Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, (duomenys neskelbtini), barmene, šiuo metu yra motinystės atostogose, teismo teista 2014-02-11 pagal Baudžiamojo kodekso ( toliau -BK ) 140 straipsnio 3 dalį, teistumas išnykęs, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. M. 2015 m. spalio 27, apie 18 val., 20 min., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, buitinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia tampė ją už plaukų, delnu sudavė per veidą, nugriovė ant grindų bei keletą kartų spyrė kojomis, taip padarydama dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. M. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji dukros nemušė. Parodo, kad tikrai tarp jos ir dukters 2016-10-27 apie 18 val. įvyko žodinis konfliktas dėl jos elgesio, nes jos ir pusseserės vaikams būnant kartu jos namuose viena iš pusseserės vaikų pasakė, kad G. pasisiojo į kriauklę. Dėl to G. subarė ir pagrasino jai, kad eis į policiją ir į socialinį skyrių, nes ji prieš kelias dienas buvo apsivogusi parduotuvėje. Po kiek laiko ji pasakė G. išnešti šuniui ėdesio. Kai ji išnešė šuniui ėsti, tai ir negrįžo. Dėl to ji paskambino policijai, pranešdama, kad dingo vaikas. Po to pas ją su G. buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie sakė, kad ji sumušusi savo dukrą, o G. nieko nesakė, tik susirinko daiktus ir išėjo. Ji sakė pareigūnams, kad dukros nemušė. G. jai prieš dieną yra sakiusi, kad ją apkandžiojo mažametis broliukas ir rodė jai mėlynes. Po to, kai dukrą išvežė į Tauragės globos namus „Šaltinėlis“ , ji buvo atėjusi prie dukros, kuri, dalyvaujant auklėtojai, rodė jai mėlynes ir sakiusi, kad ji ją sumušusi. Ji jai sakė, kodėl meluoja, nes ją sukandžiojo ir sugnaibė mažametis brolis. Buvo mėlynės ant pilvo ir ant rankų. Taip pat su G. buvo susitikusi ir Raseinių globos namuose, kur prie auklėtojų taip pat ji pasakė, kad ji ją sumušė. Ten taip pat ji pasakė, kad dukrą apkandžiojo brolis. Dukra ją apkalba, nes ji nori eiti gyventi į globos namus, ji ten laisvai vaikšto, nėra prižiūrima. Be to, po kiek laiko, ji vėl užsimano grįžti namo. Jos santykiai su dukra nėra jau tokie geri, nes ji turi savų principų. Jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kai G. buvo 10 metų.

Liudytojas K. B. parodė, kad iš budinčios dalies gavo pranešimą, kad prie Skaudvilės policijos komisariato yra mergaitė, kuriai reikalinga pagalba. Nuvykus prie policijos komisariato jis pamatė mergaitę, kuri buvo labai lengvai apsirengusi, tai yra ne pagal sezoną. Ji aiškino, kad pabėgo iš namų, nes motina ją sumušė. Sakė, kad motina sudavė jai į nosį, matėsi kraujo žymės prie nosies. Ji buvo labai išsigandusi. Daugiau sumušimo žymių jis nematė. Prieš vykstant prie policijos komisariato, jie iš pradžių buvo gavę nurodymą nuvykti prie mergaitės namų, nes buvo pranešta, kad pabėgo mergaitė, tačiau nespėjus jiems užeiti į namus jau buvo gautas pranešimas, kad prie policijos komisariato yra mergaitė. Prie policijos komisariato buvo iškviesta operatyvinė grupė ir mergaitė buvo jiems atiduota. Jis dabar visų smulkmenų neprisimena, tačiau sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais savo parodymais.

