Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei A. P., tretieji asmenys Šilutės kredito unija, D. P., R. R. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų nutraukiant santuoką spręstinų klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovės ir atsakovės, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, padalyti santuokoje įgytą turtą bei išspręsti kitus nutraukiant santuoką spręstinus klausimus.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų N. P. ir M. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su nepilnamečių vaikų motina - atsakove, nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. P. ir N. P. ir dalyvavimo jų ugdyme tvarką.

3. Ieškovas 2023 m. kovo 13 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną vaikų N. P. M. P. gyvenamąją vietą su vaikų motina -atsakove, nustatyti laikiną vaikų tėvo (ieškovo) bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais N. P., ir M. P., juos pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad ieškovui nepavyksta susitarti su atsakove dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos, reguliarus tėvo ir vaikų bendravimas bei tėvo dalyvavimas vaikų auklėjime nevyksta, kas ieškovo vertinimu, pažeidžia vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatė laikiną vaikų N. P. ir M. P. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais juos pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas atsižvelgęs į tai, kad prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaikus interesus nutarė ieškovo prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2585-838/2023 ir priimti naują procesinį sprendimą - nutartį patikslinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir sąlygas: 1.1. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais N. P. ir M. P. vaikų ugdymo proceso laikotarpiu nepilnamečius vaikus pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. 1.1.1. Alternatyvūs atsakovės teikiami siūlymai yra su ieškovu dalintis atsakovės patiriamas išlaidas auklei per pusę arba ieškovui vieną bendravimo savaitę nepilnamečius vaikus paimti nuo 17:45 val., o kitą bendravimo savaitę – nuo 19 val.; 1.2. 2023 m. Šv. Velykų metu M. ir N. P. bendrauja su nepilnamečių vaikų motina - atsakove; 1.3. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais šalių vaikais M. P. ir N. P. kasmetinių pavasario atostogų metu (nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 16 d.); 6.1. Atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais N. P. ir M. P. 2023 m. gegužės 7 d. (motinos dieną) bei motinos 2023 m. motinos dienos savaitgalį (2023 m. gegužės 6 d. – 7 d.); 1.4. Atsakovė bendrauja su nepilnamečiais šalių vaikais N. P. ir M. P. (2023 m. gruodžio 29-31 dienomis.; 1.4.1. Atsakovė suteiks visas galimybes ieškovui bendrauti su nepilnamečiais šalių vaikais N. P. ir M. P. 2023 m. gruodžio 8-10 d. arba 2024 m. sausio 5-7 d. Vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos apeliantė patirtų papildomų išlaidų samdant auklę valandai, kadangi ugdymo įstaigos darbo laiko pabaiga yra 18 valanda. Nurodo, kad atskiruoju skundu siūlo kompromisus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktiškai vaikus pasiima 17.30 val.

6.2. Nurodo, kad apeliantės nuomone ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka tik jo interesus, o nustatyta tvarka nepadės išvengti tarp šalių kylančių konfliktų dėl ko siūlo alternatyvią bendravimo su vaikais tvarką.

7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti, Klaipėdos apylinkė teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1. Nurodo, kad apeliantė siekia apriboti ieškovui galimybę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant vasaros, bei kitų vaikų ugdymo procese esamų atostogų metu. Teigia, kad apeliantės pozicija dėl bendravimo tvarkos yra prieštaringa lyginant su bendravimo tvarka kuri yra nurodyta apeliantės atsiliepime į ieškinį. Pažymi, kad reikalavimas dėl bendravimo su vaikais per 2023 metais šv. Velykų laikotarpio yra neaktualus. Sutinka, kad motinos dieną ieškovas vaikus pristatys sekmadienį apie 11-12 val.

7.2. Nurodo, kad ieškovas teikia po 400 Eur išlaikymą vaikams, dėl ko minėto išlaikymo turėtų pakakti auklės darbo valandai apmokėti. Pažymi, kad ieškovo darbo laiko pabaiga priklauso nuo paskutinio apsilankiusio asmens, be to, nuo ieškovo darbovietės iki vaikų gyvenamosios vietos kelionė trunka daugiau kaip valandą, dėl ko ieškovas negali vaikų paimti anksčiau nei 19 valandą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatsižvelgė į tai, kad ieškovas vaikus gali faktiškai pasiimti 17.30 val., neįvertino, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina samdyti auklę ir patirti papildomas išlaidas, kurios turėtų būti padalintos tarp ieškovo ir apeliantės. Nurodo, kad apeliantės nuomone ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka tik jo interesus, o nustatyta tvarka nepadės išvengti tarp šalių kylančių konfliktų dėl ko siūlo alternatyvią bendravimo su vaikais tvarką.

