- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1149/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00782-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vokiečių vaistinė“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3274-232/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vokiečių vaistinė“ dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Registrų centras“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gintarinė vaistinė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio ir CK 2.39 straipsnio pagrindu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vokiečių vaistinė“ nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant juridinio asmens pavadinime ieškovo registruoto prekių ženklo „VOKIEČIŲ VAISTINĖ A“ žymenis, taip pat įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „VOKIEČIŲ VAISTINĖ“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus (1 – 4, 37 – 40 b. l.).
Nurodė, kad jis yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (reg. Nr. 30544) 35 klasės paslaugoms pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla) savininkas; paraiškos padavimo data 1996-06-03; registracijos data 1998-12-16; šį prekių ženklą jis naudoja vaistinės, esančios adresu Vilnius, Didžioji g. 13, veikloje: vaistinės pavadinimas, iškaba, reklama, marketingas. Pažymėjo, kad jis, būdamas nurodyto prekių ženklo savininkas, nedavė atsakovui sutikimo naudoti juridinio asmens pavadinime jam priklausantį prekių ženklą, ir atsakovas neteisėtai naudoja žymenį „Vokiečių vaistinė“ įmonės pavadinime, tokiu būdu klaidina vartotojus ir visuomenę, nes vykdo tą pačią veiklą, kuriai priskiriamos įregistruotu „Vokiečių vaistinė A“ prekių ženklu žymima ieškovo vykdoma vaistinės veikla; be to, atsakovas įgyja dėl ieškovo ženklo populiarumo nesąžiningą pranašumą, tuo pažeisdamas ieškovo kaip prekių ženklo savininko teises.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vokiečių vaistinė“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas neturi teisės į žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“, nes ieškovo prekių ženklo žodinis elementas – žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“, yra įtrauktas į prekių ženklo nesaugomus elementus, todėl ieškovas kaip figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ savininkas neįgijo išimtinių teisių į žodžius „Vokiečių vaistinė“. Pažymėjo, kad žodinis elementas „Vokiečių vaistinė“ yra aprašomojo pobūdžio, todėl negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu, o ieškovo prekių ženklo saugomas elementas grafinis raidės A apipavidalinimas, yra visiškai nepanašus į atsakovo juridinio asmens pavadinimą (30 – 32, 48 – 50 b. l.).
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjant atsakovo atstovės pareiškėjos Ž. V. 2010-05-17 prašymą laikinai įtraukti į registrą juridinio asmens pavadinimą „Vokiečių vaistinė“, nebuvo nustatyta, jog šis pavadinimas yra tapatus prekių ženklui „Vokiečių vaistinė A“, todėl jis 2010-05-17 buvo laikinai įtrauktas į juridinių asmenų registrą (24, 25 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį (97 – 99 b. l.).
Teismas nustatė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl žodžių „Vokiečių vaistinė“ pavartojimo atsakovo pavadinime teisėtumo; ieškovas 1996-06-03 padavė paraišką figūriniam prekių ženklui „Vokiečių vaistinė A“ registruoti, kuris registruotas 1998-12-16, registracijos Nr. 30544; tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 35 klasės paslaugoms: reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla; ženklo nesaugomi elementai – žodžiai „Vokiečių vaistinė“.
Teismas nurodė, kad ženklas „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) nėra žodinis, nors jame yra žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi elementai), nes jis registruotas kaip figūrinis; atsakovas savo pavadinime žodžius „Vokiečių vaistinė“ naudoja kartu su įmonės teisinę formą apibūdinančiu trumpiniu – UAB (uždaroji akcinė bendrovė). Konstatavo, jog fonetiškai ir semantiškai atsakovo pavadinimas ir ieškovui priklausantis prekių ir paslaugų ženklas „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) yra panašūs, tačiau ieškovui priklausantis ženklas nėra žodinis, nesaugomoji žodinė ieškovo prekių ženklo dalis sudaryta iš bendrinių žodžių ir neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų ženklui, dėl ko ir negali būti laikomas saugomu elementu ieškovui priklausančiame prekių ir paslaugų ženkle (PŽĮ 3 str. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas ženklą yra įregistravęs ne vaistinių veiklai, medikamentų ar medicinos, kosmetikos ir tualeto reikmenų prekybai, kuo verčiasi atsakovas, bet verslo vadybai, tvarkybai, įstaigų veiklai, taigi ieškovas, naudodamas ženklą kaip vaistinės, esančios Didžioji g, 13, Vilniuje, pavadinimą, naudoja jį ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį. Teismo teigimu, ieškovo reikalavimai grindžiami teismų praktika civilinėse bylose, kuriose nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ratio decidenti, todėl ši praktika nepagrindžia ieškovo reikalavimų.
