- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- 1-667-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05730-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Tomas Bukelis
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. S. 2023-01-10 apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje, vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, nes važiuodamas atbuline eiga nepraleido pėsčiosios S. D. ir ją partrenkė. Eismo įvyko metu nukentėjusiajai S. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023-01-10 dieną jis dirbdamas kurjeriu ir vairuodamas darbovietei priklausantį automobilį „Renault Master“, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) pusės, ir ja važiavo iki susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatve. Sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje nunešė siuntą į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę. Grįžęs pradėjo automobiliu važiuoti atbuline eiga, norėdamas išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsimena, kad jam įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti atbuline eiga, jis apsidarė į šoninius galinio matymo veidrodėlius ir tuo metu jokio pėsčiojo einančio šalia arba už jo vairuojamo automobilio jis nepastebėjo. Įsitikinęs, kad nėra jokio pėsčiojo, pradėjo atbuline eiga važiuoti. Važiuodamas atbuline eiga, jis pajuto nedidelį smūgį ir iš karto sustabdė automobilį. Išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie automobilio galinės dalies pamatė, kad ant kelio dangos gulinčią moterį, kuri maždaug iki pusės buvo palindusi po jo automobiliu. Pamatęs moterį, jis iš karto automobiliu pavažiavo šiek tiek į priekį, norėdamas moterį išlaisvinti iš po automobilio ir matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusios moksleivės pradėjo skambinti greituoju pagalbos numeriu. Patraukęs automobilį jis priėjo prie moters ir pradėjo jos klausinėti, ar ji yra sveika, ar nėra sutrenkta jai galva ir moteris jam pasakė, kad jai skaudą kairę ranką ir jis matė kaip moteris šią ranką vis kilnoja į viršų. Po kiek laiko į įvykio vietą atvyko greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo moterį ir ją išvežė į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. Jis nežino iš kur šalia jo automobilio galinės dalies atėjo jo partrenkta moteris, kadangi prieš pradėdamas važiuoti atbulinę eiga jis jos nematė, o iš įvykyje buvusių liudininkų, mergaičių, jis sužinojo, kad moteris iš pradžių ėjo šalia gatvės esančiu šaligatviu, o tuo tarpu jis atėjęs nuo (duomenys neskelbtini) pusės prie automobilio į jį įsėdo. Mergaitės jam taip pat nurodė, kad jam įsėdus į automobilį moteris nužengė nuo šaligatvio ir įžengė į kelio dalį, esančią už jo vairuojamo automobilio ir tuo metu jos matė, kaip jis pradėjo judėti atbuline eiga. Nori pažymėti, kad dėl įvykusio įvykio jis labai gailisi, nežino, kaip tai galėjo atsitikti. Vairuodamas automobilį visada stengiasi būti atsargus.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji S. D. parodė, kad 2023-01-10 apie 10.55 val. ji ėjo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės. Ji žino, kad ši (duomenys neskelbtini) gatvės dalis esanti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, todėl ji eidama (duomenys neskelbtini) gatve ėjo tiek šaligatviu, tiek ir gatvės važiuojamąja dalimi, atsižvelgdama į jos kelyje esančias kliūtis. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės įeidama į (duomenys neskelbtini) gatvę ji, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nematė jokio kito automobilio, kaip tik tai gatvėje, šalia kairės pusės šoninio kelkraščio bortelio stovintį baltos spalvos automobilį. Gatvėje taip pat tuo metu matė būrį vaikų, kurie stovėjo ant kelkraščio bortelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje. Ji atsimena, kad eidama gatve staiga pajautė nestiprų smūgį į nugarą, pagalvojo, kad tai galėjo padaryti jos sūnus, kadangi jis taip sveikinasi su ja ir kas buvo po to, ji nežino, nes neatsimena. Atsimena tik, kad ji atsipeikėjo, kai tuo metu buvo po automobiliu, matė automobilio dugną, matė keturis automobilio ratus ir tuo metu automobilis judėjo ją tempdamas kelio danga. Ji tuo metu pradėjo garsiai rėkti ir apsižiūrėjusi aplinkui save pamatė, daug žmonių kojų, kurios kaip suprato buvo šalia kelio jos anksčiau matytų vaikų. Automobiliui sustojus ji girdėjo, kad kažkas rėkė, kad patrauktų automobilį, kas tai galėjo rėkti ji nežino, tačiau mano, kad tai galėjo sakyti automobilio vairuotojui jos anksčiau minėti ir gatvėje matyti vaikai. Kai automobilis buvo nuo jos patrauktas, ji toliau