Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Biuro draugas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį UAB „Biuro draugas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovės UAB „Biuro draugas“ priešieškinį ieškovei O. L. dėl priedų skyrimo, mokėjimų pripažinimo neteisėtu bei jų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.6. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes byloje buvo 4 posėdžiai, reikėjo susipažinti su ikiteisminės bylos duomenimis. Maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato sugaištą laiką yra 5526,04 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

14. Byloje kilo klausimai dėl, nutraukus darbo sutartį, bendrovės vadovei neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų už uždelsimą atsiskaityti dydžio.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Naujasis DK įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Tuo metu, kai ieškovė 2017 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo, galiojo 2002 metų DK. Dėl to šalių santykiams taikomas 2002 metų DK (2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis).

18. Pagal 2002 metų DK 127 straipsnio 1 dalį, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Vadovaudamasi nurodyta darbo teisės norma, atsakovė turėjo įforminti ieškovės atleidimą iš darbo, t. y. priimti akcininko sprendimą 2017 m. gegužės 29 d. ir pranešti apie darbo santykių pabaigą Sodrai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. gegužės 19 d. pranešė Sodrai apie darbo sutarties su ieškove nutraukimą, atsakovės akcininkas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu atleido ieškovę iš pareigų. Pažymėtina, kad darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju faktą. Jeigu darbdavys nurodytą pareigą vykdo netinkamai, t. y. laiku neįformina darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo, taip jam tenka neigiamų padarinių rizika.

19. Uždarosios akcinės bendrovės vienintelio akcininko sprendimas yra pagrindas, kuriuo užfiksuojama darbo sutarties su bendrovės vadovu nutraukimas (ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalį, bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.

20. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis ABĮ 37 straipsnio nuostatomis atsakovės akcininkas turėjo iki 2017 m. gegužės 24 d. (per 15 dienų nuo ieškovės 2017 m. gegužės 9 d. prašymo gavimo) priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės akcininkas nurodytą sprendimą priėmė 2017 m. birželio 28 d., t. y. vėliau negu nustatyta ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje. Dėl to, vadovaujantis nurodyta ABĮ nuostata, ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis turėjo pasibaigti 2017 m. gegužės 25 d.

22. Pagal 2002 metų DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

23. Pirmiausia pasisakytina dėl priešieškiniu ginčijamų priedų, kuriuos ieškovė, būdama atsakovės direktorė, išsimokėjo papildomai prie darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, dirbdama atsakovės direktore. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovei, tiek kitiems atsakovės darbuotojams, taip pat ir atsakovės akcininkui, kaip darbuotojui, buvo mokami priedai prie mėnesinio atlyginimo. Nurodytas aplinkybes patvirtino šiuo metu atsakovės direktorės pareigas einanti J. J., anksčiau tvarkiusi atsakovės buhalterinę apskaitą. Atsakovės akcininkas nepriėmė sprendimų, kuriais būtų nusprendęs išmokėti ieškovei priedus prie mėnesinio darbo užmokesčio. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės darbovietėje buvo praktika mokėti darbuotojams priedus prie mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyse, o atsakovė nepaneigė nurodytos aplinkybės.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė priešieškinį pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. kovo–gegužės mėn., taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Priešieškinis pareikštas teisme 2018 m. rugsėjo 17 d. Pagal ABĮ 19 straipsnio 10 dalį, CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Taigi priešieškinis dėl bendrovės vadovo pasiskirtų priedų pripažinimo neteisėtais pareikštas praėjus daugiau negu metams nuo tokių priedų išmokėjimo. Per nurodytą laiko tarpą atsakovės akcininkas, naujoji vadovė turėjo galimybių sužinoti apie priedų ieškovei išmokėjimo faktą, bet nenurodė priežasčių, kodėl praleido ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.

25. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį ir ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio dydį skaičiavo vadovaudamasis ne tik darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu, bet taip pat kas mėnesį ieškovei išmokėtais priedais prie šio darbo užmokesčio.

