- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-21606-375/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Advokatai
- Aušra Veselovaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.4Prevencinis ieškinys
dalyvaujant vertėjai V. D.
dalyvaujant suinteresuotų asmenų: Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovui A. A., Kauno sodininkų bendrijos “Balstasis gandras“ atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1.Pareiškėja prašo nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 10,38 kv.m.; užstatytas plotas 31 kv.m., priestatą 1s1ž, bendras plotas 10,34 ir terasą t1, esančius sodo bendrijoje „Baltasis gandras“ teritorijoje, pažymėtoje sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybėje.
Šalies argumentai
1.1.Pareiškime nurodė, jog 1952 m. vasario 20 d. Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirti žemės sklypas Nr.1, kurio plotas 13,0 ha , esantis aplink papildomą statinį – fortą (duomenys neskelbtini). 1979 m. vasario 20 d. tuometinio Kauno garnizono viršininkas V. A. priėmė įsakymą Nr.12, kuriuo nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę (duomenys neskelbtini) forto karinio miestelio (duomenys neskelbtini) rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas ( šiuo metu Marijampolė) , kurios bendras plotas 15 ha, išskyrė sodininkystės bendrijai. 1984 m. vasario 1 d. Kauno rajono Butų Eksploatacijos dalies viršininkas papulkininkis P. suteikė leidimą Nr.173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti aptvėrimo darbus, sklypą elektrifikuoti.
1.2. Pagal tuo metu galiojusio 1949 m. sausio 15 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo Nr.14“Dėl teisinės pastatų registracijos Lietuvos TSR miestuose, vasarvietėse, kurortuose“ 14 straipsnio 1 dalį aktai apie žemės suteikimą neribotam laikui naudotis buvo pagrindinis dokumentas, kuris nustato nuosavybės teisę į pastatus. 1993 m. rugsėjo 20 Rusijos Federacija perdavimo - priėmimo aktu Nr.250 perdavė Lietuvos Respublikai karinį miestelį pažymėdama, jog šioje miestelio teritorijoje jau 13 metų veikia sodininkų bendrija „Baltasis gandras“.
1.3. Pareiškėja sodininkų bendrijos narė yra nuo 1984 m. Pareiškėjai buvo perduotas žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini), kurio plotas 724 kv.m. su sodo namu, kuriuo ji naudojasi ir valdo iki šiol. Sklype yra sodo namelis, šiltnamis, pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai. Žemė yra dirbama, įrengtos lysvės. Statiniai su teise naudotis žemės sklypu Nr.(duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo perduoti 1984 m.
1.4. Žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjai priklausantis sodo namelis su priestatu, yra valstybinės žemės dalis, Tai, kad žemės sklypas , kuriame stovi ginčo objektai, priklauso valstybei, nepaneigia asmens galimybės įsigyti įgyjamąja senatimi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą.
1.5. Pagal Kauno rajono karinio dalinio Butų - eksploatacijos dalies viršininko 1984 m. vasario 1 d. suteiktą leidimą sodininkų bendrijos nariams leista jiems priskirtuose plotuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namelius. Tai reiškia, kad sodo namelis buvo teisėtos statybos rezultatas ir gali būti privačios nuosavybės objektu. Aplinkybė, jog sodininkų bendrija “Baltasis gandras“ nėra žemės sklypo valdytojas, o žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai priklausantis sklypas Nr.(duomenys neskelbtini), yra nesuformuota ir priklauso valstybei, nepaneigia fakto, kad statyba 1979- 1984 m. vyko teisėtai. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai priklausantis sodo namelis su priklausiniais, pastatytas 1984 m., o žemės sklypas su jame buvusiu statiniu pareiškėjai perduotas 1984 m., yra teisėtas senosios statybos rezultatas ir gali būti privačios nuosavybės teisės objektu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.278 sąrašo patvirtinimo 9 punktą, kuris numato, kad miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. pastatyti seni statiniai, kurių valdytojai neturi dokumentų, išvardintų sąrašo 2.3 ir 6 punktuose, nekilnojamojo turto registre registruojami nustatyta tvarka pateikus inter alia teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Įregistruoti daiktines teises, prašymą viešajam registrui grindžiant išimtinai vien tik šiuo metu jau nebeveikiančios valstybės (Lietuvos TSR) institucijų išduotų dokumentų bei s.b“Baltatsis gandras“ išduotų dokumentų pagrindu, nėra galimybės. Tačiau šie dokumentai buvo ir tebėra juridinis pagrindas teisėtam sodo namelio su priestatu valdymui. Šie dokumentai nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, todėl pareiškėjai sukelia teisines pasekmes dėl teisės įgyti nuosavybės teises.