liko gulėti ant kelio dangos, gatvėje buvę vaikai jai neleido keltis, o ji girdėjo vyro balsą, kuris jai sakė, kad ji yra kalta. Ji atsimena, kad šį balsą dar kartą girdėjo tuo metu, kai buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) išsamesnei apžiūrai ir kaip suprato iš balso, jai tuos žodžius galėjo tarti policijos pareigūnas. Daugiau apie įvykusį įvykį nieko nurodyti negali, nes neatsimena. Papildomai norėtų nurodyti, kad dėl įvykusio įvykio jai buvo sutrikdyta sveikata, jai buvo sužalotas kairės pusės žastikaulis, sumušta krūtinė, tai pat nori pažymėti, kad 2023-02-10 dieną ji buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), kur atlikus krūtinės ląstos kompiuterinė tomografiją buvo diagnozuota plaučių embolija dėl kraujo krešulių plaučiuose, kurie galimai atėjo iš jos eismo įvykio metu sužaloto žastikaulio. Taip pat papildomai nori nurodyti, kad jai yra numatyta žastikaulio operacija, tačiau operacijos data dar iki dabar nėra nustatyta ir ji jos nežino. Dėl šio įvykio ji taip pat patyrė turtinę žalą, kadangi buvo suplėšytas eismo įvykio metu dėvėtas paltas, dėvėtos kelnės, taip pat sugadinta rankinė ir joje buvę daiktai, tai yra sulaužyti rankinėje buvę akiniai ir kiti rankinėje buvę smulkesni daiktai.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023-02-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. (1 t., b. l. 8–15).
Iš 2023-01-10 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ji užfiksuota ją nufotografuojant, taip pat sudarant eismo įvykio vietos schemą ir eismo įvykio duomenis suvedant į eismo įvykių informacinę sistemą reg. nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat protokolo priedais, kuriuose nurodoma, kad automobilis „Renault Master“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draustas civilinės atsakomybės draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–22).
Iš 2023-01-10 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB (duomenys neskelbtini), nufotografuota (1 t., b. l. 23–25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. konstatuotas kairio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis, padarytas galimai griuvimo metu, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 106–107).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo įvertinti papildomi medicininiai dokumentai, anksčiau nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, o dėl 2023-02-12 kliniškai diagnozuotos plaučių arterijų tromboembolijos pasisakoma, kad vienareikšmiškai su patirta trauma jos sieti negalima, kadangi atlikus klinikinius tyrimus, nenustatyta konkreti galimos trombozės vieta (1 t., b. l. 118–120).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados matyti, kad S. D. kairio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis padarytas 2023-01-10. Dėl jo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pravedus du reabilitacijos kursus jos kairio peties kontruktūra yra ryški ir pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.2 punktą atitinka 30 procentų pastovaus bendrojo darbingumo netekimo, kas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis atitinka 6.11 punktą ir vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 9–12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad 1. 2023 m. sausio 10 d. autoįvykio metu buvo padarytas kairio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis. Dėl šio sužalojimo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktą. Baigus gydymą ir panaudojus visas reabilitacijos priemones, S. D. išliko ryški kairio peties sąnario kontraktūra, dėl kurios, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.2 punktą, prarandamas 30 procentų nuolatinio bendrojo darbingumo. Tai atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktą, todėl vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Visada yra vertinama sąnario visų judesių amplitudė bendrai, todėl šiuo konkrečiu atveju S. D. kairio peties sąnario judesių amplitudės duomenys atitinka ryškios peties sąnario kontraktūros požymius. 3. Sveikatos sutrikdymo mastas skiriasi todėl, kadangi specialistė M. K. išvadas pateikė iš karto po traumos (2023-01-25) ir baigus gydymą (2023-06-02), tačiau visos reabilitacijos priemonės dar nebuvo panaudotos, todėl ir bendro darbingumo netekimas dar negalėjo būti nustatomas. 4. Sveikatos sutrikdymo mastas nesiskiria nuo teismo medicinos gydytojo P. P. konsultacinės išvados todėl, kadangi ši išvada pateikta 2023-09-12, kada jau buvo baigtas gydymas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o darbingumo netekimo požymiai išliko (2 t., b. l. 108–114).