Teismas sprendė, jog ieškinys atmetamas, teigdamas, kad pagal PŽĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatą, nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos, o ieškovo teigimu, jo kaip ženklo savininko teises pažeidžia tai, jog atsakovas savo pavadinime UAB naudoja būtent šiuos žodinius („Vokiečių vaistinė“), nesaugomus jo ženklo elementus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti, t. y. įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus naudojant juridinio asmens pavadinime registruoto prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) žymenis „Vokiečių vaistinė“; įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „Vokiečių vaistinė“; ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus (101- 108b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesivadovavo Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) taisyklėmis, numatančiomis, jog nežymūs ženklų elementų skirtumai neturėtų vaidinti lemiančio vaidmens. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog vartotojas, išvydęs prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ ir juridinio asmens pavadinimą UAB „Vokiečių vaistinė“, susietų prekių ženklą su minėtu juridiniu asmeniu, kas reiškia, jog vartotojas yra klaidinamas; teismas be pagrindo nevertino ieškovo prekių ženklo kaip visumos, nors Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pažymima, kad, kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose be pasikartojančio bendrinio žodžio yra ir kitų skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma, o ne atskirų elementų panašumas;Ieškovo prekių ženklo žodžiai „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomi, tačiau yra svarbūs ieškovui, vertinant ženklo visumą, nes jie egzistuoja ženkle, o pačių elementų panaudojimas suteikia ženklui išskirtinę prasmę, siejamą būtent su pačiu ieškovu; ieškovo prekių ženklo vaizdo visuma, o ne vien žymuo „A“ turi įtakos bendram suvokimo įspūdžiui, nes ieškovo prekių ženklą sudaro ne vien grafinis elementas „A“;Teismas be pagrindo nevertino to, kad ženklą ypatingai sustiprina būtent elementų derinys „Vokiečių vaistinė“; be to, ieškovo prekių ženklas turi reputaciją, nes apelianto aktyviai naudojamas ir viešinamas nuo senų laikų; Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, naudodamas ženklą kaip vaistinės pavadinimą, naudoja jį ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį, kadangi prekių ženklo paskirtis „reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla“ suteikia ieškovui teisę ženklą naudoti vaistinės pavadinimui – iškabai, reklamai ir marketingui internete;Teismas neatsakė į klausimą, ar leidžiant egzistuoti pavadinimui UAB „Vokiečių vaistinė“, ieškovo prekių ženklas „Vokiečių vaistinė A“ atlieka savo skiriamąją (identifikacinę) funkciją, o byloje pateikti visuomenės apklausos duomenys patvirtina, kad didžioji dalis vartotojų ieškovo prekių ženklą priskirtų atsakovui, taigi ieškovo prekių ženklas tokiomis sąlygomis neatlieka savo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos;Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl neteisėtų žymenų „Vokiečių vaistinė“ naudojimo sąžiningos konkurencijos kontekste, nes šalys yra konkurentai, atsakovui buvo žinoma, kad toks ženklas yra registruotas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prekės ženklas neatlieka savo identifikacinės funkcijos, pripažintina, jog atsakovas nesąžiningai konkuruoja su ieškovu, taigi ieškinys tenkintinas;Teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, bei nuostatas, įpareigojančias argumentuoti šalių teikiamų motyvų atmetimą, nes nenurodė, kodėl nevertina visuomenės apklausos rezultatų, apelianto motyvų dėl vartotojų klaidinimo, nevertino ginčo žymenų panašumo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (115 – 118 b. l.). Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvoje galiojančiomis teisės normomis, atmesdamas apelianto ieškinį, nes ieškovo prekių ženkle esantis žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas, o paties ieškovo cituojamoje teismų praktikoje pažymima, kad žodinio elemento, į kurį asmuo neturi teisės, atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinamai panašiais; ieškovo prekių ženklo žodinis elementas neturi skiriamojo požymio, todėl žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ naudojamas atskirai neatlieka prekių ženklo funkcijos, t. y. negali atskirti vieno gamintojo prekių ar paslaugų nuo kito gamintojo prekių ir paslaugų. Atsakovo teigimu, turi būti vertinamas toks ženklas, koks jis yra įregistruotas, t. y. šiuo atveju turi būti nagrinėjamas figūrinis prekių ženklas, kuris yra sudarytas ne tik iš žodinių elementų, bet ir iš vaizdinių elementų; išėmus iš ieškovo prekių ženklo žodinius elementus, kurie nėra saugomi, saugomais elementais išlieka grafiniai šio prekių ženklo elementai, kurie yra dominuojantys, taigi ieškovas neįgijo išimtinių teisių į žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“. Atsakovo manymu, šioje byloje visuomenės tyrimai yra neaktualūs, nes žodinis elementas „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas ir negali būti monopolizuotas ieškovo, taigi negali būti pateiktas vartotojams kaip prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo palyginimo objektas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą motyvais, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; teismo