1.6. Pareiškėja žemės sklypą naudotis gavo su tuo metu jau buvusiu statiniu, kuris atliekant kosmetinio remonto darbus buvo tvarkomas, gerinamas, prižiūrimas, turint tikslą pagerinti ir išsaugoti statinio naudojimo savybes. Jis šiuo metu priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Sodo namelis nebuvo įgytas kokiais nors kitais CK 4.47 straipsnio pagrindais.
1.7. Ginčo pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, viešame registre nėra įregistruotas kitų asmenų vardu, o pareiškėja į sodo statinį nėra įgijusi nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Sodo pastatas su priklausiniais pareiškėjos de fakto buvo ir tebėra valdomas ir naudojamas kaip savas daugiau kaip 30 metų. Visu šiuo laikotarpiu pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė - prižiūrėjo sodo statinį, jį remontavo, puoselėjo, gerino, vasaros sezono metu juo naudojosi nepertraukimai, kreipėsi dėl kadastrų duomenų suformavimo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdė daugiau kaip 10 metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas daikto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, nėra, todėl yra visos sąlygos pareiškėjai įgyti sodo pastatą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutinka.
2.1. Atsiliepime nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos gali būti taikomos, jei nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jei objektas šių reikalavimų neatitinka , tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas , neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, jog nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
2.2. Dėl šios priežasties pareiškėja turi pagrįsti statinio statybos teisėtumą. Tačiau pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, kad sodo namelis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojos teisės įgyvendinta teisėtai: nėra nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, nei statybos projekto, nei leidimo statyti. Žemės sklypas bendrijai „Baltasis gandras“, kurioje yra pareiškėjos naudojamas žemės sklypas, buvo suteiktas Kauno garnizono viršininko 1979 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.12. Teisė naudotis žemės sklypu yra viena iš privalomų aplinkybių, įgyvendinant statytojo teisę ir pagrindžiant ginčo statinio statybos teisėtumą. Tuo metu galiojusio LTSR žemės kodekso 75 straipsnyje buvo numatyta, kad kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigomis neterminuotai naudotis šio kodekso numatyta tvarka – miestų žemės sklypus suteikia miestų Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Tokio sprendimo dėl ginčo teritorijos suteikimo sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ ar pareiškėjai nėra pateikta.
2.3. 2009 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-48/2009 išnagrinėjo sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ ir jos narių naudojimosi žemės sklypu teisėtumą. Teismas pasisakė, kad žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. nebuvo perduotas Kauno m. vykdomajam komitetui ir sodininkų bendrija nebuvo įsteigta įstatymų nustatyta tvarka – bendrijos įstatai neįregistruoti Kauno m. vykdomajame komitete, neatlikti kiti bendrijos įteisinimo darbai. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus kolektyvinio sodo žemę buvo galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas priima sprendimą dėl bendrijos įsteigimo (įregistravimo), žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą. Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu , pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu.
2.4. Pareiškėja nepagrįstai remiasi LTSR Ministrų tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.14 14 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, jog aktai apie žemės sklypų suteikimą neribotam laikui naudotis yra pagrindinis dokumentas, kuris nustato nuosavybės teisę į pastatus. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisėto akto dėl žemės sklypo suteikimo naudotis pareiškėjai niekada nebuvo, o pareiškėjos nurodytas teisės aktas buvo pripažintas netekusiu galios LTSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr.2, todėl negaliojo nei tariamo žemės sklypo suteikimo, nei sodo namelio statybos metu. Byloje pateikta kadastro ir registro byla nepatvirtina sodo namelio statybos teisėtumo.