III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).
Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta S. D. sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis A. S. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, nes važiuodamas atbuline eiga nepraleido pėsčiosios S. D. ir ją partrenkė, kuri patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta A. S. kaltė padarius Kelių eismo taisyklių 114 punkto pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios S. D. sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas ekspertizės išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp A. S. Kelių eismo taisyklių nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. A. S. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį pagrindai ir motyvai
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).
Laiduotojas R. S. prašo atleisti sūnų A. nuo baudžiamosios atsakomybės jo laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė netyčinį nusikaltimą. Jis praeityje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis dirba, teigiamai charakterizuojamas, neturi drausminių nuobaudų, yra neteistas, todėl save laiko tinkamu laiduotoju.
Prokurorė su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė neatsargų nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. A. S. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirbantis. Civilinis ieškinys pareikštas draudimo bendrovei. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo tėvas R. S. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiamas jo sūnus, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į jį visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jis nuolat teikia patarimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, jis neturi drausminių nuobaudų, anksčiau nebuvo teistas.
Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, R. S. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui A. S.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
V. Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji, atstovaujama įgalioto atstovo advokato, šioje byloje yra pareiškusi pirminį ir patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos 237,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 21 000,00 Eur (2 t., b. l. 3–7).
Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiosios patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Prašo teismo atmesti civilinės ieškovės turtinės ir neturtinės žalos reikalavimą kaip nepagrįstą bei pripažinti draudimo bendrovės atliktą neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą pakankamu nukentėjusios civilinės ieškovės S. D. naudai.
Nurodė, kad draudimo bendrovėje šiai dienai nukentėjusiajai S. D. esant sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos neturtinės
žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018
m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) (toliau - Rekomendacijos) 4.3 punktu, mokama iki 12 MMA,
tai yra išmoka, neviršijanti 10080 Eur. Visos patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl
kurių ieškovė padidino reikalavimą neturtinei žalai atlyginti yra niekaip nepagrįstos jokiais medicinos
dokumentais. Dėl nuolat vartojamų nuskausminamųjų, susijusių su rankos amplitudės disfunkcija -
duomenų nėra. Ieškovės minimi krešuliai ir plaučių embolija niekaip nesusijusi su minėtu įvykiu. Iki
pat šios dienos nukentėjusioji daugiau į draudimo bendrovę nesikreipė ir neteikė jokių medicininių
dokumentų, kuriais remiantis galėtume įvertinti faktinę jos būklę ir reikalavimo pagrįstumą. Sprendžia, kad reikalavimas atlyginti 21000 Eur neturtinės žalos yra neproporcingai didelis,
prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Draudimo bendrovėje įvertintai tai, jog po Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės išvadų nukentėjusiosios S. D. sveikatos sutrikdymo mastas iš nesunkaus pakito į sunkų sveikatos sutrikdymo mastą būtent dėl to, jog pagal peties kontraktūrą prarandama 30 proc. nuolatinio bendrojo darbingumo. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji yra nedarbingo amžiaus, tiesioginių liekamųjų reiškinių būtent gebėjimui dirbti darbus nėra. Apie rūpybos būtinumą, ar realų faktą, jog nukentėjusioji negali savimi pasirūpinti, tokių duomenų byloje nėra, tad įvertinus šios individualios situacijos kriterijų visumą, o būtent į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, patirtus nepatogumus, draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti padidinama dar 4000 Eur. Iš viso nukentėjusiajai atlyginta 8000 Eur neturtinės žalos.
Teismas sprendžia, kad patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinės žalos
Teismas daro išvadą, kad patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra netenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų.
Teismas sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) pilnai atlygino nukentėjusiajai S. D. jos patirtą turtinę žalą, todėl papildomas ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
Kaip minėta anksčiau, nukentėjusioji S. D. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai ir 21 000 Eur neturtinę žalą. Neabejotina, jog dėl neteisėtų A. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sveikatos sutrikdymą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininko veiksmais, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.
Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai S. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio žastikaulio kaklo skeveldriniu lūžiu. Nustatyta, kad pravedus du reabilitacijos kursus nukentėjusiosios kairio peties kontruktūra yra ryški ir pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.2 punktą atitinka 30 procentų pastovaus bendrojo darbingumo netekimo. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti didelį fizinį skausmą, taip pat stiprius dvasinius išgyvenimus. Ji, vis dar jaučia skausmus, nepatogumus, nuolat vartoja nuskausminimo vaistus. Nukentėjusiajai sužaloto peties funkcija jau nebus atkurta. Turėdama tik vieną sveiką ranką, ji viena negali tinkamai pasirūpinti savo buitimi, dabar turi prašyti pašalinių žmonių pagalbos namų ruošos darbams atlikti, kaip paaiškino teismui, trauma iš esmės pakeitė jos gyvenimo kokybę. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota dėl neatsargių kaltinamojo A. S. veiksmų, transporto priemonę jis vairavo blaivus. Be to, po įvykio pagal galimybes teikė nukentėjusiajai pagalbą – kvietė policijos pareigūnus, bandė su nukentėjusiuoju susisiekti, siūlė jam pagalbą, t. y. savo veiksmams ir dėl jų atsiradusiems padariniams nebuvo abejingas, nuoširdžiai dėl šio įvykio išgyveno.
Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir (duomenys neskelbtini) priteistina 2080 Eur suma, neskaitant jau išmokėtos 8000 Eur sumos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didesnės sumos buvo priteisiamos įvertinus ir nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pvz., netektas darbingumo laipsnis).
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. D. dėl eismo įvykio metu jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, nustatytas darbingumo netekimas.
Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir (duomenys neskelbtini) papildomai priteistina 2080 Eur suma, neskaitant jau išmokėtos 8000 Eur sumos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didesnės sumos buvo priteisiamos įvertinus ir nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pvz., netektas darbingumo laipsnis).Teismo vertinimu, toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai.
VI. Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo A. S. 3426 Eur proceso išlaidų – 2500 Eur už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas ir 926 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (2 t., b. l. 147-165).
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK
106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ir kitas proceso išlaidas.
Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (dokumentų, teismų praktikos analizė, dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio bei patikslinto civilinio ieškinio surašymas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme), proceso trukmę (byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, apklausiant nukentėjusiąją bei specialistus), į bylos apimtį ir pobūdį, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, todėl vertina, kad nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų advokato ir specialisto paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo yra proporcinga, todėl priteistina iš kaltinamojo A. S..
VII. Dėl kitų klausimų
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su 2 vnt. nuotraukomis (1 t., b. l. 36), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. S. perduoti laiduotojo R. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti A. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Nukentėjusiosios S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2080,00 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Priteisti iš A. S. nukentėjusiosios S. D. naudai 3426,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) proceso išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su 2 vnt. nuotraukomis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.