Liudytoja S. Š. parodė, kad ji gavo pirminį pranešimą, jog iš namų, (duomenys neskelbtini), yra pabėgusi maža mergaitė. Bevykstant tenai, gavo pranešimą, kad prie policijos komisariato yra mergaitė. Nuvykus prie policijos komisariato ji pamatė mergaitę, kuri buvo su šlepetėmis trumpo rankovėms bliuske ir turėjo kraujuotą servetėlę, ji verkė, kraujas ant veido buvo apdžiūvęs. Ji aiškino, kad susipyko su motina dėl buities reikalų. Buvo išnešusi šuniui ėsti po to ir pabėgo. Pasakojo, kad ją motina sumušė tampė už plaukų, sudavė į veidą, spyrė. Lauke ji buvo išsigandusi sakė, kad nori į globos namus, o ne pas motiną. Jai atrodė, kad mergaitė nebuvo tiek sumušta, kad būtų spardyta tampyta už plaukų. Jai tas sumušimas kėlė abejonių.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba globos darbuotoja Raseinių globos namuose ir iš anksčiau pažįsta kaltinamąją. Kai pas ją atvežė G., tai ji paaiškino, kad ją sumušė motina ir ji iškvietė policiją. Ji smulkai nieko neaiškino. Kai atveža pas juos vaiką, tai yra surašomas visos aplinkybės dėl ko vaikas pas juos pakliuvo, todėl ir buvo surašytas 2015-10-29 atvejo peržiūrėjimo aktas. Jį surašė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Mergaitė rodė rankos dilbio sumušimo vietą, tačiau ji žymių nepastebėjo. Taip pat ji vėliau sakė, kad jos nemušė mama, o tik norėjo motiną taip pagąsdinti. Kai pirmą kartą G. buvo atvežta pas juos, tai taip pat sakė, kad ją motina sumušė. Mergaitė yra labai emocionali, tai pyksta ant mamos, tai vėl nori pas motiną.

Liudytoja G. L. parodė, kad ji dirba Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ ir prisimena, kad pas juos buvo atvežta mergaitė. Ji buvo nusiverkusi, išsigandusi. Pareigūnai pasakė, kad mergaitė atvežta dėl smurto šeimoje, todėl ji užpildė atitinkamus dokumentus. Mergaitė parodė dilbį ir ji pamatė ant jo paraudimą. Ji nesakė, kad mama ją mušė, o tik sakė, kad prieš ją buvo smurtaujama. Ji taip iš mergaitės pasakojimų suprato, kad prieš ją smurtauja motina. Po to, atvykus motinai kitą dieną, ji paliko ją su motina pasikalbėti. Dabar visko tikslai neprisimena, tačiau patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad mergaitė mamai rodė žymes ant kūno ir sakė, kad ją motina mušė.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis nuovadoje kalbėjosi su mergaite ir klausinėjo kas jai atsitiko. Ji papasakojo, kad ją sumušė mama, patruliai lyg buvo sakę, kad jai iš nosies bėgo kraujas. Mergaitė jam rodė ranka nuo pirštų iki alkūnės. Ją vežė namo, tačiau ji sakė, kad nenori važiuoti namo. Namuose mergaitė sakė, kad ją tampė ir spardė. Suprato, kad prieš vaiką buvo smurtaujama. Motina sakė, kad vaiko nemušė. Vėliau vaiką iš namų nuvežė Į Tauragės vaikų globos namus, kur ir paliko.

Liudytoja T. S. parodė, kad ji dirbo Raseinių vaikų globos namuose, kai atvežė mergaitę. Ji sakė, kad ją sumušė mama, tačiau jos sumušimo žymių nematė. Mergaitė, sakė, kad jai spyrė mama, o apie kitokius veiksmus ji nesakė. Kitą dieną ji pasakė, kad mama jos nemušė, o viską jis susigalvojo norėdama atkeršyti mamai. Motinai ji sakiusi, jog brolis prišlapino į kriauklę, o mama nepatikėjo, todėl norėjo atkeršyti mamai. Sekančią dieną vežė ją į policijos komisariatą apklausai, tai mergaitė labai bijojo pasakyti tiesą. Kai ją vežė į apklausą policijoje, tai ji buvo susijaudinusi, tačiau, kai grįžo iš apklausos, tai buvo linksmesnė, nes pasakė tiesą. Ji mano, kad mergaitė yra linkusi fantazuoti, ji pirma padaro, o paskui pagalvoja.

