Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, 2012 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, apgaule, pasinaudodamas nukentėjusiojo M. T. teisiniu neišprusimu ir piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, sudarydamas įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės srities specialistas, žadėdamas teikti teisines konsultacijas ir paslaugas, dėl kurių susitarė 2012-10-09 sutartyje dėl teisinės pagalbos, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, iš M. T. 2012-10-11 gavo 3000 Lt, bet minėtų teisinių paslaugų nesuteikė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, M. T. priklausantį, turtą – 3000 Lt.

Apklaustas teisme kaltinamasis I. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog su nukentėjusiuoju M. T. buvo pažįstami nuo tų laikų, kai jo mama dirbo mokytoja ir mokė jo brolį. Susitikę pasikalbėdavo, be to, jo prašymu į UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ buvo įdarbinęs jo seserį. 2012 m. spalio mėnesį Korsako g., prie parduotuvės „Norfa“ sutiko M. T., pradėjo kalbėtis. To pokalbio metu M. T. pasakė, kad turi bėdą su Švedijos darbdaviais, kad išėjęs iš darbo negavo atlyginimo maždaug apie 60000 skaičiuojant litais. M. T. paklausė, ar įmanoma kaip nors tuos pinigus atgauti, o jis jam paaiškino, kad reikia rašyti pretenzijas, pareikalavimus. M. T. sakė, kad darbdavys skolą sumokėjo profesinei sąjungai. M. T. pasakė, kad galima rašyti pretenziją, o jeigu neatsilieps, kreiptis į arbitražinį teismą ir prisiteisti skolą, pasakė, kad reikia dokumentų apie darbdavį, darbo užmokestį. M. T. pasakė, kad visi dokumentai yra Norvegijoje, grįžęs viską atsiųs. Grįžęs į Norvegiją, jis elektroniniu paštu atsiuntė darbdavio pavadinimą, profsąjungos pavadinimą, nurodė skolos sumą, jokių oficialių dokumentų neatsiuntė. Su M. T. susirašinėjo elektroniniu paštu. Surašęs teisinių paslaugų sutartį, išsiuntė ją elektroniniu paštu pasirašyti, išrašė sąskaitą už paslaugas 3000 litų sumai. Buvo susitarta, kad visas procesas kainuos 6000 litų, pirminis įnašas yra 3000 litų, kiti pinigai turėjo būti sumokėti, jeigu būtų buvęs pasiektas teigiamas rezultatas, o jeigu tokio rezultato nebūtų, jo prašymu pinigai būtų grąžinti. Vykdydamas sutartį, siuntė paklausimus darbdaviui ir profesinei sąjungai, į tuos paklausimus jokių atsakymų negavo, todėl buvo parengtas ieškinio projektas arbitražiniam teismui. Iš pradžių jis skambino į Švediją savo pažįstamam advokatui H. L., kuris patarė siųsti pretenzijas į profsąjungą. M. T. pranešė, kad turi būti pateikti rašytiniai įrodymai, bent pažyma, kad jis dirbo, kokia tiksliai buvo neišmokėta suma, kad būtų galima grįsti ieškininius reikalavimus, nes arbitražinis teismas pats įrodymų nerenka, jiems turi būti viskas pateikta. Negavus tų dokumentų neturėjo galimybės pateikti ieškinio arbitražiniam teismui. M. T. reikalavo, kad viską darytų skubiai. Pasikeitus darbovietei – nebedirbant AB „(duomenys neskelbtini)“, nebegalėjo naudotis šios bendrovės telefonais. Todėl M. T. jam negalėjo priskambinti. Vėliau pats nusiuntė M. T. savo telefono numerį. M. T. jį skubino, prašė atsiųsti skenuotus dokumentus, tačiau tuo metu jis to padaryti negalėjo. Po to, kai gavo pranešimą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, pats paskambino M. T., bet šis pasakė, kad nieko nebesprendžia, o viską sprendžia jo advokatas. M. T. sakė, kad gali grąžinti paimtus pinigus, tačiau M. T. savo sąskaitos nenurodė, pareikalavo, kad sumokėtų 60000 Lt. Tokia suma yra neadekvati. Sudarydamas sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, nežinojo, kad M. T. dirbo Švedijoje nelegaliai, kad jis neturi ir nepateiks jam jokių dokumentų. Jeigu M. T. būtų pateikęs dokumentus, žalą arbitražinis teismas būtų priteisęs. M. T. žinojo, kad jis yra teisininkas, ne advokatas. Reikiamą išsilavinimą jis turi, nes yra baigęs G. Stulpinienės vadybos kolegiją, įgijęs verslo juriskonsulto kvalifikaciją, buvo arbitražinio teismo steigėju ir buvo įtrauktas į arbitrų sąrašą. M. T. apgauti ir užvaldyti jo pinigus tikslo neturėjo.