2.5. Nei sodininkų bendrija, nei pareiškėja neturėjo ir iki šiol neturi teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, kurioje pastatytas sodo namelis, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja galimai šį statinį valdo daugiau kaip 10 metų, nuosavybės teisės į jį pareiškėja įgyti negali. Dėl to nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog sodo namelis yra teisėtos statybos rezultatas. Priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sodo namelis pastatytas be teisinio pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių statybos teisėtumą.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutinka.
3.1. Atsiliepime nurodė, jog pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintą sąvoką žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismų sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Įvertinus minėtą žemės naudotojo sąvoką laikytina, kad pareiškėja nėra žemės naudotoja, o tiesiog yra savavališkai ją užėmusi. Pareiškėjos minimas sodo namelis Nekilnojamojo turto registro duomenų banke nėra registruotas. Kauno įgulos viršininko 1979 m. vasario 20 įsakymu Nr.20 nenaudojamiems mokomiesiems laukams buvo skirtas 15 ha žemės sklypas vykdyti sodininkystės darbus. Žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. buvo naudojamas TSRTS Gynybos ministerijos. Rusijos Federacijos 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo aktu Lietuvos Respublikai buvo perduoti karinio dalinio teritorijai perduoti žemės sklypai. 1994 m. gegužės 20 d. sodininkų bendrijos susirinkimo metu buvo nutarta įsteigti sodininkų bendriją „Baltasis gandras“, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija nepritarė sodininkų bendrijos steigimui ir įregistravo ją kaip daržininkų bendriją. 1994 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.918 buvo įregistruota visuomeninė organizacija – Kauno daržininkų bendrija “Baltasis gandras“. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-12 netenkino bendrijos prašymo dėl nuomos sutarties sudarymo. Įsakymas apskųstas nebuvo.
3.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje Nt.3K-3-48/2009 konstatavo, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl ir negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei. Teismas taip pat konstatavo, kad bendrijai mėgėjiškai sodininkystei suteiktas nebuvo, o sprendimai neskirti Kauno miesto teritorijoje esančio žemės sklypo mėgėjiškai sodininkystei nepažeidžia Kauno sodininkų bendrijos teisėtų lūkesčių ir interesų. Savo sprendimą kasacinis teismas argumentavo ir tuo, jog pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies , 9 straipsnio nuostatas įsteigti ir kitos teisinės formos juridinį asmenį pertvarkyti į sodininkų bendriją gali tik tokie asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitokia teise naudoja mėgėjiškai sodininkystei skirtą, pagal žemėtvarkos projektą ar kitą planavimo dokumentą suformuotą teritoriją, o 2005 m, gruodžio 30 d. įregistruojant sodininkų bendriją „Baltasis gandras“ nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisų į ginčo žemę neturėjo. Buvo taip pat pažymėta, kad daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ pervadinimas (perregistravimas) į sodininkų bendriją, nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatų Kauno sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ nesukūrė teisių į žemės sklypą.
3.3. Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Iki 1993 m. rugsėjo 20 d, sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijos paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, o be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai laikytini neteisėtais.
3.4. Tarnyba, atsakydama į asmenų prašymus išduoti sutikimus įteisinti statinius, esančius sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ naudojamoje teritorijoje, nuo 2012 m. rengiamuose raštuose atsakydavo, jog šioje teritorijoje organizuojamas detalusis planas naujiems sklypams suformuoti nuosavybės teisės atkūrimo tikslu, todėl bet kokia veikla negalima. 2014 m. rugsėjo 10 raštu pareiškėjai tarnyba pranešė, kad ji neturi teisės nei įsigyti, nei nuomoti, nei formuoti prašomo žemės sklypo.
3.5. Statiniai gali būti nuosavybės teisės objektu, jei jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad sodo namelis buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant įrodymų, kad jog šio turto statybos procesas buvo teisėtas, laikytina, kad nėra nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad faktas, jog daiktas sukurtas nesilaikant teisės aktų reikalavimu, nesuponuoja pagrindo taikyti įgyjamąją senatį teisės aktų.
