Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1287-912/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
2A-1287-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17567-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Atsakovas
UAB „Biuro draugas“
Ieškovas
O. L.
Kategorijos
  • 1.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1287-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17567-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 1.3.7.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Biuro draugas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį UAB „Biuro draugas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovės UAB „Biuro draugas“ priešieškinį ieškovei O. L. dėl priedų skyrimo, mokėjimų pripažinimo neteisėtu bei jų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) 1370,92 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; 2) 668,99 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (iki šio reikalavimo sumažinimo – 1071,15 Eur); 3) 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 2878,07 Eur už vėlavimą atsiskaityti; 4) 5 proc. metines procesines palūkanas 5) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 13 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė dirbo atsakovės direktore. Ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pateikė atsakovės akcininkui prašymą atleisti ją iš darbo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, atleidusi ieškovę iš darbo, su ja iki galo neatsiskaitė, liko skolinga 1370,92 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017 kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Ieškovės teigimu, per visą darbo laikotarpį, jai nesuteiktos kasmetinės atostogos. Jų likutis yra 30,45 dienos. Atsakovė nurodė tiek pat ieškovės nepanaudotų atostogų dienų. Netesybų dėl vėlavimo atsiskaityti ieškovė prašė už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. (už pradelstą 131 darbo dieną).

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų, t. y. sutiko, kad ieškovei būtų priteista 194 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., taip pat 129 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovė prašė atmesti kitus ieškovės reikalavimus. Atsiliepime nurodyta, kad darbo sutartyje ieškovei nustatytas 86,89 Eur (300 Lt) mėnesinis darbo užmokestis. Už 2017 m. kovo ir balandžio mėn. ieškovei priklauso po 86,89 Eur, už 2017 m. gegužės mėn. – 39,50 Eur, iš viso – 213,28 Eur (atskaičius 9 proc. Sodros mokesčių – 194,09 Eur). Ieškovė neteisėtai sau pasiskyrė 531,86 Eur priedų. Atsakovė prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti netesybas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 2878,07 Eur suma neteisinga, nes ieškovė neteisingai skaičiuoja 3 mėn. darbo užmokestį, dirbtų dienų skaičių (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.), vienos dienos darbo užmokestį, neteisingai taiko Vyriausybės 20187 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-362 patvirtinta 21 darbo diena esant penkių darbo dienų savaitei. Ieškovės vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, atskaičius mokesčius ir įtraukiant priedus prie atlyginimo, būtų 18,75 Eur, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir neįtraukiant priedų prie atlyginimo – 4,24 Eur. Ieškovės vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, padauginus iš 21 dienos ir atskaičius mokesčius, gaunama 534,24 Eur netesybų suma (4,24 Eur x 21 d. x 6 mėn.), kurios galėtų prašyti ieškovė. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės darbo diena buvo trumpesnė negu 8 val. Dėl to, skaičiuojant ne vienos dienos, bet vienos valandos vidutinė darbo užmokestį, netesybos yra dar mažesnės, t. y. 492,48 Eur. Ieškovė buvo direktorė, todėl galėjo sau išsimokėti visas reikiamas sumas, nes atsakovės sąskaitoje buvo lėšų.

4. Priešieškinyje atsakovė prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. kiekvieną mėnesį (išskyrus 2016 m. sausio–kovo mėn.) neteisėtai skyrėsi sau priedus prie mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyje; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės 3295,17 Eur, kuriuos ieškovė neteisėtai sau išsimokėjo kaip priedus; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 5 proc. procesinių palūkanų.

