Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jo sugyventinė R. P. paprašė kartu nuvykti aplankyti nukentėjusįjį, kuris yra sugyventinės brolis. Tą dieną nukentėjusįjį sutiko parduotuvėje. Iš parduotuvės visi kartu nuėjo į nukentėjusiojo namus. Nukentėjusiojo namuose visi kartu vartojo atneštą alų. Buvo atsinešę 12 l. alaus „Švogerio“. R. P. apsvaigo ir nuėjo miegoti, o jis su nukentėjusiuoju liko prie stalo toliau vartoti alkoholį. Jis nuo alaus apsvaigo, todėl vienas pats nutarė eiti namo, palikdamas nukentėjusiojo namuose sugyventinę. Nukentėjusysis jo neišleido, pasiūlė pernakvoti pas pastarąjį namuose. Jis atsigulė ant grindų, o nukentėjusysis liko sėdėti šalia ant kėdės. Snausdamas pajuto, kaip kažkas landžioja jo kišenėse. Pamatė, kaip nukentėjusysis išsitraukė jo piniginę ir pradėjo skaičiuoti pinigus, ketindamas dalį pinigų paimti. Jis atsikėlė nuo žemės ir paklausė ką pastarasis daro. Nukentėjusysis atsakė, kad ieško cigarečių. Jis iš nukentėjusiojo rankų paėmė piniginę, o nukentėjusysis tuo metu jam ranka smogė į veidą, tačiau nepataikė, nes jis išsisuko nuo smūgio. Jis delnu smarkiai smogė sėdinčiam ant kėdės nukentėjusiajam per žandikaulį. Nuo smūgio nukentėjusysis nuvirto kartu su kėde į kampą ir užknarkė. Jis susirinko likusius neišgertus alaus butelius ir išėjo namo. Ryte jam paskambino R. P. ir pasakė, kad nukentėjusiajam negerai ir paprašė atvežti alaus. Atvykęs pas nukentėjusįjį į namus, jis pamatė, kad nukentėjusiojo žandai sukritę, liežuvis apkramtytas. Jis nukentėjusiajam padavė atsigerti alaus. Kaltu neprisipažįsta, nes smūgiu delnu negalėjo nukentėjusiajam taip sužaloti žandikaulį. Nukentėjusysis serga epilepsija ir galėjo pats dėl priepuolio nugriūti ir susižaloti. Jis kartu su sugyventine iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie nukentėjusiojo G. S. gyv. namo, kaltinamasis parodė į minėtą namą, kuriame įvyko konfliktas. Namo viduje parodė konkrečią vietą, kur įvyko konfliktas su G. S. Tuo metu R. P. miegojo kambaryje ant lovos, o jis miegojo ant žemės, ant čiužinio, šalia lovos. G. S. sėdėjo ant kėdės kambaryje po dešine puse, šalia spintos. Jam bemiegant ant žemės, pajuto, kad kažkas traukia jo piniginę, kuri buvo įdėta vidinėje striukės kišenėje. Atsibudęs pamatė, kad G. S. yra išsitraukęs jo piniginę ir ją pradaręs, skaičiavo jo pinigus. Tuomet jis staigiai atsisėdo ant žemės ir griebė iš G. S. piniginę, norėdamas ją atimti. V. K. atimant iš G. S. savo piniginę, jis sėdėdamas ant kėdės prie spintos, V. K. sėdinčiam ant žemės dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po to V. K. parodė, kad po gauto smūgio norėdamas apsiginti, atsistojo ir stovėdamas priešais ant kėdės sėdintį G. S., dešinės rankos delnu sudavė pastarajam vieną kartą į veido sritį. Po gauto smūgio G. S. su visa kėde nuvirto ant žemės ir trenkėsi į spintą. Su kuria tiksliai kūno dalimi atsitrenkė į spintą, tiksliai nematė, sužalojimų ant pastarojo nematė. Ar veido priekiu, ar galva atsitrenkė į spintą, negalėjo parodyti, nes neatsiminė. G. liko gulėti su visa kėde ant žemės, o jis įsidėjęs savo piniginę į kišenę, išėjo iš G. S. namų. (b. l. 48-69, II t.)

