- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e1-461-563/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49552-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
1.1.8.12; 1.1.8.10.1; 1.2.14.10.1; 1.2.27.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5
2021 m. balandžio 1 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. J. (V. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2020-02-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį aštuonių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent:
jis 2020-12-20, apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į kurį pas V. M., pagal gautą pranešimą, jog bute gali būti neprižiūrimas vaikas, atvykus (duomenys neskelbtini) vyriausiajai specialistei A. V. ir vyriausiajam specialistui V. G., rėkdamas, atimdamas prašomus parodyti dokumentus iš V. M. bei taip trukdydamas savo funkcijas atliekantiems asmenims, patikrinti gautą informaciją, išplėšė iš A. V. rankų ir mesdamas į grindis sudaužė minėtai tarnybai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Blackview BV 9600“, 269,83 Eur vertės. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vyriausiajam specialistui V. G. kumščiu smogė ne mažiau penkis kartus į veidą, tuo padarydamas jam kaktos poodinę kraujosruvą, nosies žaizdą ir poodinę kraujosruvą, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Kaltinamasis V. J., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. M. yra matęs du kartus, jos nepažįsta tik žino iš matymo, pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, apie 14.00 val., V. M. jį telefonu pasikvietė į svečius, šiaip pasikalbėti, jos bute jis lankėsi antrą kartą. Jie dviese sėdėjo, kalbėjosi, alkoholinių gėrimų nevartojo nei jis, nei V. M.. Jiems būnant kažkas paskambino domofonu, jis manė, kad atėjo jo draugas, todėl jis nuėjo atsiliepti į skambutį, išgirdęs, kad atvyko vaikų teisių tarnybos darbuotojai, nenorėdamas, kad V. M. turėtų problemų, nes ji jam yra sakiusi, kad jos kaimynė visiems be priežasčių kviečia policiją, pasakė, kad buto savininkė su vaiku išvykusi į kaimą, o jis prižiūri butą. Jis laiptinės durų tarnybos darbuotojams neatidarė, nes jis ne šeimininkas ir to daryti neturėjo teisės, tarnybos darbuotojus įleido pati V. M.. Jis siūlė V. M. su vaiku pasislėpti, o jis pasakys, kad jų namuose nėra, bet ji nesutiko ir tarnybos darbuotojus įleido į butą. Į butą įėjo du vaikų teisių darbuotojai, vyras ir moteris, kurie paaiškino, kad yra iškviesti kaimynų dėl to, kad V. M. bute yra triukšmas. Jis tarnybos darbuotojams sakė, kodėl jie atėjo, kas juos kvietė, kad nėra jokio triukšmo, kad jis ir vaiko motina yra blaivūs, sakė jiems duoti alkotesterį, kad nustatyti jų girtumus, bet nedavė, sakė, kad jie vaiko motinai daro problemas atvykdami be jokios priežasties, kad nepadeda tiems žmonėms, kuriems iš tiesų reikalinga jų pagalba, tarnybos darbuotojams nepatiko, kad jis sakė jiems tiesą. Jis nerėkė, su darbuotojais kalbėjo normaliai, jo balsas yra skardus, galimai todėl jiems pasirodė, kad jis rėkia, jis nesikeikė, neįžeidinėjo jų, tik buvo piktas, kad jie atvyko be jokios priežasties ir netylėjo. Tarnybos darbuotojai paprašė V. M. pateikti asmens dokumentą, tačiau jis neleido jai pateikti asmens dokumento, nes suprato, kad ji turės problemų, kad bus tarnybos stebimas jos ir jos vaiko gyvenimas, kai V. M. ant stalo padėjo savo asmens dokumentą, jis jį paėmė ir nunešęs į kambarį padėjo ant spintos viršaus. Jis sakė V. M. nieko darbuotojams nesakyti, neatsakinėti į klausimus, niekur nepasirašyti, tuomet tarnybos darbuotoja moteris, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą A. V. pasakė, kad kviečia policiją ir sėdėdama virtuvėje prie stalo, ėmė skambinti, ji dar