Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-175-877/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
2-175-877/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11577-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „R. 5“
Atsakovas
M. D. M.
Civilinė byla Nr. 2-175-877/ 2013; Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11577-2011-5 (S) Procesinių sprendimų kategorija: 35.1; 35.5; 42.10; 44.5.1; 99.3; 99.7; 116.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „R. 5“ pirmininkui K. A., atstovui advokatui V. G., atsakovei M. D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „R. 5“ ieškinį atsakovei M. D. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „R. 5“ (toliau – DNSB), patikslintu ieškiniu (106-108 b.l., 1 t.) prašo priteisti iš atsakovės M. D. M. 2065,62 Lt skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė M. D. M. 2007-05-23 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra DNSB „R. 5“ narė, tačiau jai, kaip buto savininkei, yra privalomi visi bendrijos narių susirinkimų sprendimai, kuriais nustatyta išlaidų gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti, proporcingai savo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal bendrijos narių susirinkimų nustatytą tvarką mokėjimai, privalo būti sumokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., mokesčius sumokant į bendrijos sąskaitą banke. Atsakovė savo prievolės bendrijai nevykdo ir laikotarpiu nuo 2009-05-25 yra skolinga bendrijai 2065,62 Lt. Atsakovė yra ginčijusi teisme kai kuriuos bendrijos narių susirinkimų sprendimus (Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-6187-530/2009, Kauno apygardos teismo 2010-02-17 nutartis civilinė civilinėje byloje Nr. 2A-356-601/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-327/2010). Minėtų teisės aktų, teismų sprendimų ir nutarčių, Bendrijos įstatų, bendrijos narių susirinkimų sprendimų pagrindu atsakovei atsirado prievolė periodiškai atlikti nustatyto dydžio mokėjimus bendrijai, tačiau atsakovė savo prievolės bendrijai nevykdo ir yra skolinga bendrijai nuo 2009-04-25 iki 2012-01-02 2065,62 Lt (89 b.l., 2 t.), kuriuos ir prašo priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovė M. D. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė juos atmesti. Nurodė, kad bendrijos pateiktuose duomenyse nurodytas neteisingas bendras plotas, jis skiriasi nuo Kadastro duomenų, todėl jau iš karto aišku, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai. Pagal bendrijos įstatus mokesčiai skaičiuojami proporcingai buto plotui. Ieškovo pateiktas bendras namo plotas yra mažesnis, nei yra iš tikrųjų, todėl atsakovė mano, kad jos dalis pastate didėja ir todėl ieškovė neteisingai reikalauja sumokėti neteisingai apskaičiuotus mokesčius. Atsakovė sutinka su 1375,42 Lt skola, iš šios sumos skola už administravimą, teritorijos tvarkymą be kaupiamųjų lėšų sudaro 1076,54 Lt, kaupiamosios lėšos- 298,88 Lt. Teigė, jog už šiukšles ieškovui permokėjo 187,38 Lt, už teritorijos ir laiptinių tvarkymą - 94,91 Lt. Administravimo išlaidos buvo paskaičiuotos visiems butams po lygiai, o ne proporcingai buto daliai, todėl permokėjo 125,10 Lt. Kaupiamosios lėšos neteisėtai buvo panaudotos teisinei pagalbai, už jas sumokėjo 289,54 Lt ir jos turi būti bendrijos sąskaitoje. Dėl vandens filtrų nurodė, jog jiems įrengti sutikimo nedavė, jie atsakovei nereikalingi, nes kenkia sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas – boksas, esantis (duomenys neskelbtini) (13,14 b.l., 1 t.). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažų – boksų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymui yra įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija „R 5“ (9 b.l., 1 t.). Atsakovė nėra Daugiabučio namo savininkų bendrijos „R 5“ narė. Ieškovė yra sudariusi sutartis su elektros energijos, aplinkos tvarkymo, statinio techninės priežiūros, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugų teikėjais (24-33 b.l., 1 tomas)..