5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė be pagrindo kiekvieną mėnesį sau pasiskyrė ir išsimokėjo tokius priedus prie darbo užmokesčio: 2015 m. lapkričio mėn. – 87,69 Eur; 2015 m. gruodžio mėn. – 78,83 Eur; 2016 m. balandžio mėn. – 106,18 Eur; 2016 m. gegužės mėn. – 166,14 Eur; 2016 m. birželio mėn. – 219 Eur; 2016 m. liepos mėn. – 269 Eur; 2016 m. rugpjūčio mėn. – 380 Eur; 2016 m. rugsėjo mėn. – 380,93 Eur; 2016 m. spalio mėn. – 320,93 Eur; 2016 m. lapkričio mėn. – 323,68 Eur; 2016 m. gruodžio mėn. – 370,93 Eur; 2017 m. sausio mėn. – 370,93 Eur; 2017 m. vasario mėn. – 220,93 Eur. Ieškovė taip pat skyrėsi priedus, bet neišsimokėjo už 2017 m. kovo ir balandžio mėn. (314,57 Eur ir 345,83 Eur). Atsakovės akcininkas nepriėmė sprendimų dėl priedų ieškovei. Atsakovės įmonėje nėra tvarkos priedams ir premijoms skirti.

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė atmesti priešieškinį, nurodė, kad priedai mokėti visiems atsakovės darbuotojams. Atsakovės akcininkas žinojo apie tai, nereiškė pretenzijų. Jis pats taip pat buvo atsakovės darbuotojas, gaudavo priedus ir premijas. Atsakovė ginčija ieškovės (bendrovės vadovės) sprendimus, todėl praleido 3 mėn. ieškinio senaties terminą. Ieškovės nuomone, ji teisingai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį. Ieškovės paskaičiuotas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) yra 21,97 Eur. Už 2017 m. kovo–gegužės mėn. ieškovė paskaičiavo 690 Eur, 350 Eur ir 330,92 Eur (9 dienas) neišmokėtą darbo užmokestį, iš viso – 1370,92 Eur. Tai atitinka atsakovės paskaičiavimą. Ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. perdavė atsakovės akcininkui visus atsakovės dokumentus. Dėl to ieškovė teigia, kad ji iš darbo atleista 2017 m. gegužės 9 d., bet ne 2017 m. gegužės 19 d. Tuo metu ieškovė visas atsakovės sąskaitoje buvusias lėšas pervedė tiekėjams, todėl sau neišsimokėjo jokių lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu patenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 1370,92 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 668,99 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2878,07 Eur netesybų ir 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės 155 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei mokėjo didesnį mėnesinį darbo užmokestį negu darbo sutartyje nustatytasis. Teismas nurodė, kad atsakovės darbovietėje buvo praktika, pagal kurią ieškovei mokėti priedai prie darbo užmokesčio, nors nėra akcininko sprendimų ir bendrovės vadovo patvirtintos tvarkos dėl priedų skyrimo ir mokėjimo. Aplinkybę, kad atsakovės darbuotojams anksčiau mokėti ir šiuo metu mokami priedai prie darbo užmokesčio, patvirtinto teismo posėdyje paaiškinimus teikusi atsakovės buhalterinę apskaitą anksčiau tvarkiusi ir šiuo metu atsakovės direktore dirbanti J. J.. Pastaroji ir ieškovė, susirašinėdamos elektroniniu paštu, taip pat aptarinėjo priedus. Teismas įvertino tai, kad iki tol, kol pareiškė priešieškinį (t. y. iki 2018 m. rugsėjo 17 d.), atsakovė neginčijo ieškovei paskirtų ir išmokėtų priedų prie darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė to, jog priedai ieškovei išmokėti ne laiku ir neteisėtai. Dėl to teismas atmetė priešieškinį.

9. Teismas pabrėžė, kad priešieškinyje atsakovė ginčija ieškovės, kaip atsakovės vadovės sprendimus dėl priedų skyrimo ir išmokėjimo. Nurodytam reikalavimui pareikšti taikomas 3 mėn. ieškinio senaties terminas (DK 220 straipsnio 1 dalis; CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Atsakovė praleido nurodytą terminą.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė tai, jog jos vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 21,97 Eur. Dėl to teismas nurodė, kad paskaičiavimas, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimus, pagrįstas. Atsakovė pateikė duomenį, kad atostogos ieškovei suteiktos du kartus – nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., taip pat nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 23 d. Nurodytų atostogų atostoginių paskaičiavime užfiksuota, kad atostoginiai ieškovei paskaičiuoti ne pagal 86–89 Eur vidutinį vienos dienos atlyginimą, bet pagal didesnį atlyginimą, t. y. atlyginimą kartu su priedais. Teismas nustatė, kad atsakovė skolinga ieškovei 1370,92 Eur darbo užmokesčio ir 668,99 Eur už nepanaudotas atostogas. Teismas nurodė, kad ieškovė, išeidama iš darbo, negalėjo iš atsakovės sąskaitos išsimokėti visų su išėjimu iš darbo susijusių išmokų, nes nepakako atsakovės lėšų atsiskaityti su tiekėjais ir ieškove. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove ne dėl pastarosios kaltės. Taigi teismas ieškovei iš atsakovės priteisė netesybas už vėlavimą atsiskaityti (DK 147 straipsnio 2 dalis).

