Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., 281 str. 7 d. (du epizodai) 178 MGL dydžio bauda), kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir vadovaudamas visai bendrovės veiklai, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau-ir BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis – „už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, taip pat pažeisdamas 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“,

veikdamas tyčia, turėdamas tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, siekdamas išvengti mokestinių prievolių į valstybės biudžetą sumokėjimo bei sutrukdyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, finansinės būklės rezultatus ir turtą, apgaulingai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d., o būtent:

laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Vokietijos ir Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, neišrašydamas PVM sąskaitų faktūrų, neapskaitydamas jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir neįtraukdamas į finansines atskaitomybes pardavė 63 vnt. transporto priemonių, viso už 1 824 488 Eur, tame tarpe 368 529 Eur PVM;

laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos,

tokiu būdu, G. M., neišrašydamas PVM sąskaitų faktūrų, nepateikdamas jų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir finansines atskaitomybes, neišrašydamas kasos pajamų orderių ir neužpajamuodamas jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tyčia nevesdamas įmonės buhalterinės apskaitos, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d., organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-334-677/2015, 2K-313-696/2017, 2K-159-696/2018).

BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukeliami šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-33-303/2017, 2K-245-303/2017).

Apklaustas teisme kaltinamasis G. M. pilnai pripažino jam pareikštą kaltinimą. Detaliai kaltinime nurodomų aplinkybių nepaaiškino, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tikrai nesurinkdavo visų dokumentų iš klientų apie jiems parduotas autotransporto priemones, detales ar kitas paslaugas, pripažino, kad nebuvo inventorizuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai, į buhalteriją buvo pristatomi ne visi dokumentai, susiję su automobilių pirkimu ir pardavimu, todėl atsirado neatitikimai, kiek realiai parduota automobilių ir koks jų likutis įmonėje. Ne visais atvejais išrašydavo dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimą iš klientų už jiems parduotus automobilius, taip pat ne visada surašydavo išlaidas pateisinančius dokumentus, kurie turėjo atspindėti, kur gauti pinigai panaudojami, ir nepateikdavo šių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į apskaitą. Tačiau pažymėjo, kad visada pinigus panaudodavo įmonės tikslams: autotransporto priemonėms ir jų detalėms pirkti, sumokėti muito mokesčiams, atsiskaityti su muitinės tarpininkais. Be kaltinamojo G. M. parodymų pastarojo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2019-04-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaita, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos dokumentai.

Byloje kaltinime nustatytu laikotarpiu ir aplinkybėmis G. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius ir pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio nuostatas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonėje apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei 12 ir 16 straipsnio reikalavimus, t. y. G. M. laikotarpiu 2015-01-01 - 2018-01-31 Vokietijos ir Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims pardavė transporto priemones, neišrašydamas PVM sąskaitų faktūrų, neapskaitydamas jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir neįtraukdamas į finansines atskaitomybes, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, tokiu būdu, G. M., neišrašydamas PVM sąskaitų faktūrų, nepateikdamas jų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir finansines atskaitomybes, neišrašydamas kasos pajamų orderių ir neužpajamuodamas jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nevesdamas įmonės buhalterinės apskaitos nurodytu laikotarpiu, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bylos medžiagoje yra VMI atliktas mokestinis patikrinimas, kuriame nurodyti minėti pažeidimai ir nurodytos pasekmės, kurias sukėlė nurodyti pažeidimai. 2019-04-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (21.222 E) FR686-409 konstatuota, kad VMI Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimo skyrius atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-05-05. Bendrovės vienintelis akcininkas (nuo 2014-09-05) ir direktorius (nuo 2014-09-05 iki 2018-11-05) - G. M.. Mokestinio tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-05-05. Pagal mokestiniam tyrimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad didžioji dalis atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais buvo vykdomi grynaisiais pinigais. Operacijos grynais pinigais buvo vykdomos pažeidžiant kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklių reikalavimus. Atsiskaitymai su pirkėjais ir tiekėjais grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingus asmenis: vadovą G. M. (laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-01-31) ir vadybininką U. A. (nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31). Per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-01-31 atskaitingas asmuo G. M. iš bendrovės pirkėjų gavo 6 195 947,28 eurų, atsiskaitant su tiekėjais, sumokant muitą muitinės tarpininkams, įnešant pinigus į banką išleido 4 860 367,92 eurų. Bendrovės apskaitos registro ,, (duomenys neskelbtini) ” duomenimis, 2018-01-31 atskaitingas asmuo G. M. bendrovei skolingas 1 335 579,36 eurų. Mokestinio tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad nustatyti atvejai, kai automobiliai buvo registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, vėliau parduoti, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas jų įsigijimas ir pardavimas. Mokestinio tyrimo metu įvertinus nustatytus pažeidimus, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti ūkinės komercinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo. (1 t., b. l. 15-32), t.y. nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d.