Dėl atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalies

Nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tad atsakovė yra ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos bendrasavininkai (CK 4.82 str. 1 d.). Remiantis CK 4.82 str. 3 d. atsakovė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal CK 4.82 str. 5 d. nustatoma pagal jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Analogiškas reglamentavimas yra ir ieškovės įstatų 43 punkte (35 b.l., 2 tomas).

Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 13 p. buto naudingas plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma, kas reiškia, kad naudingas plotas suprantamas, kaip šildomas plotas. Šis statybos techninis reglamentas taikytinas ir mokesčių paskaičiavimui, kadangi jo 1 p. numatyta, kad šio reglamento nustatyta tvarka pastatų plotai gali būti skaičiuojami ir kitoms reikmėms (mokesčių, lengvatų apskaičiavimui ir pan.), jei atitinkamais įstatymais nenumatyta kitaip, o CK 4.82 straipsnis nenumato kitokio naudingo patalpų ploto paskaičiavimo. Pagal to paties statybos techninio reglamento 12 p. šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami tik į buto bendrąjį plotą. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą ir pateiktus įrodymus (77, 82-83 b.l., 2 tomas), darytina išvada, kad ieškovė, skaičiuodama mokesčius, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad penktojo buto žiemos sodas nėra priskiriamas naudingam patalpų plotui ir jį atimdavo iš VĮ Registrų centras nurodyto ploto. Ieškovė, skaičiuodama mokesčius atsakovei, nurodo, kad jie yra skaičiuojami nuo ploto, kurį gauna, sudėję visų butų plotus; pagal 2012-05-29 VĮ Registrų centras raštą gyvenamųjų patalpų (butų) bendrasis naudingas plotas yra 4813,35 kv.m., gydymo paskirties patalpų – 144,95 kv.m., iš viso 4958,30 kv.m. (40 b.l., 2 tomas). Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo Radvilėnų pl. 5, Kaune, 2006-05-17 kadastro duomenimis naudingas plotas yra 4994,60 kv.m. (8-9 b.l., 2 tomas) Pažymėtina, kad 2012-06-07 nustatytuose kadastro duomenyse naudingas viso gyvenamojo namo plotas jau nurodytas 4968,44 kv.m., o penktojo buto naudingas plotas 77,31 kv.m (82-83 b.l., 2 tomas).

Nepaisant šio 26,16 kv.m. neįskaitymo į bendrą naudinga plotą, ieškovė nepagrindė, kodėl skaičiuojant skolą atsakovei naudojamas 4932,14 kv.m. plotas, o ne VĮ Registrų centre nurodytas plotas 4968,44 (išskaičiavus 26,16 kv.m.). Atsakovės M. D. M. nuosavybės teise valdomo buto naudingas plotas yra 62,26 kv.m. (13 b.l., 1 tomas), todėl apskaičiuojant atsakovei tenkančių mokesčių dalį, turi būti taikomas šių plotų santykio koeficientas (62,26/4968,44), kuris yra 0,0125. Bendrijos pirmininkas K. A. nurodo, kad mokesčius skaičiuoja nuo 4932 kv.m., teismui pateiktuose detaliuose paskaičiavimuose (41-72 b.l., 3 tomas) šis plotas nurodytas 4932,14 kv.m. neįskaičiuojant penktojo buto žiemos sodo. Liudytoja A. M. nurodo, kad nuo jos darbo pradžios 2013 m. mokesčius skaičiuoja nuo 4958,30 kv.m. Atsižvelgiant į ieškovės atstovo, liudytojos paaiškinimų ir ieškovės paskaičiavimų neatitikimą VĮ Registrų centras duomenims, ieškovei šio neatitikimo nepagrindus (išskyrus 26,16 kv.m.), prieš atsakovę gali būti panaudoti tik viešame registre esantys duomenys (nurodyti išraše iš duomenų registro) bei į tai, kad atsakovė pateikė savo paskaičiavimus, kurie atitinka įstatyme- CK 4.82 str. 3 d. - nurodytą reglamentavimą, taikė 0,0125 koeficientą, teismas sprendžia nustatant skolos dydį vadovautis atsakovės pateiktais jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykio paskaičiavimais.