nekalbėjo telefonu kai jis ištraukė telefoną ir jį laikydamas rankoje klausė A. V. kodėl ji kviečia policiją, ką jis padarė, jis jos nepuolė ir iš karto telefono į grindis nemetė, tuomet virtuvėje prie stalo sėdėjęs vyras, kaip įtarime nurodyta V. G., atsistojo ir ėmė eiti link jo, tuomet jis tyčia metė telefoną virtuvėje ant grindų, ar telefonas sudužo, nematė, jis suprato, kad V. G. jį puls, todėl gindamasis sudavė jam į veidą ir galvą keletą smūgių, kiek tiksliai, neprisimena, po to V. G. išstūmė jį į kambarį, stūmė link V. M. vaiko lovos ir kai jis jau griuvo ant lovos, sugriebė V. G. už rūbų ir nusitempė jį kartu, jie abu nugriuvo ant vaiko lovos ir ją sulaužė, jis griuvo ant nugaros, o V. G. ant jo, po to V. G. jį laikė prispaudęs prie grindų, jis prašė jo paleisti, sakė, kad daugiau jiems pretenzijų nereikš, tuomet jis jį paleido ir jis iš buto išėjo, neišbėgo, o išėjo, girdėjo, kad A. V. kviečia policiją. Jis pripažįsta padaręs šiuos nusikaltimus ir gailisi, padarytą turtinę žalą atlygins. (b. l. 123-125)
Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu ir 2020-12-20, apie 16.00 val., kartu su skyriaus vyriausiąja specialiste A. V., pagal gautą informaciją, jog galimai neprižiūrimas mažametis vaikas, atvyko į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Paskambinus telefonspyne atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad buto savininkė su vaiku yra išvykusi, o butą jis dviem dienom išsinuomavo, paprašius įleisti į butą, laiptinės durys buvo atidarytos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidarė moteris, kuriai jis su A. V. prisistatė, pasakė jog atvyko pagal gautą kaimynų skundą, dėl nuolatinio triukšmo, moteris įleido į butą, į virtuvę ir pasiūlė prisėsti. Bute buvęs vyras ėmė moteriai nurodinėti, kad ji nieko neatsakinėtų, nieko nepasirašinėtų, nieko nepasakotų. Moters buvo paprašyta pateikti savo ir vaiko asmens dokumentus, kuriuos į virtuvę atnešė iš kambario, tačiau vyras dokumentus iš moters rankos išplėšė ir nedavė, moteris prašė vyro atiduoti dokumentus, bet jis nedavė, dokumentus atiduoti prašė jis ir A. V., tačiau vyras į prašymus nereagavo. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs, garsiai šaukė, nuolat vaikščiojo po virtuvę, jis keletą kartų buvo įspėtas, kad jeigu nenusiramins, bus iškviesta policija, tačiau į įspėjimus vyras nesureagavo, todėl A. V. paskambino į policiją ir, jau kalbant su policijos pareigūnais, vyras priėjęs iš A. V. rankos išplėšė tarnybinį telefoną, metė į grindis ir sudaužė. Tuomet, jam stojantis nuo kėdės, vyras puolė prie jo bei penkis kartus kumščiais sudavė jam į veido ir galvos sritį, jis ėmė stumti vyrą iš virtuvės, kad apsaugoti save ir kitus virtuvėje buvusius asmenis, tuomet vyras sugriebė jį už striukės, įsikibo ir abu su vyru nugriuvo ant vaiko lovos, kuri sulūžo, jis nugriuvo ant vyro, o po to abu nusirito ant grindų. Vyras dar mėgino jam smūgiuoti, bet jis sugriebė jo rankas ir prispaudė prie grindų. Vyrą prispaudus ir laikant, A. V. vėl paskambino į policiją, vyras išgirdęs, kad kviečia policiją, ėmė atsiprašinėti, dėl užpuolimo, nurimo, todėl jis paleidi vyrą nuo grindų, o šis atsistojęs, apsiavė batus ir pasakęs, kad ir taip turi problemų su policija, iš buto išbėgo, be viršutinių drabužių. Po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis su A. V. nurodė įvykio aplinkybes, moteris nurodė, kad jį užpuolęs vyras yra V. J.. Atvykę medikai suteikė medicininę pagalbą, dėl padarytų sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini). (b. l. 2)
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. padaryta kaktos poodinė kraujosruva, nosies žaizda ir poodinė kraujosruva, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 59).