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis gyveno su jo seserimi R. P. Įvykio dieną vakare pas jį į namus atėjo kaltinamasis ir R. P. Namuose visi kartu vartojo alkoholinį gėrimą alų. Begeriant alų, R. P. nuėjo miegoti. Atrodo, kad ir pats atsigulė, tačiau tiksliai nepamena. Jam kaltinamais vėliau sakė, kad jis sėdėjo, o ne gulėjo. Gal jis nuvirto ant grindų ir vėl atsisėdo. Pamena, kad R. P. užmigus, jis su kaltinamuoju toliau vartojo alkoholinius gėrimus, nesipyko. Jokios kalbos dėl pinigų nebuvo. Jis į nukentėjusiojo piniginės neėmė. Tarp jo ir kaltinamojo nebuvo jokio konflikto dėl piniginės. Pamena, kad buvo iškritęs ir „išsijungė“, vėliau pamena atvykusią Greitąją medicinos pagalbą. Jis nežino, kokiu metu jam lūžo žandikaulis. Kai vartojo alkoholinius gėrimus, galėjo kristi ant malkų ir tikrai galėjo nesusibraižyti. Jis nežino, ar kaltinamasis jam smūgiavo. Ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad kaltinamasis jam smogė. Jis galėjo ikiteisminio tyrimo metu pameluoti dėl savo ligos. Jis serga epilepsija, tačiau vaistų nevartoja. Jį visur randą nukritusi dėl epilepsijos priepuolio. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė tyrėjams namelį, kambarį kur kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Jis po priepuolių nieko nepamena, ar buvo konfliktas tarp jo ir kaltinamojo. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo kažką ne taip pasakyti. Jis gal susapnavo, kad kaltinamasis jį sumušė. Kaltinamasis jam negalėjo smogti į veido dešinę pusę. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, rodė vietą, kur buvo jam smogta. Galėjo tyrėjams sumeluoti. Konflikto su kaltinamuoju nepamena. Išgertuvių metu buvo kalba, kad kaltinamasis buvo nusikalstamos grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ narys. Ar po to buvo jam smogta, jis nežino. Jis R. P. apie sumušimą nieko nesakė. Jis nežino, ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu. Ikiteisminio tyrimo metu melavo, teisiamojo posėdžio metu sako tiesą. Akistatos metu, duodamas parodymus, galėjo tyčia meluoti.

2025-06-04 nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-05-25 dieną jis savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), tvarkėsi namus ir vartojo alkoholį (alų). Jam būnant stipriai neblaiviam, į jo namus įėjo jo sesuo R. P. ir gretimo kaimo gyventojas V. K., kurie su savimi atsinešė alaus. Jo sesuo ir V. K. taip pat jau buvo išgėrė. Kambaryje visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu V. K. pasakė, jog jis yra "(duomenys neskelbtini)", o jis jam atsakė "jei tu giriesi, tai „necenzūrinis žodis“ tu, ne tulpinis". To pasekoje kaltinamasis jam smogė dešine ranka vieną kartą ir jis „atsijungė“. Ar kambaryje buvusi jo sesuo R. P. matė, kaip V. K. jam trenkė, jis nežino. Negali paaiškinti, ar buvo praradęs sąmonę. Pamena, kad atvyko medikai ir jį išvežė. Prieš medikams jį išvežant, V. K. ir jo sesuo R. P. buvo pas jį namuose ir jis sesei padavė namų raktus. Mano, kad medikus iškvietė sesuo. Iki V. K. smūgio jis buvo sveikas ir jokiais žandikaulių lūžiais nesiskundė ir nebuvo užsigavęs. Po minėto įvykio jam Kauno klinikose nustatė žandikaulio lūžius abiejuose pusėse ir išdaužtus keturis dantis. Prieš V. K. jokio fizinio smurto nenaudojo ir jam jokių smūgių nesudavė. (b. l. 27-30, I t.)

2025-07-15 ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju G. S. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. (duomenys neskelbtini) (namo numerio nėra), G. S. parodė, kad įvyko adresu (duomenys neskelbtini) (namo numerio nėra) ir parodė į namą. Įėjus į gyvenamąjį namą, nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas įvyko kambaryje. Nukentėjusysis parodė lovą, kurioje gulėjo jo sesuo R. P. Jis pats sėdėjo ant tos pačios lovos galo, o V. K. sėdėjo ant kėdės prie stalo. Seseriai gulint ar miegant, o jam su V. K. bevartojant alkoholį, tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas. Po to vienu žodinio konflikto metu kairėje pusėje prie stalo sėdintis V. K. atsistojo ir smogė jam dešinės rankos kumščiu į veido sritį (į kurią tiksliai vietą pataikė, neatsimena dėl girtumo). Kas vyko po to, jis neatsimena. Ar sudavė smūgius jis V. K., neatsimena. Ar po gauto smūgio griuvo ar virto, taip pat neatsimena. Sąmonę atgavo tik ryte, kai buvo jau atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai. (b. l. 33-44, I t.)

