Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. Š. ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovės V. Š. šeima dėl netinkamo elgesio ( girtavimo ir nesirūpinimo sūnumi A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ) 2009 m. buvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, jai teiktos paslaugos, tačiau atsakovės elgesys nesikeitė. Todėl teismo 2018-04-25 sprendimu vaiko tėvui M. V. tėvo valdžia buvo apribota neterminuotai, o V. Š. – laikinai, nes jos elgesys tuo metu pagerėjo – ji šiek tiek domėjosi sūnumi, su juo bendravo ir pan. Tačiau vėliau ji su kitu sugyventiniu, gyvendami (duomenys neskelbtini), vėl ėmė nuolat girtauti, dėl ko nustojo su sūnumi bendrauti. (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus K. J., kuriuo atsakovė taip pat nesirūpino. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 sprendimu K. atžvilgiu jos motinos valdžia apribota neterminuotai. Šiuo metu atsakovė vėl apsigyveno pas savo tėvą (duomenys neskelbtini), yra bedarbė, darbinga 45 proc. dėl psichikos susirgimo. Ji sūnaus A. faktiškai neišlaiko ( pagal turimus duomenis, jam 03 mėn. Ir 04 mėn. skyrė po 6 EUR ). Jos gyvenimo sąlygos yra blogos, vaikui ten gyventi būtų nesaugu. Be to, nėra pagrindo manyti, kad jos elgesys ateityje galėtų pasikeiti ir ji pradėtų sūnumi rūpintis. Pats vaikas su mama bendrauti nori, tačiau gyventi pas ją nenori. Todėl prašo ieškinį tenkinti.

Vaikas A. V. teismo posėdyje neapklaustas, tačiau nėra ginčo ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad jis nori tik bendrauti, bet ne gyventi su mama ( užfiksuota VTAS ir centro atstovių paaiškinimuose, 2020-07-03 vaiko nuomonės išklausymo akte – 83 l., 2020-02-12 nuomonėje – 45 l., kt. ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-248-322/2018 laikinai apribota V. Š. motinos valdžia ir neterminuotai apribota M. V. tėvo valdžia sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; A. V. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre; iš V. Š. priteistas materialinis išlaikymas sūnui A. po 60 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį … iki pilnametystės ( 6-10 l. ).

Visi byloje apklausti asmenys nurodo ir tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ( 11, 12-28, 29-30, 35-44 l. ), kad minėto teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu atsakovė V. Š. stengėsi keisti gyvenimo būdą - dalyvavo programoje, lankė psichologo konsultacijas, gydėsi nuo priklausomybių ligų, dirbo ir kt., kas detaliai nurodoma Šiaulių miesto Socialinių paslaugų centro rašte ( 33-34 l. ), tačiau nuo 2019 m. pavasario vėl ėmė girtauti, neprižiūrėti kartu gyvenančio sūnaus K. J.. Pati V. Š. tai pripažįsta ( paaiškinimas teismo posėdyje, 2020-03-12 paaiškinimas – 46 l., įrašas teismo šaukimo pažymoje – 71 l., Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5118-1042/2020 V. Š. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ( LITEKO sistemos duomenys ). Sprendime konstatuota, kad V. Š. dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių ( kliūčių ) vengė ir tebevengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Ji piktnaudžiauja alkoholiu, nededa pastangų gydytis nuo priklausomybės, nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos, nesiekia ir nebando atkurti ryšio su vaiku, todėl negali užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų vaikui augti; taip pat ateityje nėra tikimybės, jog atsakovė gali pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme ir imtis visų priemonių, kad užtikrintų savo sūnui tinkamas bendravimo ir gyvenimo sąlygas ( 9 p. ). Visos šiame sprendime konstatuotos aplinkybės atsakovei tinka ir vaiko A., gyvenančio globos institucijoje, atžvilgiu – V. Š. su juo negyvena, bendrauja itin retai ( 3 – 4 kartus per metus ), faktiškai neišlaiko ( išieškomos itin nedidelės sumos per antstolį, pati duoda tik mažaverčių dovanų ), yra nusišalinusi nuo jo priežiūros bei auklėjimo, nededa pastangų jį susigrąžinti ir pati tai pripažįsta, todėl nėra pagrindo manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti.

Tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti ( LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, t. y. nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principas - prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos CK 3.180 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šiame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų ( šiuo atveju – motinos ) veiksmus ( neveikimą ), kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams, įvertinti šių veiksmų pobūdį ir konstatuoti tėvų kaltę. Esant visoms šioms aplinkybėms vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kuris taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei taikyti sankcijas tėvui ( motinai ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės V. Š. akivaizdžiai tyčinio netinkamo elgesio ( girtavimo, sūnaus nepriežiūros ir pan. ) 2016 m. paėmus sūnų A. iš šeimos ir apgyvendinus Vijurkų vaikų globos namuose ( dabartinis pavadinimas metu – centre ), atsakovė visą šį ilgą daugiau kaip 4 metų laikotarpį ( nes rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas šiuo klausimu priimtas 2016-03-29 – 8 l. ) globos vietoje sūnų lankė retai, išlaikymo jam beveik neteikė ( aptarta aukščiau), netinkamo gyvenimo būdo pakeisti nepajėgė ( ką patikimai patvirtina teismo sprendimas sūnaus K. atžvilgiu ). Todėl nėra pagrindo manyti, jog padėtis artimoje ateityje galėtų pasikeisti ( Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. ).

Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad augindama sūnų A. atsakovė piktnaudžiauvo alkoholiu, nesirūpino juo ir nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų, t. y. vengė atlikti motinos pareigas. Po sūnaus paėmimo iš šeimos atsakovė gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, žalingų įpročių ( girtavimo ) ir netinkamo elgesio ( nesirūpinimo pajamomis ir gyvenamąja aplinka, nesirūpinimo sūnumi, neišlaikymo jam neteikimo ) neatsisakė. Todėl konstatuojama, kad dėl atsakovės kaltės ( jos netinkamo gyvenimo būdo ir nenoro pasikeisti ) nepilnametis sūnus A. faktiškai yra likęs be motinos globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Todėl atsakovės motinos valdžia apribotina neterminuotai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. ). Nors atsakovė yra neįgali ( darbingumas 45 proc. - 32 l. ) dėl psichikos susirgimo, visi aptarti įrodymai patvirtina, kad ji su vaiku negyvena ir juo nesirūpina visų pirma ne dėl sveikatos būklės, o dėl sąmoningai pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo, todėl yra pagrindas apriboti jos motinos valdžią ( Lietuvos CPK 3.180 str. ), o ne atskirti vaiką nuo motinos ( Lietuvos CPK 3.179 str. ).

Materialinio išlaikymo teikimo vaikui ir vaiko laikinosios globos klausimai yra išspręsti teismo 2018-04-25 sprendimu.

Nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atsakovė yra atleista ( VGTPT Šiaulių skyriaus 2019-07-02 sprendimas – 80-81 l. ), todėl šis ( Lietuvos CPK 96 str. ) ir teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimo ( Lietuvos CPK 99 str. ) klausimai nesprendžiami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.