Iš minėtos mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. pareikštam kaltinimui pagrįsti aktualu, kad pagal iš Vokietijos mokesčio administratoriaus gautą informaciją nustatyta, jog Bendrovė pardavė 16 vnt. transporto priemonių Vokietijoje asmeniui S. C. už 499 130 Eur, iš jų: 2 automobilius 2015 metais už 57 400 Eur; 8 automobilius 2016 metais už 247 000 Eur; 6 automobilius 2017 metais už 194 730 Eur, nuo kurių iš viso neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 104 817 Eur PVM ((499 130 * 21 proc.), iš įų 2015 m. 12 054 Eur PVM (57 400 * 21 proc.), 2016 m. - 51 870 Eur PVM (247 000 * 21 proc. )’ 2017 m. - 40 893 Eur (194 730 * 21 proc.).

Be to mokestinio tyrimo metu iš Vokietijos mokesčių administratoriaus gauta informacija ir nustatyta, kad Bendrovė vykdė ekonominę veiklą su apmokestinamaisiais asmenimis N. K., A. A. ir L. A., kurie veikia kaip tarpininkai parduodami transporto priemones Bendrovės vardu. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 asmenys N. K., A. A. ir L. A. pirkėjams pardavė 30 Bendrovei priklausančių transporto priemonių už 924 430 Eur sumą. Tokiu būdu Bendrovė neapskaitė 924 430 Eur pajamų (iš jų: 2016 m. - 38 500 Eur, 2017 m. - 885 930 Eur), neapskaičiavo ir nedeklaravo ir nesumokėjo 194 130 Eur PVM (924 430 Eur * 21 proc.) (iš jų: 2016 m. - 8 085 Eur, 2017 m. - 186 045 Eur).

Be to mokestinio tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose prekių likutyje apskaitytų automobilių VIN kodus ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenis buvo surinkta informacija apie automobilių registraciją Lietuvoje ir jų savininkus, iš automobilių pirkėjų gauti paaiškinimai bei pirkimo - pardavimo sandorių dokumentų kopijos. Atlikus VĮ „Regitra“ duomenų bazėje turimos informacijos apie Bendrovės įsigytus automobilius analizę, nustatyta 14 atvejų, kai Bendrovės apskaitos duomenimis neparduota transporto priemonė tiriamuoju laikotarpiu buvo jau registruota Lietuvoje fizinio ar kito juridinio asmens vardu. Be to nustatyti 3 atvejai, kai VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobiliai buvo registruoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, vėliau parduoti, tačiau bendrovės apskaitoje neapskaitytas nei jų įsigijimas, nei pardavimas. Pagal surinktą informaciją nustatyta, kad Bendrovė tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorių už 400 928 Eur, iš jų 69 582 Eur PVM ( 2015 m. - 33 058 Eur ir 6 942 Eur PVM, 2016 m. - 17 025 Eur ir 3 575 Eur PVM, 2017 m. - 220 255 Eur ir 46 254 Eur PVM, 2018 m. - 61 008 Eur ir 12 811 Eur PVM), kuris yra nesumokėtas į valstybės biudžetą.

Teismas, ištirtų ir aptartų mokestinio tikrinimo išvadose nustatytų duomenų pagrindu, tikslina kaltinime netiksliai nurodytą neapskaitytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir neįtrauktų į įmonės parduotų transporto priemonių skaičių, nurodant, kad ,,laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Vokietijos ir Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, neišrašydamas PVM sąskaitų faktūrų, neapskaitydamas jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir neįtraukdamas į finansines atskaitomybes pardavė 63 vnt. transporto priemones, viso už 1 824 488 Eur, tame tarpe 368 529 Eur PVM.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016). Pagal teismų praktiką įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui ne visą informaciją apie atliekamas ūkines operacijas arba jos iš viso nepateikia. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

Nagrinėjamu atveju negalėjimas iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su mokestinio tyrimo išvadose nustatytais buhalterinės apskaitos pažeidimais.

