Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-798-71/2010

34.4.3.;122.4.; 128.19.

NUTARTI S

2010 m. gruodžio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-536-304/2010 pagal pareiškėjų A. E. ir B. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š. , Telšių apskrities VMI dėl termino priimti palikimą pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. Š. (įtraukta į bylą 2010-04-14 teismo posėdžio metu, teismo protokoline nutartimi b.l. 32) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjų A. E. ir B. R. pareiškimą pratęsti terminą velionės E. R. palikimui priimti (b. l. 88-89).

1. Nurodo, kad pareiškėjams apie K. R. atsisakymą nuo testamento buvo žinoma E. R. laidotuvių metu, todėl pareiškėjai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo;

2. Teismas bylos įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertino paviršutiniškai, neįsigilindamas į esmę. Nurodo, kad notaro G. P. parodymai vertintini kritiškai, nes notaro pranešimas pareiškėjams, negali pagrįsti palikimo priėmimo termino praleidimą.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. LR CK 5.50 str. 2 d. yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal LR CK 5.57 str. 1 d. teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal LR CK 5.12 straipsnį, palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Įstatymų leidėjas nepateikė nei pavyzdinio, nei juo labiau baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios būtų traktuotinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kiekvienu konkrečiu atveju tai yra vertinamoji aplinkybė.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų A. E. ir B. R. senelė, bei suinteresuoto asmens E. Š. mama - E. R. (b. l. 6). Telšių rajono 3-ajame notarų biure yra užvesta E. R. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusiosios dukra E. Š. yra padavusi pareiškimą apie palikimo priėmimą (b. l. 31). Mirusioji E. R. testamentu visą savo turtą paliko sūnui K. R. (b. l. 60), tačiau testamentinis įpėdinis nuo palikimo atsisakė pareiškimu, tvirtintu 2009-11-20 Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės A. G. , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Kiti įstatyminiai įpėdiniai palikimo taip pat atsisakė. Dukra B. M. palikimo atsisakė pareiškimu, tvirtintu 2009-11-04 Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės A. G. , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). R. R. palikimo atsisakė pareiškimu, tvirtintu 2009-11-05 Telšių raj. notaro G. P. , reg. NR. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Mirusiosios sūnui V. R. , gyvenančiam JAV, 2010-04-06 įteiktas pranešimas, kuriame nurodoma, kad jei nesikreips į teismą dėl fakto nustatymo, kad palikimą priėmė ir valdo ir apie tai nepraneš Telšių raj. 3-ajam notarų biurui, tai paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą bus išduotas mirusiosios dukrai E. Š. (b. l. 31). Iš pareiškėjų A. E. ir B. R. , gimimo liudijimų, matyti, kad pareiškėjų tėvas B. R. (b. l.7,8), mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.10). Iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų notaro G. P. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai apie E. R. , a.k(duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini) , palikimą sužinojo 2010-01-06 iš 3-ojo notarų biuro notaro G. P. (b. l. 11).

Apeliantės argumentą, kad pareiškėjams apie K. R. atsisakymą nuo testamento buvo žinoma E. R. laidotuvių metu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu. Šią aplinkybę paneigia 2009-11-20 tvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės A. G. , reg. Nr. (duomenys neskelbtini). testamentinio įpėdinio K.R. pareiškimas nuo palikimo atsisakymo (b. l. 31) Kadangi K. R. tik 2009-11-20 teisiškai įformino atsisakymą nuo testamentinio palikimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjams, senelės E. R. mirties dieną (duomenys neskelbtini), tikrai negalėjo būti žinoma apie testamentinio įpėdinio atsisakymą nuo testamento. Įrodymų, kad pareiškėjams laidotuvių metu buvo žinoma apie K.R. atsisakymą nuo testamento, apeliantė E. Š. nepateikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apie teisę į palikimo dalį, mirus E. R. , pareiškėjai sužinojo tik gavę 2010-01-06 Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. pranešimą (b. l. 11), todėl per notaro nurodytas 10 dienų, nepažeidžiant nustatyto termino, kreipėsi į teismą. Apeliantės argumentas, kad notaro pranešimas pareiškėjams, negali pagrįsti palikimo priėmimo termino praleidimą, laikytinas atmestinu. Testamentinio ir įstatyminių įpėdinių atitinkamų juridinių veiksmų patvirtinimas notarų kontorose laiko atžvilgiu, patvirtina pareiškėjų nurodomą aplinkybę, kad tik gavę notarų biuro 2010-01-06 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo apie testamentu palikto turto atsisakymą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, todėl atmeta atskirojo skundo argumentą dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nežinojimo apie tai, kad palikimo gavėjas K. R. atsisakė palikimo.

Kolegija, atsižvelgdama į paveldėjimo tikslus, į tai, jog, esant objektyviai galimybei pareiškėjams paveldėti su pirmos eilės įpėdine, jie lygiateisiškai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po senelės mirties, be to, įvertinant tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas užvestoje paveldėjimo byloje dar nėra išduotas ir suinteresuotų asmenų teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti pratęstas.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti apeliantė (LR CPK 178 str.), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos nutartį, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 dienos nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 dienos nutartį palikti nepakeistą.