11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

14. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

15. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

16. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina vaikų N. P. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir M. P. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) gyvenamoji vieta su atsakove ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarka: ieškovas bendrauja su vaikais juos pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

17. Apeliantė pirmiausia nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pakeistos taip, kad ieškovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais vaikų ugdymo proceso laikotarpiu nepilnamečius vaikus pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17:45 val. ir grąžina vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Šiuo aspektu nurodo, kad teikiamas ir siūlymas, kad ieškovas su apeliante dalintųsi per pusę auklės išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, į vaikų amžių (5 ir 10 metų), į tai, kad vaikai lanko ugdymo įstaigą, į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus nesutinka su apeliante, kad šiuo atveju į laikiną bendravimo tvarką turėtų būti įtraukta sąlyga, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje dalyje turėtų būti nustatytos tik ugdymo laikotarpiu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad pirma – apeliantė nepateikė jokių motyvų ir įrodymų sudarančių pagrindą šioje dalyje riboti tėvo ir vaikų bendravimą ne jų ugdymo laikotarpiu, tai yra pasibaigus mokslo metams (CPK 178 straipsnis), antra – vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolatos gyvena kartu su apeliante, nesant jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti ieškovo ir vaikų bendravimą, atsižvelgiant į CK 3.175 straipsnio 2 dalies tikslą, tai yra jog skyrium gyvenančiam tėvui turėtų būti maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, nutaria, kad šioje dalyje apeliantės atskirojo skundo reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.

18. Apeliantė taip pat nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta bendravimo tvarka nuo 19 val. vaikus ieškovui pasiimant iš jų gyvenamosios vietos. Teigia, kad faktiškai atsakovas vaikus pasiima ankščiau (17.30 val.), be to, apeliantė patirtų išlaidų samdant auklę vienos valandos laikotarpiui. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ieškovas vaikus pasiima 17.30 val., o ir be to, ieškovas nurodo, kad nors ieškovo darbo laiko pabaiga penktadieniais yra baigiasi 15 – 15.30 val., tačiau faktiškai dirba iki paskutinio apsilankiusio asmens darbo dienomis įstaigoje, dirba kitame mieste, todėl kelionė į vaikų gyvenamąją vietą trunka daugiau nei valandą, o ir be to, ieškovas turi pasiruošti vaikų priėmimui, įsigyti šviežių maisto produktų, dėl ko apeliantė siūlomas nustatyti laikas yra netinkamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo ir pateikto atsiliepimo argumentus, šalių pateiktus darbo laiko apskaitos dokumentus, atsižvelgęs į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šalys nepatirtų papildomų išlaidų vaikų priežiūrai, nutaria, kad šioje dalyje yra pagrindas tenkinti apeliantės atskirąjį skundą iš dalies, nustatant, jog apeliantas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima penktadieniais 18 val.. Nors ieškovas teigia, kad jam toks laikas nėra patogus dėl darbo laiko trukmės, būtinumo pasiruošti priimti vaikus, tačiau pažymėtina, jog tiek paties ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek pateiktuose darbo laiko apskaitos dokumentuose nurodyta, kad ieškovas įprastai penktadieniais dirba iki 15 – 15.30 val., be to, nėra ginčo ir dėl aplinkybės, jog ieškovo kelionės trukmė iki vaikų gyvenamosios vietos yra viena valanda, dėl ko, ieškovas vaikus faktiškai galėtų pasiimti apie 17 valandą, todėl atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, jog jis dirba ilgiau nei faktiškai darbo laiko apskaitoje nurodyta, darytina išvada, kad nustatytinas vaikų ir tėvo bendravimas nuo 18 valandos yra proporcingas abiejų tėvų interesų atžvilgiu, taip pat pašalina poreikį papildomai patirti vaikų išlaikymo išlaidų samdant auklę, o ir taip pat teisingas nepilnamečių vaikų interesų atžvilgiu, kadangi vaikai turės galimybę ilgiau bendrauti su ieškovu iki kol bus išspręstas šalių ginčas iš esmės.

19. Apeliantė taip pat prašo nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai 2023 metų Šv. Velykas praleis kartu su apeliante (atskirojo skundo reikalavimo 5.2 punktas), taip pat prašo nustatyti, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais šalių vaikais 2023 metų kasmetinių pavasario atostogų metu (nuo 2023 m. balandžio 11 d. 19 val. iki 2023 m. balandžio 16 d. 19 val.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minėti laikotarpiai, nurodyti atskirajame skunde yra jau pasibaigę, į tai, kad tokio reikalavimų tenkinimas negali sukelti materialiųjų teisinių pasekmių, nutaria, kad šiuo atveju minėto atskirojo skundo reikalavimų tenkinti nėra teisinio pagrindo, kadangi tenkinus šio atskirojo skundo reikalavimus šalių materialiųjų teisių ir pareigų apimtis liktų nepakitusi.

20. Apeliantė prašo nustatyti, kad apeliantė bendrauja su nepilnamečiais šalių vaikais N. P. ir M. P. 2023 m. gegužės 7 d. (Motinos dieną) bei motinos 2023 m. motinos dienos savaitgalį (2023 m. gegužės 6 - 7 d.). Ieškovas su šiuo reikalavimu iš dalies sutinka, nurodydamas, kad galėtų vaikus pristatyti sekmadienį apie 11-12 valandą (2023 m. gegužės 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus, į tai, kad 2023 m. gegužės 7 d. yra motinos diena, į tai, kad šios dienos pobūdis aktualus vaikų ir motinos ryšio stiprinimui, nutaria, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atsižvelgiant į CK 3.165 straipsnį šio atskirojo reikalavimus tenkinti ir nustatyti, kad motinos dienos savaitgalį (2023 m. gegužės 6 - 7 d.) šalių nepilnamečiai vaikai kartu praleidžia su motina – apeliante.

21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad apeliantė jau yra suplanavusi savo ir šalių nepilnamečių vaikų atostogas 2023 m. vaikų gruodžio mėn. mokyklinių atostogų metu, todėl prašo nustatyti, kad apeliantė bendrauja su nepilnamečiais šalių vaikais N. P. ir M. P. 2023 m. gruodžio 29-31 dienomis, o apeliantė suteiks galimybę ieškovui bendrauti su nepilnamečiais šalių vaikais N. P. ir M. P. 2023 m. gruodžio 8 -10 dienomis arba 2024 m. sausio 5-7 d. apeliantui pasiimant vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos 17.45 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie jos teigimu jau suplanuotas atostogas Naujųjų metų laikotarpiu, į tai, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka apeliantas negalės ir viso Šv. Kalėdų laikotarpio praleisti su vaikais, kadangi 2023 metų Šv. Kalėdos vyks pirmadienį ir antradienį, konstatuoja, kad apeliantės pareikšto reikalavimo tenkinimas nepagrįstai ribotų tėvo ir vaikų bendravimą, todėl atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus nutariama šių reikalavimų netenkinti.

22. Ieškovas teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą taip pat pateikė rašytinius įrodymus (susirašinėjimo medžiagą), jog pritaikius ginčo laikinąsias apsaugos priemones apeliantė nesudarė galimybės nutartyje nustatytu laiku ieškovui susitikti su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina, jog įstatymas įpareigoja apeliantę netrukdyti vaikams bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, o toks trukdymas gali būti pripažintas piktnaudžiavimu tėvų valdžia už kurį atsakoma įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įvertino nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti iš dalies, tai yra pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovo P. P. ir nepilnamečių vaikų N. P., M. P. bendravimo tvarka pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškovas P. P. bendrauja su vaikais N. P. ir M. P. juos pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžina vaikus sekmadienį 19 valandą į vaikų gyvenamąją vietą.

Atsakovė A. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais N. P. ir M. P. 2023 m. gegužės 7 d. (Motinos dieną) bei motinos 2023 m. motinos dienos savaitgalį (2023 m. gegužės 6 - 7d.).