Liudytoja L. Č. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja ir lankydavosi šioje šeimoje, nes šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Žino, kad anksčiau motina taip pat buvo teista už smurtą prieš mergaitę. Po pirmo įvykio mergaitė taip pat sakydavo, kad su mama sutaria, tačiau vėl su ja susipyksta, ji grasindavo mamai, kad išeis iš namų. Negali pasakyti ar mergaitė yra linkusi fantazuoti.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji buvo lauke ir matė, kad prie policijos komisariato vaikšto mergaitė, kuri nori ten patekti. Ji buvo apsirengusi vėsiai, nors buvo šalta. Matė, kaip prie jos priėjo viena moteriškė, o taip pat ir ji prie mergaitės priėjo ir girdėjo, kaip mergaitė tos moters prašė duoti telefoną paskambinti policijai, nes ją sumušė mama, ji pabėgo iš namų. Mergaitė paskambino policijai. Ji matė prie mergaitės nosies kraują. Mergaitė sakė, kad nori važiuoti į globos namus ir bijo motinos. Ji sakė, kad ją sumušė mama per veidą. Nemano, kad mergaitė galėjo apsimesti taip elgdamasi.

Ekspertas Antanas Gedminas parodė, kad jis nematė mergaitės sužalojimų, nes išvadą rašė iš medicininių dokumentų. Medikai užfiksavo tik dvi kraujosruvas, kurios, kaip jis nustatė, galėjo atsirasti suduodant, tiek ir atsitrenkiant į kažkokius tai daiktus. Dėl sužalojimų jis nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuotos nudegimų žymės. Pagal gydytojų aprašymą mergaitei ant rankos padaryti sužalojimai nėra būdingi įkandimo požymiams.

Iš policijos pareigūno R. M. tarnybinio pranešimo (b.l. 1-2) matyti, kad 2015-10-27 policiją kvietė G. R. dėl jos atžvilgiu naudojamo mamos smurto. Nurodo, kad mergaitė aiškino, kad pabėgo iš namų, nes mama ją mušė, tampė už plaukų, sudavė per veidą, gulinčiai spyrė, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Mama iš jos atėmė telefoną, kad negalėtų paskambinti.

Iš vaiko perdavimo akto (b. l. 8) matyti, kad G. R. policijos pareigūnų 2015-10-27 20 val. 40 min. buvo perduota Tauragės vaikų globos namams „ Šaltinėlis“ .

Iš nukentėjusiosios G. R. apklausos protokolo (b. l. 10) matyti, kad ji nurodo, jog mažesnieji giminaičių vaikai nepagrįstai ją apkaltino pasakydami mamai, jog ji šlapinosi į kriauklę. Dėl to ją mama apšaukė, todėl ji sugalvojo mamą pamokyti, tai yra pabėgti iš namų bei ją apkaltinti jos sumušimu. Policijos pareigūnams ji papasakojo sugalvotą istoriją, kad mama ją sumušė. Ją išvežė į vaikų globos namus, kur vėliau su motina susitiko, bei skambino telefonu. Po to ji buvo nuvesta pas gydytojus, kurie jos sužalojimų nerado. Bet buvo ant jos rankos dvi raudonos žymės, kurios atsirado prieš dvi dienas iki įvykio, nes ji nudegė kepdama keksiukus. Aiškina, kad mama jos nemušė.

Iš specialisto išvados (b. l. 23) matyti, kad G. R. padaryti dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimai, kurie galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, ar kitas daiktas turintis panašias savybes, sužalojimai padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada daryta iš medicininių dokumentų (b. l. 19-24) iš kurių matyti, kad dešinio dilbio srityje viduriniame 1/3 yra 1x1 cm. mėlynė, o dešinės plaštakos srityje 1x1 cm. plote poodinė kraujosruva.

Iš G. R. atvejo peržiūros rašto ( b.l. 56) matyti, kad atvykus vaikui į Raseinių vaikų globos namus buvo tirtas įvykis dėl smurto prieš ją. Mergaitė aiškino, kad jos mama prieš ją smurtavo tampė už plaukų, spardė, sudavė į veidą, mergaitė nenori gyventi namuose. Mama paaiškino, kad jos dukra buvo apsivogusi parduotuvėje „ Maxima“ bei eis į policiją dėl to įvykio, bet dukra išnešusi šuniui ėsti, pabėgo. Ji ieškojo dukters, bet dukra su policija grįžo į namus. Mergaitė nurodo, kad nenori gyventi namuose. Mama teigia, kad dukters nemušė.