3.6. Tarnybos nuomone, tokie žemės sklypai, kaip šioje byloje, gali būti formuojami nuosavybės teisių atkūrimui, o neregistruoti, savavališkai valstybinėje žemėje pastatyti laikini statiniai negali būti laikomi turtu. Kauno miesto savivaldybė administracija nusprendė organizuoti 28793 kv.m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu nesutinka.
4.1. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame sąraše Kauno sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teisinis statusas – neįregistruotas. Pareiškėjos pateiktoje daržininkų bendrijos „Baltasis gandras“ sklypo topografinėje ir požeminiu įrenginių nuotraukoje, parengtoje 1995 m. kovo 22 d., sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas – daržas, statiniai nėra pažymėti.
4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 23 d. nutartimi Nr.3K-3-48/2009 išsprendė ginčą dėl bendrijos įsteigimo, žemės bendrijai suteikimo teisėtumo bei teisės tęsti sudarytą valstybinės žemės numos sutartį. Taip pat buvo išaiškinta ir dėl teisės aktų, galiojusių po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir nustatančių sodininkų bendrijų steigimą ir veiklą, taikymo. LAT nutartimi nusprendė, kad bendrija neįsteigta ir neįregistruota. Žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) pareiškėja nevaldo jokiais teisiniais pagrindais, atitinkamai, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis , statiniai negalėjo būti sukurti teisėtu būdu. Sprendžiant dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo svarbu pažymėti, kad Aukščiausiasis Teismas nustatė aplinkybes, kurių pakartotinai jau nebereikia įrodinėti. Aplinkybės dėl bendrijos įsteigimo ir žemės sklypo suteikimo bendrijai jau yra nustatytos įsiteisėjusius teismo sprendimu byloje, o Kauno apskrities viršininko administracijos funkcijas, teises ir pareigas perėmė Inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
4.3. Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Nekilnojamojo daikto įregistravimu yra laikomas kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje Nr. A146-297/2008 pasisakė, kad „kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamąjį daiktą , taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre“. Įgyjamąja senatimi gali būti įgyjami tik tokie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais.
Atsiliepimas
4.4. Pareiškėja dalyvavo civilinėje byloje, kurioje LAT priėmė nutartį, trečiuoju asmeniu ir jai žinomos atsiliepime išdėstytos aplinkybės dėl bendrijos neįsteigimo ir žemės sklypo nesuteikimo, todėl ji elgiasi nesąžiningai, teikdama pareiškimą. Teismas konstatavo, kad asmenys “naudojosi Gynybos ministerijai ( kariniam daliniui) paskirta žeme ir įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, nurodytu laikotarpiu be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių statybos darbai buvo ir yra neteisėti“. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo t.y. nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba yra pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu. Statyba yra draudžiama, jeigu statytojas neatitinka bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti. Pareiškėja negali įrodyti, kad žemės sklypas buvo ir/ar valdomas kokiais nors teisėtais pagrindais, statinių sukūrimas bei įgijimas buvo ar galėjo būti teisėtas bei kad statinių valdymas yra sąžiningas.
5. Suinteresuotas asmuo Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ su pareiškimu sutinka.
5.1. Nurodė, jog 1952 m. gegužės 27 Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirti ir skirti žemės sklypai. 1979 m. vasario 20 d. Kauno garnizono viršininkas priėmė įsakymą Nr.12, kuriuo nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę išskyrė sodininkystės bendrijai. 1984 m. vasario 1 d. Kauno rajono Butų Eksploatacijos dalies viršininkas suteikė leidimą Nr.173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namelius, atlikti teritorijos aptvėrimo darbus, sklypą elektrifikuoti. 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos Federacija perdavimo – priėmimo aktu Nr.250 perdavė Lietuvos Respublikai karinį miestelį, pažymėdama, kad miestelio teritorijoje jau 13 metų veikia sodininkų bendrija „Baltasis gandras“. Pareiškėja bendrijos nare yra nuo 1984 m. Bendrijos teritorija yra suskirstyta į sklypus, kurie yra sunumeruoti ir pažymėti. Pareiškėjos sklypas pažymėtas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame yra jai priklausantis sodo namelis su priestatu ir terasa. Sklype pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai, auginamos daržovės, žemė dirbama. Žemės sklypo teritorijos teisinis statusas – valstybinė žemė, kuri Registrų centre niekada įregistruota nei Lietuvos Respublikos valstybės vardu, nei patikėjimo teise valdoma. Žemės sklypui nesuteiktas nei unikalus numeris, nei pilnas pašto adresas.