Iš 2021-03-15 nukentėjusiojo V. G. pareiškimo matyti, kad kaltinamasis V. J. jam pilnai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, kad jie susitaikė (b. l. 41).
Liudytoja A. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste. 2020-12-20, apie 16.00 val., kartu su skyriaus vyriausiuoju specialistu V. G. pagal gautą elektroninį pranešimą, jog bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvena moteris su mažamečiu vaiku, pas kurią lankosi pašaliniai asmenys, pasilieka iki išnaktų ir triukšmauja, kaimynai prašo patikrinti ar tinkamos sąlygos vaikui augti. Atvykus ir paskambinus telefonspyne į skambutį atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad buto savininkė su vaiku išvykusi, o jis dviem dienoms šį butą išsinuomavo, tačiau paprašytas įleisti, laiptinės duris atrakino. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidarė moteris, kaip vėliau nustatyta V. M., kuriai ji su V. G. prisistatė, nurodė atvykimo priežastį, anksčiau apie šią šeimą jokios informacijos nebuvo gauta. V. M. neprieštaravo, pakvietė į butą, į virtuvę, kur atėjus, tuojau pat iš kambario atėjo agresyviai nusiteikęs vyras, kuris V. M. liepė nieko nekalbėti, neatsakinėti į užduodamus klausimus, niekur nepasirašyti. Bandant užmegzti pokalbį su V. M. vyras nuolat kišosi, šaukė, neleido bendrauti, todėl ji V. M. paprašė pateikti asmens dokumentą, kad ją identifikuoti, jai nešant į virtuvę asmens dokumentą, vyras išgriebė iš jos rankos ir pasiliko pas save, V. M. prašė jo atiduoti dokumentą, bet jis taip ir neatidavė, kur jis dokumentą vėliau padėjo ji neužfiksavo. V. M. pastoviai prašė vyro ramintis, nesikišti, patylėti, tačiau jis visiškai nekreipė dėmesio, V. M. visiškai neleido su jais bendrauti. Esant tokioms aplinkybėms, tiek ji, tiek V. G. įspėjo, kad jeigu jis nenusiramins, bus kviečiama policija, kadangi jis ir toliau neleido jiems atlikti savo pareigų, ji paėmė ant stalo buvusį tarnybinį telefoną ir paskambino tiesioginiu numeriu Klaipėdos apskrities VPK budėtojui, su juo kalbėjo sėdėdama, pasakė, kad reikalinga pagalba ir nurodė adresą, kai tuo metu iš jos rankos, iš nugaros pusės, vyras telefoną jėga išplėšė, atsitraukė nuo jos ir jėga užsimojęs trenkė į grindis, ji tuo momentu atsistojo ir atsisuko į vyrą, matė, kad užgeso ir sudužo telefono ekranas. Jai atsistojus vyras sušuko: „o kas dabar ?“, iš jo stovėsenos ir kūno judesių suprato, kad jis puls ar smogs jai, tą akimirką nuo kėdės lėtai stojosi V. G. ir vyras savo agresiją nukreipęs į jį, ėmė kumščiais smūgiuoti jam į galvą ir veidą, kiek tiksliai smūgių sudavė nežino, bet tikrai ne mažiau penkių. V. G. gynėsi rankomis atmušdamas vyro smūgius ir kūnu jį stūmė iš virtuvės, tuo metu į virtuvę įbėgo V. M. vaikas, kuriai ji liepė vaiką paimti ant rankų, vyrai tuo metu grumdamiesi išgriuvo iš virtuvės ir nugriuvo kambaryje ant vaikiškos lovos, kuri sulūžo. Ji kitu tarnybiniu telefonu vėl skambino į policiją, tačiau ne tiesiogiai, o bendruoju pagalbos numeriu, tuo metu V. G. vyrą prispaudė prie grindų ir neleido jam judėti, vyras išgirdęs, kad pakartotinai kviečiama policija, ėmė sakyti: „viskas viskas, paleisk“, o kai V. G. jį paleido, jis tuojau pat pašoko nuo grindų ir sakydamas: „aš ir taip turiu problemų su policija“, iš buto išbėgo. Po minutės atvyko policijos pareigūnai, tačiau įtariamajam asmeniui pavyko pasišalinti. Policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad įtariamasis V. J., parodė jai ir V. G. jo foto nuotrauką ir jie abu patvirtino, kad tai tas pats asmuo, tą patį patvirtino ir V. M.. Ji šio įvykio metu fiziškai niekaip nenukentėjo, tik vykdydama savo tiesiogines pareigas buvo pažeminta, būti pripažinta nukentėjusiąja atsisako. (b. l. 50-51)
Liudytoja V. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. J. pažįsta apie penkis metus laiko ir tiek pat laiko jie kartas nuo karto susitinka šiaip pasikalbėti, pabendrauti, jis buvo draugas, ateidavo tik tuomet kai jausdavosi blogai, jų niekas nesieja, nei ji jam, nei jis jai jokių įsipareigojimų neturi. 2020-12-20, apie 14.00 val., jis atėjo be įspėjimo, buvo išgėręs alkoholio, atėjo tikslu pabūti, pasikalbėti, atsinešė vyno, kurį vienas gurkšnojo, ji su juo negėrė. Jie netriukšmavo, tik kalbėjosi, jis yra garsiakalbis, galimai todėl kaimynė, mano, kad gyvenanti bute po jos butu, iškvietė vaikų teisių tarnybą, ši kaimynė jai yra sakiusi, kad kai išgirsta V. J. balsą jos bute, ją „drebina“. Kai pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyko tarnybos darbuotojai buvo apie 16.00 val., anksčiau šios tarnybos darbuotojai jos bute nėra lankęsi, ji niekada nebuvo stebima šios tarnybos, ji viena augina trijų metų sūnų su kuriuo dviese gyvena minėtame bute. Jiems būnant kažkas paskambino domofonu, V. J. pasakęs, kad atsilieps jis, nuėjo atsiliepti, ji nieko ateinant nelaukė ir leido jam atsiliepti, nuėjusi į kambarį pas sūnų, girdėjo, kad V. J. kažkam sakė, jog buto savininkė su vaiku išvykusi į kaimą, o jis prižiūri butą, išėjusi iš kambario jo klausė kam jis sakė, kad jos nėra ir jis su pašaipa atsakė, kad tas kas skambino prisistatė iš vaikų teisių, ji nustebo, bet nepatikėjo ir tuojau pat kažkas paskambino į buto duris. V. J. liepė su vaiku eiti į vonią pasislėpti, bet ji jam pasakė, kad neturi dėl ko slėptis, kad jos namai tvarkingi, vaikas prižiūrėtas, yra blaivi ir atidarė buto duris, prie kurių iš tiesų stovėjo du vaikų teisių darbuotojai, kurie paaiškino, kad yra iškviesti todėl, kad pas ją lankosi pašaliniai asmenys ir yra triukšmas. Ji pakvietė tarnybos darbuotojus užeiti, visi nuėjo į virtuvę, darbuotojai paprašė pateikti savo bei sūnaus asmens dokumentus, o kai ji dokumentus atnešė ir padėjo ant stalo, nežino kodėl ir kas atsitiko V. J., kuris pagriebė dokumentus, nunešė atgal į kambarį ir padėjo ant spintos viršaus, jis ėmė šaukti sakydamas nieko darbuotojams nesakyti, neatsakinėti į klausimus, niekur nepasirašyti, jis buvo apimtas pykčio, ji jį tokios būsenos matė pirmą kartą ir negalėjo patikėti jo elgesiu. Jis priekaištavo tarnybos darbuotojams, kad vaikystėje ši tarnyba jam ir jo mamai nepadėjo, daugiau apie tai nedetalizavo, ji V. J. ramino, jį ramino ir darbuotoja moteris, tačiau jis nenurimo, iš virtuvės neišėjo, tuomet moteris pasakė, kad jeigu jis nenusiramins, iškvies policiją, o kadangi jis šaukė ir toliau tą patį per tą patį, moteris išsiėmė telefoną ir ėmė skambinti, moteris dar nekalbėjo, kai V. J. iš moters rankos ištraukė telefoną ir metė į grindis, matė, kad sudužo ekranas, tuomet nuo kedės atsistojo tarnybos darbuotojas vyras ir ranka mėgino nustumti V. J. nuo moters, nes jis numetęs jos telefoną toliau ant jos šaukė ir atrodė, kad tuojau moteriai smogs. V. J. ėmė stumdytis su darbuotoju vyru ir abu iš virtuvės išėjo į kambarį, girdėjo, kad kambaryje jie susimušė, tačiau nematė ir negali pasakyti kiek smūgių ir į kurias kūno vietas V. J. sudavė vyrui, moteris tuo metu kitu telefonu kvietė policiją. Matė, kaip