procesinio sprendimo neišsamus motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą; šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nors nagrinėjamu atveju apygardos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų ir byloje esančių įrodymų, tarp jų dėl ieškovo pateiktos visuomenės apklausos rezultatų, dėl ieškovo argumentų, susijusių su vartotojų klaidinimo galimybe, apelianto prekių ženklo reputacija, atsakovo veiksmų vertinimo kaip pažeidžiančių sąžiningos konkurencijos taisykles, o palygindamas ieškovo prekių ženklą ir atsakovo juridinio asmens pavadinimą, neįvertino, kad ieškovo prekių ženklą sudaro ir išsiskiriantis grafinis elementas „A“, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo. Apygardos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neturi išimtinių teisių į jo prekių ženklą sudarančių žodinių elementų „Vokiečių vaistinė“ išimtinę apsaugą pagal PŽĮ 38 straipsnį ir neturi teisės reikalauti uždrausti naudoti „Vokiečių vaistinė“ juridinio asmens pavadinime, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas, o teismo sprendimo neišsamūs motyvai bei procesiniai trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo (CPK 328 str.).
Pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalį, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu skiriamojo ženklo požymio pažeidimu, be to, pripažįstami atvejai, kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas (PŽĮ 38 str. 3 d. 1 p.).
CK 2.39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos (PŽĮ 8 str. 4 d.).
Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 quinquies straipsnio A dalies 1 punktas nustato, kad prekių ženklas, užregistruotas kilmės šalyje, gali būti pareikštas kitose Sąjungos šalyse ir turi būti saugomas toks, koks jis yra, su nurodytomis šiame straipsnyje išlygomis.
Teismų praktikoje pažymima, kad juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (bei reikalavimai kiekvieno iš jų teisinei apsaugai) nėra visiškai autonomiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito; juridinio asmens pavadinimo bei prekių ženklo paskirtis nėra identiška, nes pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų, o antrojo – prekių ženklo funkcija – atskirti vieno asmens prekes ir paslaugas nuo kito asmens prekių ir paslaugų; šios funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (ar) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006).
Prekių ženklų panašumo ir tapatumo nustatymui yra reikšmingi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) pateikti išaiškinimai. Metodinių nurodymų 2.2 punkte numatyta, kad bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Be to, pagal Metodinių nurodymų 3.1.2 punktą, nagrinėjant ženklų panašumo klausimus, atsižvelgtina į ženklų stiprių ir silpnų elementų derinį; stipriems prekių ženklų elementams būdingas originalumas; silpni elementai atskirai paimti nesukuria ženklų panašumo; nesaugomų elementų panašumas ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti ženklus panašiais.
Pagal teismų praktiką, kai lyginamuosiuose prekių ženkluose yra nesaugomų elementų, ženklų klaidinamą panašumą ar nepanašumą lemia ne paties savaime nesaugomo elemento atsikartojimas ženkluose, bet kiti elementai (spalvinis, grafinis pateikimas, ženkluose esančių elementų, tarp jų – ir kurie pripažinti nesaugomais, vieta ženkle, išdėstymas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Gintarinė vaistinė“ yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo „VOKIEČIŲ VAISTINĖ A“ (reg. Nr. 30544, paraiškos padavimo data 1996-06-03, registracijos data 1998-12-16), įregistruoto 35 klasės paslaugoms: reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba; įstaigų veikla, nesaugomi ženklo elementai: Vokiečių vaistinė (7, 8 b. l.). Atsakovas UAB „Vokiečių vaistinė“ įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2010-06-07, veiklos tikslai ir rūšys: vaistinių ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla; medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotuose parduotuvėse; kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotuose parduotuvėse (14, 15 b. l.).
Bylos duomenimis, ieškovo prekių ženklas yra figūrinis, jame aiškiai dominuoja ir išsiskiria grafinis elementas, t. y. stilizuotu būdu atlikta raudonos spalvos raidė „A“, kurios fone pavaizduotas piešinys – balta gyvatė ir lėkštė, o po šiuo grafiniu vaizdu parašyti nesaugomi žodiniai elementai „Vokiečių vaistinė“ (7, 8 b. l.). Apelianto argumentas, kad ieškovo prekių ženklą sustiprina būtent elementų „Vokiečių vaistinė“ derinys neturi pagrindo. Kaip minėta prekių ženklų nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.), atitinkamai nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriais elementais, ar elementais, turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį. Juolab kad pagal įstatymą nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos (PŽĮ 8 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neturi pagrindo remtis PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktu, numatančiu, kad skiriamojo ženklo požymio pažeidimu, pripažįstami atvejai, kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas, nes ieškovo nurodomas prekių ženklo žodinis žymuo „Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas ir negali būti skiriamuoju jam priklausančio prekių ženklo požymiu.