11. Atmetęs priešieškinį ir patenkinęs ieškinį, teismas valstybei iš atsakovės priteisė 148 Eur žyminio mokesčio ir 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 155 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą, priimti naują: 1) patenkinti ieškinį iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 194,09 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 129,11 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atmesti kitus ieškinio reikalavimus; 2) patenkinti priešieškinį – pripažinti, kad ieškovė neteisėtai sau pasiskyrė ir išsimokėjo priedus prie atlyginimo, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei išsimokėtus priedus. Apeliaciniame skunde pareikštas taip pat ir alternatyvus reikalavimas – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas vadovavosi ne rašytiniais įrodymais (kurie, parengti ieškovei dar esant atsakovės vadove) ir objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti. Teismas rėmėsi ieškovės neteisingai pateiktais skaičiais. Dėl to ieškovei du kartus priteistas darbo užmokestis už tą patį 2017 m. kovo mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – viena, paskaičiuota atsakovės (šią sumą ieškovė priskyrė prie neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. gegužės mėn.), kita – kaip savarankiškas ieškovės reikalavimas.

12.2. Atsakovė galėtų būti laikoma skolinga ieškovei 725,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 2017 m. kovo – gegužės mėn. (350 + 400 – 60 + 35,95 = 725,95). Nurodytą aplinkybę patvirtina darbo užmokesčio žiniaraščiai, kurie parengti tuo metu, kai ieškovė buvo atsakovės vadovė. Ieškovė neteisingai paskaičiavo 1370,92 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (350 + 690 + 330,92 = 1 370,92). Ieškovė neįvertina to, kad ji sau už 2017 m. vasario mėn. išsimokėjo 60 Eur daugiau (paskaičiuotas 300 Eur, bet išmokėtas 360 Eur darbo užmokestis). Skaičiuodamas darbo užmokestį už 2017 m. balandžio mėn., ieškovė nepagrįstai prie paskaičiuotų 400 Eur prideda buvusio mėnesio (t. y. kovo mėn.) neišmokėtą darbo užmokestį, t. y. 290 Eur (350 – 60 = 290). Ieškovė nepagrįstai paskaičiavo 330,92 Eur darbo užmokestį už 2017 m. gegužės mėn. Atsakovė šią sumą paskaičiavo kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. 35,95 Eur darbo užmokestis už nurodytą mėnesį ir 294,97 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

12.3. Net pripažinus, kad atsakovė skolinga ieškovei 725,95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, svarbu tai, kad nurodytos sumos dalys yra dvi: 194,09 Eur darbo užmokestis ir 531,86 Eur priedai prie atlyginimo. Juos atsakovė pasiskyrė ir išsimokėjo savavališkai, todėl ieškovė turi teisę gauti tik 194,09 Eur nesumokėto darbo užmokesčio.

12.4. Teismas nevertino 668,99 Eur kompensacijos, kurią priteisti prašė ieškovė. Ieškovei skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir netesyboms paskaičiuoti, nesivadovauta Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 ir 2017 m. birželio 21 d. nutarimu patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu.

12.5. Ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra ne 21,97 Eur, bet 18,75 Eur. Atsakovė įrodė, kad ieškovė, dirbdama direktore, turėjo 27 dienas kasmetinių atostogų. Nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. ieškovei priklausė kompensacija ne už 48,755 dienas, bet už 30,45 dienas kasmetinių atostogų. Ieškovės trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis buvo ne 1 340 Eur, bet 1 050 Eur. Nuo 20017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ieškovė dirbo be 61, bet 56 dienas, nes ji kelias dienas sirgo (buvo nedarbinga).

