Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas ,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnyje 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2018 m. balandžio 16 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir paaiškino, jog įvykis buvo balandžio 16 d. apie 17 val. Paraudondvario k. Dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholį. Sekančią dieną nutarė pavažiuoti iki parduotuvės, kuri 500 m. atstumu nuo namų. Dėl sveikatos problemų negalėjo eiti, manė, jog nesudarys problemų. Alkoholį buvo vartojęs dar tą pačią dieną apie 12 val., išgėrė apie 200-250 gr. Nesijautė išgėręs. Apie 2 metus nevartojo alkoholio. 2012 m. buvo praradęs teises metams, tada buvo nustatyta tiek pat promilių. Po to alkoholio nevartojo. Automobilį, kurį vairavo įvykio metu, vairuoja nuo 2015 m. su teise išpirkti. Ir įvykio metu buvo faktinis automobilio valdytojas. Po šio įvykio dalyvauja CARITAS programoje „ Aš esu“. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis su laiduotoju gyvena šalia vienas kito, matosi kiekvieną dieną, laiduotojas gali stebėti jo gyvenimo būdą. Po įvykio jis pats kreipėsi į CARITAS. Pats vadovavo kariams, yra kariuomenės kūrėjas, todėl turi gerai išvystytą atsakomybės jausmą. Laiduotoją pažįsta 10 metų, yra buvęs pareigūnas. Laiduotojo gyvenimo būdas yra teigiamas, todėl jam yra geras pavyzdys. Kartu nė karto nėra vartoję alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Dėl atsakomybės individualizavimo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, kaltinamasis V. T. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Nors V. T. yra neteistas, žala nepadaryta, tačiau iš byloje esančio išrašo apie asmenį nacionaliniuose registruose matyti, jog praeityje yra buvęs baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (b.l.52-53). Administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 4 dalis ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01 ) numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis( nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus ( nuo 2,51 promilės ir daugiau). Posėdžio metu kaltinamasis V. T. patvirtino, jog 2012 m. buvo praradęs teises už vairavimą neblaiviam, tada buvo nustatyta tiek pat promilių. Pažymėtina ir tai, kad V. T. tuo metu buvo taikytas mažesnis vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (b. l. 52), negu numatė tuo metu ATPK 126 straipsnio 4 dalies galiojusi redakcija, tačiau V. T. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, toliau transporto priemonę vairavo neblaivus, kas rodo jo nenorą laikytis įstatymo reikalavimų, keisti savo elgesį. Be to iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, jog ir per paskutinius 5 metus aštuonis kartus yra baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už greičio viršijimą, kuris priskiriamas prie vieno iš grubesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų ( b.l.49-51). Be to, trys nuobaudos tiek nusikalstamos veikos darymo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra galiojančios. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamojo negalima apibūdinti kaip įtin preciziškai besilaikančio kelių eismo taisyklių. Nors pats kaltinamasis posėdžio metu teigė, jog nesijautė labai išgėręs, tačiau įvertinus jo parodymus, kad alkoholį buvo vartojęs dieną prie vairavimą, taip pat ir tą pačią dieną prieš keturias –penkias valandas iki vairavimo, praeityje būdamas baustas už analogišką teisės pažeidimą, teismo vertinimu ši veika nelaikytina atsitiktinio pobūdžio. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013).

Todėl teismo vertinimu pasikartojantis grubus Kelių eismo taisyklių, už kurių pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę, pažeidinėjimas bei daromi kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai nesudaro pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad ateityje V. T. nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, o tai yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V. T. charakterizuojamas teigiamas, pelnęs eilę apdovanojimų už nuopelnus Lietuvos Valstybei, tačiau pasikartojantis grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas - vairavimas neblaiviam negali būti eliminuojamas nuo atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę, už kurio pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojo R. P. laidavimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas atsižvelgia į V. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Neteistas. Baustas už administracinį teisės pažeidimą, susijusį su grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, turi galiojančių nuobaudų už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. T. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 1.76 promiles etilo alkoholio, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, būdamas baustas administracine tvarka už analogišką teisės pažeidimą. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai bei siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti V. T. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą V. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonė buvo registruota AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ( b.l.17), kurią kaltinamasis V. T. valdė pagal automobilių nuomos sutartį ( b.l. 20-24 ). Posėdžio metu kaltinamasis V. T. patvirtino, jog veikos darymo metu faktinis valdytojas buvo jis ir šiuo metu transporto priemonė pagal pirkimo pardavimo sutartį priklauso jam. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta pirkimo –pardavimo sutartis ( b.l. 73-75). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomoji priemonė - dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Iš byloje esančio Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus informacijos dėl transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo išlaidų matyti, kad Vilniaus AVPK dėl automobilio Subarų Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB ,,Goldas“ aikštelėje nuo 2018-04-16 iki 2018-04-17 patyrė 2,99 eurų išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais (b. l. 11-16), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. T..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. T. paskirti 50 MGL (2500 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d., transporto priemonės Subaru Legacy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo patirtas išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisti iš V. T. 2,99 Eur ( du eurus 99 eurocentus) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (AB SEB banke, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitos Nr. LT987044060007935553, mokėjimo pavedimo grafoje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio markę, modelį, valstybinį numerį, savo vardą, pavardę bei, kad mokama už transportavimą/saugojimą) šioms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.