Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis M. D. ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė grąžinti antstolio išieškotus pinigus. Nurodė, jog į antstolio depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pataisos namai pervedė 66,67 Eur, kurie pareiškėjui buvo pervesti Teisingumo ministerijos kaip sveikatai padarytos žalos atlyginimas. Šioms lėšoms turi būti taikomos tokios išieškojimo nuostatos kaip iš darbo užmokesčio.

Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog periodiškai vykdant skolininko turtinės padėties patikrinimą nustatyta, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Antstolis 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pagal patvarkymą laisvės atėmimo įstaiga pervedė 66,67 Eur, kurie buvo paskirstyti skolos ir vykdymo išlaidų dengimui. Kadangi piniginės lėšos išieškotos ir pervestos išieškotojui, o skolininkas prie skundo nepridėjo dokumentų, kad tai lėšos, iš kurių išieškoti negalima, piniginės lėšos nėra grąžinamos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo J. T. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

Teismas nustatė, kad 2013 m lapkričio 6 d. vykdomasis raštas antstolio kontoroje buvo gautas 2014 m. sausio 16 d. Antstolis laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų priėmė išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą, t.y. 2014 m. sausio 21 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei raginimą ir išsiuntė nurodytus dokumentus skolininkui vykdomajame rašte nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, antstolis 2015 m. lapkričio 26 d. priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, išsiuntė skolininkui ir (duomenys neskelbtini) pataisos namams. Apie antstolio patvarkymą skolininkas informuota, taip pat nustatyta, kad minėtą patvarkymą skundė tuo pagrindu, kad nebuvo informuotas apie skolą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodyta, iš kokių lėšų negalima vykdyti išieškojimo, šiuo atveju iš skolininko išieškotos lėšos nepatenka į minėtą sąrašą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu skolininkas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad iš išieškotų skolininko lėšų negalima vykdyti išieško. Taip pat Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje pateiktas sąrašas, iš kokių lėšų negalima vykdyti išieškojimo, yra baigtinis ir šiuo atveju skolininko išieškotos lėšos į jį nepatenka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinės žalos, padarytos sveikatai, atlyginimo. Ši suma buvo pervesta į pareiškėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau ši suma buvo perduota antstoliams. Kadangi už žalą sveikatai priteisti pinigai yra prilyginti darbo užmokesčiui, todėl išieškojimui iš jų turėjo būti taikytos CPK taisyklės, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio.

Antstolis M. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su CPK nustatytomis išieškojimo iš skolininko turto taisyklėmis, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-12482-497/2013 dėl 300 Lt (86,89 Eur) išieškojimo iš pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustatęs, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolis 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymu areštavo 86,89 Eur skolos ir 129,76 Eur vykdymo išlaidų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priklausančioje pareiškėjui, ir įpareigojo (duomenys neskelbtini) pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis 2016 m. liepos 21 d. patvarkymu paskirstė iš pareiškėjo sąskaitos pervestus 66,67 Eur.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie lėšas, kurias jis gauna į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę nuteistųjų asmeninių pinigų sąskaitą. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažyma apie gautas pajamas patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. liepos mėnesį buvo pervesta 6 Eur išmoka iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų ir 400 Eur žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Minėti 400 Eur pareiškėjui buvo priteisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4618-331/2016 kaip neturtinės žalos, padarytos sveikatai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laisvės atėmimo vietos ligoninės sąlygų, atlyginimas.

Pagal CPK 737 straipsnio 4 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą. Taigi, antstolis turėjo teisę išieškoti iš 400 Eur sumos, pervestos pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, dvidešimt procentų, o pagal šio straipsnio 2 dalį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų. Nuo 2016 m. liepos 1 d. Vyriausybės patvirtinta MMA buvo 380 Eur, todėl antstolis nuo šios sumos turi teisę išskaityti 76 Eur. Kadangi pareiškėjui buvo pervesta 400 Eur, ši suma MMA viršijo 20 Eur, iš kurių antstolis turėjo teisę išieškoti 14 Eur. Iš viso pagal nurodytas CPK nuostatas antstolis turėjo teisę iš pareiškėjo išieškoti 90 Eur. Kadangi antstolis 2016 m. liepos 21 d. patvarkymu iš pareiškėjo išieškojo 66,67 Eur, pripažintina, kad ši suma nepažeidžia CPK nustatytų išieškojimo taisyklių. Todėl pareiškėjo prašymas grąžinti jam nurodytą sumą yra nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.