12.6. Vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (18,75 Eur) reikėjo padauginti iš nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų ir iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto metinio darbo dienų koeficiento (Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto aprašo 8, 10 punktai). Teismas to nepadarė. Atsakovė paskaičiavo 294,97 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Prie kompensacijos pridėjus 725,95 Eur nesumokėtą darbo užmokestį, iš viso ieškovei priklausytų 1020,92 Eur (294,97 + 725,95 = 1020,92).

12.7. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė neteisėtai skyrėsi ir išsimokėjo priedus, tai jos vienos dienos darbo užmokestis būtų 4,24 Eur ir jai priklausytų 1269,11 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (4,24 Eur x 30,45 d. = 129,11 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

12.8. Teismas neteisingai paskaičiavimo netesybas, nes nesivadovavo ir Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu. Vadovaujantis nurodytu aprašu ir laikant, kad ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 4,24 Eur, už 6 mėn. būtų 534,24 Eur netesybos, o skaičiuojant pagal vidutinį valandinį darbo užmokestį – 492,48 Eur.

12.9. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika priedų skyrimo, mokėjimo, buvusio vadovo kaltės dėl jo vadovautos įmonės neatsiskaitymo su juo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2012). Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė buvo atsakovės direktorė, disponavo įmonės lėšomis ir galėjo sau laiku išsimokėti nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas neteisingai įvertino ieškovės sprendimą sumažinti atsakovės skolas tiekėjams. Dėl to atsakovei kilo didesnių neigiamų padarinių, nes vietoj nedidelių netesybų tiekėjams atsakovė privesta mokėti dideles netesybas ieškovei. Teismas nevertino atsakovės sąskaitoje buvusių lėšų likučio.

12.10. Teismas rėmėsi neteisingais teiginiais. Aplinkybę, kad atsakovė buvo nenuosekli ir nesąžininga, kad atsakovės sąskaitoje buvo nepakankamai lėšų, teismas laikė ieškovę teisinančia, bet atsakovės akcininką kaltinančia aplinkybe. Atsakovę teismas laikė nesąžininga, bet ieškovės tokia nelaikė, nors ieškovė sudubliavo reikalavimus ir nutylėjo esmines aplinkybes. Teismas vadovavosi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais paskaičiavimais, neįvertino, kad jie neteisingi.

Atsiliepimas

12.11. Atsakovės akcininkas ir buhalterė nežinojo, kad ieškovė be pagrindo sau skiriasi priedus. Aplinkybę, kad ieškovė neteisėtai skyrėsi priedus, atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį. Pati ieškovė sukūrė praktiką, kai priedai buvo skiriami be pagrindo. Ji neparengėm nepatvirtino priedų skyrimo tvarkos.

12.12. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. 3 mėn. ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes atsakovė priešieškinyje neginčija konkrečių juridinio asmens valdymo organo sprendimų. Ieškovė iš esmės nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. Tokiems reikalavimams netaikomas 3 mėn. ieškinio senaties terminas. Atsakovė patyrė žalos, kai prarado lėšas, kurias ieškovė neteisėtai išsimokėjo kaip priedus. Dėl to taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovė atsakovei padarė žalos ne kaip darbuotoja, bet kaip valdymo organas.

12.13. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės įgalinimai nutrūko 2017 m. birželio 28 d. nurodytą dieną atsakovės akcininkas paskyrė naują direktorių. Tai nereiškia, kad iki tol tęsėsi atsakovės įgalinimai. Ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo ir atsakovės akcininkas daugiau jos nematė.