Teismų praktikoje nurodoma, kad šio nusikaltimo pobūdis leidžia teigti, jog vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas ir jokie padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, žalos dydžio valstybės biudžetui nurodymas G. M. pareikštame kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. yra netinkamas ir iš kaltinimo šalintinas, kadangi tai nėra šios nusikalstamos veikos padariniai su kuriais siejamas šio nusikaltimo baigtumas, nes nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su negalimumu nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

Be to, teismas iš kaltinimo G. M. šalina ir kaltinimo dalį dėl deklaruoto, bet nesumokėto į valstybės biudžetą mokėtino 486008 eurų PVM, nes ši aplinkybė niekaip nepagrįsta kaip susijusi su kaltinimu pagal BK 222 str. Kreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje PVM pagal kaltinimą buvo apskaitytas, tik nesumokėtas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo G. M. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pasitvirtino. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas finansų sistemai), į kaltinamojo asmenybę (šiuo metu nedirba, teistas vieną kartą už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, išsiskyręs), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Parinkdamas bausmės rūšį teismas kreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad G. M. turi ne vieną finansinį įsipareigojimą (tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų), kaip pats G. M. teismui paaiškino, paskirtos baudos pagal 2017-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį nėra sumokėjęs. Teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga G. M. parinkti ne baudą, o kitą bausmės rūšį, t.y. paskirti BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Teismas vertina, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Tačiau, įvertinus didesnę galimybę kaltinamajam G. M. atlyginti civilinį ieškinį susiradus darbą, pastarojo gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, suteikiant galimybę pasitaisyti būnant laisvėje. Bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų terminui, nustatant kaltinamajam atitinkamą įpareigojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma civilinį ieškinį nagrinėti kartu su baudžiamąja byla bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti valstybės naudai 368 529 Eur iš G. M. (5 t. 32-35).

Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 486 008 eurų sumos, kuri nustatyta Ataskaitoje, kaip Bendrovės deklaruota suma, bet nesumokėta, civilinis ieškinys nereiškiamas, o ieškinys reiškiamas tik dėl nesumokėtos PVM sumos, apskaičiuotos pagal Bendrovės vykdytus automobilių pardavimo sandorius, kurių pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose. Dėl likusios įtarime nurodytos žalos sumos pažymima, kad Bendrovės atžvilgiu 2018-10-16 buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimis. Minėtomis nutartimis patvirtintas VMI prie FM kreditorinis reikalavimas Bendrovei 481 658,04 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi bankrotą pripažino tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-332-661/2019, kuriuo Bendrovės (bankroto administratoriaus) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo - direktoriaus G. M. 484 994,02 Eur dydžio skolą (iš jų VMI kreditorinis reikalavimas 481 658,04 Eur).

Byloje nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus G. M. nusikalstamų veiksmų pasėkoje valstybės biudžetas patyrė 368 529 Eur dydžio turtinę žalą dėl Bendrovės nesumokėto PVM. G. M. neteisėtą veikimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimą įvykdyti mokestinę prievolę valstybei kaip ieškovui sieja priežastinis ryšys.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų - juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Taigi už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Be to, nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens - mokesčių mokėtojo. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86- 303/2018)

Vadovaujantis iki 2020-01-01 galiojusiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 str. 8 d. (toliau - Bankroto įstatymas) įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, 2019-02-07 priimta nutartis dėl Bendrovės likvidavimo, Bendrovės išregistravimo data 2020-04-02. Konstatavus Bendrovės nemokumą, Bendrovei iškėlus bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu dėl direktoriaus veiksmų) net ir ją likvidavus, t. y. nesant subjekto, kuriam kyla pirminė prievolė mokėti mokesčius, atsiranda teisinis pagrindas turtinę žalą priteisti subsidiariai iš G. M. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. pagrindu.

VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis civilinio ieškinio pateikimo dienai, bei kaip parodė G. M. bylos nagrinėjimo teisme metu, 368 529 Eur turtinė žala valstybės biudžetui nėra atlyginta.

Dėl neteisėtų Bendrovės vadovo G. M. veiksmų Lietuvos Respublikos valstybė patyrė 368 529 Eur turtinę žalą, kurią šiuo konkrečiu atveju privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, G. M..

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš G. M. priteistina 368 529 eurų valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. M. sulaikymo vykdant bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Iš G. M. priteisti 368 529 eurų Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.