- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-197-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Dmitrijus Korsakovas
- Trečiasis asmuo
- L. J.
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1035-559/2011 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo L. J., dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, prašė pripažinti du 1 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine jos nuosavybe. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1994-08-20, nuo santuokos sudarymo iki ieškinio padavimo momento, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, labai padėjo, t.y. mokėjo avansus, dovanojo įvairias sumas pinigų, ieškovės tėvas A. T. su valia, kad turtas bus ieškovės asmeninė nuosavybė. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo procese atsakovas nedalyvavo, jo sutikimo nebuvo reikalaujama, turtas įregistruotas ieškovės vardu. Nurodė, kad šiuose sklypuose ieškovė užsiims ūkine veikla ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovo kreditorę L. J., kurios prašymu (civilinė byla Nr. 2-15223-475/2010) atsakovo turtui uždėtas areštas, tame tarpe, areštuoti ir ieškovei priklausantys žemės sklypai, todėl teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino nekilnojamuosius daiktus 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės A. K., asmenine nuosavybe; priteisė iš atsakovo A. K., ieškovės A. K. naudai 717,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo A. K. 51,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje nustatyta, kad ginčo tarp sutuoktinių nėra, atsakovas iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad žemės sklypus ji pirko asmeninėn nuosavybėn už dovanotas lėšas. Kadangi sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, teismas, kilus ginčui dėl turto teisinio režimo teismas vadovavosi ne tik viešo registro duomenimis, bet patikrino šių duomenų tikrumą (patikimumą). Šalys notarui, sandorio sudarymo metu buvo aiškiai nurodę, kad turtas įgyjamas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, dėl ko notaras nereikalavo kito sutuoktinio sutikimo. Visi trys žemės sklypai įregistruoti ieškovės vardu, turtą ji įsigijo su tikslu ūkininkauti, pateikė tai patvirtinančius pažymėjimus. Šalys neginčija, kad lėšos buvo dovanotos ieškovės tėvo, kuris patvirtino, kad dovanojo asmeniškai ieškovei, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti šia ieškovės nurodyta aplinkybe. Nurodė, kad ieškovei palankaus sprendimo atveju trečiojo asmens teisės nebus pažeistos, nes neužtekus bendro sutuoktinių turto, kreditorių reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žemės sklypai įsigyti santuokos metu, todėl šis turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nebus paneigta ši prezumpcija. Ieškovė jos nepaneigė. Byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas būtų buvęs padalintas arba kuriuo nors kitu būdu bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi. Ieškovės byloje pateikti sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad į sąskaitą įnešti pinigai buvo jai padovanoti. Dalis pinigų, kurių pakako atsiskaityti už žemės sklypus, jau buvo sąskaitoje, todėl jie laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad būtent už dovanotus pinigus nupirkti ginčo žemės sklypai, nes dovanojimo sutartis sudaryta 2008 m., o žemės sklypai pirkti 2001-2004 metų laikotarpiu. Neįrodyta, kad byloje esančiuose rašteliuose nurodyta suma už sklypus buvo sumokėta iš asmeninių ieškovės lėšų. Nė vienoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aiškia išreikštos sutuoktinių valios, kad turtas perkamas asmenine nuosavybe, todėl negalima šios aplinkybės preziumuoti. Argumentuoja, kad notaro patvirtintas sandoris yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi prima facie galią palyginus su ieškovės tėvo parodymais. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik po to, kai trečiojo asmens reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovui priklausantis turtas, t. y. stengiamasi nesąžiningais veiksmais išvengti trečiajam asmeniui palankaus teismo sprendimo. Be to, asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų tenkinimo, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę. Faktas, kad teismas neįtraukė trečiuoju asmeniu ieškovės ir atsakovo kreditoriaus AB Parex banko, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą. Pažymėjo, kad teisiniai santykiai bei ieškovės nuosavybė atsirado gerokai anksčiau nei atsakovo tariama skola, kuri, jei tokia būtų, turėtų būti UAB „Kaimo sodybos“, o ne atsakovo asmeninė, kas įrodo, kad būtent trečiasis asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bandydama nuneigti rangos santykius su UAB „Kaimo sodyba“. Nurodo, kad nuo pat santuokos su ieškove pradžios juos rėmė ieškovės tėvas. Sudarydama sandorius ieškovė aiškiai išreiškė savo valią, kad turtą perka asmenine nuosavybe ir atsakovas tam neprieštaravo.
Ieškovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, turtas, įregistruotas viešame registre vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Kadangi pagal ginčijamus sandorius turtas buvo įgytas už asmeniškai ieškovei dovanotas lėšas, tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Nurodo, kad ieškovė su tėvu nesuspėjo tą pačią dieną įforminti pinigų dovanojimo sutarties ir tai buvo padaryta kitą dieną, tačiau svarbiausia, kad dovanotojas sutartyje nenurodė didesnės sumos nei realiai dovanota. Laikotarpis nuo pinigų dovanojimo iki avanso už žemės sklypus sumokėjimo yra protingas, atsižvelgiant į sklypo paieškas. Pažymėjo, kad kito turto ieškovė už padovanotas lėšas neįsigijo. Nurodė, kad teismo teisė yra spręsti dėl pasirinktų liudytojų apklausimo, esant oficialiems rašytiniams įrodymams. Argumentavo, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo priešinio reikalavimo ieškovei nereiškia, todėl nėra pagrindo AB Parex banko įtraukti byloje trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės vardu po santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 2 d.). Kolegija sutinka su apeliante, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju būtina pažymėtina, kad tarp sutuoktinių ginčo dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo nėra, nes atsakovas niekada neneigė, kad 1 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir 0,5 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė sutuoktinės A. K. nuosavybė. Vienok, LITEKO duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo L. J. Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-438-475/2011 šios bylos šalims pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš sutuoktinių 80 000 Lt avanso bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje 2010-06-11 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ginčo žemės sklypai areštuoti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai. Esant tokioms aplinkybėms trečiasis asmuo yra sutuoktinių kreditorė, todėl nukreipus išieškojimą į santuokoje įgytą turtą, ieškovė turi leistinais įrodymais paneigti santuokos metu įgyto turto, kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybė preziumpciją, net ir nesant tarp sutuoktinių dėl to ginčo, kadangi į šį turtą pretenzijas pareiškė kreditorė.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Pirmosios instancijos teismas pripažino ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovės asmenine nuosavybe, nes sprendė, kad ji įrodė, jog šį turtą įsigijo už asmenines - tėvo A. T. jai padovanotas lėšas, sutuoktiniui aiškiai išreiškus savo valią – sutikimą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėjęs tokios išvados, tinkamai taikė pirmiau paminėtą materialinę teisės normą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles.
Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Atsakovės tėvas 1998-10-15 notarine sutartimi padovanojo ieškovei 44 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad šie pinigai 1998-10-14 buvo įnešti į jos valiutinę (USD) sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 8). Iš šios sąskaitos matyti, kad pajamos buvo ne litais, o valiuta, be to, įnašas didesnis už dovanotas lėšas 8704,00 Lt. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad dovanotą sumą viršijančios lėšos yra motinystės išmoka (I t., b.l. 152). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų gavusi pajamų iš kitur, kaip tik iš pirmiau paminėtų šaltinių. Būtina pažymėti, kad ieškovės lėšos buvo apskaitomos ne vienoje ir toje pačioje sąskaitoje. Pinigai, kurie buvo įnešti 1998-10-14 ir ieškovės deklaruojami kaip tėvo dovanoti pinigai su dar dalimi indėlio 1999-02-27 buvo nuimti bei tą pačią dieną atidaryta kita sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įnešta 10859,00 USD arba 43436,00 Lt. Ieškovė teismo posėdžio metu (t.1, b.l. 130) paaiškino, kad tai tie patys tėvo dovanoti pinigai, perkelti į kitą terminuotą sąskaitą. Tačiau šios lėšos 1999-03-03 buvo išimtos (1 t., b.l. 9) ir sąskaita papildyta tik 2001-04-04 1000 USD arba 4000 Lt įnašu, kurie buvo nuimti 2001-05-01 (1t., b.l. 14). Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2001-05-14, 2001-12-06 ir 2004-10-15, o jų bendra suma 3500 Lt. Jokių tiesioginių piniginių operecijų banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, todėl apeliantė kėlė abejonės ar ieškovė už ginčo žemės sklypus sumokėjo jos tėvo dovanotais pinigais. Šios abejonės pašalintinos įvertinus įrodymų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Byloje yra rašteliai dėl avanso už ginčo žemės sklypus sumokėjimą (I t., b.l. 17, 18, 19). Apeliantė laiko, kad šie rašteliai nepatvirtina aplinkybių, kad A. T. sumokėjo ieškovės lėšomis, nes šiuose rašteliuose tokių faktų nenurodyta. Vienok, ieškovė teisme nurodė, jog avansas buvo sumokėtas ne jos, o tėvo pinigais (1 t., b.l. 127), bet tiek šalys paaiškino, tiek liudytojas A. T. parodė, kad avansas taip pat buvo dovana dukrai tam pačiam tikslui – žemės sklypų įsigijimui. Sandorius su raštelius apie avanso gavimą iš A. T. pasirašiusiomis pardavėjomis sudarė ieškovė. Ar sprendžiant dėl dovanoto avanso šiuo atveju galima remtis liudytojų parodymais spręstina pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį, kai dovanojama pinigų suma mažesnė kaip 5000 Lt rašytinės sutarties nereikalaujama. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Taigi, rašytiniai įrodymai tiesiogiai patvirtina, kad dalį sandorių kainos – puse žemės sklypų vertės, ieškovė sumokėjo dovanotomis, arba jos asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad reikėtų laikyti labiau tikėtina aplinkybe, jog ieškovė 1998-10-15 notarime sutartimi A. T. dovanotų piniginių lėšų nepanaudojo ginčo žemės sklypų įsigijimui. Byloje nėra patikimų duomenų spręsti, kad ši dovana buvo tiesiogiai panaudota kitoms reikmėms. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvas rūpinosi žemės sklypų dukters vardu įsigijimu dėl jos rengimosi ūkininkauti, todėl labiau tikėtina aplinkybe pripažintina, kad visa ginčo žemės sklypų kaina buvo sumokėta būtent ieškovės lėšomis, gautomis kaip dovana iš jos tėvo. Liudytojas A. T. 1998-10-15 pinigų dovanojimo sutartyje nenurodė, kad jie buvo dovanoti ieškovės šeimai. Šiuo aspektu, kolegija nelaiko nereikšminga aplinkybe liudytojo A. T. parodymus, kad dukrai dovanoti pinigai yra gauti realizavus jos krikšto motinos palikimą ir įvykdžius jos valią (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia jai įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kaip jau nurodyta pirmiau, sutuoktinis atsiliepimu bei teisme paaiškino, kad jo valia buvo aiški, jog ieškovė ginčo turtą įgyja savo asmeninėn nuosavybėn. Tokią valią jis sieja su tuo, jog sutiko, kad sandoris būtų sudarytas vienos sutuoktinės, turtas įregistruotas tik jos vardu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas viešame registre įregistruotas ieškovės vardu, tačiau toks įrašas pagrįstai teismo buvo vertinamas tik kaip teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją atliekančiu įrašu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), kuris nepakeitė ir neapribojo CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių, todėl tyrė ir vertino kitus įrodymus remdamasis pastarųjų normų taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau būtina pažymėti, kad tokia teisminė praktika buvo suformuota gerokai vėliau. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad savininke viešajame registre nurodyta tik ieškovė, jame nėra duomenų apie tai, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (I t., b.l. 55-57). Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu turtas įgytas po santuokos ir sutartyje nėra aiškiai nurodyta sutuoktinių valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, tai aiškinant sutarties sąlygas išviešinimo viešame registre aplinkybės gali būti vienos iš svarbių sutarties turinio aiškinimui aplinkybių pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį – kaip šalių elgesys po sutarties sudarymo. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, laikantis visų sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Nagrinėjamu atveju šalių valia dėl turto teisinio režimo yra nuosekli, todėl sutartį aiškinti tai, kaip ją norėtų aiškinti apeliantė, kolegija neturi pagrindo. Tai, kad ginčo turtas buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas, sandorį sudarė tik ieškovė, turtas viešajame registre išviešintas jos vienos vardu, nenurodant apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir kitas sutuoktinis dėl to niekuomet nereiškė pretenzijų, duoda pagrindą spręsti, kad tokių aplinkybių visuma rodė sutuoktinio valią, jog turtą ieškovė įgyja asmeninėn nuosavybėn. Vienas iš ginčo sandorių buvo sudarytas galiojant SŠK, tačiau teismų praktikoje taip pat buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Apeliantės argumentai, jog ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo notarinėse sutartyse yra nuostatų, įtvirtinusių sutuoktinių valią dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl jos, kaip oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, nei šalių paaiškinimai, yra nepagrįsti, nes sutartyse tokių nuostatų nėra. 2004-10-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra pirkėjai išaiškinta CK 3.88 straipsnio nuostatos (1 t., b.l. 26), tačiau tai neįtvirtina nei ieškovės, nei jo sutuoktinio valios dėl turto teisinio statuso.
Apeliantė nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, nes kreipėsi į teismą tik po to, kai ginčo turtui pagal trečiojo asmens reikalavimą buvo uždėtas areštas, todėl teismas gali atsisakyti ginti tokią jos subjektinę teisę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl turto teisinio režimo ir ieškovė iškėlė civilinę bylą tik trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją į jai asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja subjektine teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Kolegija nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, neįtraukus trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų hipotekinio kreditoriaus AB „Parex bankas“. Byloje buvo pateiktas NTR duomenų banko išrašas apie hipotekos įregistravimą ieškovės nuosavybės teise įregistruotam nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 109-110). Ieškovė paaiškino bei kolegija hipotekos registro išrašo duomenimis nustatė, kad kreditoriaus AB Parex bankas skolininke 2005-04-14 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra tik ieškovė. Teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Skundžiamu teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl kreditoriaus AB Parex bankas materialinių teisių ir pareigų, todėl jo neįtraukimas į procesą nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš apeliantės ieškovei priteistina 800 Lt išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. J. ieškovei A. K. 800 (aštuonis šimtus) litų išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.