12.14. Ieškovė iš esmės atsisakė dalies reikalavimų, nes sumažino kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį nuo 1071,15 Eur iki 668,99 Eur. Dėl to teismas turėjo ieškovei iš atsakovės priteisti ne visas bylinėjimosi išlaidas, bet tik jų dalį.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti šį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas teisingai paskaičiavo 1 370,92 Eur neišmokėtą darbo užmokestį. Ne tik atsakovė, bet taip pat ir ieškovė pateikė teismui buhalterinės apskaitos dokumentus. Juose skiriasi įrašyti duomenys apie ieškovės paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Atsakovė buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. J. negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi ieškovės ir atsakovės pateiktuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

13.2. Teismas teisingai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas turėjo vadovautis teisės normomis, galiojusiomis ieškinio pareiškimo dieną (2017 metų DK 6 straipsnio 7 dalis). Dėl to atsakovės argumentai, susiję su Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto aprašo nuostatomis, neaktualūs. Teismas teisingai vadovavosi Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo 5.4, 6 punktais.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Teismas teisingai paskaičiavo netesybas. Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo 7 punktas, kurį cituoja atsakovė, netaikomas netesyboms skaičiuoti. Turėjo būti taikomas Aprašo 5 punktas. Teismas pagrįstai jį taikė. Net skaičiuojant pagal valandinį vidutinį darbo užmokestį, būtų gauta ta pati suma, nes darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per atitinkamą laikotarpį valandų skaičiaus.

13.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra ieškovės kaltės dėl to, kad ji sau neišsimokėjo lėšų išeidama iš darbo.

13.5. Teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, nes atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimų.

13.6. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes byloje buvo 4 posėdžiai, reikėjo susipažinti su ikiteisminės bylos duomenimis. Maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato sugaištą laiką yra 5526,04 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

14. Byloje kilo klausimai dėl, nutraukus darbo sutartį, bendrovės vadovei neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų už uždelsimą atsiskaityti dydžio.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir vienintelis atsakovės akcininkas 2014 m. lapkričio 13 d. pasirašė darbo sutartį. Ieškovė pradėjo dirbti atsakovės direktore. Ieškovei nustatytas 2 val. per dieną darbo laikas ir 86,89 Eur darbo užmokestis. Ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pateikė atsakovės akcininkui prašymą atleisti ją iš darbo tą pačią dieną. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų bazėje nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta 2017 m. gegužės 19 d. Atsakovės akcininkas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu atleido ieškovę iš darbo laikė, kad nuo šios dienos nutrūko jos įgaliojimai. Ieškovė 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbo ginčų komisija 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nes jis paduotas praleidus 3 mėn. terminą.

17. Naujasis DK įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Tuo metu, kai ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo, galiojo 2002 metų DK. Dėl to šalių santykiams taikomas 2002 metų DK (2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis).

18. Pagal 2002 metų DK 127 straipsnio 1 dalį, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Vadovaudamasi nurodyta darbo teisės norma, atsakovė turėjo įforminti ieškovės atleidimą iš darbo, t. y. priimti akcininko sprendimą 2017 m. gegužės 29 d. ir pranešti apie darbo santykių pabaigą Sodrai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. pranešė Sodrai apie darbo sutarties su ieškove nutraukimą, atsakovės akcininkas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu atleido ieškovę iš pareigų. Pažymėtina, kad darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju faktą. Jeigu darbdavys nurodytą pareigą vykdo netinkamai, t. y. laiku neįformina darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo, taip jam tenka neigiamų padarinių rizika.

19. Uždarosios akcinės bendrovės vienintelio akcininko sprendimas yra pagrindas, kuriuo užfiksuojama darbo sutarties su bendrovės vadovu nutraukimas (ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalį, bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

20. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis ABĮ 37 straipsnio nuostatomis atsakovės akcininkas turėjo iki 2017 m. gegužės 24 d. (per 15 dienų nuo ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. prašymo gavimo) priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės akcininkas nurodytą sprendimą priėmė 2017 m. birželio 28 d., t. y. vėliau negu nustatyta ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje. Dėl to, vadovaujantis nurodyta ABĮ nuostata, ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis turėjo pasibaigti 2017 m. gegužės 25 d.

