Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-01 · Byla Nr. 1N-98-495/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
1N-98-495/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00511-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Civilinis atsakovas
V. B.
Byla Nr. 1N-98-495/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00511-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.1.16.2.12.; 2.12.1.; 2.12.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės atsakovės V. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas civilinės atsakovės V. B. turtui – piniginėms lėšoms,

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-17 apie 14.40 val., šalia (duomenys neskelbtini), esančio namo, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. M. metu, tyčia ne mažiau kaip septynis kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę, nugarą, kairę ranką, tuo padarė aklas durtines pjautines žaizdas kairio žasto išoriniame paviršiuje, užpakaliniame paviršiuje ir nugaros kairėje, pjautinę žaizdą kairio žasto priekiniame - vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje, durtinę pjautinę žaizdą pilvo priekinėje sienoje su kepenų pažeidimu, kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairiame šone ir nugaroje su kairio plaučio ir širdies pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo, nuo ko E. M. 2014-08-17, 17.47 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, tai yra nužudė E. M..

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 7185,80 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 107). 2014 m. spalio 30 d. nutarimu Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 110). Baudžiamojoje byloje I. M. pareiškė 300 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 7 398,17 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 119). 2014 m. spalio 29 d. nutarimu I. M. baudžiamojoje byloje pripažinta civiline ieškove (t. 1, b.l. 129). 2014 m. spalio 31 d. nutarimais pripažinta, jog už įtariamojo V. B. nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako jo motina – V. B., todėl baudžiamojoje byloje ji pripažinta civiliniu atsakovu (t. 1, b.l. 112, 130).

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, laikinai apribotos civilinės atsakovės V. B. nuosavybės teisės į jai priklausančias pinigines lėšas, išskyrus lėšas gaunamas kaip darbo užmokestį, esančias AB „Šiaulių bankas“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant visu nurodytu turtu disponuoti, jį valdyti ir naudoti, išskyrus lėšų gavimą į sąskaitą (t. 2, b.l. 32).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas, civilinės atsakovės V. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, išskyrus lėšoms gaunamoms kaip darbo užmokestį, esančioms AB „Šiaulių bankas“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas trims mėnesiams nuo 2015 m. gegužės 3 dienos.

Šalies argumentai

Civilinė atsakovė V. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, nepratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo į jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Civilinė atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.248 straipsniu teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje V. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, o jos - V. B., kaip kaltinamojo motinos, kaltės visiškai nėra. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. B. būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią prieš nepilnametį sūnų, būtų jo neauklėjusi. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog V. B. visą laiką tinkamai rūpinosi, prižiūrėjo savo sūnų ir tik dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, V. B. padarė nusikalstamą veiką. Taigi, akivaizdu, kad žala kilo ne dėl V. B. kaltės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 151 straipsnį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, tik esant bent vienam iš įstatyme numatytų pagrindų, tai yra procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

Skunde pažymima, jog baudžiamojoje byloje laikinai apribotas V. B. priklausantis turtas - piniginės lėšos, esančios AB „Šiaulių bankas“, sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurios yra vienintelis V. B. ir jos nepilnamečių vaikų E. M. ir V. B. pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu V. B. gauna ligos pašalpą, kuri nesiekia net 300 Eurų per mėnesį. V. B. priteistas išlaikymas nėra teikiamas reguliariai, o E. M. išlaikymui V. B. nėra prisiteisusi piniginių lėšų. Civilinė atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis teigia, jog valstybė turi saugoti ir globoti ne tik šeimą, bet ir visus vaikus, augančius tik su vienu iš tėvų. Šiuo atveju, pratęsus civilinės atsakovės turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą dar trims mėnesiams, labiausiai nukenčia jos nepilnamečiai vaikai, nes ji nebegali patenkinti net būtinųjų vaikų poreikių, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10, 13, 14, 16, 35 straipsniuose. Pratęsus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą yra akivaizdžiai pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir jų teisėti interesai. Taip pat civilinė atsakovė teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalis vaikų išlaikymas turi patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir padengti kitas būtinas protingas vaikų auginimo išlaidas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktiką, vienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti turi būti skiriama viena Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali alga. Civilinė atsakovė pažymi, kad ji, negaudama net 300 Eurų per mėnesį, turi išlaikyti net tris žmones - save bei du nepilnamečius vaikus.

Atsiliepimas

Civilinės ieškovės I. M. atstovė advokatė R. M. atsiliepime į skundą prašo netenkinti civilinės atsakovės V. B. skundo, kadangi jis yra nepagrįstas.

Atsiliepime į skundą sutinkama su tuo, jog Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais ir, kad nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė - tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pažymima, kad pagal formuojamą teismų praktiką pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-155/2010). Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie tai, kad kaltinamasis V. B. jau yra teistas, charakterizuojamas kaip prastai besimokęs, prastai lankęs mokyklą, patvirtina apie civilinės atsakovės aplaidumą auklėjant nepilnametį sūnų ir rūpinantis jo priežiūra bei paneigia civilinės atsakovės argumentus dėl tinkamos sūnaus priežiūros.

Atsiliepime į skundą pažymima, jog civilinė atsakovė skunde nurodo, kad ji turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra kaltinamasis V. B.. V. B. yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, jam yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl šiuo metu nepilnamečio V. B. būtinųjų poreikių patenkinimu rūpinasi ir juos užtikrina valstybė. Todėl civilinės atsakovės argumentai dėl negalėjimo pasirūpinti nepilnamečio V. B. poreikiais, teisėtais interesais ir lūkesčiais dėl jos turtui pritaikytų apribojimų yra nepagrįsti.