Pažymėtina, kad nors ieškovas prekių ženklą sudarančius nesaugomus elementus „Vokiečių vaistinė“ naudoja kaip pagrindinius ir išsiskiriančius, tai nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to jie įgijo skiriamąjį ir dominuojantį požymį, kadangi, kaip minėta, prekių ženklai saugomi tokie, kokie jie yra įregistruoti (Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 quinquies str. „A“ d. 1 p.).
Apygardos teismas, teisingai konstatavo, kad ieškovo prekių ženklas yra figūrinis, kad nesaugomoji žodinė ieškovo prekių ženklo dalis neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų ženklui, todėl negali būti vertinamas saugomu elementu, tačiau nepasisakė dėl ieškovo prekių ženklo kaip visumos žodinių bei vaizdinių elementų ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo palyginimo, o nagrinėjamoje byloje turėjo būti lyginamas ieškovo prekių ženklas „Vokiečių vaistinė A“ su dominuojančiu ir išsiskiriančiu grafiniu elementu „A“ bei silpnais nesaugomais žodiniais elementais „Vokiečių vaistinė“ ir atsakovo pavadinimas „Vokiečių vaistinė“. Šiuo atveju, palyginus paminėtus žymenis nurodytu būdu, matyti, kad atsakovo pavadinime ir ieškovo prekių ženkle panašūs tik silpni nesaugomi žodiniai elementai „Vokiečių vaistinė“, o ieškovo prekių ženklo suvokimo įspūdį lemia grafinis elementas „A“, kurio nėra atsakovo pavadinime. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo pavadinimas yra panašus į ieškovo prekių ženklą (PŽĮ 38 str. 1 d.; CPK 185).
Taigi, konstatavus, kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo pavadinimas nėra tapatūs ar panašūs (o PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies numatytų pažeidimų konstatavimui būtina nustatyti, kad atsakovui priklausantis žymuo yra tapatus ar klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklą), yra pagrindo teigti, kad tai, jog apygardos teismas nenagrinėjo ieškinyje nurodytų aplinkybių – ar ieškovo prekių ženklas turi reputaciją, ar atsakovo pavadinimo naudojimas lėmė nesąžiningą atsakovo pranašumą, ar buvo pakenkta ieškovo reputacijai bei prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ skiriamajam požymiui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Juolab kad teismas teisingai nustatė, jog ieškovas neturi išimtinių teisių į žymenis „Vokiečių vaistinė“ ir neturi teisės reikalauti uždrausti naudoti „Vokiečių vaistinė“ juridinio asmens pavadinime.
Nors apygardos teismas ir nepasisakė dėl byloje esančių visuomenės apklausos rezultatų, tačiau tai taip pat nepaneigia iš esmės teisingo teismo sprendimo. Juolab kad Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro VILMORUS atliktas „Prekių ženklų panašumo“ tyrimas neįrodo, kad vartotojai ieškovui priklausantį figūrinį prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ priskiria būtent atsakovui UAB „Vokiečių vaistinė“ , ar kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo pavadinimas yra klaidinančiai panašūs (CPK 185 str.). Antai, apklausos metu į pirmą klausimą „Kokiai įmonei priskirtumėte prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ pateikti galimi atsakymai – UAB „Vokiečių vaistinė“; UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Norfos vaistinė“, iš anksto suformuoja respondentų nuomonę, kurią riboja tik pateiktų atsakymų variantai, taigi jų atsakymai nėra objektyvūs, o antras apklausos klausimas „Kaip manote, ar vaistinė, žymima prekių ženklu „Vokiečių vaistinė A“, yra UAB „Vokiečių vaistinė“ padalinys?“ - menamas, ir neatspindi respondentų objektyvios nuomonės, bei nepatvirtina apelianto argumentų.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Nepatenkinus ieškovo apeliacinio skundo, iš jo priteistina atsakovui 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 11 p.; 121 – 125 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ (juridinio asmens kodas 125877727; buveinės adresas Kaunas, Gedimino g. 13) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vokiečių vaistinė“ (juridinio asmens kodas 302519299; buveinės adresas Vilnius, Fabijoniškių g. 8-5), naudai 2 000 Lt (du tūkstančius Lt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.