21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji laiko, jog darbo sutartis pasibaigė tą dieną, kurią ji nurodė prašyme atleisti ją iš darbo, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. Nuo nurodytos dienos ji į darbo vietą nebeatvyko, nebevykdė darbo funkcijų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, tai pat ir apeliaciniame skunde nurodė, kad taip pat laiko, jog ieškovės darbo sutartis pasibaigė 2017 m. gegužės 9 d. Nepaisant to, kad atsakovė (ieškovės darbdavys) pavėlavo tinkamai įforminti darbo santykių su ieškove pabaigą, abi šalys (darbuotoja ir darbdavys) sutaria, kad daro sutartį lako nutrūkusią tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. Dėl to teisėjų kolegija darbo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių darbo teisiniai santykiai baigėsi 2017 m. gegužės 9 d., t. y. tą dieną, kurią ieškovė nurodė savo prašyme atleisti ją iš darbo.

22. Pagal 2002 metų DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

23. Pirmiausia pasisakytina dėl priešieškiniu ginčijamų priedų, kuriuos ieškovė, būdama atsakovės direktorė, išsimokėjo papildomai prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, dirbdama atsakovės direktore. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovei, tiek kitiems atsakovės darbuotojams, taip pat ir atsakovės akcininkui, kaip darbuotojui, buvo mokami priedai prie mėnesinio atlyginimo. Nurodytas aplinkybes patvirtino šiuo metu atsakovės direktorės pareigas einanti J. J., anksčiau tvarkiusi atsakovės buhalterinę apskaitą. Atsakovės akcininkas nepriėmė sprendimų, kuriais būtų nusprendęs išmokėti ieškovei priedus prie mėnesinio darbo užmokesčio. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės darbovietėje buvo praktika mokėti darbuotojams priedus prie mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyse, o atsakovė nepaneigė nurodytos aplinkybės.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė priešieškinį pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. kovo–gegužės mėn., taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Priešieškinis pareikštas teisme 2018 m. rugsėjo 17 d. Pagal ABĮ 19 straipsnio 10 dalį, CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Taigi priešieškinis dėl bendrovės vadovo pasiskirtų priedų pripažinimo neteisėtais pareikštas praėjus daugiau negu metams nuo tokių priedų išmokėjimo. Per nurodytą laiko tarpą atsakovės akcininkas, naujoji vadovė turėjo galimybių sužinoti apie priedų ieškovei išmokėjimo faktą, bet nenurodė priežasčių, kodėl praleido ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.

25. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį ir ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio dydį skaičiavo vadovaudamasis ne tik darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu, bet taip pat kas mėnesį ieškovei išmokėtais priedais prie šio darbo užmokesčio.

26. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovei neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1370,82 Eur darbo užmokestį, nesumokėtą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d.

27. Atsakovė pateikė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (T. 1, b. l. 121, 122, 123, 124, 127, 128, 133). Juos, išskyrus 2017 m. balandžio mėn. žiniaraštį, pasirašė ieškovė, kaip atsakovės direktorė, ir buhalterė J. J. (ji veikė būdama atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „Lenseta“ atstove). Pagal įvardytus žiniaraščius, ieškovei už 2017 m. kovo mėn. paskaičiuotas 401,46 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 350 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Už 2017 m. balandžio mėn. ieškovei paskaičiuotas 469,60 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 400 Eur atskaičius mokesčius. Nurodytos sumos atitinka sumas, kurios įrašytos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje 2017 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (T. 1, b. l. 32). Pagal nurodytą pažymą, už 2017 m. gegužės mėn. ieškovei paskaičiuotas 39,50 Eur darbo užmokestis (iki 2017 m. gegužės 9 d.) (lentelės 5 grafa-stulpelis). Darbo užmokesčio už 2017 m. vasario mėn. žiniaraštyje ieškovei paskaičiuota 394,74 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 300 Eur atskaičius mokesčius (T. 1, b. l. 162). Iš DGK išreikalautoje darbo ginčo byloje yra ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. į ieškovės sąskaitą sumokėjo 360 Eur algą už vasario mėn. (DGK darbo ginčo byla Nr. APS-36-7554; b. l. 9). Taigi atsakovė permokėjo ieškovei 60 Eur darbo užmokestį už vasario mėn. Ieškovė būdama atsakovės direktorė davė nurodymą išmokėti didesnį darbo užmokestį negu paskaičiuotas ir jos pačios patvirtintinas žiniaraštyje darbo užmokestis už 2017 m. vasario mėn. Tai – skaičiavimo klaida. Ji yra pagrindas dėl skaičiavimo klaidos permokėto užmokesčio dydžiu mažinti ieškovei priteistiną darbo užmokesčio dydį (DK 224 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad iš viso nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. ieškovei nesumokėta 850,56 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (401,46 + 469,60 + 39,50 – 60 = 850,56).