27. Atsakovė pateikė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (T. 1, b. l. 121, 122, 123, 124, 127, 128, 133). Juos, išskyrus 2017 m. balandžio mėn. žiniaraštį, pasirašė ieškovė, kaip atsakovės direktorė, ir buhalterė J. J. (ji veikė būdama atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „Lenseta“ atstove). Pagal įvardytus žiniaraščius, ieškovei už 2017 m. kovo mėn. paskaičiuotas 401,46 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 350 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Už 2017 m. balandžio mėn. ieškovei paskaičiuotas 469,60 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 400 Eur atskaičius mokesčius. Nurodytos sumos atitinka sumas, kurios įrašytos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje 2017 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (T. 1, b. l. 32). Pagal nurodytą pažymą, už 2017 m. gegužės mėn. ieškovei paskaičiuotas 39,50 Eur darbo užmokestis (iki 2017 m. gegužės 9 d.) (lentelės 5 grafa-stulpelis). Darbo užmokesčio už 2017 m. vasario mėn. žiniaraštyje ieškovei paskaičiuota 394,74 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 300 Eur atskaičius mokesčius (T. 1, b. l. 162). Iš DGK išreikalautoje darbo ginčo byloje yra ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. į ieškovės sąskaitą sumokėjo 360 Eur algą už vasario mėn. (DGK darbo ginčo byla Nr. APS-36-7554; b. l. 9). Taigi atsakovė permokėjo ieškovei 60 Eur darbo užmokestį už vasario mėn. Ieškovė būdama atsakovės direktorė davė nurodymą išmokėti didesnį darbo užmokestį negu paskaičiuotas ir jos pačios patvirtintinas žiniaraštyje darbo užmokestis už 2017 m. vasario mėn. Tai – skaičiavimo klaida. Ji yra pagrindas dėl skaičiavimo klaidos permokėto užmokesčio dydžiu mažinti ieškovei priteistiną darbo užmokesčio dydį (DK 224 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad iš viso nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. ieškovei nesumokėta 850,56 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (401,46 + 469,60 + 39,50 – 60 = 850,56).

28. Ieškovė neteisingai paskaičiavo jai neišmokėtą darbo užmokestį, nes neatėmė 60 Eur darbo užmokesčio permokos už 2017 m. vasario mėn., išmokėtos jai 2017 m. balandžio 3 d. Taip pat ieškovė pareikalavo iš esmės dvigubo darbo užmokesčio už 2017 m. balandžio mėn., t. y. prie už balandžio mėn. paskaičiuoto 400 Eur darbo užmokesčio pridėjo 290 Eur darbo užmokestį, paskaičiuotą už 2017 m. kovo mėn. (400 + 350 – 60 = 690). Be to, darbo užmokestį už 2017 m. gegužės mėn. ieškovė paskaičiavo kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas (39,50 Eur darbo užmokestis + 334,10 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 42,68 Eur mokesčiai = 330,92 Eur) (2017 m. gruodžio 31 d. pažymos 5, 7, 13, 14 grafos-stulpeliai) (T. 1, b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytų klaidų, kurias padarė ieškovė, paskaičiuodama neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m. kovo–gegužės mėn.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

29. Pagal 2002 metų DK 177 straipsnio 2 dalį, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kas metines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

30. Tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo (2017 m. gegužės 9 d.), galiojo Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas.

31. Pagal nurodyto aprašo 8 punktą, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

32. Pagal pirmiau nurodyto aprašo 7.2 punktą, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

33. Ieškovė reikalavo 668,99 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė pateikė kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą (T. 1, b. l. 102). Nurodytame dokumente įrašyta, kad ieškovė atostogavo 27 kalendorines dienas, nepanaudojo 43,50 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2017 m. vasario mėn. ieškovės darbo užmokestis buvo 394,74 Eur, 2017 m. kovo mėn. – 401,46 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 432,72 Eur (neskaičiuojant 36,88 Eur ligos pašalpos), iš viso – 1228,92 Eur (394,74 + 401,46 + 432,72 = 1228,92). Nurodytus mėnesius ieškovė dirbo 56 darbo dienas.

34. Skaičiuojant pagal atsakovės pateiktus duomenis, ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis yra 21,95 Eur (1228,92 Eur : 56 d. = 21,95 Eur). Atsakovė teigia, kad ieškovės vienos dienos darbo užmokestis yra mažesnis, t. y. 18,75 Eur. Vis dėlto atsakovė pateikė kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą, kuriame paskaičiavo 21,95 Eur ieškovės vienos dienos vidutinį darbo užmokestį (T. 1, b. l. 103). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 21,95 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-687 patvirtintas 2017 metų metinis darbo dienų koeficientas, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 0,7. Vadovaujantis pirmiau aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, kompensacija už ieškovės nepanaudotas kasmetines atostogas yra 668,38 Eur, neatskaičius mokesčių (43,50 d. x 0,7 x 21,95 Eur = 668,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas priteisė 61 ct didesnę kompensaciją.

