Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus A. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas neblaivus (nustatytas 0,87 promilių girtumas), 2013 m. gegužės 14 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Gamintojas (instrukcijos 15 lapas) yra nurodęs, kad būtina naudoti tik tinkamus arba atstovų teikiamus antgalius. Teismui pateiktame Lion kompanijos rašte taip pat nurodyta, „kad antgalis yra matavimo sistemos sudėtinė dalis. Gamintojas negali garantuoti rezultatų tikslumo, jei naudojami kitokio tipo antgaliai.“ Šios nuostatos neatsiejamai turi būti derinamos ir su LR metrologijos įstatymo nuostatomis, ir su Alytaus AVPK patvirtintomis taisyklėmis.

Pripažinus, kad tariamas neblaivumas (pagrindinis įrodymas, kuriuo remiamasi kaip atskaitos tašku ir ekspertizės akte) nustatytas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juo vadovautis negalima, todėl ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal visuotinai žinomą teisės principą iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių (ex injuria ius non oritur). Apelianto nuomone negalima remtis ir Psichiatrijos ekspertizės išvadomis, nes jos paremtos neteisėtai išgautais alkotesterio parodymais.

Apelianto nuomone, teismui nepasirodė svarbu ir tai, kad byloje yra esminių prieštaravimų tarp jo ir pareigūnų parodymų, akivaizdžiai matomų netikslumų (skirtumų) tarp bylos rašytinės medžiagos bei daiktinių įrodymų, todėl buvo padaryta išvada, kad nebuvo pažeista tikrinimo alkotesteriu procedūra. Byloje esminę reikšmę įgavo visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, kas nebuvo padaryta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Apelianto įsitikinimu, teismas neištyrė visų administracinės bylos aplinkybių, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, savo sprendimą priėmė vadovaudamasis neišsamiu ir prieštaringu Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu bei matavimų protokolu, kuris net neatitinka ekspertizei keliamų reikalavimų. Metrologijos įstatymo, gamintojo instrukcijų pažeidimas (naudotas neoriginalus antgalis (instrukcijos 15 lapas, 8 paragrafas 4 eilutė) ir po vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, vartojimo nebuvo praėję 15-20 minučių instrukcijos 15 lapas, 8 paragrafas 9 eilutė) lėmė administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą su neteisėtai surinktais įrodymais bei skundžiamo nutarimo priėmimą, t.y. remtasi įrodymais, kurie surinkti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) (šiuo atveju – teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, jog teismas išvadas dėl jo kaltės padarius administracinės teisės pažeidimą, grindė neteisėtai gautais alkotesterio parodymais, teismas užkirto kelią į objektyvų bylos išnagrinėjimą, o tai įtakojo netinkamą materialinių ir procesinių normų taikymą, byloje nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų ir teisės aktų, todėl byla išspręsta paviršutiniškai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto nuomone. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir nuodugniai ištyrė visas būtinas ir svarbias aplinkybes, teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu. A. V. apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo nagrinėjami ir pirmosios instancijos teisme. Teismas tenkindamas praktiškai visus gynybos reikalavimus, išnaudojo visas procesines galimybes apelianto nurodytiems prieštaravimams pašalinti, neaiškumams išspręsti: pagal A. V. atstovo prašymą 2013-10-29 nutartimi buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos – metrologijos ekspertizė, kuria prašyta atsakyti į visus atstovo prašyme nurodytus klausimus, apklausti visi bent kiek bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos turėję liudytojai, išreikalauti visi būtini dokumentai, todėl apelianto argumentai, kad teismas bylą ištyrė paviršutiniškai ir neobjektyviai yra absoliučiai nepagrįsti. Vien tik tai, kad teismas, ištyręs visus įrodymus, padarė apeliantui nepalankias išvadas, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.

Apeliantas priimto nutarimo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad matuojant jo neblaivumą buvo pažeista alkoholio matuoklio „Lion Alcometer 500“ instrukcijoje nustatyta tvarka: naudotas neoriginalus matavimo antgalis, matavimą atliko netinkamai instruktuotas pareigūnas, tačiau visi šie argumentai atmestini.

Dėl alkoholio matuoklio „Lion Alcometer 500“ instrukcijų bei tvarkos laikymosi tikrinant A. V. neblaivumą buvo sprendžiama ir pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių)2 punktas nurodo, kad toks tikrinimas yra policijos <...> pareigūnų,<...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą <...>, yra neblaivus (girtas). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1226497 patvirtina, kad policijos pareigūno naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. 18929, kuriuo buvo tikrintas A. V. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti (I t., 148 b. l.) Atlikto patikrinimo metu patikros sertifikatas galiojo, todėl darytina išvada, jog alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu A. V. nustatytu neblaivumo laipsniu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pats pažeidėjas su jam nustatytu 0,87 promilės girtumu sutiko, tai patvirtindamas savo parašu (I t., b. l. 12). Kad nustatytas neblaivumo lygi buvo teisingas, patvirtino ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (I t., b. l. 153). Išvadose paneigta ir A. V. versija, kad neblaivumo lygį galėjo įtakoti jo prieš patikrinimą vartoti vaistai „Miramile“ ir „Valentis“, kurių sudėtyje yra alkoholio. Vaistų sudėtyje esantis etanolio kiekis yra toks mažas, kad negali sukelti leistinas ribas viršijančio neblaivumo, tai patvirtina ir vaistų anotacija. Išvadoje konstatuota, kad teoriškai mažiausia alkoholio koncentracija galėjo būti 0,64 promilės, o tai vis tiek viršija leistiną 0,4 promilių ribą, ir atitinka tą patį lengvą neblaivumo laipsnį. Pastebėtina, kad A. V. prieš tikrinimą buvo nurodęs, kad alkoholio vartojo tik iš vakaro, prieš tikrinimą jam buvo leista prasiskalauti burną, todėl nebuvo pažeistas „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 dalies 9 p., nurodantis, jog negalima atlikti neblaivumo testo jei tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 min, arba rūkė per paskutines dvi minutes.

Kaip nurodo Taisyklių 27 punktas, asmuo nesutinkantis su policijos atliktos neblaivumo patikros rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šiuo atveju A. V. šia teise nepasinaudojo, nes jokių prieštaravimų dėl patikrinimo rezultatų neturėjo. Taigi vėliau kilęs nepasitikėjimas gautu tikrinimo rezultatu iš esmės laikytinas tik atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė.

Visgi pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog būtent įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. O, kad nuo dėl A. V. jautėsi alkoholio kvapas, dėl ko ir kilo abejonės dėl jo blaivumo, nuosekliai tvirtino ir S. G. bei S. S.. Tokius parodymus jie davė pirmosios instancijos teisme bei nurodė tarnybiniuose pranešimuose. S. S. teismo posėdyje parodė, kad pats A. V., pasiūlius jam pasitikrinti neblaivumą matuokliu, jai pasakė, kad tikrai įpūs, nes iš vakaro vartojo alkoholio, o ryte gėrė sulą, tačiau apie vaistų vartojimą ir sveikatos problemas nekalbėjo.

Apeliantas abejoja ir patikrinimą atlikusio D. S. kompetencija naudotis alkotesteriui „Lion Alcometer 500“, tačiau, kad D. S. yra supažindintas su „Lion Alcometer 500“ naudojimosi instrukcija ir išlaikęs įskaitą, patvirtina byloje esantis protokolas (I t., b. l. 65)

Tiriami asmenys dažnai bando gudrauti, stengdamiesi įvairiais būdais sumažinti galimo neblaivumo rezultatą, todėl Instrukcijoje numatyti, ir tokie atvejai, kai tiriamas asmuo netinkamai atlieka testą. Toks atvejis numatytas ir Instrukcijos 3.6 punkte, kuriame įrašytas perspėjimas, kad nepavykusio mėginio atveju nereikia pakeisti antgalio, jeigu pučia tas pats asmuo, toje pačioje vienas po kito einančio testų sekoje. Taigi, situacija kai A. V. iš pirmo karto nepavykus tinkamai atlikti testo, jis buvo tuoj pat pakartotas, nepakeitus antgalio, nėra joks Instrukcijos pažeidimas.

Apeliantas nepatikimumą gautais neblaivumo rezultatais grindžia ir tuo, kad matuojant neblaivumą galėjo būti naudoti neoriginalūs alkotesterio antgaliai. D. S. savo parodymais teisme patvirtino, kad tikrinant neblaivumą naudojo antgalius be užrašo „Lion 500“. Alkotesterio naudojimo instrukcijos 8 skyriuje „Būtina ir negalima“ 4 punktas taip pat nurodo, kad būtina naudoti tinkamus Lion arba jų atstovų tiekiamus vienkartinius antgalius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui buvo pateikta medžiaga, patvirtinanti, kad Alytaus apskrities vyriausiąsias policijos komisariatas alkotesterių „Lion Alcometer 500“ antgalius perka iš UAB „Capsa“, kuri prekiauja tik originaliais vienkartiniais „Lion Alcometer 500“ antgaliais, įsigydama juos iš oficialaus gamintojo SPATS MORE OU. Valstybinė metrologijos tarnybą informavo, kad gamintojas pakeitė „Lion Alcometer 500“ vienkartinių antgalių formą ir šiuo metu naudoja antgalius su užrašu „lion 500“ (I t., b. l. 97). Be to, siekiant išskaidyti bet kokias abejones dėl alkotesteriu gautų rezultatų, AB „Vilniaus metrologijos centrui“ buvo pavesta atlikti metrologijos ekspertizę ištiriant ir palyginant A. V. atstovo pateiktų ir policijos įstaigoje naudojamų antgalių, (vienas tos pačios rūšies kaip ir naudotas A. V. neblaivumo tikrinimui) gautus rezultatus. Ekspertizės metu nustatyta, kad visais keturiais antgaliais buvo gauti analogiški rezultatai, taigi tiek seno – lygaus vamzdelio formos, tiek naujo – su užrašu „Lion 500“ antgalio naudojimas neblaivumo rezultato tikslumui ir patikimumui neturi jokios esminės įtakos.

Nepagrįsta ir apelianto abejonė matavimo rezultatais vien dėl to, kad AB „Vilniaus metrologijos centras“ neišrašė antgalių patikros sertifikatų. Įmonė paaiškino, kad patikros sertifikatas neišrašomas, kadangi atliktų matavimų tikslas buvo patikrinti ar skiriasi alkotesterio rodmenys naudojant skirtingus antgalius, t. y. vertinti antgalių įtaką neblaivumo laipsnio nustatymui, o ne antgalių sertifikavimui (I t., b. l. 163). Atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybinė metrologijos tarnybą nurodė, kad antgalio, kaip alkotesterio mechaninės sudedamosios dalies, kuria negali būti atliekas savarankiškas alkoholio koncentracijos iškvepiame ore matavimas, metrologinė patikra neatliekama (I t., b. l. 97), o kaip jau minėta, paties alkotesterio „Lion Alcometer 500“ patikra buvo atlikta ir patikrinimo metu galiojanti.

Apeliantas teisus, tvirtindamas, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą, ir visada turi būti laikomasis nekaltumo prezumpcijos. Tačiau šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir itin išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. V. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, jo veika dėl 2013-05-14 padaryto pažeidimo teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d., nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30, 30², reikalavimų, galutinė paskirta nuobauda yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.