Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl nuteistojo S. D. atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 14 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 11 d.

Teisme gautas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl nuteistojo S. D. psichinės būklės diagnozės nustatymo, atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Teikime nurodoma, kad S. D. laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atlieka (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gydomas (duomenys neskelbtini). S. D. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu pacientas sistemingai gydomas (duomenys neskelbtini). Taikant adekvatų gydymą aktyvi psichopatologija nublanksta, tačiau pacientas gydymo netęsia, nesugeba reguliariai vartoti vaistų, reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba apsitarnaujant. Pataisos namuose S. D. nesiadaptuoja, yra skriaudžiamas nuteistųjų, stebimi dažni atkirčiai su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. D. nesavarankiškas, apatiškas, abuliškas, nuolat reikia priminti apie asmens higienos laikymąsi, paraginti fizinei veiklai, taikyti psichokorekciją, dėl besaikio valgymo galimai įtakoto būtino neuroleptikų vartojimo. Skiriamo ambulatorinio gydymo S. D. negeba adekvačiai ir reguliariai taikyti dėl savo psichikos, taip keldama grėsmę sau ir aplinkiniams.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė J. D. paaiškino, kad nuteistasis S. D. serga lėtiniu (duomenys neskelbtini), dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės, jų numatyti, todėl nuteistasis negali atlikti bausmės pataisos namuose. S. D. elgesys yra neprognozuojamas, stebimas (duomenys neskelbtini), jis yra socialiai pavojingas. Pasveikimo perspektyvų nėra, kadangi stebimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė. S. D. rekomenduojamas priverstinis gydymas, stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovė E. D. palaikė teikimą, ir, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, prašė paskirti S. D. priverstinį gydymą - stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė teikimą, siūlė taikyti S. D. priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausmė, atlieka (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gydomas (duomenys neskelbtini). S. D. nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu pacientas sistemingai gydoma ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Nepaisant pacientui taikomo medikamentinio gydymo psichiką veikiančiais vaistais, paciento psichikos būsena palaipsniui blogėja, stebima afekto inversija į maniakinę – (duomenys neskelbtini) – pacientas pakilios nuotaikos, sumažėja miego poreikis, nerimastingas, garsiai dainuoja, mąstymas padraikas, išpasakoja klausos haliucinacijas, nesavarankiškas, apatiškas, abuliškas, nuolat reikia priminti apie asmens higienos laikymąsi, išlieka (duomenys neskelbtini), ryški negatyvi simptomatika visose psichikos srityse. Visą tai rodo apie paciento psichikos ligos neišvengiamą progresavimą. Skiriamo ambulatorinio gydymo S. D. negeba adekvačiai ir reguliariai taikyti dėl savo psichikos, taip keldamas grėsmę sau ir aplinkiniams. Ligoninės gydytojų konsiliumo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad S. D. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Sprendžiant klausimą, ar nuteistajam S. D. po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, paskirtos bausmės sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, 2021 m. kovo 2 d. nutartimi paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams.

2021 m. gegužės 20 d. teisme buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad S. D. šiuo metu serga lėtiniu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kuri paūmėjo po bausmės paskyrimo ir dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl lėtinio (duomenys neskelbtini) jis nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas, nuteistajam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Šias aplinkybės taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ekspertų komisijos psichiatrė ekspertė J. D., nurodžiusi, jog S. D. liga nuolat blogėja, stebimas (duomenys neskelbtini), be pagerėjimo galimybės, nuteistasis negali atlikti bausmės pataisos namuose, nuteistasis dėl (duomenys neskelbtini) yra socialiai pavojingas.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie nuteistojo S. D. sveikatos būklę, ligos dinamiką ir pasveikimo neigiamą prognozę, ligos gydymo įkalinimo įstaigoje galimybes, konstatuotina, kad S. D. po bausmės paskyrimo jo psichikos būklė sutriko ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl jis atleistinas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų ekspertės paaiškinimų nustatyta, kad S. D. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Jokių kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių kitokią S. D. sveikatos būklę, byloje negauta. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, diagnozuoto (duomenys neskelbtini) sunkumą, asmens socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, siekiant užtikrinti, kad S. D. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 402 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

S. D., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, nuteistą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 8 metų laisvės atėmimo, atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Taikyti nuteistajam S. D. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. .y. Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.