Nukentėjusysis M. T. teisme parodė, jog kaltinamąjį I. B. pažinojo, kadangi mama mokė jo brolį, be to, gyveno kaimynystėje. Geri draugai nebuvo, bet susitikę pasisveikindavo ir pasikalbėdavo. Iš sesers pasakojimo žinojo, kad I. B. yra ar teisininkas, ar advokatas, nes sesuo dirbo televizorių gamykloje ir sakė, kad buvo kažkokia byla su darbo santykiais ir kad I. B. atstovavo profsąjungai. Nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo Švedijoje. Darbdavys jam liko skolingas 150 tūkstančių švediškų kronų. 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje išvažiavo dirbti į Norvegiją ir tuo reikalu nebeužsiėmė. 2012 metais, grįžęs atostogų į Lietuvą, su žmona eidamas iš parduotuvės sutiko I. B.. Pasisveikino ir pasikalbėjo. Papasakojo, kad jam Švedijoje neišmokėjo darbo užmokesčio, kad darbdavys neišmokėtą darbo užmokestį pervedė profsąjungai, kuri, kadangi nebebuvo jos nariu, pinigų jam negrąžino. I. B. pasakė, kad visus pinigus galima išsiieškoti, užtikrino, kad byla 100 procentų laimima, per keturis mėnesius atgaus pinigus. I. B. sakė, kad turi pažįstamų advokatų Švedijoje, kad dėl pinigų išieškojimo dirbs dvi kontoros, tai yra jo – Lietuvoje ir kita Švedijoje. I. B. sakė, kad byla laimina, kitokių bylų nesiima. Tuomet jis paprašė padėti pinigus išsiieškoti ir paklausė, kiek tai kainuos. I. B. pasakė, kad 6000 litų, ir pasakė, kad jam reikės darbovietės pavadinimo, profsąjungos pavadinimo ir visų turimų dokumentų. I. B. pažadėjo visus dokumentus atsiųsti, kai grįš į Norvegiją. Grįžęs į Norvegiją, elektroniniu paštu I. B. nusiuntė profsąjungos pavadinimą, darbo sutarties nesiuntė, nes jos neturėjo. Su I. B. kalbėjosi telefonu ir rašydavo elektroninius laiškus. Po kurio laiko I. B. pasakė, kad jo reikalu kalbėjosi su švedų advokatais, kurie tuo jau užsiėmė, pareikalavo iš profsąjungos pinigų, pasakė, kad atsiųs sutartį ir kad reikia pervesti pinigus 3000 Lt. Po to I. B. atsiuntė sutartį, joje nebuvo jo parašo, buvo tik vardas ir pavardė, asmens kodas, tą sutartį pasirašė ir ją I. B. išsiuntė paštu, taip pat į jo sąskaitą, kurią I. B. nurodė elektroniniu paštu, pervedė 3000 litų. Kad sumokėjo tuos pinigus, iš I. B. jokio dokumento negavo. Tokią sumą nurodė pats I. B., sutartyje buvo įvardinta 6000 litų, kaip avansinis mokestis 3000 litų, o kitą dalį būtų turėjęs sumokėti, kai būtų atgavęs pinigus. Po to laukė, kada bus išieškoti pinigai. Su I. B. bendravo elektroniniu paštu, telefonu, siuntė SMS žinutes. I. B. sakė, kad procesas vyksta, kad viskas gerai. Praėjus keturiems mėnesiams, paskambino telefonu, jis nekėlė ragelio, į elektroninius laiškus neatsakė, jeigu atsakydavo, tai jis nesuprasdavo naudojamų teisinių terminų. Praėjus daugiau kaip pusei metų suprato esąs apgautas. Tuomet kreipėsi į teisininkus. Atrodo, jog 2013 metais paskambinus I. B. pasakė, kad viską nutraukiąs, taip pat nurodė, jog sumokėjo iš savo sąskaitos 1200 litų žyminį mokestį, kreipiantis į Vilniaus arbitražą. Sutiko tuos pinigus pervesti I. B.. I. B. reikalavo pinigus pervesti ne į jo sąskaitą, o siųsti paštu arba greituoju būdu. Jis tą prašymą įvykdė. Nuo to laiko jam su I. B. susisiekti nepavyko, todėl teisininkas surašė dokumentus ir kreipėsi į prokuratūrą. Patyrė 4200 litų turtinę žalą, kurią sudaro I. B. persiųsti pinigai. Taip pat patyrė kitą turtinę žalą dėl teisininkų paslaugų apmokėjimo, kelionių išlaidų. Patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 30000 litų.

Kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2013-05-14 pareiškimu nukentėjusysis M. T. pridėjo dokumentus: 1) 2012-10-11 3000 Lt pavedimą į I. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog buvo sumokėtas pradinis honoraras už teisines paslaugas; 2) susirašinėjimą elektroniniu paštu tarp M. T. ir I. B. – 2012-10-09 8.34 val. I. B. laiške nurodė „pirm, taio as nuo 2006 m. tapau tarptautinės teisininkų asiociacijos (AEA; web.puslapis www.aeuropea.com.) nariu, o ten musu, patikek, simtai... Tai va, kolegos pasiule tavo skola susigrazinti per 4 menesius, veikdami baudžiamojo istatymo, del sukčiavimo ir turto (piniginiu lesu) pasisavinimo“, 2012-10-09 13.16 val. I. B. laiške nurodė „o galu gale yra ir tai, kad mes esame apsidraude savo veiklas“, 2012-10-10 8.42 val. I. B. laiške nurodė „siunčiu tau sutarti ir saskaita apmokėjimui. T., man reikia pervesti pinigėlius švedams, jie jau vakar issiunte raginima profsąjungai. Ledus lauziame. Siaip, jei turi galimybe, tai geriausias atvejas yra ne per banka, o ten yra kažkaip daromos pinigines perlaidos. Na pasiskaityk. Jei ka rasyk man sms, nes turiu didely valdybos posėdi“, 2012-12-05 11.12 val. I. B. laiške nurodė „pagal ieskini gaunasi taip: 1. –delspinigiai uz paveluota atsiskaityma – 54.900,00 SEK; 2. –palukanos – 22.500,00 SEK, VISO 77.400 SEK, apie 31.000,00 LT. Kaip ir sakiau, pagal LR CK normas byla butu nagrinėjama Vilniaus arbitraže. Nesikreipus i teisma, profsajungos gali traktuoti, kad tu sutikai, jog negauto DU dalis liktu jiems, kaip uz tavo atstovavima. M., spresk pats, ar einam i teisma, ar ne. Priteisima GARANTUOJAM (tik aisku reikalingas zyminis mokestis)“; 3) 2012-10-09 sutartį dėl teisinės pagalbos, sudarytą tarp M. T. ir I. B. Individualios teisinės veiklos biuro, sutarties 1.1.1. p. nurodyta, jog I. B. Individualios veikos biuras įsipareigoja atstovauti klientą santykiuose su trečiaisiais asmenimis dėl 150000 Švedijos kronų darbo užmokesčio ir su tuo susijusiomis išmokomis skolos išieškojimo iš darbdavio Skogn och Tra Torup AB darbuotojų sąjungos (profsąjungos) Skogs och Trafacket, parengti procesinius dokumentus dėl delspinigių ir baudų, už pavėluotą atsiskaitymą priteisimą, atstovauti klientą teismuose; 1.1.2. p. nurodyta, kad įsipareigoja kliento vardu išreikalauti sutarties 1.1.1 punkte nurodytų veiksmų atlikimui bei kitai teisinei pagalbai atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš trečiųjų asmenų, atstovauti klientui visuose Lietuvos respublikos ir užsienio valstybių valdžios ir valdymo, savivaldos ir kt. institucijose, visuose Lietuvos respublikos ir užsienio įmonėse, valstybinėse įstaigose, organizacijose, surašyti, pasirašyti ir pateikti bet kokius minėto pavedimo vykdymui reikalingus dokumentus; 3.1. p. nurodyta, jog už teikiamas pagal šią sutartį teisines paslaugas Klientas įsipareigoja mokėti kontorai 6000 Lt honorarą, 3.4.1. p. nurodyta - 50 proc. honoraro – 3000 Lt, klientas privalo sumokėti kontorai už suteiktas teisines paslaugas ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo šios Sutarties sudarymo momento; 4) 2012-10-09 sąskaitą faktūrą, serija BAL Nr. 0002/10/12, išrašytą I. B., pirkėjui M. T. už teisines paslaugas pagal 2012-10-09 sutartį 3000 Lt sumai. (1 tomas, 22-37 lapai).