Atsiliepime į skundą atkreipiamas dėmesys į tai, jog skundžiama nutartimi civilinei atsakovei nėra apribota teisė į gaunamą darbo užmokestį, iš ko ji gali išlaikyti šeimą ir tenkinti jos poreikius. Be to, civilinės atsakovės negalėjimas tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų poreikiais yra sąlygotas ir pačios V. B. pasirinkimo, tai yra materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, tačiau civilinė atsakovė nesirūpina tuo, kad būtų teikiamas teismo priteistas išlaikymas, ar tuo atveju, jeigu yra negaunamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas, būtų gaunamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Taip pat kitam atsakovės vaikui - E. M. kaip nurodo pati civilinė atsakovė, nėra prisiteisusi piniginių lėšų.

Atsiliepime į skundą taip pat nurodoma, jog civilinės atsakovės argumentai, jog būtent dėl jos turtui pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo yra akivaizdžiai pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai dėl gyvenimo sąlygų yra nepagrįsti, kadangi iš Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. B. turėjo jai nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, tačiau jį 2014 m. liepos 24 d pardavė. Pažymi, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Atsižvelgiant į nepilnamečio kaltinamojo V. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, civilinės atsakovės laikinas nuosavybės teisių apribojimas turtui nevertintinas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Civilinės atsakovės V. B. skundas atmetamas.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinės atsakovės V. B. turtui - piniginėms lėšoms, išskyrus lėšoms gaunamoms kaip darbo užmokestį, esančioms AB „Šiaulių bankas“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas pagrįstai, esant Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui – siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką jau pats nepilnamečio nusikalstama veika padarytos žalos faktas numato, kad tėvai yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės tik tokiu atveju, jei įrodo, kad jų kaltės nėra arba nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą. Tokių aplinkybių, šalinančių kaltinamojo V. B. mamos V. B. materialinę atsakomybę, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kadangi kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir už jo elgesio kontrolę tuo metu buvo atsakinga būtent jo mama – V. B. ir ji turėjo bei privalėjo kontroliuoti nepilnamečio kaltinamojo veiksmus. Be to, kaltinamasis nusikalto jau nebe pirmą kartą, mokymo įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, kas patvirtina, kad nepilnamečio kaltinamojo mama V. B. nepakankamai rūpinosi savo nepilnamečio sūnaus priežiūra. Tai, kaip teigia civilinė atsakovė V. B., jog ji stengėsi rūpintis savo vaiku, savaime nepašalina motinos (tėvų), kaip atsakovo, materialinės atsakomybės. V. B. baudžiamojoje byloje pagrįstai pripažinta civiline atsakove, todėl skundo argumentai dėl civilinės atsakovės kaltės nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje pakanka duomenų laikinam civilinės atsakovės V. B. nuosavybės teisės apribojimui į jai priklausantį turtą, nes jos nepilnametis sūnus yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: Kauno teritorinės ligonių kasos 7185,80 Lt civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 107), taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. 300 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir 7 398,17 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 119), todėl yra nustatytas materialiai atsakingo už kaltinamojo veiksmus asmens - jo motinos, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apygardos teismas ne tik galėjo, bet pagal įstatymą ir privalėjo taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą civilinės atsakovės turtui, realizuodamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, kad proceso metu teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį.

Civilinė atsakovė skunde akcentuoja dėl taikomos procesinės prievartos priemonės atsiradusias neigiamas pasekmes, tai yra sukeltus finansinius nepatogumus, motyvuodama tuo, kad gaunamų piniginių lėšų negali panaudoti savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Svarbu pažymėti, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas neabejotinai turi įtakos civilinės atsakovės šeimos interesams, nes ji negali disponuoti jai priklausančiu turtu - pinigais, tačiau toks apribojimas atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra neproporcingas, siekiant šiai procesinei prievartos priemonei keliamų tikslų. Vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu atsiradusios pasekmės negali būti pakankamu pagrindu naikinti šią procesinę prievartos priemonę.

Civilinė atsakovė skunde taip pat pažymi, kad pratęsus laikiną nuosavybės teisės apribojimą jos turtui buvo pažeistas proporcingumo principas, taip pat buvo pažeistos jos nepilnamečių vaikų teisės ir jų teisėti interesai, kadangi gaunama ligos pašalpa yra vienintelis jos ir jos nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Iš Sodros pažymos apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, jog V. B. laikotarpiu nuo 2015-03-11 iki 2015-05-07 gavo ligos pašalpą (skundo medžiaga b.l. 88), tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad civilinės atsakovės gaunama ligos pašalpa yra vienintelis jos šeimos pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, kad iš Sodros pateiktos pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, jog V. B. nuo 2005 m. spalio 5 d. dirba UAB „D. P.“ (skundo medžiaga b.l. 87), o skundžiama nutartimi nėra apribota naudotis V. B. gaunamu darbo užmokesčiu. Be to, iš pačios civilinės atsakovės ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog kaltinamojo V. B. tėvas – G. B. kiekvieną mėnesį moka V. B. išlaikymui po 200 Lt (t. 1, b.l. 167-169, 170-171). Kartu pažymėtina ir tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, tai yra bendraisiais vaikų poreikiais turi rūpintis, ne tik motina, bet ir vaikų tėvas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog civilinės atsakovės V. B. gaunama ligos pašalpa yra vienintelis jos ir jos nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Be to, tokiu asmens teisės suvaržymu siekiama užtikrinti baudžiamojoje byloje pateiktus civilinius ieškinius. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į V. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (labai sunkus nusikaltimas), pareikštų civilinių ieškinių dydį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas civilinės atsakovės V. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui pratęstas pagrįstai, o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl nėra pagrindo ją panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti civilinės atsakovės V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė