- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-1565-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05352-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- A. J. J.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei neturtinę 5000 Eur žalą, 120 Eur/mėn. rentą iš atsakovo, mokamą ieškovei iki gyvos galvos, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išsprendimo iš esmės, prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-16978-558/2015, kurioje yra šalių santuokos liudijimo originalas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, jog šiuo atveju mokėtinas 1 237 Eur dydžio žyminis mokestis - už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką – 100 Eur, už turtinius reikalavimus – 1 137 Eur. Teismas, vertindamas ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovė nevykdė pareigos sumokėti tam tikrą dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu ji gali būti atleista 100% ar 50% nuo bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė santuokos liudijimo originalo (CPK 382 straipsnio 8 punktas), kuris privalo būti pateiktas, kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. J. prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir civilinio proceso kodekse konkretizuota asmens teisinės gynybos garantija apima jo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės. Teismas sprendžia, ar asmens pateiktų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių asmens turtinę padėtį, pakanka jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliantė pažymėjo, kad jos gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija, kurios pakanka sumokėti tik komunaliniams mokesčiams. Kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo per teismo nustatytą terminą ieškovė negali, kadangi reikėtų pildyti ne tik anketinius duomenis, bet ir pateikti turto ir pajamų deklaraciją, o ieškovė turto niekada nedeklaravusi. Taip pat nurodė, kad teismas, prašydamas pateikti santuokos liudijimo originalą, neatsižvelgė į ieškinyje pateiktą prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-16978-558/2015 prijungimo, kurioje yra jos ir atsakovo santuokos liudijimo originalas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų susijusių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, ieškovė už ieškinį turi sumokėti 1 237 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2018 m. vasario 15 d. kvitą, patvirtinantį, kad per AB „Lietuvos paštas“ apmokėjo 30,00 Eur žyminio mokesčio, kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad ieškovė dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl vienas iš nustatytų trūkumų skundžiamoje nutartyje buvo nurodytas bent dalies žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančių įrodymų teismui pateikimas.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas. Ieškovė, pasisakydama dėl priežasčių, kodėl prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ieškinyje nurodė, kad santuokoje įgytu turtu galimybės disponuoti neturi, taip pat neturi galimybės gauti paskolos, įkeičiant turtą, kadangi neturi piniginių santaupų. Taip pat pažymėjo, kad ji yra riboto darbingumo ir gauna senatvės pensiją, iš kurios padengti likusios žyminio mokesčio dalies galimybės neturėtų. Nemaža dalis piniginių lėšų skiriama gyvenamojo būsto mokesčiams dengti ir įsigyti vaistams. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė šiuos jos turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus: VĮ „Regitra“ pažymą (b. l. 11), VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašus (b. l. 12-15), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie ieškovei išmokėtas išmokas (b. l. 17), Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 203 apyvartos 2015-2018 žiniaraščio kopiją (b. l. 18). Atskirajame skunde dėl savo turtinės padėties apeliantė nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir ieškinyje.Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Minėta nuostata užtikrina visiems asmenims vienodas galimybes kreiptis į teismą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nėra sumokėjusi bent dalies žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus, kadangi asmuo, teikiantis prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo pagal CPK 84 straipsnį, pareigos apmokėti žyminio mokesčio dalį neturi. Asmuo, teikiantis minėtą prašymą, pagal CPK 84 straipsnį turi jį motyvuoti bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, bet ne sumokėti dalį žyminio mokesčio. Pareiga apmokėti bent dalį žyminio mokesčio asmeniui kyla teikiant prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 84 straipsnyje nėra draudžiama asmeniui prašyto atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių dalies žyminio mokesčio apmokėjimą, kadangi minėtas dokumentas, kaip nurodyta 5 nutarties punkte, buvo pateiktas į bylą kartu su ieškiniu. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos prašymą prijungti civilinę bylą Nr. e2-16978-558/2015. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio (pareiškimo) trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio (pareiškimo) reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškiniui (pareiškimui) priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje (pareiškime) nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikė prašymą civilinę bylą Nr. e2-16978-558/2015 prijungti prie nagrinėjamos bylos, kadangi joje yra pateiktas santuokos liudijimo originalas. Minėtą aplinkybę apeliantė pažymėjo ir atskirajame skunde. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16978-558/2015 pareiškėjų A. J. ir E. J. prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas. Minėtoje nutartyje (b. l. 16) bei Liteko sistemoje 2015 m. balandžio 1 d. (laukelyje „pastabos“) pažymėta, kad santuokos liudijimo originalas lieka byloje, kadangi nutartis skundžiama. Duomenų apie santuokos liudijimo grąžinimą byloje Nr. e2-16978-558/2015 nėra, ieškovė naujai pateiktame ieškinyje nurodė aplinkybes, kodėl santuokos liudijimo originalo negali pateikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apie ieškovės prašymą dėl bylos su jame galimai esančiu santuokos liudijimu prijungimo nepasisakė. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir teismų praktiką dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl ieškovės prašymo prijungti kitą civilinę bylą, neatsižvelgė į nutartyje nustatyto trūkumo reikšmę, galimybes jį pašalinti vėlesnėse proceso stadijose, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, ieškovės nurodytas priežastis, kodėl ieškinys pateiktas su minėtu trūkumu, todėl šiuo aspektu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat vertintina kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, o tai sudaro pagrindą skundžiamai 2018 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir E. J. ieškinio atsakovui A. J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti iš naujo.