28. Ieškovė neteisingai paskaičiavo jai neišmokėtą darbo užmokestį, nes neatėmė 60 Eur darbo užmokesčio permokos už 2017 m. vasario mėn., išmokėtos jai 2017 m. balandžio 3 d. Taip pat ieškovė pareikalavo iš esmės dvigubo darbo užmokesčio už 2017 m. balandžio mėn., t. y. prie už balandžio mėn. paskaičiuoto 400 Eur darbo užmokesčio pridėjo 290 Eur darbo užmokestį, paskaičiuotą už 2017 m. kovo mėn. (400 + 350 – 60 = 690). Be to, darbo užmokestį už 2017 m. gegužės mėn. ieškovė paskaičiavo kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas (39,50 Eur darbo užmokestis + 334,10 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 42,68 Eur mokesčiai = 330,92 Eur) (2017 m. gruodžio 31 d. pažymos 5, 7, 13, 14 grafos-stulpeliai) (T. 1, b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytų klaidų, kurias padarė ieškovė, paskaičiuodama neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m. kovo–gegužės mėn.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

29. Pagal 2002 metų DK 177 straipsnio 2 dalį, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kas metines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

30. Tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo (2017 m. gegužės 9 d.), galiojo Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas.

31. Pagal nurodyto aprašo 8 punktą, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

32. Pagal pirmiau nurodyto aprašo 7.2 punktą, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

33. Ieškovė reikalavo 668,99 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė pateikė kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą (T. 1, b. l. 102). Nurodytame dokumente įrašyta, kad ieškovė atostogavo 27 kalendorines dienas, nepanaudojo 43,50 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2017 m. vasario mėn. ieškovės darbo užmokestis buvo 394,74 Eur, 2017 m. kovo mėn. – 401,46 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 432,72 Eur (neskaičiuojant 36,88 Eur ligos pašalpos), iš viso – 1228,92 Eur (394,74 + 401,46 + 432,72 = 1228,92). Nurodytus mėnesius ieškovė dirbo 56 darbo dienas.

34. Skaičiuojant pagal atsakovės pateiktus duomenis, ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis yra 21,95 Eur (1228,92 Eur : 56 d. = 21,95 Eur). Atsakovė teigia, kad ieškovės vienos dienos darbo užmokestis yra mažesnis, t. y. 18,75 Eur. Vis dėlto atsakovė pateikė kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą, kuriame paskaičiavo 21,95 Eur ieškovės vienos dienos vidutinį darbo užmokestį (T. 1, b. l. 103). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 21,95 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-687 patvirtintas 2017 metų metinis darbo dienų koeficientas, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 0,7. Vadovaujantis pirmiau aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, kompensacija už ieškovės nepanaudotas kasmetines atostogas yra 668,38 Eur, neatskaičius mokesčių (43,50 d. x 0,7 x 21,95 Eur = 668,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas priteisė 61 ct didesnę kompensaciją.

Dėl netesybų

35. Pagal 2002 metų DK 141 straipsnio 2 dalį, Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Vadovaujantis 2002 metų DK 141 straipsnio 3 dalimi, ai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

