- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- e2-780-367/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00167-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Areisa“ ieškinį atsakovui V. D., dėl 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo DGKS-60 panaikinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Areisa“ ieškiniu prašo:1) panaikinti 2020-01-07 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-60 darbo byloje Nr.APS-118-23637/2019; 2) priteisti iš atsakovo V. D. 2254,89 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo V. D. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo V. D. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pagal 2018-12-21 darbo sutartį Nr.125 nuo 2018-12-27 iki 2019-07-24 dirbo UAB „Areisa“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo – ekspeditoriaus – autošaltkalvio pareigose. Atsakovui pradėjus dirbti pas ieškovą, pastarasis buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis kuriose numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo aktą įforminant perdavimo – priėmimo aktu. 2019-01-02 įsakymu Nr. 19/6 komandiravo atsakovą į komandiruotę transportuoti automobilius nurodytais maršrutais. 2019-01-16 atsakovas pasikrovė 10 Citroen markės naujus automobilius Poissy mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Blyes miestą Prancūzijoje. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), kurio Nr. BP1784485. Šio važtaraščio 23 langelyje yra atsakovo parašas. 2019-01-17 iškraunant automobilius krovinio gavėjas pastebėjo, kad automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra sugadintas stogas. Pažeidimą krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraštyje, įrašu prie apgadinto automobilio VIN numerio, bei surašė defektavimo aktą, kuriame pažymėjo automobilio sugadinimą. Atsakovas su pažeidimu sutiko, defektavimo akte pasirašė. Kaip atsirado automobilio apgadinimas, vairuotojas paaiškinti atsisakė. 2019-03-19 įsakymu Nr.19/74 komandiravo atsakovą į komandiruotę transportuoti automobilius nurodytais maršrutais. 2019-05-10 atsakovas pasikrovė 8 naujus Peugeot markės automobilius Marckolsheim mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Beauvais miestą Prancūzijoje. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. BP 1866397. Krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, pastebėjo, kad vieno automobilio, kurios VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pažeista bagažinė. Nustatytus automobilio defektus krovinio gavėjas užfiksavo defektavimo akte, kurį pasirašė atsakovas. Kaip atsirado pažeidimai atsakovas nepaaiškino.
2019-09-12 bendrovė gavo užsakovo UAB „Voitura“ 2019-09-06 pretenziją Serija VUR Nr. 000527 su visais žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-01-16 pakrauto automobilio apgadinimo, kurioje nurodyta, jog padaryta žala atsakovo gabentam automobiliui Citroen, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra 4069,00Eur. 2019-09-12 bendrovė gavo užsakovo UAB „Voitura“ pretenziją su visais žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-05-10 pakrauto automobilio apgadinimo, 2019-05-10 pakrauto automobilio apgadinimo, nurodyta, kad atsakovo gabentam PEUGEOT markės automobiliui, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala yra 354,89 eur.
Atsakovas dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, nepasirinkęs saugaus greičio, ir du kartus netinkamai atliko savo pareigas, padarė iš viso 4423,89 Eur žalą. Ieškovas nurodė, kad žalos padarymo metu ieškovas buvo apsidraudęs krovinių atsakomybės draudimu. Dalį žalos - 2169 Eur žalą už apgadintą Citroen markės automobilį, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo draudimo bendrovė. Tai patvirtina 2019 m. spalio 22 draudiko raštas. Likusią 1900,00 Eur sumą, atsiradusią apgadinus Citroen markės automobilį, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Draudimo sutartyje CMR Nr. BA414059, kuri įsigaliojo nuo 2019-03-23, 8 punkte šalys susitarė, kad bendroji frančizė yra 625 Eur. Todėl prašo priteisti iš atsakovo visą 354,89 Eur žalą atsiradusią apgadinus PEUGEOT markės automobilį, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nes šios sumos draudimas neatlygins. Iš viso ieškovas prašo priteisti iš tiesiogiai žalą padariusio atsakovo 2254,89 Eur (1900,00 Eur + 354,89 Eur).