2025-07-28 tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo G. S. buvo atlikta akistata. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2025-05-25 naktį (tikslaus laiko nepamena) savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) (namo numerio nėra), vartojo alkoholį su savo seserimi R. P. ir buvusiu švogeriu V. K. Vienu tarpu tarp jo ir V. K. kilo žodinis konfliktas, tačiau nepamena dėl kokios priežasties. Kambaryje esančioje lovoje gulėjo sesuo R. P. Jis pats sėdėjo ant tos pačios lovos galo, o V. K. sėdėjo ant kėdės prie stalo. Žodinio konflikto metu, kartu su V. K. bevartojant alkoholį, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kairėje pusėje prie stalo sėdintis V. K. atsistojo ir smogė jam dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Kas vyko po to neatsimena dėl girtumo bei dėl sąmonės praradimo. Atsimena tik, kad ryte atvyko Greitoji medicinos pagalbos medikai ir išvežė jį į ligoninę. Kaltinamasis akistatos metu parodė, kad 2025-05-24 jis su jo seserimi R. P. atvažiavo pas buvusį švogerį G. S. Vartojo visi trise alkoholį, buvo jau stipriai neblaivūs. Po to, jau 2025-05-25 naktį (tikslaus laiko nepamena), bevartojant alkoholį, R. P. užmigo kambaryje ant lovos. Jis atsigulė ant žemės, ant čiužinio. G. S. sėdėjo ant kėdės kambaryje po dešine puse, šalia spintos. Jam bemiegant, pajuto, kad kažkas traukia jo piniginę, kuri buvo įdėta vidinėje striukės kišenėje. Atsibudęs pamatė, kad G. S. yra išsitraukęs jo piniginę ir ją pradaręs skaičiuoja jo pinigus. Tuomet jis staigiai atsisėdo ant žemės ir griebė iš G. S. piniginę, norėdamas ją atimti. Kai bandė iš G. S. atimti savo piniginę. Jis, sėdėdamas ant kėdės prie spintos, jam sėdinčiam ant žemės dešinės rankos kumščiu sudavė vieną ar du (tiksliai kiek sudavė smūgių neatsimena) smūgius į veido sritį. Po gauto smūgio, norėdamas apsiginti, atsistojo ir stovėdamas priešais ant kėdės sėdintį G. S.. Dešinės rankos delnu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį. Po gauto smūgio G. S. su visa kėde nuvirto ant žemės ir trenkėsi į spintą. Su kuria tiksliai kūno dalimi atsitrenkė į spintą, tiksliai nematė, sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė. G. S. liko gulėti su visa kėde ant žemės, o jis, įsidėjęs savo piniginę į kišenę, išėjo iš G. S. namų. R. P. miegojo, nieko nematė. Ryte vėl atvyko pas G. S. į namus, atvežė pastarajam alaus. Pamatęs ant nukentėjusiojo kūno sužalojimus, iškvietė Greitosios medicinos pagalbos medikus. Po akistatos kaltinamasis ir nukentėjusysis paliko prie savo parodymų. (b. l. 49-53, I t.)

Iš specialisto teismo mediko išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam G. S. nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat sužalojimas nėra būdingas griuvimo/kritimo traumai (b. l. 69-71, I t.).

Specialistas teismo medikas R. Ž. parodė, kad nukentėjusiajam nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis ties akies kampais, vienos iš silpniausių vietų apatinio žandikaulio. Jis galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kažkuris lūžis galėjo būti tiesioginis, o kitas lūžis kaip konstrukcinis nuo poslinkio. Arba galėjo lūžti nuo smūgio į smakro priekį, netiesioginiai lūžiai, per silpnesnes apatinio žandikaulio vietas. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tokie sužalojimai būdingi suduodant smūgius, daugiau koncentruotas smūgis. Jie nėra būdingi griuvimui, bet atmesti galimybės, kad tikrai nepadarysi nugriuvus, negalima. Nėra galimybės atmesti, kad nukritus. Nukritęs gali susilaužyti smakrą, tačiau tai nėra būdinga, kad būtų nubrozdinimai ant alkūnių, kelių. Pagal medicinos dokumentus, nubrozdinimų nebuvo arba jų neįrašė. Jei būtų susižalojęs nugriuvus, nubrozdinimai būtų smakro srityje. Tokie abipusiai lūžiai ties kampais galėjo atsirasti tiesiog griūnant smakro priekiu, arba smūgio metu. Didesnė tikimybė, kad lūžiai galėjo atsirasti koncentruoto smūgio metu, nei nugriuvus. Smakras yra atsikišęs, todėl ant lygaus paviršiaus turi griūti „kaip stulpas“. Jei sužalojimai atsirastų griūnant, būtų nubrozdinimai, o jų šiuo atveju nebuvo. Pagal sužalojimo mechanizmą, tai galėjo būti šoninis smūgis į vieną ar į kitą pusę.