Iš teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l. 81-87) matyti, kad G. R. įvykio metu suprato su ja atliktų veiksmų esmę, aktyvai reagavo į mamos veiksmus ( išbėgo iš namų ir ieškojo kitų pagalbos). Jos elgesį (išbėgimą iš namų neapsirengusiai ne pagal sezoną) nulėmė ne tik jos būsena (išsigandimas, susijaudinimas), bet ir jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai. Taip pat ekspertas atkreipia dėmesį, kad mergaitės reakciją į jos elgesį – galimą smurtą- nebuvo neįprasta, nes tai buvo ne pirmas kartas. Mergaitei nenustatyti kalbos, pažintiniai ( dėmesio, atminties) mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau rekomenduojama juos vertinti kritiškai. Tikėtina, kad tokia G. R. būsena, sustiprėjęs jos poreikis grįžti namo, taip pat pakankamos jos žinios apie juridinę įtariamosios atsakomybę už savo veiksmus, turi įtakos jos parodymams- neigimui, jog jos motina prieš ją smurtavo. Taip pat ekspertas nurodo, kad liudytojai bendravę su mergaitę daugiau nurodo, kad ji pasakodama apie mamos smurtą buvo ne tiek pikta, kiek susijaudinusi ir išsigandusi, o tokios vaiko emocijos atspindi patirtą stresą, nei sąmoningą intenciją nepagrįstai apkaltinti gimdytoją. Taip pat nerekomenduoja mergaitę daugiau apklausti.

Kaip matyti, kaltinamoji I. M. kalta dėl padaryto nusikaltimo neprisipažįsta ir nurodo, kad ji savo dukters nemušė, o tik buvo apsipykusios namuose dėl to, kad jai kiti vaikai pasakė, jog ji šlapinosi į kriauklę bei dėl to, kad ji anksčiau parduotuvėje „ Maxima“ apsivogė ir dėl to eis į policiją. Taip pat nurodo, kad sužalojimai mergaitei buvo padaryti jai siuntant su mažesniu jos 6 -mečiu broliuku, kuris jai įkando, nes dukra jai rodė ant rankų mėlynes ir sakė, kad prieš dieną broliukas ją sukramtė, buvo žymių ir ant pilvo. Ją dukra apkalba, nes ji norėjo išeiti į vaikų globos namus, kur yra buvusi anksčiau. Jos dukra yra principinga. Tačiau ji vėl pas ją sugrįžo ir jos kartu gyvena.