Lietuvos Respublikos DK 153 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad, jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Atsakovo V. D. vidutinis darbo užmokesčio dydis buvo 581,54 eur. Prašoma priteisti suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl ji turi būti išieškotina visa.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo jo padarytą žalą darbdaviui, tačiau darbo ginčų komisija 2020-01-07 sprendimu Nr. DGKS-60 darbo byloje Nr. APS-118-23637/2019 nusprendė, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje ir tuo pagrindu atsisakė prašymą nagrinėti. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas su ieškiniu priteisti iš atsakovo žalą kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Atsakovą V. D. atstovų atsiliepime į ieškinį, gautame teisme 2020-05-19, nurodyta, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kaip pareiškime Lietuvos vežėjų profesiniai sąjungai, kuri atstovauja atsakovą, nurodė atsakovas V. D., automobiliai buvo pakrauti ir pritvirtinti laikantis visų saugumo reikalavimų. Atsakovas kaip rūpestingas ir atsakingas darbuotojas ne vieną kartą informavo darbdavį, kad transporto priemonė, kuri gabeno krovinį buvo netvarkingos techninės būklės, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių, kad sutaisyti gedimus, bet toliau davė nurodymus gabenti krovinius. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad reikalavo pasiaiškinti dėl žalos atsiradimo, tačiau ieškinyje apkaltino atsakovą, kad atsakovas nepasiaiškino kaip atsirado pažeidimai, kas yra visiškas melas iš ieškovo puses. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas reikalauja, kad atsakovas, vadovaujantis Lietuvos DK 153 str. 1 d. atlygintų žalą šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovo pozicija ir nurodo, kad pareiga atlyginti žalą pagal DK atsiranda tik tada, kai yra visos įstatyme nurodytosios žalos atlyginimo sąlygos: kaltė, priežastinis ryšys, žala ir neteisėti veiksmai. Kadangi darbo procesą, kuriame kyla žalos atsiradimo rizika organizuoja darbdavys, todėl darbdavys negali būti visiškai neatsakinga dėl žalos atsiradimo ir turi prisiimti tokios rizikos padarinius, bet koks prekės sugadinimas negali būti laikomas darbuotojo atlygintina žala. Šiuo atveju darbdavys net nesiaiškino dėl kokios priežasties atsirado žala. Ieškovo nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, neduoda pagrindo teigti, kad atsakovo kaltės forma yra didelis neatsargumas, nes atsakovo nerūpestingas atsakovo elgesys nenustatytas. Ieškovo reikalavimas, kad atsakovas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau jo šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžių yra niekuo nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, per visą darbo laikotarpį nuo 2018.12.27 iki 2019.07.24 nei karto nepateikė atsakovui atsiskaitymo lapelio, iš kurio būtų matyti apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę, todėl atsakovas negali teismui pateikti oficialaus dokumento, kuris galėtų patvirtinti, kad ieškovas jau buvo išskaičiavęs iš atsakovo 3046,98 eur.
Atsakovas atsiliepime prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovo UAB „Areista“ reikalavimą dėl 6 vidutinių darbo užmokesčių priteisimo 2 254.89 eur. iš atsakovo. Taip atsakovas prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl priteisimo 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atmesti prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo UAB „Areisa“ atstovė advokatė I. M. teismo posėdyje palaikė ieškinį ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovas pas ieškovą dirbo nuo 2018-12-27 iki 2019-07-24 krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju – ekspeditoriumi - autošaltkalviu. Su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, kuria darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir neša visišką atsakomybę už padarytą žalą. Jis atsakingas nuo krovinio paėmimo, užsikrovimo iki perdavimo. Yra atsakovo parašas ant defektavimo akto, būtent atsakovas gabeno šitą krovinį ir yra visi įrodantys dokumentai. Atsakovas pats buvo atsakingas už automobilių pasikrovimą, jis atsakingas už saugų nukrovimą. Jis pripažino, kad nepranešė apie stogo defektą, Tai nebuvo eilinis nubrėžimas, stogas buvo gan stipriai įlenktas. Kaip atsirado automobilio apgadinimas, vairuotojas paaiškinti atsisakė. 