2025-05-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. P. (liudytoja mirė (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2025-05-25 vakare (tikslaus laiko nepamena) nuėjo pas brolį G. S., gim. (duomenys neskelbtini)adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvyko kartu su bendru pažįstamu V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (kitų duomenų nežino). Pas brolį namuose trise girtavo. Išgertuvių metu nuėjo miegoti. Nepamena kiek buvo valandų. Visi buvo stipriai neblaivūs. Išgertuvių metu jokio konflikto nebuvo. Prabudusi 2025-05-26, kambaryje pamatė sėdintį brolį. Brolis labai neaiškiai kalbėjo, mikčiojo. Žino, kad brolis serga epilepsija. Brolis labai seilėjosi, ant pastarojo veido matėsi kraujo. Brolio veidas buvo sutinęs, žandikaulis buvo atvipęs. Nieko nelaukusi, iškvietė greitąją med. pagalbą. Kol vyko medikai, bandė brolį kalbinti, bet nepavyko suprasti ką brolis kalba. Tuo metu lauke buvo kaltinamasis, kuris kažką darė prie savo automobilio. Kaltinamasis nurodė, kad nežinąs kas įvyko jos broliui. Namuose pas brolį jokių grumtynių pėdsakų nebuvo, kraujo nesimatė. Išgertuvių metu pas juos niekas nesilankė. (b. l. 103-104, I t.).

Iš 2025-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis šalia kelio - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio, kaimo ribose. Privažiavimas prie namo be dangos, apžėlęs žole, teritorija neaptverta. Namas mūrinis, vieno aukšto, apgriuvęs. Įėjimas į namą yra nuo kaimo keliuko pusės. Namo laukinės durys medinės, melsvos spalvos. Pro duris patenka į prieangį, kurio dešinėje pusėje yra kambarys. Kambario kairėje pusėje yra langas, prie kurio stovi stalas, kėdė, spintelė, šaldytuvas. Priešais nuo įėjimo į kambarį, prie sienos yra lova. Lova su patalais. Dešinėje kambario pusėje prie sienos yra spinta. Spinta ruda, trijų dalių. Ant stalo prie lango sudėti stalo įrankiai, stiklinė su rudu skysčiu, monitorius, valgis, ant spintelės prie stalo yra užkanda, stikliukas gėrimams. Nei name, nei lauke grumtynių pėdsakų nėra, teritorija nesaugoma, neaptverta, filmavimo kamerų nėra. (b. l. 12-19, I t.).

Iš 2025-06-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas ,,S._garso_įrašas", kurio trukmė 3 min. 5 s. Įrašo pradžioje girdisi, kad operatorė prisistato - ,,Greitoji" ir prašo nurodyti įvykio vietos adresą. Po to pradeda šnekėti moteris, kuri aiškina, jog adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) rado brolį labai ,,negražų". Operatorei paprašius nurodyti pilną adresą, moteris patikslina įvykio adresą - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo numerio nėra, vienkiemis. Moteris nurodo, kad nukentėjusysis - G. S. Praneša sesuo. Moteris paaiškina, kad visas veidas sutinęs, brolis jai sakė, kad vakar jį užgavo mašina. Ji daugiau nieko nežino, šiandien ryte jai paskambino jis ir pasakė, kad jam yra blogai. Jis jai pasakė, kad jį mašina užgavo ar kažkas sumušė, nežino. Visas veidas jam sutinęs. Nurodo, kad broliui yra apie 50 metų. Į operatorės klausimą ar jis sumuštas, moteris atsako, kad taip. Pranešėjos brolis yra sąmoningas, kvėpuoja. Viskas atsitiko vakar, o šiandien jis jai paskambino ir paprašė atvažiuoti. Stiprių sužalojimų jam nėra, iš burnos seilėjasi, bėga kraujas. (b. l. 105-109, I t.)