Iš teisme apklaustų liudytojų K. B., S. Š., D. B., G. L., R. M., T. S., I. B. parodymų matyti, kad visi apklausti liudytojai patvirtina, kad mergaitė jiems sakiusi, kad prieš ją smurtavo mama, tik vieni matė, o kiti (D. B., T. S.) nematė padarytų jai sužalojimų. Taip pat jie nurodo, kad mergaitė buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Iš liudytojų K. B., S. Š., R. M. parodymų matyti, kad jiems mergaitė sakė, kad mama ją tampė už plaukų, buvo pargriovusi ant grindų, spardė ir ji nori vykti į vaikų globos namus. Kiti liudytojai teigia, kad mergaitė jiems rodė rankas kur jai buvo suduota. Vieni liudytojai (G. L.) paraudimus ant rankų matė, o kiti nematė, tačiau pripažįsta, kad mergaitė rodė sumuštas vietas. Šie liudytojų parodymai parodo, kad mergaitė skundėsi dėl jos sumušimo ir aiškino kur jai buvo suduota. Tai patvirtina ir R. M. be jo tarnybiniame pareiškime nurodytos aplinkybės (b.l. 1), kuriame jis nurodo G. R. pasakojimą apie jos sumušimą- spyrė kelis kartus, tampė už plaukų, sudavė į veidą. Taip pat apie tokį kaltinamosios smurtą yra užfiksuota ir 2015-10-29 atvejo peržiūros rašte, kuriame nurodoma, kad mergaitė pasakojo, jog ji buvo mamos tampoma už plaukų, spardoma, buvo suduota jai į veidą. Tai, rodo, kad pagal pradinius G. R. paaiškinimus, kurie buvo užfiksuoti minėtuose rašytiniuose dokumentuose ir liudytojų parodymuose, prieš ją kaltinamoji naudojo fizinį smurtą. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad mergaitei buvo padaryti sumušimai dešinio dilbio ir dešinės plaštakos, kurie galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, ar kitas daiktas turintis panašias savybes. Ši specialisto išvada buvo surašyta pagal patektus medicininius dokumentus, kurie buvo surašyti apžiūrint mergaitę pas gydytojus. Kadangi apžiūros metu gydytojai mergaitei nustatė kraujosruvas dešiniame dilbyje ir plaštakoje, todėl laikytina, kad sužalojimai buvo padaryti. Tai, kad liudytojai K. B. , D. B., T. S. nematė rankos sužalojimų, negalima laikyti, kad šių sužalojimų ir nebuvo, nes, kaip matyti, gydytojai šiuos sužalojimus užfiksavo. Kaltinamoji teigia, kad sužalojimai dukrai buvo padaryti dėl jos mažamečio vaiko įkandimo, įgnybimo ar kitaip jai siuntant su jos vaiku. Tačiau pati G. R., savo parodymuose (b.l. 10-11) teigia, kad jai sužalojimai ant rankos pasidarė dėl to, kad ji nusidegino kepdama keksiukus. Tačiau iš pateikto specialisto išvados bei iš specialisto paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad pagal gydytojų aprašymus sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu suduodant ar atsitrenkiant į kitą kietą daiktą, o taip pat spaudžiant ranką, o įkandimų požymių bei nudegimų požymių, pagal aprašymą, nebuvo nustatyta. Todėl teismas laiko, kad nesant nustatytų kaltinamosios ir G. R. nurodytų rankos sužalojimo požymių, negalima laikyti, kad šie sužalojimai atsirado dėl jų nurodytų aplinkybių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad mėlynės ant dukters rankų ir kitų kūno vietų atsirado dėl mažamečio jos vaiko įkandimų, nes jai taip sakė jos duktė, tačiau teisiamojo teismo posėdžio metu specialistui paaiškinus, kad sprendžiant iš medicininių dokumentų nebuvo galima laikyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti įkandant, kaltinamoji papildė savo ankstesnius paaiškinimus ir nurodė, kad jie galėjo atsirasti ir mažamečiui vaikui jai įgnybiant bei ant jos rankų buvo ir nudegimo žymių. Šie nenuoseklūs ir nevienodi kaltinamosios parodymai duoda pagrindą laikyti, kad ji stengiasi taip pateisinti nustatytų sužalojimų atsiradimą ant mergaitės rankų ir šis jos paaiškinimas laikytinas kaip jos pasirinktas gynimosi būdas.

