Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-12 · Civilinė byla Nr. 2SP-16766-1070/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
2SP-16766-1070/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
UAB „Skolų valdymo sprendimai“, R. A.
Civilinė byla Nr. 2SP-16766-1070/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09665-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
2.6.38; 3.7.2.1; 3.2.7.2 3.4.5.20 (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir R. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 4 d. teisme gautas pareiškėjų UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir R. A. prašymas patvirtinti jų 2019 m. birželio 3 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas patvirtina taikos sutartį tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

Skolininkui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kyla jo pareiga sumokėti kreditoriui netesybas (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys), tačiau taikos sutartimi šalys negali nustatyti tokių netesybų, kurios vienai iš šalių gali sudaryti sąlygas praturtėti kitos šalies sąskaita dėl neprotingo netesybų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą, o teismas turi savo iniciatyva (ex officio) tikrinti tai, ar šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis). Taikos sutartyje turi būti aiškiai aptarta taikos sutarties sąlygų vykdymo ir sankcijų už jų pažeidimą taikymo tvarka.

Teismas sprendžia dėl šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimo, įvertinęs jas siejančius teisinius santykius, bei šiuos santykius patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2019 m. birželio 3 d. taikos sutartimi susitarė dėl tarp jų kilusio ginčo (dėl transporto priemonės motorolerio, valstybinis Nr. 736HOC, nuvežimo ir saugojimo pagal 2015 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą) išsprendimo. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad bendru sutarimu nuolaidų būdu pareiškėjas R. A. turi sumokėti UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 1970 Eur sumą, tačiau nenurodoma, kokiu būdu atsirado ši R. A. skola (neaiškus skolos apskaičiavimas). Į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad transporto priemonė, nuvežta pagal 2015 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, priklauso R. A..

Teismui paduotos pareiškėjų taikos sutarties 5 punkte numatyta, kad skolininkui laiku ir tinkamai neįvykdžius taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų, kreditorė turi teisę reikalauti sumokėti visą skolą. Be to R. A. tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, jis privalės mokėti kreditorei 0,1 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ši taikos sutarties sąlyga yra neaiški ir gali būti suprasta dviprasmiškai: 1) kaip skolininko pareiga pažeidus taikos sutarties sąlygas sumokėti visą skolą iš karto ir skolininko pareigą mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos (tai sudarytų – 1,97 Eur kiekvieną dieną, į metus – 719,05 Eur), arba 2) kaip skolininko pareiga pažeidus taikos sutarties sąlygas sumokėti 0,1 proc. netesybas nuo pradelstos sumokėti įmokos (t. y. 30,30 Eur).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidų būdu siekia užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, prašomoje patvirtinti taikos sutartyje yra neaiškių sąlygų, o teismas savo iniciatyva nekeičia šalių pasirašytos taikos sutarties nuostatų, bei sudaro sąlygas šalims pačioms susitarti dėl sankcijų už taikos sutarties sąlygų pažeidimą, atsisako patvirtinti pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir R. A. prašymą patvirtinti 2019 m. birželio 3 d. pasirašytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Svetlana Panina