2019-03-19 įsakymu atsakovas vėl išvyko į komandiruotę ir 2019-05-19 krovinio gavėjas pastebėjo, kad vieno automobilio bagažinė pažeista. Vėl buvo surašytas defektavimo aktas, ant kurio pasirašė atsakovas. Dėl atsakovo didelio neatsargumo, nerūpestingumo, neatsargiai gabenant jam perduotą vežti krovinį, nepasirinkus saugaus greičio atsakovas darbdaviui padarė 4423,89 eurų žalą. Krovinys buvo apdraustas krovinių atsakomybės draudimu. Dalį žalos 2169 eurų žalą sumokėjo draudimo bendrovė. Dėl kito automobilio atsiradusios žalos 354,89 draudimas nekompensavo. Ieškovas patirtą 1900 eurų ir 354,89 eurų žalą prašo priteisti iš atsakovo. Žalos padarytos sausio 17 dieną ir gegužės 10 dieną. Atsakovas visą liepos mėn. nedirbo. 2019-09-06 d. ieškovas iš UAB „Voitura“ gavo žalą patvirtinančius dokumentus. Jau tada atsakovas pas ieškovą nedirbo. Darbdavys neskuba mokėti žalos, kol neįsitikina, kad jo vairuotojas padarė žalą. Žala buvo nustatyta esant vairuotojui, yra jo parašai. Padarytos dvi žalos. Jei darbdavys būtų anksčiau išskaičiavęs žalą iš atsakovo, tai darbuotojas būtų apkaltinęs neteisėtu išskaičiavimu. Ieškovas, gavęs žalą patvirtinančius dokumentu, kreipėsi į teismą. Pagal pateiktą pažymą matyti, kad atsakovui buvo išmokėti 10143 eurai. Į sąskaitą pervesta dalis pinigų ir kiti grynais sumokėti. Visur yra atsakovo parašai, kad gavo pinigus. Iš pateiktų dokumentų nematyti, kad kokie tai išskaitymai būtų daryti. Atsakovas turėtų pagrįsti dokumentais, jei sako, kad buvo padaryta išskaita. Iš dokumentų matosi kiek atsakovas užsidirbo ir kiek jam buvo sumokėta. Atsakovo buvo prašoma paaiškinti kaip atsirado sugadinimai. Jis gabeno, dalyvavo perduodant automobilius, jis defektavimo akte patvirtino, kad pasikraunant automobiliai buvo sveiki, o nukraunant pažeidinai buvo. Jis to neneigė. Pagal pažeidimų pobūdį nustatė, kad turėjo būti didelis neatsargumas, buvo stogo įlenkimas, bagažinės įlenkimas, automobiliai buvo vežami labai neatsakingai pasirenkamas nesaugus greitis. Stogą galima pažeisti ir pakraunat ir iškraunant, bet už tai atsakingas pats vairuotojas.“ Areisa“ veža tik naujus automobilius, bet 4000 žala tai didelė žala, tas vairuotojas kiekvieną kartą kai tik išvažiuodavo, taip ir pasidarydavo žalas, tai rodo jo didelį nerūpestingumą, neatsargumą. Nurodė, kad atsakovas atsisakė raštu paaiškinti kaip atsirado krovinio apgadinimai, atsisakė, žodžiu paaiškino, kad neapsirinko saugaus greičio ir važiuojant per greitai sujudėjo krovinys, vienas automobilis lietė platformos atramą.
Atsakovas V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Atsakovo interesus atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas, advokato padėjėjas T. N. prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas, elgdamasis neteisėtai padarė žalą. Nurodė, kad Atsakovas vykdė savo pareigas, Jis vežė krovinį, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį tai tik iš dalies, nes nėra atsakovo didelio neatsargumo. Neteisingai apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Kada buvo padaryta žala, tai dienai skaičiuotas vidutinis darbo užmokestis yra 444,02eur. Ieškovas neįrodė didelio neatsargumo. 1744,62 eur. turėtų būti žala. Nurodė, kad jam teko bendrauti su atsakovu. Dėl pirmojo automobilio sugadinimo atsakovas išsamiai paaiškino dėl ko galėjo atsirasti automobilio stogo sugadinimai. Jis nurodė, kad vilkiko priekabų jungtys buvo netvarkingos ir galėjo liestis tarpusavyje. Dėl bagažinės apgadinimo jis nieko negalėjo paaiškinti. Atsakovas teigė, kas jis ne kartą kreipėsi į darbdavį, kad ta transporto priemonė būtų sutvarkyta, bet ieškovas sakė, kad tvarkinga. Jis žalos nepripažįsta. Nurodo, kad neįžvelgia didelio neatsargumo ir žala gali būti iki 3 vidutinių darbo užmokesčių galima tai būtų 1744,62 eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2020-01-7 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-60 nustatyta, kad ieškovas UAB „Areisa“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo V. D. 2254,89 Eur turtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo UAB „Areisa“ prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijai, sprendė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad darbo byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), kilus ginčui būtų susitarę kilusį ginčą nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas UAB „Areisa“, nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį kreipėsi su ieškiniu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą.
Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2019-09-05 pažymos Nr. GR.3A-2991 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovas V. D. 2019-07-03 gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad V. D. nuo 2019-08-17 dirba (duomenys neskelbtini), yra apdraustas asmuo, gaunantis atlyginimą už darbą. Pagal viešai prieinamus duomenis (duomenys neskelbtini)buveinė yra (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra teismingas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, todėl ginčas išnagrinėtinas iš esmės. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4d.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti turtinę žalą iš atsakovo V. D. (buvusio darbuotojo) ieškovui UAB „Areisa“ (vežėjui, buvusiam darbdaviui), kuris atlygino turtinę žalą krovinio siuntėjui už apgadintus krovinius ( už du naujus lengvuosius automobilius), kurie buvo gabenami vykdant tarptautinį krovinių pervežimą pagal CMR konvencijos nuostatas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. D. 2018-12-21 sudarė neterminuotą darbo sutartį su ieškovu UAB „Areisa“ ir nuo 2018-12-27 (išdavus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) iki 2019-07-24 dirbo pas ieškovą tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo – ekspeditoriaus - autošaltkalvio pareigose. Darbo sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas saugoti, išduoti, gabenti materialines vertybes, taip pat priemones, perduotas jam naudotis darbe ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui visą su jomis susijusią žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Darbuotojas atsako pagal šį punktą nuo minėtų vertybių ar priemonių priėmimo iki perdavimo įgaliotam darbuotojui. Darbuotojas atsako už materialines vertybes, patikėtas jam, bei avansu išmokėtus pinigus, atsiskaitymui už prekes ir paslaugas, taip pat už teisingą kuro ir kitų išlaidų apskaitą (5.6.1p.). Darbuotojas neša pilną atsakomybę už padarytą žalą (5.6.2p.).
Nustatyta, kad atsakovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su UAB „Areisa“ Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatyta atsakovo pareiga parašyti paaiškinimus, jeigu buvo nustatyti krovinio gabenimo pažeidimai, kuriuos nustato krovinio gavėjas ir apie tai atžymi į CMR važtaraštį (5.5 p.). Tačiau atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais jam suprantama rusų kalba, kuriuose nurodytos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigos mokėti savarankiškai pakrauti ir iškrauti į transporto priemonę automobilius, saugiai juos pritvirtinti, kaip nurodyta instrukcijoje (2.1.p.), žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti (2.1.2). Atsakovas buvo supažindintas, jog yra atsakingas už automobilių pakrovimą ir jų tvirtinimą pagal automobilių tvirtinimo schemas (4.2p.), taip pat supažindintas jog yra materialiai atsakingas CMR draudimo frančizės ribose iki 1500 Eur, už komplektacijos pažeidimus, už mechaninius automobilių kėbulų pažeidimus (4.7p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. D. ieškovo UAB „Areisa“ įsakymais buvo komandiruojamas į Europos Sąjungos šalis tarptautinių krovinių, t. y. naujų automobilių pervežimui su ieškovo transporto priemone – autovežiu. 2019-01-02 įsakymu Nr. 19/6 ieškovas komandiravo atsakovą į komandiruotę nuo 2019-01-03 iki 2019-02-25, su transporto priemone MB Nr. (duomenys neskelbtini) transportuoti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais. 2019-01-16 atsakovas pasikrovė dešimt Citroen markes naujus automobilius Poissy mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Blyes miestą Prancūzijoje. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), kurio Nr. BP1784485. Šio važtaraščio 18 langelyje „Vežėjo sąlygos ir pastabos“ nurodyta: jog automobiliai yra purvini, nėra automobilių specifikacijų, automobiliai apdangaluose. Yra atsakovo parašas. 23 langelyje „Kelionės lapas, vairuotojų pavardės, vežėjo parašas ir spaudas“ yra atsakovo pavardė, vardas, parašas, ieškovo rekvizitai. Taip pat iš minėtos CMR nustatyta, kad 2019-01-17 automobiliai buvo iškraunami ir krovinio gavėjas prie automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad yra apgadintas stogas. 2019-01-17 šio automobilio priėmimo lape detalizuotas automobilio apgadinimas, pažymėtas skaičiais 06 ir 11 (stogas, 5 cm), priėmimo lape yra atsakovo parašas.