Dėl įsiskolinimo už vandens minkštinimo sistemos įrengimą.

Sprendimas įrengti vandens filtravimo sistemą ir įmoką padalinti butams kiekvienam butui sumokant po 500 Lt buvo priimtas 2008-04-04 bendrijos narių balsų dauguma, bendrijos įstatų nustatyta tvarka (17 b.l., 1 tomas). Vandens filtravimo sistema buvo įrengta, už ją ieškovė sumokėjo 30000 Lt (36, 38, 39 b.l., 1 tomas), o įmokas paskirstė butams kaip vienetams po 500 Lt 2008-04-04 bendrijos narių balsų dauguma, kurias atsakovė privalo apmokėti. Ieškovė patvirtina, kad atsakovė, sužinojusi apie tokį bendrijos sprendimą, iš karto atsisakė šias išlaidas apmokėti. Atsakovė nurodo, jog filtras jai nereikalingas, kadangi kenkia sveikatai (90 b.l., 2 tomas), ir atsikirtimus grindžia CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu, kad neprivalo šių išlaidų apmokėti. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovė praleido senaties terminą 2008-04-04 sprendimui ginčyti (40-50 b.l., 1 tomas). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl DNSB „R 5“ bendrijos narių susirinkimo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimo 1.2 punkto teisėtumo, kuomet buvo nuspręsta įrengti vandens filtravimo sistemą, kurios vertė – 31 000 Lt, įmokas padalijant butams ir surenkant per penkis mėnesius nuo 2008 metų birželio iki spalio mėn. Kasacinis teismas konstatavo, kad „bendrijos nutarimai buto ir kitų patalpų savininką įpareigoja apmokėti proporcingai savo turimai daliai išlaidas, dėl kurių buto ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo nepriklausomai nuo tokio asmens narystės bendrijoje“, o „bendrijos narių susirinkimo nutarimai (sprendimai), minėta, galioja tiek bendrijos nariams, tiek nesantiems bendrijos nariais butų ir kitų patalpų savininkams“ (47-50 b. l., 1 tomas). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Dėl atsakovės nurodytų DNSB „R 5“ įstatų 41 straipsnio, bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau šiuo klausimu buvo priimtas DNSB „R 5“ narių susirinkimo sprendimas 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl kasacinis teismas 2010-07-02 nutartyje konstatavo, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl vandens filtravimo sistemos įrengimo sukelia teisinių padarinių ieškovei. M D. M. ieškinys dėl DNSB „R 5“ bendrijos narių susirinkimo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimo 1.2 punkto nuginčijimo buvo atmestas, todėl pakartotinai šio klausimo nagrinėti teismas neturi teisinio pagrindo. Atsakovė, pagrįstai manydama, kad jai filtrų įrengimu padaryta žala sveikatai, turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios žalos atlyginimo.

Dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė nepagrįstai panaudojo sukauptas kaupiamąsias lėšas į jas įtraukdama išlaidas teisinei pagalbai apmokėti ir papildomas administravimo išlaidas. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą atsakovei dėl skolos už atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūrą ir išlaikymą. Netinkamas kaupiamųjų lėšų panaudojimas nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl atsakovė netinkamą lėšų panaudojimą turėtų ginčyti kitoje civilinėje byloje reikšdama savarankišką reikalavimą ieškovei.

Dėl mokesčio už buitinių atliekų išvežimą

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-10-12 Specialisto išvados Dėl DNSB „R 5“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (119-152 b.l., 1 tomas) nustatyta, kad ieškovė su UAB „Kauno švara“ buvo sudariusi mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartis. Specialistas išvadoje nurodė, kad DNSB nesivadovavo 2007-04-12 susirinkimo protokolu, kuriame nutarė šiukšlių išvežimo mokestį skaičiuoti nuo deklaruotų bute žmonių skaičiaus arba nuo registruotų žmonių skaičiaus (108 b.l., 2 tomas), tačiau pagal tyrimui pateiktus savininkams priskaičiuotų išlaidų už bendro naudojimo turto priežiūros ir eksploatavimo žiniaraščius nuo 2007 m. gegužės mėn. vis tiek skaičiavo visiems butams per mėnesį vienodą mokestį (149 b.l., 1 tomas). Ieškovė pateikė į bylą (atskiras priedas prie bylos) UAB „Kauno švara“ išrašytas sąskaitas nuo 2006-09-28 iki 2009-08-26 už buitinių atliekų išvežimą. Ieškovė savo paaiškinimuose (53-55, 72 b.l., 2 tomas) nurodė, kad 2010-01-10 DNSB „R 5“ susirinkime nuspręsta visus mokesčius skaičiuoti pagal nuosavybės teise turimą plotą, todėl apygardos teismui grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, ieškovė pateikė naujus detalius paskaičiavimus nuo 2009 m. gegužės mėn. Įvertinus anksčiau į bylą ieškovės siųstas sąskaitas atsakovei, matyti, kad dalis skaičių nesutampa (tai akivaizdu iš atsakovės pateiktų palyginamųjų lentelių 78-89 b.l., 3 tomas). Ieškovei perskaičiavus atsakovės mokėtinas sumas už atliekų surinkimą pagal jos nuosavybės dalį, šios sumos sumažėjo, tačiau atsakovė ir su tokiu skolos dydžiu nesutinka. Atsakovė mano, kad jai mokesčiai už šiukšlių išvežimą turėtų būti skaičiuojami Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T- 330; 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-209, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. T-581, 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. T-545, pagrindu, kuriuose kainos už buitinių atliekų tvarkymą buvo numatytos atitinkamai 2,31 Lt, 2,71 Lt, 3,74 Lt ir 4,70 Lt. vienam žmogui. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Pažymėtina, kad šios išlaidos nėra skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, jos priskiriamos su buto naudojimu susijusioms asmeninėms išlaidoms, atsakovė turi pareigą mokėti privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei galimybę asmeniškai sudaryti sutartį su paslaugos teikėju (nuo 2009-07-30 atsakovė asmeniškai sudarė sutartį su UAB „Kauno švara“ – 85 b.l., 2 t.). Ieškovė nepateikė į bylą nė vienos iš specialisto išvadoje minimų ieškovės sutarčių su UAB „Kauno švara“, todėl nėra galimybės įvertinti jų turinio. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir kasacinio teismo formuojamą šios taikymo praktiką ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas – tokią teisę paneigiančius faktus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad pagrįstai skaičiavo rinkliavą atsakovei pagal didesnius įkainius, nei nustatė Kauno miesto savivaldybės taryba, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės už buitinių atliekų surinkimą pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytus įkainius.

Dėl kitų išlaidų

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nurodytoms pareigoms įkūrė bendriją, sudarė sutartis su pirmininku, buhaltere, samdė valytoją, kiemsargį–valytoją. FNTT specialistas savo išvadoje nenustatė pažeidimų, apskaičiuojant administravimo ir darbo užmokesčio išlaidas, jos yra pagrįstos, dydis nustatytas bendrijos susirinkimuose DNSB įstatų nustatyta tvarka, todėl šios ieškovės išlaidos priteistinos proporcingai atsakovės daliai.

Už teritorijos ir laiptinių priežiūrą išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai patalpų savininkų daliai. Nėra pateikta objektyvių duomenų, kad 1 ir 2 patalpos nesusietos su daugiabučiu namu pagrindinėmis namo konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga (pvz., turi atskirus elektros, vandens įvadus). Šių patalpų savininkai, kaip ir kitų daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkai, yra bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai, kuriems pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuotą praktiką šiuo klausimu (nurodytą aptariant klausimą dėl atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalies), teismas sprendžia, kad skaičiuojant mokesčius atsakovei už teritorijų ir laiptinių priežiūrą šio mokesčio dydis turi būti proporcingas atsakovės nuosavybės daliai.

Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės patikslintų išlaidų pastatų techninei priežiūrai, garažo apšvietimui ir priežiūrai, vartų remontui, kaupiamųjų įmokų dydžio, išlaidų už banko paslaugas. Šios ieškovės išlaidos priteistinos proporcingai atsakovės daliai.

Atsakovė iki 2009 m. balandžio mėn. mokėjo ieškovei mokesčius ieškovei, bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat neginčijo savo prievolės mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūrą ir išlaikymą. Ieškovė, formuluodama ieškinio reikalavimus, paskaičiavimus bylos eigoje ne kartą keitė. Iš 2013-03-19 pateiktos sąskaitos už 2011 m. gruodžio mėn., matyti, kad mokėjimo suma yra 2049,07 Lt, nors patikslintu ieškiniu prašė priteisti 2065,62 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė ieškinį įrodė tik iš dalies, atsakovės atsiliepimai į ieškinį iš dalies pagrįsti. Įvertinus tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti 500 Lt už geriamojo vandens filtrų įrengimą, vadovaujasi atsakovės pateiktais paskaičiavimais dėl įsiskolinimo ir iš atsakovės ieškovei priteisia 1875,42 Lt skolą (CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str., ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme − 2011-08-08 − iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išnagrinėjimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į šalių procesinį elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį už ieškinį (5-6 b.l., 1 t); 4100 Lt (700+1500+700+1200) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (7 b.l., 1 t., 5, 76, 118-120 b.l., 2 tomas), atsakovė sumokėjo 71 Lt už apeliacinį skundą (109 b.l., 2 tomas). Byla teisme iškelta 2011-08-05 ir jos nagrinėjimas tęsėsi iki 2013-06-03. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios iš esmės pripažino skolą ir savo pareigą ją sumokėti (suma, su kuria atsakovė nesutiko sudaro 690,20 Lt, 500 Lt iš jų- už filtrų įrengimą), tačiau nesutiko su skolos paskaičiavimo metodais, bylos eigoje paaiškėjo, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, ieškovė paskaičiuodama mokesčius nesivadovavo Civiliniu kodeksu, savo pačios susirinkimų nutarimais, įstatais, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymų nuostatomis; vengė atlikti savo įrodinėjimo pareigą ir išsamų skolos paskaičiavimą pateikė tik 2013-03-19, praėjus net keturiems mėnesiams po apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas sprendžia, kad dėl ieškovės veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas ir susidarė neadekvačios ginčijamai sumai bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės išlaidos buvo būtinos, į tai, kad byla nėra sudėtinga, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, į priteistos sumos dydį (CPK 93 str. 2 - 5 d., „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85, 1 d. 2.1p., 2.2 p., 2.5 - 2.6 p.; 2 d. 8.2p; 8.18 p.), ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 500 Lt ir jos priteistinos iš atsakovės.

Įvertinus, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 90,79 proc., ieškovė valstybei sumokėjo 70 Lt žyminio mokesčio, o atsakovė- 71 Lt, todėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 63,55 Lt, o atsakovei iš ieškovės- 6,54 Lt žyminio mokesčio. Įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovės ieškovei priteistina 57,01 Lt žyminio mokesčio.

Nagrinėjant bylą susidarė 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės turėtų būti priteista 3 Lt, iš atsakovo – 28 Lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.). Pašto išlaidos nepriteisiamos iš šalies valstybei, jei mažesnės nei 10 Lt (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373), todėl iš ieškovės jos nepriteistinos. Valstybei iš atsakovės priteistina 28 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Daugiabučio namo savininkų bendrijai „R 5“, juridinio asmens kodas 300591392, iš M. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1875,42 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių litų 42 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1875,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų bei 57,01 Lt (penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė