, oro uostai, geležinkeliai, kanalai, vamzdynai, atliekų šalinimo ir potvynių kontrolės sistemos bei kiti stambūs statiniai, projektavimas ir konsultavimas šiais klausimais; (c) statybos metodų, medžiagų panaudojimo, kokybės standarto parinkimas ir tikslus nustatymas bei vadovavimas statybos darbams; (d) kontrolės sistemų įdiegimas, užtikrinant veiksmingą statinių funkcionavimą ir saugumą bei aplinkos apsaugą; (e) pastatytų inžinerinių statinių priežiūros ir remonto organizavimas ir vadovavimas jam; (f) dirvožemio ir uolų poslinkių, sukeltų statinių slėgio analizė ir statinių pamatų projektavimas; (g) statinių stabilumo analizė ir jų statyboje naudotų medžiagų savybių pokyčių ir patvarumo bandymai“.
Teismo vertinimu, Paraiškoje nurodytas lengvasis automobilis nesudaro sąlygų tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, pasirenkant steigti statybos inžinieriaus darbo vietą ir vykdant statybų plėtrą, nes tiesiogiai su darbo funkcijų atlikimu susijusios darbo priemonės laikytinos pagrindinės, esminės darbo priemonės, be kurių neįmanoma atlikti statybos inžinieriaus aukščiau nurodytų funkcijų.
Iš Paraiškos matyti, kad lengvasis automobilis bus reikalingas nuvykimui pas statybos darbų užsakovus, architektus, projektuotojus, mūrininkus, tinkuotojus, betonuotojus, apdailininkus ir kt. statybos profesijos darbininkus.
Teismas akcentuoja, kad nuvykti į darbą, į objektą ar pas klientus reikalinga visiems profesijų atstovams, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog visiems profesijų atstovams lengvasis automobilis yra būtina darbo priemonė, be kurios funkcijų vykdymas būtų neįmanomas. Jau buvo minėta, kad pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį bei Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunktį, parama darbo vietoms steigti teikiama, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms – skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Lengvojo automobilio įsigijimas, tam, kad juo būtų galima nuvykti į darbo vietą (objektą, biurą) ar pas klientus, nėra tiesiogiai susijusi su statybos inžinieriaus veikla, todėl lengvojo automobilio, kaip darbo priemonės, įsigijimo finansavimas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas kaip tinkamas pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę. Pareiškėjo planuojamai statybų plėtros veiklai pareiškėjo nurodyta darbo priemonė lengvasis automobilis yra skirta nuvykti pas statybos darbų užsakovus, architektus, projektuotojus, mūrininkus, tinkuotojus, betonuotojus, apdailininkus ir kt. statybos profesijos darbininkus, t. y. nuvykti iš taško A į tašką B, tačiau ne kokioms nors konkrečioms statybos inžinieriaus funkcijoms atlikti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo vykimas pas statybos darbų užsakovus, architektus, projektuotojus, mūrininkus, tinkuotojus, betonuotojus, apdailininkus ir kt. statybos profesijos darbininkus lengvuoju automobiliu nėra tiesioginių statybos inžinieriaus funkcijų atlikimas. Priešingu atveju, Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunktyje nurodytą nuostatą aiškinant taip, kaip ją supranta pareiškėjas, susidarytų situacija, jog asmuo, neturintis lengvojo automobilio, iš vis negalėtų vykdyti statybos inžinieriaus funkcijų, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis, kaip darbo priemonė (jei ji nėra specialios komplektacijos, skirtos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti), savaime nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo planuojama užsiimti veikla, o Užimtumo tarnyba neteikia paramos ir nemoka subsidijos įmonės veiklai vystyti visa apimtimi, nes skiria subsidiją tik konkrečiai darbo vietai įsteigti ir finansuoja tik tas darbo priemones, kurios tiesiogiai susiję su steigiamoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis, konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunkčiu nustatė Paraiškos trūkumus ir pareiškėjui jų nepašalinus, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo Paraišką.
Kiti atsakovės Tikslinimo rašte nurodyti Paraiškos trūkumai (2 ir 3 punktai) yra tiesiogiai susiję su lengvojo automobilio nepripažinimu tiesiogine darbo priemone (1 punktas), todėl taip pat pripažintini pagrįstais.
Apibendrinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad Užimtumo tarnyba 2021-10-14 Tikslinimo rašte aiškiai, plačiai ir išsamiai nurodė Paraiškos tikslinimo faktines aplinkybes, priežastis, teisinį pagrindą, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 2021 m. spalio 21 d. nepatikslino nustatytų trūkumų, atsakovė, vadovaudamasi Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5. papunkčiu, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą Paraišką atmesti ir toliau jos nenagrinėti. Dėl nurodytų aplinkybių, Užimtumo tarnybos 2021-11-03 sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti, tuo pačiu nėra teisinio pagrindo įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti sprendimą įtraukti pareiškėjo 2021-09-05 paraišką į finansuojamų SUR projektų sąrašą ir skirti 19921,26 eurų dydžio finansavimą.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.