Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-206-585/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2-206-585/2020
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00154-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-206-585/2020Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00154-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lidanca“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria sustabdyta byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lidanca“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovų A. C. ir G. C. ieškovės naudai 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07-1 pagrindu įgytą įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, esančią Cirulių k. 15, Klaipėdos rajone.

2. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas A. C. yra pastato žuvų auginimo fermos savininkas ir valdytojas ir neatiduota minėtos įrangos ieškovės bankroto administratorei. Tuo tarpu, ieškovės manymu, antstolio surašytas pastato pirkimo pardavimo aktas yra niekinis nuo jo surašymo dienos, nes tokių pastatų kaip veršidė ir daržinė nebebuvo ir atsakovas neįgijo žuvų auginimo fermos pastato.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai įgijo pastatą, kuriame yra sumontuota žuvų auginimo įranga. Tačiau jei tokia įranga ir būtų sumontuota, tai ji yra priklausinys prie pagrindinio daikto – pastato ir pagalbinio daikto likimas ištinka pagrindinio daikto likimą, t. y. atsakovas yra jos savininkas.

4. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-887-613/2019, kurioje BUAB „Nortomas“ ginčija atsakovo nuosavybės teisę į minėtą pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi sustabdė bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-887-613/2019.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo pagrindu, kad atsakovai, būdami pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojai ir savininkai neleidžia ieškovei naudotis jos turimu turtu tame pastate; atsakovai be teisinio pagrindo valdo pastatą, kuriame yra sumontuota ieškovei priklausanti įranga. Teismo įsitikinimu, teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-887-613/2019 turės įtakos šio ginčo išsprendimui, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius, kas yra ginčo pastato savininkas ir teisėtas jo valdytojas, galima situacija, kad nebebus ieškovės teisių pažeidimo. Be to, šioje byloje pateikti įrodymai dėl rekonstrukcijos leidžia manyti, kad BUAB „Nortomas“ turėjo teisę vykdyti pastatų (veršidės ir daržinės) rekonstrukciją ir 2015 m. lapkričio 11 d. antstolio pirkimo-pardavimo akto surašymo dienai tikruoju naujai pastatyto pastato (žuvų auginimo ferma) savininku ir valdytoju buvo BUAB „Nortomas“, kuriam buvo išduotas leidimas rekonstrukcijai. Taip pat nustačius, kas yra pastato savininkas, šioje byloje nebekiltų klausimas, ar atsakovai teisėtai valdo pastatą, ar antstolės surašytas pirkimo-pardavimo aktas yra teisėtas, kurį ieškovė prašė pripažinti niekiniu ir taikyti niekinio sandorio pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė BUAB „Lidanca“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Byloje nėra nei vienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkte nustatytos būtinosios sąlygos, reikalingos civilinei bylai sustabdyti nurodytu pagrindu.

7.1.1. Tarp šios bylos ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos bylos nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pastato – žuvų auginimo fermos priklausomybės, tuo tarpu šioje byloje – įrangos priklausomybės ieškovei klausimas, kurį su žuvų auginimo ferma sieja tik tai, kad įranga sumontuota šioje fermoje.

7.1.2. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnio pagrindu prašo išreikalauti įrangą iš atsakovų svetimo neteisėto valdymo. Taigi ieškovė privalo įrodyti tam aplinkybę, jog ji turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į įrangą ieškinio pareiškimo momentu ir iki įrangą neteisėtai užvaldant atsakovams. Tad byloje nėra būtina nustatinėti tikrąjį įrangos savininką (valdytoją).

7.1.3. Ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu duotose paaiškinimuose, nenurodinėjo atsakovų kaip žuvų auginimo fermos savininkų.

7.1.4. Iš bylos įrodymų teismas turėjo visas galimybes konstatuoti, kas yra įrangos savininkas bei kurioje vietoje ji buvo sumontuota. Todėl privalomos civilinės bylos sustabdymo sąlygos – negalimumo nagrinėti šios bylos nėra.

7.1.5. Įranga negali būti laikoma žuvų auginimo fermos priklausiniu, nes ji įsigyta 2015 m. rugsėjo 7 d. sutartimi Nr. 2015/09/07-1 nurodant, jog ieškovė yra įrangos pirkėja, o atsakovams, kaip susijusiems su ieškove asmenims, tai buvo žinoma, todėl turi būti taikoma išimtis iš CK 4.14 straipsnio 1 dalies taisyklės ir įrangos likimas nustatomas pagal sutarties sąlygas.

7.2. Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl šios bylos sustabdymas be pakankamo teisinio pagrindo vilkina ne tik šios bylos procesą, bet ir atitinkamai ieškovės bankroto procedūras.