Dėl netesybų

35. Pagal 2002 metų DK 141 straipsnio 2 dalį, Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Vadovaujantis 2002 metų DK 141 straipsnio 3 dalimi, ai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

36. Atsakovė teigia, kad ieškovė dėl savo kaltės neatsiskaitė su savimi išeidama iš darbo, nes tuo metu atsakovės sąskaitoje buvo pakankamai lėšų, kuriomis atsakovė galėjo atsiskaityti tiek su klientais, tiek su ieškove. Atsakovės banko sąskaitoje užfiksuota, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė gavo 3081,12 Eur lėšų, išleido – 2853,59 Eur, likutis po operacijų – 265,68 Eur (T. 1, b. l. 104–107). 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė gavo 781,97 Eur įplaukų, o sumokėjo 311,07 Eur Sodrai, 53,71 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai, 210 Eur – UAB „Lenseta“ (už buhalterio paslaugas), 101,60 Eur – UAB „Tele2“, 58,96 Eur – UAB „Berendsen textile service“, 41,35 Eur – UAB „Clean Elite“, 268,75 Eur – darbuotojai L. B. (atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas), iš viso – 1045,44 Eur. Taip pat buvo mokamas mokestis bankui už atliekamus mokėjimus. Taigi nurodytą dieną atsakovė gavo mažiau lėšų, negu išmokėjo kitiems asmenims. Aptariamą dieną ieškovei neišmokėtas darbo užmokestis buvo 850,56 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 668,38 Eur, iš viso – 1518,94 Eur (850,56 + 668,38 = 1518,94). Lėšų, kurių buvo atsakovės banko sąskaitoje nepakako iki galo atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad po 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė nesiėmė realių veiksmų ir nesiekė atsiskaityti su ieškove bent jau ta dalimi, kiek manė esant pagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovės akcininkas ir UAB „Baltic continent“ vadovas 2018 m. sausio 11 d. atsakyme ieškovei nurodė pateikti prašymą sumokėti skolą (T. 1, b. l. 84, 85). Nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki nurodyto atsakymo pateikimo praėjo 8 mėn. Tad atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė vengė bendrauti su atsakove ir nurodyti jai sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti lėšas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pavėlavimo atsiskaityti su ieškove nebuvo jos kaltės. Taigi buvo pagrindas taikyti atsakovei netesybas už pavėluotą atsiskaitymą su iš darbo atleista ieškove.

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2878,07 Eur netesybas už pavėlavimą atsiskaityti už 6 mėn. laikotarpį (131 darbo dieną). Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad ieškovės dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 21,95 Eur. Dėl to atsakovė turi sumokėti ieškovei 2875,45 Eur už uždelsimą atsiskaityti (131 d. d. x 21,95 Eur = 2875,45 Eur). Nurodyta suma skiriasi 2,62 Eur nuo pirmosios instancijos teismo priteistosios sumos.

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

39. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: ieškinys tenkintinas, iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistina 850,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 668,38 Eur kompensacija už ieškovės nepanaudotas kasmetines atostogas, 2875,45 Eur už uždelsimą atsiskaityti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumai. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės iš viso 5320,14 Eur (1370,92 + 1071,15 + 2878,07 = 5320,14). Patenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 4394,39 Eur (850,56 + 668,38 + 2875,45 = 4394,39). Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 83 proc. (4394 Eur x 100 proc. : 5320,14 Eur = 82,60 proc.). Atmestų reikalavimų dalis – 17 proc.

41. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Iš viso ieškovė patyrė 3800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

42. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 3000 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 2490 Eur išlaidų už advokato pagalbą (3000 Eur x 0,83 = 2490 Eur).

43. Atsakovė pateikė įrodymų, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo advokatui 400 Eur, prašymą priimti papildomus įrodymus – 150 Eur, atstovavimą teismo posėdžiuose – 350 Eur, už apeliacinį skundą – 253 Eur žyminio mokesčio. Iš viso atsakovė patyrė 1153 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su gynimusi nuo ieškovės ieškinio (400 + 150 + 350 + 253 = 1153). Įvertinusi nurodytas išlaidas, atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtų išlaidų dydis pagrįstas. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 196,01 Eur (1153 Eur x 0,17 = 196,01).

44. Už apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo ginčyta patenkinto ieškinio dalis, mokėtinas atsakovė sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 17,68 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (104 Eur x 0,17 = 17,68 Eur).

45. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2276,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (2490 – 196,01 – 17,68 = 2276,31).

46. Už ieškinį mokėtinas 148 Eur žyminis mokestis. Valstybė patyrė 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės priteistina 129 Eur bylinėjimosi išlaidų (148 + 6,97) x 0,83 = 128,63).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

Patenkinti iš dalies ieškinį, atmesti priešieškinį.

Priteisti ieškovei O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Biuro draugas“ (kodas 303448360) 850,56 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 668,38 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2875,45 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, 2276,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Biuro draugas“ (kodas 303448360) 129 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.