2019-03-19 įsakymu Nr.19/74 ieškovas komandiravo atsakovą į komandiruotę nuo 2019-03-20 iki 2019-06-07, transporto priemone Scania Nr.(duomenys neskelbtini) transportuoti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais. 2019-05-10 atsakovas pasikrovė aštuonis naujus automobilius Peugeot Marckolsheim mieste Prancūzijoje ir gabeno juos į Beauvais miestą Prancūzijoje. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. BP1866396, 23 grafoje yra atsakovo parašas. Krovinio gavėjas 2019-05-13, priimdamas krovinį, pastebėjo, kad vieno Peugeot markės automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pažeista bagažine, galimai apgadinti dažai. Tai pažymėta automobilio priėmimo lape po iškrovimo, detalizuoti automobilio apgadinimai, nurodyti skaičiais 11. Priėmimo lape yra atsakovo parašas. Ieškovo teigimu, atsakovas atsisakė rašyti pasiaiškinimą, žodžiu paaiškino, jog nepasirinkęs saugaus greičio ir, važiuojant per greitai, sujudėjo krovinys ir vienas automobilis lietė platformos atramą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2019-09-12 ieškovas gavo krovinių užsakovo UAB „Voitura“ pretenziją su žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-01-16 pakrauto Citroen markės automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryta žala yra 4069,00 Eur. 2019-09-12 ieškovas bendrovė gavo užsakovo UAB „Voitura“ pretenziją su visais žalą patvirtinančiais dokumentais dėl 2019-05-10 pakrauto PEUGEOT markės, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, kurioje nurodyta, kad padaryta žala yra 354,89 eur.
Nustatyta, kad ieškovas žalos padarymo metu buvo apsidraudęs krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2019-03-22 galiojusios draudimo sutarties sąlygos numatė, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur (Frančizė), tai patvirtina 2018-03-19 draudimo sutartis Nr. TLE 522 VA 3054 0089. Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas automobilis Citroen, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos suma – 4069,00 Eur. Dalį žalos 2169 eur , už Citroen markės automobilio apgadinimą sumokėjo draudimo bendrovė. Likusi žalos dalis už minėto automobilio apgadinimą 1900 eur. Draudimo sutartyje CMR Nr.BA414059, kuri įsigaliojo nuo 2019-03-23, įtvirtinta bendroji frančizė yra 625 Eur dydžio. Šios sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas Peugeot markės automobilis, , kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos suma - 354,89 Eur. Taigi draudimo bendrovė nėra atsakinga atlyginti ieškovui žalą frančizės ribose, todėl ieškovas prašo visą 354,89 Eur sumą, priteisti iš atsakovo, t. y. iš buvusio darbuotojo.
Bylos medžiaga įrodyta, kad UAB Voitura - krovinių užsakovas ieškovei UAB „Areisa“ ( krovinių vežėjui) už krovinių pervežimus atsiskaitė tarpusavio užskaitymų būdu, t. y atėmus žalų sumas, kurias ieškovė turėjo sumokėti krovinių užsakovui. Iš 2019-09-17 mokėjimo nurodymo, nustatyta, kad UAB „Voitura“ sumokėjo UAB „Areisa“ 4069,00 ir 354.89 Eur sumas.
Iš 2019-07-24 ieškovo įsakymo Nr.19/174 nustatyta, jog atsakovas nuo 2019-07-24 atleistas iš einamų pareigų pagal LR DK 58 str. 1d. Pagal ieškovo pateiktą pažymą atsakovo V. D. vidutinis darbo užmokestis buvo 581,54 Eur. Iš 2020-01-23 ieškovo pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kita išmokas darbuotojui V. D. nustatyta, kad per darbo laikotarpį atsakovui buvo išmokėtos šios sumos: 2019 sausio mėn. 3300 Eur, 2019 m. vasario mėn. 1000 Eur., 2019 m. kovo mėn. 600 Eur., 2019 m. balandžio mėn. -, 2019 m. gegužės mėn. 107,07 Eur, 2019 m. birželio mėn. 5135,95 Eur. Iš viso išmokėta 10 143,02 Eur. suma.
Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-10-31 nustatyta, kad atsakovui V. D. išmokėtos šios sumos: 2018-01-10 - 600 Eur, 2019-01-30 - 1200 Eur; 2019-03-20 - 600 Eur; 2019-05-07 - 107,07 Eur; 2019-06-07 - 523,95 Eur; 2019-06-11 - 2812 Eur. Iš viso 5 843,02 Eur.