5.2. Pareiškėja jai priklausančiu sodo nameliu naudojosi nepertraukiamai, atvirai. Jai priklausančius statinius remontavo, puoselėjo, prižiūrėjo kaip savo, t.y. elgėsi kaip rūpestingai, kaip šio turto savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
6. Pareiškėja nurodė, jog 1984 m. ji tapo sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ nare. Jai buvo perduotas žemės sklypas bei sodo namelis, kurį ji valdo iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, kad šio statinio ji pati nestatė, jai nebuvo perduoti jokie su sodo nameliu susiję statybos dokumentai, bet perėmusi sklypą, pareiškėjos žodžiais tariant (16:25), sodo namelį “atsitraukė į savo sklypą“, jį suremontavo ir juo naudojasi iki šiol. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į šį sodo namelį, esantį sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijoje.
7. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje reglamentavo nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos Civilinio kodekso 4.68- 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos : a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
8. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Pagal suformuotą teisminę praktiką daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu : tai turi būti teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-3-498/514/2008). Pareiškėja savo poziciją, kad statinys nėra savavalinės , o teisėtos statybos rezultatas , grindžia tuo, jog 1984 m. vasario 1 d. Kauno rajono Butų – Eksploatacijos dalies viršininkas papulkininkis suteikė leidimą Nr. 173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose statyti sodo namus. Tačiau šio subjektas išduotas leidimas negali būti laikomas statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu, kadangi karinio dalinio viršininkas nebuvo tas subjektas, kuriam buvo deleguotos valstybės institucijoms priskirtos funkcijos statybų srityje. Įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jo procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų t.y. jei statybos procesas buvo teisėtas.
9. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A146-216/2013, A858-138/2013). Duomenų, kad pareiškėja statinį būtų įteisinusi Statybos įstatymo reglamentuota tvarka byloje pateikta nėra ( Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-3-498/2006 pažymėjo, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas , kad nekilnojamasis daiktas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos neteisėtos, tai nėra nekilnojamojo daikto kaip valdymo objekto, nei teisėto valdymo t.y. nėra Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
10. Pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, kad ji ir negali turėti jokių ginčo statinio dokumentų, kadangi pradėjusi naudoti žemės sklypą sodo namelį, stovėjusį ant kranto, jos žodžiais tariant, tiesiog „atsitraukė į savo sklypą“ (16:25).
11. Pareiškimas atmestinas ir kitu pagrindu : pareiškėja neturi dokumentų, suteikiančių jai teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, kuriame stovi ginčo statinys. Teisė naudotis žemės sklypu yra viena iš privalomųjų aplinkybių, įgyvendinant statytojo teisę ir atitinkamai pagrindžiant ginčo statinio statybos teisėtumą. Ši teisiškai labai svarbi aplinkybė jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl teismas plačiau neanalizuoja žemės sklypo naudojimosi teisėtumo aplinkybių, kadangi Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-48/2009 galutinai išsprendė ginčą dėl bendrijos įsteigimo, žemės bendrijai suteikimo. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir pareiškėja, o Kauno apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas yra perėmusi Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kasacinis teismas konstatavo, jog „ <Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu > ... < tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijos (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo>“. Šioje nutartyje vienareikšmiškai pasisakyta ir dėl teisėtų lūkesčių naudotis žemės sklypu : sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei, tokiam lūkesčiui susiformuoti nebuvo jokio pagrindo.
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos patirtos pašto išlaidos – 6,89 Eur ( Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, (duomenys neskelbtini), 268, 270, 270, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 448 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos M. A. a.k(duomenys neskelbtini) 6,89 Eur (šešis eurus 89 ct) pašto išlaidų, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.