Medicininiame dokumente išraše/siuntime (duomenys neskelbtini) matyti, kad į gydymo įstaigą pristatytas G. S. parodė, kad nakties metu buvo užpultas ir sumuštas (b.l. 129-140).

2025-06-03 Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK pažymoje nurodyta, kad tyrėjas telefonu bendravo su nukentėjusiuoju ir pastarasis nurodė, kad kartu su kaltinamuoju begeriant alkoholinius gėrimus, tarp pastarojo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nukentėjusiajam smogė ranka į veidą. Po smūgio sudavimo nieko nepametantis. (b.l. 137-139, t. 1).

2025-05-28 tarnybiniame pranešime dėl G. S. (registracijos Nr. 0125000292421) matyti, kad 2025-05-28 po pokalbio metu telefonu nurodė, kad 2025-05-24 kaltinamasis kažkokiu daiktu pastarajam smogė į veido sritį, tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių. (b.l. 144-145, t. 1)

2025-06-02 tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo byloje nurodyta, kad 2025-06-02 pokalbio metu telefonu nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad 2025-05-24 namuose girtavimo metu dėl įžeidimo kaltinamasis smogė pastarajam ranka per veidą. Po to jis prarado sąmonę. Tuo metu jį epilepsijos priepuolis neištyko. (b.l. 147, t. 1)

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Ištirti bylos įrodymai patvirtina, kad 2025-05-25 kaltinamasis kartu su liudytoja R. P. vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo G. S. namus. Kartu su savimi atsinešė alaus. Visi kartu vartojo atneštą alkoholį. Bevartojant alkoholį, liudytoja R. P. užmigo lovoje. Kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau prie stalo vartojo alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jam užmigus, nukentėjusysis iš jo kišenės ištraukė piniginę ir pradėjo skaičiuoti pinigus. Jis puolė atimti piniginę, o nukentėjusysis jam bandė smogti į galvą. Jis atsistojo ir delnu smogė nukentėjusiajam į žandikaulį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad melavo ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis jam smogė dešiniu kumščiu į veidą, po ko jis nukrito, atsitrenkdamas į baldą. Teisinosi užmiršimu dėl epilepsijos. Nurodė, kad susižalojo pats krisdamas, o ne kaltinamasis jį sužalojo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, nes jis įžeidė kaltinamąjį. Dėl to įžeidimo kaltinamasis jam smogė kumščiu į veidą ir jis nukrito, prarado sąmonę. Nukentėjusysis 2025-05-28 pokalbio metu telefonu policijos pareigūnui nurodė, kad kaltinamasis kažkokiu daiktu pastarajam smogė į veido sritį, tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių (b. l. 144-145, t. 1). 2025-06-02 pokalbio telefonu metu policijos pareigūnui nukentėjusysis paaiškino, kad 2025-05-24 namuose girtavimo metu dėl įžeidimo kaltinamasis smogė pastarajam ranka per veidą. Po to jis prarado sąmonę. Tuo metu jį epilepsijos priepuolis neištyko. ( b. l. 147, b.l. 1). Tarp kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų skirtumas yra tas, kad: kaltinamasis nurodė smogęs dešiniu delnu, o nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis smogė dešiniu kumščiu; kaltinamasis nurodė smogęs už jo piniginės vagystė bei bandymą jam smogti, o nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam smogė už įžeidžiančią frazę. Iš esmės abu proceso dalyviai patvirtino smūgio sudavimą nukentėjusiajam. Specialistas teismo medikas išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajam G. S. nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat sužalojimas nėra būdingas griuvimo/kritimo traumai (b. l. 69-71, I t.). Teisiamojo posėdžio metu specialistas davė papildomą paaiškinimą, kad yra teorinė tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas ant lygaus paviršiaus veidu „kaip kareivis“, atkišęs smakrą į priekį, tačiau tokiu atveju turėjo likti išorinės sužalojimo žymės – nubrozdinimai, kurių jis nepastebėjo bei medicininėse dokumentuose nematė. Paprastai, tokiu atveju turėjo likti nubrozdinimai ant alkūnių, kelių, o jų nebuvo. Didelė tikimybė, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti po šoninio smūgio per silpnesnę apatinio žandikaulio vietą į vieną, ar kitą pusę. Specialisto paaiškinimai patvirtina kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (apklausoje, parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos metu), kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam per veidą ir nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti būtent kaltinamojo veiksmų pasėkoje.