jie abu nugriuvo ant sūnaus lovos, po to nusirito ant grindų ir tuomet vyras prispaudė V. J. prie grindų. V. J. nusiramino, ėmė vyro atsiprašinėti, dėl savo elgesio ir, kai vyras jį paleido, jis pasakęs, kad taip turi problemų su policija, iš buto išbėgo. Matė, kad vyrui buvo įbrėžta kakta ar čia nuo smūgio ar atsitrenkimo į lovą, nežino. Po šio įvykio ji V. J. nematė, jis neskambino, ji tvirtai apsisprendė nutraukti su juo bet kokius ryšius. Dėl šio įvykio ir sulaužytos sūnaus lovos, ji V. J. jokių pretenzijų neturi ir nenori su juo turėti jokių reikalų. (b. l. 44-45)
Iš 2021-03-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2020-12-20, 16.24 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sužalotas V. G., kaip liudytoja V. M. policijos pareigūnams patvirtina, kad V. G. sužalojo V. J. (b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimas objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyviai yra padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumos.
BK 286 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei aplinkybėmis tyčia sugadino svetimą - 269,83 Eur vertės turtą ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 286 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimų požymiai.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašo leisti piniginę baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių.
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamasis V. J. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau bauda pagal administracinį nurodymą sumokėta, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, registruotas Užimtumo tarnyboje, atlygino dalį žalos. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. J. už padarytus nusikaltimus paskyrus prokurorės siūlomas bausmes – pagal BK 286 straipsnį skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šios bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė - 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, pagal kaltinamąjį ir jo padarytų nusikaltimų apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. J. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti patirtą 75,87 Eur turtinę žalą (b. l. 84-87). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo V. G. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-03-15 kaltinamasis V. J. atlygino padarytą turtinę žalą, gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas (b. l. 130, 131). Procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 269,86 Eur turtinės žalos atlyginimo už tarnybinio mobiliojo ryšio telefono sugadinimą (pridedama pažyma dėl sugadinto turto vertės) (b. l. 73-74). 2021-03-16 pareiškimu V. J. nurodė, jog įsipareigoja atlyginti padarytą žalą iki 2021-03-31 (b. l. 131). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo priteisiama (duomenys neskelbtini) 269,86 Eur turtinei žalai atlyginti.
Skaitmeninė laikmena (1 vnt.), saugoma baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 286 straipsnį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad nurodytą baudą V. J. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 75,87 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt septynių euro centų) turtinei žalai atlyginti nutraukti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. J. 269,86 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), saugomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje.
1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.