- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-105-135-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00156-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- M. N.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-135/2012
Teisėjas Marius Steponaitis Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00156-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija:
2014 m. kovo 13 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal LR BK 235 str. l d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. nuteistas už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent:
jis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00225-12, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių miesto policijos komisariate, adresu Tilžės g. 54, Šiauliuose, 2012-02-13, nuo 8.50 iki 9.20 val., apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 2012-02-05, apie 15 val. jis kartu su įtariamuoju V. A. grįžo pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad V. A. nemušė B. M.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių miesto policijos komisariate, adresu Tilžės g. 54, Šiauliuose, 2012-04-03, nuo 14.25 iki 14.40 val. davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 2012-02-05, apie 15 val., jis kartu su įtariamuoju V. A. grįžo pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad V. A. nemušė B. M.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių miesto policijos komisariate, adresu Tilžės g. 54, Šiauliuose, akistatų metu, t.y. 2012-04-03, nuo 13 iki 13.50 val. ir nuo 14 iki 14.20 val. jis davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 2012-02-05, apie 15 val. jis kartu su įtariamuoju V. A. grįžo pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad V. A. nemušė B. M.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių miesto apylinkės teisme, adresu Vilniaus g. 247, Šiauliai, 2012-08-22, laikotarpiu nuo 9 iki 10.20 val. jis davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 2012-02-05, apie 15 val. jis kartu su V. A. grįžo pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad V. A. nemušė B. M..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo pagal LR BK 37 str. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, jog nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi teismas neteisingai aiškino baudžiamosios teisės normas ir paskyrė per griežtą bausmę, nevertino to fakto, jog jis gali būti atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pripažįsta, kad davė melagingus parodymus ir savo kaltės neneigia. Skunde nuteistasis išdėsto Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose buvo pasisakoma dėl veikos mažareikšmiškumo – LAT nutartys: 2K-361/2012, 2K-529/2008, 2K-154/2013, 2K-416/2012, 2K-541/2011). Nuteistasis mano, jog teismas nepakankamai įvertino jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį visuomenei, taip pat tai, jog jis (nuteistasis) yra jauno amžiaus ir draugauja su V. A., o šis teismo procesas jam buvo didelė pamoka. Pažymi, jog ir Šiaulių apylinkės teismui, ir Šiaulių apygardos teismui byloje pakako įrodymų V. A. pripažinti kaltu net ir nesiremiant jo (M. N.) parodymais. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis mano, jog savo veiksmais žalos nei nukentėjusiajai B. M., nei valstybei nepadarė. Taip pat nurodo, jog ikiteisminis ir teisminis procesas užsitęsė ne dėl jo veiksmų, o dėl priimto teismo nuosprendžio apskundimo. Tvirtina, kad jo padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant ją pagal proporcingumo, teisingumo ir kitų teisės principų nuostatas, jam būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus. M. N. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 str. 1 d., nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – teisingumą. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija savo kaltės, tačiau mano, jog jo veiksmais nebuvo padaryta didelė žala nei nukentėjusiajai, nei visuomenei, todėl jie turi būti pripažinti mažareikšmiais LR BK 37 str. prasme ir byla jo atžvilgiu nutraukta.
Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (LR BK 37 straipsnis), t.y. jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į M. N. padarytą nusikaltimą, jo pavojingumo pobūdį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, veikos požymius, nusikaltimo padarymo būdą, tyčios turinį ir nelaikė, jog yra teisinis pagrindas taikyti minėtą straipsnį M. N. atžvilgiu. Teismas sprendžia, ar yra pagrindas asmens atžvilgiu taikyti BK 37 str. nuostatas tik visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes. Visgi, pažymėtina, kad atleisti asmenį, padariusį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senatas 2000-12-21 nutarime Nr. 29 ,,Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis” yra išaiškinęs, jog formalus veikos atitikimas baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams reiškia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika (dėl mažareikšmiškumo) yra nepavojinga ir dėl to tokia veika nėra nusikaltimas. BK 37 str. prasme veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t.y. nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.
Nors, M. N. teigimu, dėl jo veiksmų nei nukentėjusiajai, nei valstybei jokios realios pasekmės neatsirado, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. sudėtis yra formali, t.y. padariniai nėra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Nagrinėjamu atveju melagingais parodymais buvo trukdoma atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, jie galėjo pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Pažymėtina, kad BK 235 str. nurodytais nusikaltimais trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo, teismo darbui, griaunamas šių teisėsaugos ir teisingumo institucijų autoritetas, pasitikėjimas jomis. Juo pažeidžiami ir kitų proceso dalyvių teisėti interesai, todėl iš procesinių santykių subjektų gauti patikimi, teisingi faktiniai duomenys yra būtina sąlyga išsamiai, nešališkai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taigi, žalingi padariniai įstatymo saugomoms vertybėms (normaliai ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismo veiklai) dėl M. N. veiksmų visgi atsirado. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į M. N. veiksmų kryptingumą bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į paties M. N. savo veiksmų įvertinimą, nėra pagrindo pripažinti jo padarytą veiką mažareikšme.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. N. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Už M. N. padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. N. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis dirba, praeityje neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai M. N. už padarytą nusikalstamą veiką skyrė baudą, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. M. N. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas M. N. pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d., vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu. Esant tokioms aplinkybėms naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.