36. Atsakovė teigia, kad ieškovė dėl savo kaltės neatsiskaitė su savimi išeidama iš darbo, nes tuo metu atsakovės sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, kuriomis atsakovė galėjo atsiskaityti tiek su klientais, tiek su ieškove. Atsakovės banko sąskaitoje užfiksuota, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė gavo 3081,12 Eur lėšų, išleido – 2853,59 Eur, likutis po operacijų – 265,68 Eur (T. 1, b. l. 104–107). 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė gavo 781,97 Eur įplaukų, o sumokėjo 311,07 Eur Sodrai, 53,71 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai, 210 Eur – UAB „Lenseta“ (už buhalterio paslaugas), 101,60 Eur – UAB „Tele2“, 58,96 Eur – UAB „Berendsen textile service“, 41,35 Eur – UAB „Clean Elite“, 268,75 Eur – darbuotojai L. B. (atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas), iš viso – 1045,44 Eur. Taip pat buvo mokamas mokestis bankui už atliekamus mokėjimus. Taigi nurodytą dieną atsakovė gavo mažiau lėšų, negu išmokėjo kitiems asmenims. Aptariamą dieną ieškovei neišmokėtas darbo užmokestis buvo 850,56 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 668,38 Eur, iš viso – 1518,94 Eur (850,56 + 668,38 = 1518,94). Lėšų, kurių buvo atsakovės banko sąskaitoje nepakako iki galo atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad po 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė nesiėmė realių veiksmų ir nesiekė atsiskaityti su ieškove bent jau ta dalimi, kiek manė esant pagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovės akcininkas ir UAB „Baltic continent“ vadovas 2018 m. sausio 11 d. atsakyme ieškovei nurodė pateikti prašymą sumokėti skolą (T. 1, b. l. 84, 85). Nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki nurodyto atsakymo pateikimo praėjo 8 mėn. Tad atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė vengė bendrauti su atsakove ir nurodyti jai sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti lėšas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pavėlavimo atsiskaityti su ieškove nebuvo jos kaltės. Taigi buvo pagrindas taikyti atsakovei netesybas už pavėluotą atsiskaitymą su iš darbo atleista ieškove.

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2878,07 Eur netesybas už pavėlavimą atsiskaityti už 6 mėn. laikotarpį (131 darbo dieną). Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad ieškovės dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 21,95 Eur. Dėl to atsakovė turi sumokėti ieškovei 2875,45 Eur už uždelsimą atsiskaityti (131 d. d. x 21,95 Eur = 2875,45 Eur). Nurodyta suma skiriasi 2,62 Eur nuo pirmosios instancijos teismo priteistosios sumos.

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

39. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: ieškinys tenkintinas, iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistina 850,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 668,38 Eur kompensacija už ieškovės nepanaudotas kasmetines atostogas, 2875,45 Eur už uždelsimą atsiskaityti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumai. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės iš viso 5320,14 Eur (1370,92 + 1071,15 + 2878,07 = 5320,14). Patenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 4394,39 Eur (850,56 + 668,38 + 2875,45 = 4394,39). Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 83 proc. (4394 Eur x 100 proc. : 5320,14 Eur = 82,60 proc.). Atmestų reikalavimų dalis – 17 proc.

41. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Iš viso ieškovė patyrė 3800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

42. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 3000 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 2490 Eur išlaidų už advokato pagalbą (3000 Eur x 0,83 = 2490 Eur).

43. Atsakovė pateikė įrodymų, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo advokatui 400 Eur, prašymą priimti papildomus įrodymus – 150 Eur, atstovavimą teismo posėdžiuose – 350 Eur, už apeliacinį skundą – 253 Eur žyminio mokesčio. Iš viso atsakovė patyrė 1153 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su gynimusi nuo ieškovės ieškinio (400 + 150 + 350 + 253 = 1153). Įvertinusi nurodytas išlaidas, atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtų išlaidų dydis pagrįstas. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 196,01 Eur (1153 Eur x 0,17 = 196,01).

44. Už apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo ginčyta patenkinto ieškinio dalis, mokėtinas atsakovė sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 17,68 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (104 Eur x 0,17 = 17,68 Eur).

45. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2276,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (2490 – 196,01 – 17,68 = 2276,31).

46. Už ieškinį mokėtinas 148 Eur žyminis mokestis. Valstybė patyrė 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės priteistina 129 Eur bylinėjimosi išlaidų (148 + 6,97) x 0,83 = 128,63).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

Patenkinti iš dalies ieškinį, atmesti priešieškinį.

Priteisti ieškovei O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Biuro draugas“ (kodas 303448360) 850,56 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 668,38 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2875,45 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, 2276,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Biuro draugas“ (kodas 303448360) 129 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas Venckus