Iš 2019-06-08 ieškovo kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui V. D. išduota 1000 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš 2019-06-07 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 800 Eur (komandiruotės išlaidos ir darbo užmokestis), yra atsakovo parašas. Iš 2019-02-25 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 1000 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš 2019-01-03 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 500 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš 2019-01-03 kasos išlaidų orderio nustatyta, kad atsakovui išduota 1000 Eur (komandiruotė ir atlyginimas), yra atsakovo parašas. Iš viso pagal kasos išlaidų orderius išduota 4300 Eur.
Byloje nėra duomenų, apie tai, jog ieškovas būtų atlikęs žalų sumų išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovas antrą kartą prašo priteisti iš jo žalos atlyginimą.
Atsakovo argumentai dėl neteisingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio atmestini kaip nepagrįsti. Įsigaliojus naujam darbo kodeksui, nuo 2017 m. liepos 1 d. pati vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo sistema nesikeitė, laikomasi tų pačių nuostatų, kad vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496).
Vadovaujantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.
Ieškovas UAB „Areisa“ (darbdavys) teigia, kad atsakovas V. D., dirbdamas pas jį vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, padarė jam 2254,89 turtinę žalą dėl didelio neatsargumo – apgadino du krovinius – naujus lengvuosius automobilius ir pagal DK 153 straipsnį atsakingas šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio suma. Darbo kodeksas didelio neatsargumo sąvokos nepateikia, tačiau pagal teisminę praktiką spręstina, kad dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sąlygų.
Ieškovas nagrinėjamu atveju preziumuoja atsakovo kaltę remdamasis su atsakovu pasirašyta darbo sutartimi, kurioje numatyta visiška materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad 2017-07-01 įsigaliojus naujajam darbo kodeksui (DK) sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Ieškovui, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.
Pagal ieškovo UAB „Areisa“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginius nuostatus vairuotojas - ekspeditorius už automobilių apgadinimus atsako materialiai frančizės ribose - iki 1500 Eur. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais nuostatais jam suprantama kalba. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas raštu atsisakė paaiškinti, dėl ko atsirado gabenamų automobilių apgadinimai, žodžiu paaiškino, jog jis nepasirinko saugaus greičio, važiuojant per greitai sujudėjo krovinys ir vienas automobilis lietė platformos atramą. Atsakovas atsiliepime nepaneigė šio ieškovo nurodyto teiginio, teigė, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, tačiau nurodė, jog ne kartą žodžiu buvo pranešęs darbdaviui, kad vilkiko priekabų jungtys buvo netvarkingos ir jos galėjo liestis, dėl ko galėjo atsirasti transportuojamų automobilių apgadinimai. Tačiau ieškovas nepatvirtino, jog iš atsakovo būtų gavęs kokių nors nusiskundimų dėl netvarkingų transporto priemonių, nurodė, kad atsakovas dirbo su techniškai tvarkingomis ir apynaujomis transporto priemonėmis, todėl jo iškelta versija visiškai nepagrįsta. Ta aplinkybė, kad ieškovas turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jam perduoti pervežti kroviniai – nauji lengvieji automobiliai turėjo pažeidimų, nepateikė jokio paaiškinimo dėl žalos atsiradimo aplinkybių. Darytina išvada, jog ieškovas įrodė žalos padarymo aplinkybes. CMR važtaraščiai patvirtina, jog atsakovas prisiėmė pervežti naujus automobilius, o po iškrovimo buvo rasti du apgadinti automobiliai, dalyvaujant pačiam atsakovui. Kadangi atsakovas atsiliepime neprieštaravo ieškovo ieškinyje nurodytam kaltinimui, jog atsakovas krovinių pervežimo metu nepasirinko saugaus greičio ir dėl to kroviniai buvo apgadinti, ir nepateikė jokio paaiškinimo dėl automobilių apgadinimo aplinkybių, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas sutinka, kad dėl jo didelio neatsargumo pervežimo metu buvo apgadinti kroviniai - du nauji automobiliai. Įrodyta, jog atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo taisyklėmis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būti atidus. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtus pervežti krovinius – naujus automobilius, dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtų pervežti krovinių išsaugojimą be pažeidimų. Vairuotojas, vairuodamas jam patikėtą transporto priemonę, perveždamas jam patikėtus krovinius, nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą bei jos dydį, kurio atsakovas neginčijo, kitas materialinės atsakomybės sąlygas patvirtina tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR): Nr. BP1784485; Nr. BP1866376, kuriuose yra atžyma apie vežtų automobilių apgadinimą ir atsakovo parašas, žalos nustatymo dokumentai (automobilių po iškrovimo priėmimo lapai), kuriuose nurodytas žalos pobūdis. Atsakovas yra profesionalus vairuotojas, todėl jis turėjo gerai žinoti kaip atliekami tarptautiniai krovinių pervežimai pagal CMR Konvencijos nuostatas, kaip pildomas CMR važtaraštis, tad priimdamas krovinį – naujus lengvuosius automobilius, turėjo galimybę CMR važtaraščio 18 laukelyje pažymėti vežėjo sąlygas ir pastabas, t. y. pažymėti vežamo krovinio aiškiai matomus defektus (jei tokie buvo). Atsakovas CMR važtaraščiuose, automobilių priėmimo lapuose nepažymėjo, kad automobilių apgadinimai, jo manymu, atsirado dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nenurodė, kad nesupranta, ką pasirašo, o pasirašė be pastabų ir CMR važtaraščius, ir automobilių po iškrovimo priėmimo lapus. Atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, jis buvo pasirašytinai supažindintas su vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, todėl jis privalėjo suprasti kaip tinkamai elgtis pildant CMR važtaraštį, suprasti, kad jis prisiėmė atsakomybę, jog kroviniai (nauji lengvieji automobiliai) būtų tinkamai pakrauti, saugiai nugabenti gavėjui ir tinkamai iškrauti. Atsakovo darbas pas ieškovą buvo būtent susijęs su perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė (autovežis) perduota kaip darbo priemonė toms vertybėms gabenti. Atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju ir būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą, privalėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai, atsižvelgti į tai, kad transportuoja didelės vertės krovinį (naujus automobilius). Bylos medžiaga neįrodyta, kad krovinio (transporto priemonių) pažeidimai atsirado iki jo perdavimo vežėjui. Priešingai, nustatyta, kad automobilių pažeidimai atsirado gabenimo metu dėl paties atsakovo neatsargumo. Atsakovas dalyvavo žalos nustatyme, yra jo parašas.
Teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas neteisėtais veiksmais ieškovui padarė 2254,89 Eur turtinę žalą ir yra kaltas. Atsakovo kaltė pasireiškia neatsargumu. Padarytos žalos dydis neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla.
Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. DK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, natūralų sumažėjimą, ir turėtas išlaidas, 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
Byloje įrodyta, kad žala ieškovui (darbdaviui) padaryta atsakovui (darbuotojui) atliekant darbo funkciją, t. y. veikiant ieškovo (darbdavio) naudai, valdant jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę (autovežį). Kadangi ieškovas UAB „Areisa“ užsiima padidintos rizikos verslu, kurio metu naudojami padidinto pavojaus šaltiniai, todėl žalos atsiradimas yra neatsiejamas nuo vykdomos veiklos, dėl ko ieškovas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrintų transportuojamo turto (naujų automobilių) apsaugą. Kad kiltų kuo mažiau rizikos ieškovas, būdamas atsakovo darbdaviu, galėjo apdrausti atsakovo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę tiek prieš darbdavį, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia galimybė numatyta ir darbo kodekse (DK 155 str. 1d.).
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti savo darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį be regreso teisės į darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Atsižvelgiant į tai, kad žalą darbuotojas (atsakovas) padarė neatsargiai elgdamasis, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisiamos žalos dydį mažinti iki 30 procentų, t. y. iki 1578,42 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 1578,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1d., 2d.). Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškovas turėjo 551 Eur bylinėjimosi išlaidų (51 Eur žyminis mokestis už ieškinį teismui, 500 Eur advokatės išlaidos (350 Eur už ieškinio surašymą, 150 Eur už teismo posėdyje)). Kadangi ieškovo UAB „Areisa“ ieškinys tenkinamas iš dalies (70 procentų), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 70 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų - 350,00 Eur ( CPK 93 str. 1 d., 2 d., 98 str. 1d., 2d.) ir 35.70 Eur žyminio mokesčio ( CPK 93 str. 1 d., 2 d., 98 str. 1d., 2d.). Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą 500 Eur dydžio išlaidų suma už advokatės pagalbą byloje yra pagrįsta ir neperžengia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
nusprendžia:
UAB „Areisa“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Areisa“, juridinio asmens kodas 302916450, naudai 1578.42 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 42 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1578.42 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. vasario 06 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385.70 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.