Kaip teigia liudytoja S. Š., jai G. R. sumušimas kėlė abejones bei liudytoja T. S. teigia, kad mergaitė yra linkusi fantazuoti. Tačiau iš atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados matyti, kad ekspertas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo gautus dokumentus, bendravo su nukentėjusiąja ir priėmė išvadą patvirtindamas, kad mergaitė įvykio metu suprato savo veiksmų esmę, ir aktyviai reagavo į kaltinamosios veiksmus ieškodama pagalbos. Jos išbėgimas iš namų ne pagal sezoną apsirengus, nulėmė ne tik jos tuo metu buvusi būsena, (išsigandimas, susijaudinimas), bet ir jos individualūs psichologiniai ypatumai (staigus emocinis reaktyvumas, elgesio impulsyvumas), bei nurodo, kad tokia reakcija į galimą smurtą, nebuvo paauglei neįprasta, nes tai buvo ne pirmas kartas. Todėl teismas laiko, kad mergaitės reakciją į įvykius su motina iššaukė ne jos polinkis fantazuoti, bet jos psichologiniai ypatumai. Be to, ekspertas nurodo, kad mergaitei nenustatyti kalbos, pažintiniai ( dėmesio , atminties) mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau rekomenduojama juos vertinti kritiškai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tikėtina, kad tokia G. R. būsena, sustiprėjęs jos poreikis grįžti namo, taip pat pakankamos jos žinios apie juridinę įtariamosios atsakomybę už savo veiksmus turi įtakos jos parodymams- neigimui, jog jos motina prieš ją smurtavo. Taip pat ekspertas nurodo, kad liudytojai bendravę su mergaitę daugiau nurodo, kad ji pasakodama apie mamos smurtą buvo ne tiek pikta, kiek susijaudinusi ir išsigandusi, o tokios vaiko emocijos atspindi patirtą stresą, nei sąmoningą intenciją nepagrįstai apkaltinti gimdytoją. Vertinant šias eksperto išvadas, teismas laiko, kad byloje yra nustatyta, jog iš karto po įvykio kaltinamoji lankė nukentėjusiąją vaikų globos namuose Tauragėje ir Raseiniuose ir su ja kalbėjosi, o taip pat ji kalbėjosi su ja ir telefono pagalba. Pagal liudytojų parodymus ir raštiškus įrodymus ( b.l. 56) kalbant Tauragės ir Raseinių vaikų globos namuose nukentėjusioji dar aiškino, kad mama prieš ją naudojo fizinį smurtą, o taip pat ir apžiūrint gydytojams sakė, kad smurtavo mama. Tačiau jau apklausiant ją pas tyrėją 2015-11-04 parodė, kad viską apie mamos smurtavimą išsigalvojo, norėdama mamą pamokyti. Analizuojant šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamoji su dukra kalbėjo apie kaltinamosios atsakomybę dėl smurto prieš vaiką, ir dukra suprato motinos atsakomybės neišvengiamumą ir atsakomybės pasekmes, todėl laikytina įrodyta eksperto nurodyta aplinkybė, kad tokia G. R. būsena, sustiprėjęs jos poreikis grįžti namo, taip pat pakankamos jos žinios apie juridinę atsakomybę už savo veiksmus turėjo įtakos jos parodymams- neigimui, jog jos motina prieš ją smurtavo. Liudytojai, išskyrus S. Š. ir T. L., teigia, kad jiems neatrodė, jog nukentėjusioji meluoja, nes ji buvo susijaudinusi ir išsigandusi. Pagal eksperto išvadą matyti, kad tokia vaiko būsena atspindi patirtą stresą, nei sąmoningą intenciją nepagrįstai apkaltinti gimdytoją, o tai paneigia šių liudytojų S. Š. ir T. S. abejones, nes jie nėra šios srities specialistai ir galėjo klysti. Be to, teismas laiko, kad kaltinamosios elgesys, kad ji po įvykio paskambino policijai ir pranešė apie vaiko dingimą bei jos parodymai, kad dukrai pradeda iš nosies bėgti kraujas be jokios priežasties, nepaneigia, prie nustatytų aplinkybių, kaltinamosios padaryto smurto dukters atžvilgiu.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl kaltinamosios smurto prieš savo vaiką nukentėjusioji patyrė nustatytus sužalojamus ant rankų. Be to, įvertinus tai, kad byloje yra liudytojų parodymai bei užfiksuoti kiti duomenys apie tai, kad mergaitė sakė, jog kaltinamoji tyčia tampė už plaukų, delnu sudavė per veidą, pargriovė ją ant žemės ir keletą kartų spyrė kojomis, laikytina, kad šie įrodymai yra patikimi nuoseklūs, atitinkantys aplinkybes dėl mergaitės sužalojimo, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra bandymas apsaugoti savo motiną nuo gręsiančių jai neigiamų pasekmių, todėl teismas ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kad prieš ją nebuvo pavartotas fizinis smurtas, teismas netiki, o kaltinamosios parodymai, neigiantys jos kaltę, yra vertintini, kaip kaltinamosios užimtas gynimosi būdas. Kaltinamosios nusikalstama veika yra įrodyta pirminiais nukentėjusiosios paaiškinimais užfiksuotais dokumentine tvarka, ir liudytojų parodymais, eksperto išvada, bei kita faktine byloje surinkta medžiaga.

Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes fizinis smurtas buvo naudojamas prieš mažametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę ir kitas aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą padarė prieš savo mažametę dukrą, taip pat ji ir anksčiau buvo teista už fizinio smurto panaudojimą prieš savo dukrą, jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra nėščia bei iš medžiagos matyti, kad ji su dukra susitaikė ir kartu gyvena, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Jos atžvilgiu taikytinas BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas. Kadangi prieš dukrą buvo pavartotas fizinis smurtas, todėl jai skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais 302-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams.

Pritaikius BK 75 str. 1dalį, 2 dalies 6 punktą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.