2013-08-09 Šiaulių apskrities VMI rašte Nr. (27.4-30-3)-RD-1974 nurodyta, kad I. B. nuo 2006-06-29 pagal išduotą individualios veiklos pažymą turi teisę vykdyti šias veiklas: bendrieji patarimai ir konsultacijos; teisinių dokumentų rengimas; konsultacijos ir juridinis atstovavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose; konsultacijos ir atstovavimas darbo ginčuose. Individualios veiklos pažyma išduota neterminuotam laikotarpiui. Įregistruojant individualią veiklą kartu su prašymu mokesčių mokėtojas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. (1 tomas, 46 lapas).

2013-07-31 Studijų kokybės vertinimo centro rašte Nr. S-1642 pateikta informacija, kad ši įstaiga apie I. B. mokymąsi užsienio mokymo įstaigose duomenų neturi. (1 tomas, 47 lapas).

Įvairios Lietuvos mokymo įstaigos pateikė informaciją, kad I. B. jose nestudijavo. (1 tomas, 48-60, 63-71 lapai).

Iš duomenų apie I. B. turimose sąskaitose atliktas finansines operacijas, gautų iš AB „Šiaulių bankas“, AB „Snoro bankas“, AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB „Swedbank“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, AB „Citadelės“ bankas, UAB „Medicinos bankas“, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, AS „SMP Bank“ Lietuvos filialo, matyti, jog iš šių sąskaitų žyminiai mokesčiai mokėti nebuvo; AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2012-10-15 užfiksuotas pinigų pervedimas iš M. T. (6417 NOK, valiutos konversija, keitimo kursas 0,4633, suma 2968,04 Lt). (1 tomas, 75, 76-118 lapai).

I. B. pateiktoje priedo prie aukštesniojo mokslo diplomo (be numerio) kopijoje nurodoma, jog I. B. 1997 m. įstojo į G. Stulpinienės vadybos kolegiją, 2000 m. baigė verslo teisės specialybės kursą ir jam suteikta verslo juriskonsulto kvalifikacija. (1 tomas, 62 lapas).

I. B. taip pat pateikė sutarties Nr. 4 kopiją, iš kurios matyti, jog 2011-09-09 sudaryta sutartis tarp Tarptautinio studijų ir mokymo instituto ir I. B. dėl studijų (1 tomas, 163 lapas) bei pažymėjimų apie dalyvavimą seminaruose kopijas (1 tomas, 165-172 lapai).

Teisme I. B. pateikė raštų „Skogs och Trafacket“, „Skog och Tra Torup AB“, kopijas, civilinio ieškinio dėl skolos priteisimo projekto kopiją, duomenis, kad nuo 2005-04-09 iki 2008-08-06 buvo Lietuvos Arbitražo asociacijos valdybos nariu (2 tomas, 141-142, 166-169, 143-144, 145-148 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog I. B. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis I. B. kaltę neigia, nurodydamas, jog užvaldyti nukentėjusiojo M. T. pinigines lėšas tikslo neturėjo ir atliko visus galimus veiksmus pagal su nukentėjusiuoju M. T. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, teismas jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir remiasi nuosekliais nukentėjusiojo M. T. parodymais, patvirtinamais kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis M. T. teisme tvirtino, jog pasikalbėjus su I. B., šis jį patikino, kad visą jam neišmokėtą darbo užmokestį galima atgauti ir tai nesudėtinga padaryti, tvirtino, jog turi pažįstamų advokatų Švedijoje, kad Švedijoje dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio dirbs švedų advokatai, o Lietuvoje dirbs I. B. kontora, tą patį I. B. tvirtino telefoninių pokalbių metu ir susirašinėjant elektroniniu paštu, I. B. sudarė kvalifikuoto teisininko įvaizdį, todėl juo patikėjo, pasirašė teisinės pagalbos sutartį, pervedė 3000 Lt dydžio pradinį honorarą ir 1200 Lt sumą, kuri turėjo padengti I. B. išlaidas žyminio mokesčio sumokėjimui, tačiau teisinės paslaugos jam nebuvo suteiktos, sumokėtas honoraras, nors buvo žadėta, nebuvo grąžintas. Šiuos parodymus patvirtina nukentėjusiojo pateikti I. B. rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose jis tikino, kad yra išsiųsti raginimai profesinei sąjungai, kad dirba švedai, kad pinigų priteisimas garantuojamas. Nors kaltinamasis I. B. teisme teigė, kad vykdydamas teisinės pagalbos sutartį atliko visus įmanomus veiksmus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė – nėra jokių duomenų, kad laiškai, kurių kopijas kaltinamasis pateikė teismui, būtų buvę išsiųsti, nėra duomenų, kad jis būtų reikalavęs iš kokių nors įmonių, įstaigų ar organizacijų teisinės pagalbos sutartyje nurodytų dokumentų ir informacijos, nėra jokių duomenų apie kontaktavimą su kokiais nors Švedijos advokatais bei apie tokių advokatų atliktus veiksmus, ieškinys, kurio projektas buvo pateiktas teismui, jokiam arbitražui nebuvo pateiktas, nors I. B. nukentėjusįjį įtikino, kad sumokėjo žyminį mokestį. Todėl teismas laiko, jog kaltinamojo parodymai apie jo atliktus veiksmus yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais įrodymais, kuriuos būtų galima patikrinti teisme. Nors kaltinamasis I. B. teigė, jog turi teisininko kvalifikaciją, jokie tai patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti – kaltinamojo pateikta priedo prie aukštesniojo mokslo diplomo kopija, patvirtinta paties I. B., neįrodo, kad jis mokėsi ir baigė G. Stulpinienės vadybos kolegiją, nes šis priedas be diplomo negalioja, ką kvalifikuotas teisininkas privalo žinoti, be to, priede nenurodytas diplomo numeris, nenurodyti daugumos pagrindinių dalykų įvertinimai, nenurodyta, kokius baigiamuosius egzaminus I. B. laikė, nenurodyta diplominio darbo tema, diplominio darbo įvertinimas, šis priedas nepasirašytas, todėl negali būti laikomas dokumentu. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamasis I. B. neturi teisininko kvalifikacijos, nes jis teisės mokslų nėra baigęs, o jo narystė profesiniu pagrindu susikūrusioje organizacijoje teisininko kvalifikacijos nesuteikia, ta aplinkybė, kad I. B. vykdė oficialią veiklą pagal 2006-06-29 išduotą individualios veiklos pažymą, jo kvalifikacijos nepatvirtina, nes norint vykdyti individualią veiklą jokie mokslo baigimo dokumentai mokesčių inspekcijai neturi būti pateikiami. Todėl teismas laiko, jog kaltinamasis I. B., žinodamas, jog neturi reikiamos kvalifikacijos ir žinių, pakankamų ginti nukentėjusiojo M. T. interesus, žinodamas, jog nukentėjusysis neturi darbo sutarties, todėl nėra žinoma, kokia gali būti ginčo sprendimo tvarka, ar yra numatytos arbitražinės išlygos, apgaule, primygtinai įtikinėdamas galimumu prisiteisti neišmokėtą darbo užmokestį, garantuodamas priteisimą, nurodydamas, kad jo veikla yra apdrausta, nors jokie tai patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, iš anksto turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo M. T. pinigines lėšas ir jas užvaldė, teisinė pagalbos nesuteikė, honoraro negrąžino, todėl jo veikoje yra sukčiavimo, tai yra, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. B., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis I. B. anksčiau neteistas, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina bausmė – bauda.

Nukentėjusysis M. T. pateikė 56500 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis I. B. savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, tačiau teismas laiko, jog ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusysis M. T. pateikė dokumentą, patvirtinantį pradinio honoraro – 3000 Lt sumokėjimą, taip pat nurodė, jog sumokėjo 1200 Lt žyminiam mokesčiui, kurį neva sumokėjo I. B., padengti. Šių aplinkybių kaltinamasis neginčijo. Todėl teismas laiko, jog šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant 1216,40 EUR (4200 Lt) patirtai turtinei žalai atlyginti. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiojo patirtą kitokią turtinę žalą, jis nepateikė, todėl kita ieškinyje nurodoma turtinė žala negali būti priteisiama. Nukentėjusysis patyrė stresą, pažeminimą, nepatogumus, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas laiko, jog nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl priteistina neturtinė žala mažintina iki 500 eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nukentėjusiojo M. T. patirtos išlaidos 1013,67 EUR (3500,01 Lt) dėl teisinės pagalbos suteikimo, patvirtintos pateiktais dokumentais, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Taip pat nukentėjusiajam iš kaltinamojo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteistinos nukentėjusiojo patirtos jo atstovavimo teisme išlaidos (900 EUR). Kelionės išlaidos nepriteistinos, nes M. T. nepateikė teismui prašymo atlyginti šias išlaidas, jos nebuvo pripažintos proceso išlaidomis, todėl negali būti išieškotos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL dydžio (1883 EUR) bauda.

Įpareigoti I. B. baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę I. B. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiojo M. T. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš I. B. nukentėjusiajam M. T. 1216,40 EUR (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 40 euro centų) turtinei žalai atlyginti, 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1913,67 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus trylika eurų 67 euro centus) išlaidoms, patirtoms advokatų paslaugoms apmokėti, atlyginti, iš viso 3630,07 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 07 euro centus).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.