- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-457-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00168-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- T. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021-05-25 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. S. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė padalinti jos ir J. S. bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje įgytą turtą – (duomenys neskelbtini) dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis; pripažinti jai nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis šio garažo; pripažinti, kad J. S., mirties dieną – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalys šio garažo.
2. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktu įgijo (duomenys neskelbtini) dalis ginčo garažo. (duomenys neskelbtini) jos ir J. S. santuoka buvo nutraukta, bet turtas nepadalintas. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdiniai ieškovei nežinomi.
3. Ketindama parduoti ginčo turto dalį, sužinojo, kad šis turtas nebuvo tarp sutuoktinių padalintas, todėl ji negali juo disponuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021-05-25 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo nutraukė.
5. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2771-277/2020 tenkinant T. S. pareiškimą, priimtas sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. S. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Šioje byloje nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjos santuoka su J. S. buvo nutraukta Ignalinos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-286/2007, kuriuo patvirtinta T. S. ir J. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šios, teismo sprendimu patvirtintos, Sutarties 3 punkte nurodyta, jog šalys santuokoje dalijamo turto neturi, o 6 punkte įtvirtinta, jog šalys viena nuo kitos nenuslėpė kokio nors santuokoje įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurį privaloma dalintis lygiomis dalimis.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis).
7. Teismas pasisakė, kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).
8. Tuo atveju, jei nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos.
9. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimui iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitus į bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, į bylos nagrinėjimą įtraukinat visas suinteresuotas šalis.
Šalies argumentai
10. Nors parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovei, kurią atstovavo teisininkas, buvo pasiūlyta pakeisti ar patikslinti ieškinio dalyką, tačiau šalis (jos atstovas) prašė bylą nagrinėti pagal pateiktą ieškinį, tai yra spręsti klausimą dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto padalijimo, vadovaujantis šeimos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių (bendraturčių) santykiai ir ši byla negali būti priskirta šeimos kategorijos byloms, kuriose teismas privalo būti aktyvus. Įvertinęs, kad teismo iniciatyva atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant pareikšto ieškovės reikalavimo, būtų pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, teismas darė išvadą, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo išspręstas T. S. ir J. S. santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, civilinė byla pagal ieškinį dėl bendros jungtinės nuosavybės padalinimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
12. Teismas išaiškino ieškovei, jog šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir joms nesutarus dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, į bylos nagrinėjimą įtraukinat visas suinteresuotas šalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu T. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021-05-25 nutartį ir perduoti šią bylą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams nagrinėti iš naujo.
14. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvų kodėl ieškovės reikalavimai nustatyti jos ir buvusio sutuoktinio nuosavybės dalis negali būti nagrinėjami.
15. Mano, kad teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti yra skundžiamos nutarties motyvai dėl ieškinio teisinio pagrindo (klaidingai ieškinyje nurodyto teisinio pagrindo) ir ieškovės tariamo atsisakymo keisti ieškinio pagrindą/dalyką:
16. Pabrėžia, kad teismas pagal savo pareigą pats nustato byloje taikomą teisės normą ir gali vadovautis ir tokia norma, kuri nebuvo nurodyta ieškinyje, nes teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, o jo nurodymas neįpareigoja teismo.
17. Nurodo, kad ieškovė ir jos buvusio sutuoktinio turto paveldėtojai negali disponuoti turtu tol, kol nebus nustatytos jų nuosavybės dalys turte, o tai ir buvo nurodyta ieškinyje. Skundžiama nutartis kelia realią grėsmę, kad nauji ieškovės ar jos buvusio sutuoktinio paveldėtojų reikalavimai teismams nebebus nagrinėjami dėl tariamo/tikro jų tapatumo su šio ieškinio reikalavimais.
18. Mano, kad ieškinio reikalavimas (dalykas) nekistų net ieškovei pakeitus jo pagrindą - taikytinas teisės normas, t. y. vietoje šeimos teisės normų nurodžius daiktinės teisės normas ieškovė vis tiek neprašytų jokių alternatyvių jos teisių gynimo būdų, t.y. tokių, kaip skundžiamoje nutartyje minimas atidalijimas ar naudojimo tvarkos nustatymas, bet vėl prašytų nustatyti/pripažinti jos ir mirusio sutuoktinio nuosavybės dalis turte.
19. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis galėtų būti pagrįsta vieninteliu atveju, t. y. konstatavus, kad ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio nuosavybės dalys jau yra nustatytos santuokos nutraukimo civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
20. Pažymi, kad teismo posėdžio metu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad teismas mato galimas kliūtis nagrinėti ieškinio reikalavimus ieškovei jų nepakeitus. Nutartyje nėra motyvų, užkertančių galimybę teismui spręsti ieškovės reikalavimų.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas sutinka su atskiruoju skundu.
22. Nurodo, kad esant situacijai, kai J. S. nuosavybės teise priklausančios garažo dalys nenustatytos, trečiasis asmuo negali įgyvendinti jam teisės aktų nustatytos pareigos dėl turto paveldėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
24. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis.
25. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
26. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su J. S.. „Pergalės“ žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) turto priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) savo nariams, tarp jų ir ieškovei T. S. ir J. S. perdavė garažą automobiliams 3 000 Lt vertės. Šiame akte perduodamo turto dalys kiekvienam pajininkui nebuvo nustatytos, tačiau nurodyta perduodamo turto vertė, t.y. J. S. perduota turto už (duomenys neskelbtini) Lt, ieškovei – už (duomenys neskelbtini) Lt. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė aptarto Priėmimo – perdavimo akto ir (duomenys neskelbtini) Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įsiregistravusi (duomenys neskelbtini) šio pastato ir šis įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Pastato tam tikros dalys taip pat yra įregistruotos J. S. ((duomenys neskelbtini)), K. S. ((duomenys neskelbtini)) ir D. L. ((duomenys neskelbtini)) vardu. Bylos duomenimis J. S. mirė (duomenys neskelbtini) taip ir neįregistravęs turtinės teisės į šio pastato dalį Nekilnojamojo turto registre.
27. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą procesinį sprendimą neatskleidęs bylos esmės ir nepagrįstai konstatavęs ieškinio tapatumą su išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo.
29. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra tie patys asmenys dėl kurių yra priimtas sprendimas išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje. Tapataus ieškinio požymis taip pat siejamas ir su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
30. Šioje civilinėje byloje apeliantė prašė ne tik padalinti bendrąją jungtine nuosavybe įgytą turtą - (duomenys neskelbtini) ginčo garažo dalį lygiomis dalimis su mirusiu buvusiu sutuoktiniu, bet ir pripažinti jos nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis garažo ir kad J. S. jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalys to paties garažo. Įvertinus faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, negalima spręsti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra identiškos nurodytoms santuokos nutraukimo byloje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę taikydamas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą normą.
31. Nors iš ieškinio galima identifikuoti ieškovės siekiamą materialinį teisinį rezultatą iškeliant šią bylą, tačiau akivaizdu, kad pats reikalavimas - yra suformuluotas ydingai, tad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, kuris būtų įgalinęs ieškovę suformuluoti tokį reikalavimą, kuris atskleistų jos siekiamą bylos materialinį teisinį rezultatą ir tik tuomet spręsti ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimą.
32. Taip pat reikšminga ir tai, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2771-277/2020 buvo tenkintas T. S. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pirmosios instancijos teismas jokio teisinio pagrindo kvestionuoti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau vertinti ar šis procesinis sprendimas priimtas išanalizavus visus tokiam klausimui išspręsti reikšmingus duomenis, neturėjo.
33. Pirmiau aptartu įsiteisėjusiu ir nenuginčytu teismo sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad galėtų būti pateiktas J. S. palikimo priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, šio teismo sprendimo pagrindu ieškovė teisių į J. S. priklausiusią ginčo turto dalį nėra įsiregistravusi. Dėl kokių priežasčių, esant galiojančiam ir privalomai vykdytinam teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis) ieškovė iki šiol neįgyvendina savo teisės į J. S. palikimą, įskaitant ir ginčo garažo dalį, teismas neišsiaiškino, kaip ir be teisinio pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė valstybės įmonę Turto bankas, kuri galiojant tokiam teismo sprendimui, suinteresuotumo šioje byloje nėra įgijusi.
31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, dėl to netinkamai buvo taikytos procesinės teisės normos, todėl ginčijama nutartis naikintina. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021-05-25 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.