Marijampolės apylinkės teismo nutartis

M. M. rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė rašytinio proceso tvarka priėmusi pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, dėl praleisto termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. S. teismu pateiktu pareiškimu suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, dėl praleisto termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui atnaujinimo, prašo pratęsti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM, dėl 13000 Lt skolos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje M. M. rajono apylinkės teismo 2010-03-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-255-301/2009 užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/10/00890 dėl 13000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos A. S. naudai. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0023/10/00890 matyti, kad antstolis A. A. 2010-11-18 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0023/10/00890 iki kol atsiras skolininko teisių ir pareigų perėmėjas, nes skolininkas V. M. 2010-11-03 mirė (vyk. b.l. 23). Taip pat matyti, kad 2010-04-21 patvarkymais areštuotos skolininko banko sąskaitoje esančios lėšos. O taip pat, kad 2013-10-04 Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko V. M. turtas su tikslu – išieškotojos A. S. reikalavimams tenkinti (vyk. b.l. 25). Turto areštas įregistruotas 2013-10-04 (turto arešto akto identifikavimo kodas (2013052303) (vyk. b.l.26). 2013-10-04 raštu antstolis VMI prie LR FM informavo apie jo žinioje esančias vykdomąsias bylas, kuriose vykdomas priverstinis skolos išieškojimas V. M. atžvilgiu ir pasiūlė VMI prie LR FM paveldėti rašte paminėtą turtą. Minėtame rašte išvardintas nekilnojamasis turtas (vyk. b.l. 27). Testamento registro duomenimis, palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, 2014-02-25 priėmė Valstybė (vyk. b.l. 30). Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, nepriklausomai nuo to, kad informacija įpėdiniui apie palikėjo skolas pateikiama praleidus LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą, tačiau dar iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, laikoma, kad kreditorius tinkamai įgyvendino pareigą informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas (cituojama LAT 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-3-63/2011).

Anot pareiškėjos, antstolis vadovaudamasis minėta praktika 2010-04-21 turto arešto aktu areštavo palikėjo nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodo, jog LAT 2014-04-14 nutartimi Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė anksčiau cituotą praktiką ir nurodė, kad kreditorius praleidęs LR CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą ir siekdamas reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą prašydamas jį pratęsti, o teismas turi nagrinėti tokį prašymą, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Pareiškėjos manymu, reikalavimas kreditoriui pareikštas nepraleidus LR CK 5.63 str. 4 d. numatyto trejų metų naikinamojo termino, kadangi 2010-04-21 jos naudai buvo areštuotas ir išviešintas skolininko turto areštas bei antstolis 2013-10-04 raštu informavo VMI prie LR FM apie A. S. kreditorinį reikalavimą. Mano, kad prieš pasikeičiant teismų praktikai nagrinėjamu klausimu visi veiksmai buvo atlikti tinkamai, o teismų praktikos pasikeitimas yra svarbi priežastis pratęsti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam įpėdiniui.

LR CK 5.63 str. 1 d. numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. LR CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Kaip minėta, pareiškėja cituoja LAT 2011-02-21 nutartį Nr. 3K-3-63/2011, kurioje Kasacinis teismas pasisakė, kad įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus praleidus LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Kitoje byloje Kasacinis teismas pasisakė, kad LR CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (LAT 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-540/2011).

Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 str. 3 d.).

V. M. mirė 2010-11-03, todėl LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas baigėsi 2011-02-03.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog antstolis skolininko turtą areštavo 2010-04-21, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-04-21 antstolis areštavo skolininkui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Swedbank, A. T. tarpu V. M. priklausiusio nekilnojamojo turto areštas buvo taikytas 2013-10-04 ir šiuo konkrečiu atveju jis tapo reikšmingu, nes tokiu būdu įpėdiniams buvo pranešta apie pareiškėjos kreditorinį reikalavimą. Teismo vertinimu, 2010-04-21 banko sąskaitos areštas nėra reikšmingas nagrinėjamu klausimu, nes 2013-10-04 antstolio rašte, kaip potencialiai galimas paveldėti turtas yra minimas tik nekilnojamasis turtas, dėl ko teismas sprendžia, jog Valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM 2014-02-25 priimdama palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, buvo tinkamai informuota, kad skolininkas turėjo kreditorę A. S..

Kaip minėta, Turto arešto aktą antstolis surašė ir jį išviešino 2013-10-04, t.y. tą pačią dieną, kurią surašė raštą VMI prie LR FM apie nurodydamas skolininko kreditorius ir informuodamas apie galimybę paveldėti skolininko turtą. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga, kadangi antstolis dar esant skolininkui gyvam areštavo tik jo banko sąskaitą, o jam mirus ir neatsiradus įpėdinių priimti palikimą, antstolis tą pačią dieną kai informavo VMI prie LR FM apie galimą priimti palikimą, tuo pačiu pritaikė skolininko nekilnojamajam turtui areštą ir jį išviešino. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu antstolis siekė ne užtikrinti išieškotojo reikalavimo įvykdymą, tačiau siekė informuoti įpėdinius apie išieškotojos reikalavimą. Skolininkui priklaususio turto areštas panaikintas tik 2014-05-13, t.y. po to, kai Valstybė 2014-02-25 priėmė skolininko V. M. palikimą. Ir nors turto areštą išviešinant tik 2013-10-04 buvo praleistas LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau pagal iki 2014-04-14 galiojusią Kasacinio teismo formuluotą teismų praktiką, toks reikalavimų pareiškimas buvo galimas ir laikytinas tinkamu (LAT 2011-02-21 nutartį Nr. 3K-3-63/2011).

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu klausimu nėra taikytina 2014-04-14 Kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-18/2014 suformuluota praktika, kadangi dar iki 2014-04-14 nutartyje esančių LAT išaiškinimų, Valstybė priėmė palikimą, o iki jai priimant palikimą, jai buvo žinoma apie pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, t.y. jai buvo pranešta tinkamai.

Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Valstybė iki priimant palikimą, atsiradusį po V. M., mirusio 2010-11-03, mirties, buvo tinkamai informuota apie pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, todėl netenkintinas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą pareiškėjai A. S. pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM, dėl 13000 Lt skolos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos A. S. prašymo pratęsti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM, dėl 13000 Lt skolos.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.