7.3. Skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis, t. y. galimai būsiančia situacija, jog žuvų auginimo fermos savininku taps BUAB „Nortomas“ ir ši bendrovė leis ieškovei valdyti bei naudotis įranga. Tačiau teismo procesiniai dokumentai negali būti grindžiami prielaidomis, jie turi būti pagrįsti byloje esančiais įrodymais

Atsiliepimas

8. Atsakovai A. C. ir G. C. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Vienas iš atsiliepime į ieškinį suformuluotų atsikirtimų yra tas, kad net jei byloje teismas spręstų, jog ieškovo nurodomas turtas (ar jo dalis) yra sumontuotas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tai toks turtas turėjo pereiti atsakovams nuosavybės teise kaip antraeilis daiktas, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas, nes atsakovai 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įsigijo pagrindinį daiktą – pastatą, kuriame yra sumontuota įranga.

8.2. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje kilęs ginčas dėl pastato nuosavybės. Todėl atsakovai sutinka su nutarties argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės reikšmingos šiai bylai.

8.3. Įranga galėtų būti kvalifikuotina tik kaip antraeilis daiktas (priklausiniai ar pagrindinės daikto dalys), nes sumontuotų betono konstrukcijų neįmanoma atskirti nuo pastato, nepadarant esminės žalos tiek pastatui, tiek išmontuojamoms konstrukcijoms, ką patvirtina specialisto 2019 m. spalio 17 d. išvada, kurioje konstatuota, jog išgriovus pastato sienos dalį ir nuo jos atskyrus gelžbetoninį karkasą rekonstruotas pastatas sugriūtų.

8.4. Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla, dėl kurios sustabdyta ši byla, jau išnagrinėta, sprendimo paskelbimas numatytas 2019 m. gruodžio 9 d. Todėl nėra pagrindo teigti, jog bylos sustabdymas nepagrįstai ar pernelyg ilgai užvilkins bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Anot ieškovės, nagrinėjama byla negalėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes tarp nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos bylos nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).

11. Nagrinėjama civilinė byla yra sustabdyta iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-333-613/2020. Šioje byloje ieškovė BUAB „Nortomas“ pareiškė ieškinį atsakovams A. C., G. C. ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti ieškovei BUAB „Nortomas“ nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą, nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus bei kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta sprendimą byloje priimti ir skelbti 2019 m. gruodžio 9 d., tuo tarpu 2019 m. gruodžio 9 d. bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Lidanca“ pareiškė ieškinį atsakovams C. ir G. C. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovų ieškovės naudai 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07-1 pagrindu įgytą įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamoje byloje iš svetimo neteisėto valdymo prašoma išreikalauti įranga yra sumontuota statinyje, dėl kurio nuosavybės teisės yra sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020.

12. Ieškovės teigimu, įranga negali būti traktuojama statinio, dėl kurio nuosavybės teisės yra sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020, priklausiniu, atsakovai nėra įrangos savininkai, todėl nagrinėjamai civilinei bylai minėtos bylos baigtis reikšmės neturi ir būtent dėl to byla negali būti stabdoma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka.

13. Byloje pareikštas vindikacinis ieškinys. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). Taigi, vindikacinis ieškinys pareiškiamas asmens, nurodančio save daikto savininku, asmeniui, kuris neteisėtai valdo turtą. Todėl apeliantės argumentas, kad atsakovai ieškinyje nėra nurodomi kaip reikalaujamo grąžinti turto savininkai atitinka vindikacinio ieškinio pareiškimo sąlygas, tačiau teisiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ieškovė savo nuosavybės teisę į įrangą kildina iš 2015 m. rugsėjo 7 d. įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07-1 ir nurodo, jog nėra jokio pagrindo papildomai nustatinėti šios įrangos savininką, jis yra aiškus – tai ieškovė. Šiuo atveju pagrindinis daiktas yra perleistas 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-15038952, kuris nepaima jokių išlygų dėl nuosavybės teisių į šioje byloje iš svetimo neteisėto valdymo prašomą išreikalauti įrangą. Minėtas aktas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020, taigi būtent toje byloje tiriama ir bus teismo sprendžiama, ar nagrinėjamos bylos atsakovai, ar ieškovas kitoje byloje yra ginčijamu aktu perduoto turto savininkai. Nagrinėjant teisme tokį ginčą, ieškinio patenkinimo atveju civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020 turės būti išspręstas ir klausimas, koks turtas perduotas ginčijamu aktu, todėl – ar pagal ginčijamą aktą atsakovų nuosavybėn buvo perduotas ir šios bylos ginčo turtas, jeigu taip – ar ginčo įrengimai perduoti kaip priklausinys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai lemia, jog tarp nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e2-333-613/2020 yra susiklostęs tiesioginis prejudicinis ryšys ir nagrinėjama byla negali būti išnagrinėta iki bus priimta galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjama byla skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdyta pagrįstai.

15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nagrinėjamai bylai esant sustabdytai pagrįstai, ieškovės kaip bankrutavusios įmonės kreditorių interesai nėra niekaip pažeidžiami. Teisėti ir pagrįsti teismų procesiniai sprendimai negali pažeisti niekieno interesų. Tuo tarpu dėl ieškovės argumentų, jog skundžiama nutartis pagrįsta prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog priešingai – skundžiama nutartis pagrįsta visapusišku ir išsamiu nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių ištyrimu bei teisiškai reikšmingo fakto – bylas siejančio tiesioginio prejudicinio ryšio nustatymu.

16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka