- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-30019-2005-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- O. D.
- Nukentėjusysis
- L. Ž.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, O. D. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, O. D. paskirta subendrinta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, penkerius metus bausmę atliekant kalėjime.
Iš O. D. , iš dalies tenkinant nukentėjusiojo L. Ž. civilinį ieškinį, priteista 50000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. D. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005 m. vasario 22 d., apie 20.07 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Saulutė“, esančios Naugarduko g. 84, Vilniuje, ties įėjimu iš Smolensko gatvės pusės, esant mažareikšmei dingsčiai – kilus paties O. D. išprovokuotam konfliktui dėl užkliudyto L. Ž. stovinčio automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto 7,62 mm kalibro šaunamojo ginklo šovė pastarajam vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas L. Ž. šautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairiojo plaučio, aortos, diafragmos dešiniojo lapelio ir kepenų sužalojimais bei kulkos įstrigimu kairiajame XI šonkaulyje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir sąlygojo nukentėjusiojo mirtį. Taip O. D. , aiškiai demonstruodamas nepagarbą žmogui ir visuomenei, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas ir priešpastatydamas save aplinkiniams, esant mažareikšmei dingsčiai, tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė L. Ž. .
O. D. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2005-02-22 vakare Vilniaus mieste nešiojo 7,62 mm kalibro šaunamąjį ginklą, 1930/33m pistoletą TT (Rusija) ar kitoje šalyje (Kinija, Lenkija, Jugoslavija) pagamintą šio ginklo modifikaciją, arba kitą ginklą, duomenų apie kurį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra, ar savadarbį (perdirbtą) šaunamąjį ginklą ir apie 20.07 val. panaudojo šaudamas į L. Ž. , stovėjusį prie savo automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Saulutė“, Naugarduko g. 84, Vilniuje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Nuteistasis O. D. teigia, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ši baudžiamoji byla nuo pat įtarimo pareiškimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai, o priimtas teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra formalus, surašytas pažeidžiant BPK 255 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio nuostatas, pagrįstas tikimybių pusiausvyros principu, neindividualizuojant veiksmų, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos principo. Apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, jos pagrįstos prielaidomis bei parodymais asmenų, taip vadinamų įslaptintų liudytojų, kurie yra suinteresuoti savo lemties pagerinimu kitose baudžiamosiose bylose, ir nieko, kas būtų susiję su šia baudžiamąja byla, nėra matę, procesiniais dokumentais, niekuo nesusijusiais su nusikalstamu įvykiu, nusikalstamos veikos sudėtimi ar jo kaltumu, taip pat ir gautais pažeidžiant BPK 184 straipsnio reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad prokuroras visą ikiteisminį tyrimą, taip pat pateikdamas kaltinamąjį aktą teismui įrodinėjo, kad yra nustatyta, jog įvykis vyko minučių tikslumu – 2005-02-22 20 val. 20 min. Būtent nuo tokio kaltinimo jis gynėsi ikiteisminio tyrimo metu, taip pat viso teisminio proceso metu įrodinėjo, jog būtent kaltinime nurodytu metu negalėjo įvykdyti kvalifikuoto nužudymo, tam tikslui nurodė savo alibi. Tačiau teismas, nesilaikydamas BPK 256 straipsnio reikalavimų, pripažino jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jam iš anksto apie tai nepranešus. Nusikaltimo padarymo laikas yra ypač svarbi nustatinėtina bei įrodinėtina aplinkybė, o norint su tuo susijusias aplinkybes ir kaltinimą keisti, tai būtina daryti vadovaujantis BPK 255 ir 256 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, o ne paprasčiausiai į nuosprendį įrašyti papildomą prielaidą, kad „palyginus šį laiką su laiku, kada buvo pranešta policijai dėl sužaloto L. Ž. (20.08 val.), taip pat įvertinus gauto eksperimento rezultatus, konstatuotina, kad kaltinamasis turėjo realias galimybes savo neteisėtais veiksmais kėsintis į L. Ž. gyvybę“. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, buvo pažeista jo teisė į gynybą ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Be to, teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.2. punkto reikalavimus, nes iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio neaišku, kuriuo metu, kurioje konkrečioje vietoje, kokio pobūdžio asmens gyvybės atėmimas buvo padarytas.
Nuteistasis O. D. teigia, kad vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, asmens kaltė gali būti grindžiama tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais realių abejonių duomenimis, asmenų galimai suinteresuotų savo lemties pagerinimu kitose baudžiamosiose bylose, prielaidomis. Šioje byloje dar 2005-12-16 buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo – O. D. kaltę. Praėjus beveik septyneriems metams, 2011-11-15 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji pagausėjo tik keliais protokolais, surašytais apie apklausiamų asmenų prielaidas, manymą, girdėjimą iš nepatikrinamų šaltinių (bent jau nepatikrintų). Apklausti asmenys, siekiantys sau palankios lemties, nieko, kas būtų susiję su konkrečiu įvykiu – L. Ž. mirtimi, nėra matę ar girdėję, protokoluose užfiksuoti vien jų nerišlūs pasakojimai, kurių nepatvirtina jokia kita konkreti baudžiamosios bylos medžiaga. Štai vienas liudytojas, tuo metu suimtas už sukčiavimą, pasakoja apie viską, bet tik ne apie labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo iš chuliganiškų paskatų laiką, būdą, priemones ar kitas įrodinėtinas aplinkybes (t. 3, b.l. 26-27). Taigi, esminėmis aplinkybėmis reikėtų pripažinti liudytojo Ž. A. pasakojimą apie medį, Burbiškių miškelio kapinaites, nežinia kieno patobulintas kulkas, jų galimybę susmigti į medžius ir kitus šio liudytojo, su kuriuo jis bendravo epizodiškai tik 8 mėnesius, samprotavimus, nes nieko konkretaus ir susijusio su nustatinėjamomis šios bylos aplinkybėmis, išskyrus galvojimą, šis liudytojas negalėjo pasakyti. Apeliantas pažymi, kad šiems pasakojimams teismas nuosprendyje skyrė daug dėmesio, tačiau dėl to jie netapo informatyvesniais, o ir negalėjo tapti, nes pavyzdžiui, kaip matyti iš metalo detektoriaus panaudojimo Burbiškių miškelyje, kuris, beje, niekuo nesusijęs su parduotuve „Saulutė“, esančia Smolensko gatvėje, Vilniuje, nors juo buvo galima ieškoti metalo – švino, tačiau šio metalo pavadinimo į detektorių tyrėjai net nesuvedė, todėl tikriausiai šis ir nesuveikė. Kita vertus, kam jo ten reikėjo ieškoti, jeigu kulkos likučiai buvo aptikti nukentėjusio kūne, o ne kokiame nors kitame objekte. Be to, į daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąrašą prokuroras įtraukė su šia byla nesusijusius daiktus – Neries upės dugne po Žirmūnų tiltu rastus balto metalo moterišką laikrodį bei ginklo duslintuvą, nors ekspertai-balistai, ištyrę jį konstatavo, kad jis netinkamas 7,62 mm kalibro ginklui, apie kurį kalbama kaltinime.
Pasak apelianto, liudytojos G. I. parodymais jo kaltė taip pat negali būti grindžiama, nes ši liudytoja melavo arba ikiteisminio tyrimo metu, arba Vilniaus apygardos teisme: ikiteisminio tyrimo metu ji įvardino konkretų TT markės pistoletą, tuo tarpu teisme kategoriškai teigė, kad jokio ginklo pas O. D. nėra mačiusi. Teismas jokių priemonių dėl melagingų šios liudytojos parodymų nesiėmė, todėl, O. D. manymu, privalėjo vadovautis būtent teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais šios liudytojos parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertinti kritiškai. Be to, teisme paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja buvo apklausiama ne vieną kartą, tuo tarpu byloje yra tik vienas 2011-11-30 apklausos protokolas, į šią apklausą G. I. tarnybiniu transportu atvežė operatyvinis darbuotojas, o tai patvirtina, kad byla jo atžvilgiu buvo fabrikuojama. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodymai yra nepatikimi ir alogiški, nes pastarasis, iš nuogirdų, pasakojimų kaltindamas jį labai sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat prašęs tyrėjų užtikrinti anonimiškumą, apklausos metu nurodė, jog santykiai su O. D. visuomet buvo geri ir dabar yra normalūs, nors jis – O. D. tokias aplinkybes kategoriškai neigia. Be to, šis liudytojas negalėjo tiksliai atsakyti nei į vieną jo užduotą klausimą, nes nieko tiksliai neatsimena. Nežinomos jam aplinkybės nei apie nusikaltimo padarymo tikslų laiką, nei būdą, priemones ir kitas įrodinėjimui svarbias aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tuo tarpu jis – O. D. jokiems asmenims jokių aplinkybių, susijusių su jam pareikštu kaltinimu, niekuomet nėra pasakojęs. Duodamas parodymus jis tai kategoriškai patvirtino, jokių kitų būdų patikrinti liudytojų, kurie patys įvykio nematė, parodymus nėra. Nei mikropluoštų ant jo rūbų, nei šūvio pėdsakų ant jo rankų ar drabužių, nei ant nukentėjusiojo L. Ž. drabužių ar batų nepatvirtina nei viena specialisto išvada.
Nuteistasis O. D. teigia, jog nesuprantama yra teismo išvada, kad jis 2005-02-22 buvo apsirengęs tos pačios rūšies medžiagine (bolonine) striuke, o neatitikimai liudytojų parodymuose yra logiški, nes jų nurodyti striukės atspalviai – melsva, pilkšva, žalsva yra panašūs. Pasak apelianto, visos šios trys spalvos yra skirtingos, o logikos dėsniais ir spėlionėmis byloje esančius prieštaravimus šalinti draudžiama, nes tai jau bus spėjimo grindžiant kaltę nužudymu įteisinimas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, o ar jie patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, o šių taisyklių, kaip seka iš skundžiamo nuosprendžio esmės, pirmos instancijos teismas visiškai nepaisė ir jas tokiu būdu esmingai pažeidė. Juolab, kad teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus daiktus, pridėtus prie bylos, iš viso tapo neaišku, apie kurią iš trijų striukių, paimtų jo namuose, kalbama ir kuri yra toji pilkšvoji, žalioji, boloninė.
Apeliantas pažymi, kad kaltinimo dėl dviejų nusikaltimų įrodytumas nuosprendyje modeliuojamas kaip tarpusavyje susijęs vienas su kitu, tačiau jis kaltinamas, kad tyčinį nužudymą įvykdė iš tyrimo nenustatyto 7,62 mm kalibro šaunamojo ginklo, tuo tarpu kaltinime dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu nurodoma, kad jis, neturėdamas leidimo, tyrimo nenustatytu laiku įgijo 7,62 mm šaunamąjį ginklą, 1930/33 pistoletą TT arba kita ginklą apie kuri Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre duomenų nėra, arba savadarbi ginklą. Liudytojų parodymuose minimas Tokarev pistoletas, tačiau kaip nustatė balistinė ekspertizė, 7,62 mm kalibro kulkomis galima šaudyti ir iš kitų ginklų. Štai, pagal šaltinį Yves ir Alphonse Richart „Modern Firearms“ 7,62 mm kalibro šoviniais šaudo ne tik Tokarev, bet čekų gamybos „Brizgant“, taip pat vokiečių gamybos „Mouser“, ispanų gamybos „Starm“ ir kiti. Tad, nuteistajam kyla klausimais, kokiais įrodymais apygardos teismas grindė jo kaltę padarius abu nusikaltimus. Be to, teismas nuosprendyje nieko nepasisakė apie abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės įrodytumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis O. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo O. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. D. apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendis, kuriuo O. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 253 straipsnio 1 dalį už tyčinį L. Ž. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų bei neteisėtą šaunamojo ginklo – 1930/33m. pistoleto TT (Rusija) ar kitoje šalyje (Kinija, Lenkija, Jugoslavija) pagamintos šio ginklo modifikacijos arba kito ginklo, duomenų apie kurį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra, ar savadarbio (perdirbto) šaunamojo ginklo nešiojimą 2005-02-22 vakare ir jo panaudojimą apie 20.07 val. šaunant į L. Ž. , naikinamas, teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad O. D. turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
O. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005 m. vasario 22 d., apie 20.07 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Saulutė“, esančios Naugarduko g. 84, Vilniuje, ties įėjimu iš Smolensko gatvės pusės, esant mažareikšmei dingsčiai – kilus paties O. D. išprovokuotam konfliktui dėl užkliudyto L. Ž. stovinčio automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto 7,62 mm kalibro šaunamojo ginklo šovė pastarajam vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas L. Ž. šautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairiojo plaučio, aortos, diafragmos dešiniojo lapelio ir kepenų sužalojimais bei kulkos įstrigimu kairiajame XI šonkaulyje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir sąlygojo nukentėjusiojo mirtį. Taip O. D. , aiškiai demonstruodamas nepagarbą žmogui ir visuomenei, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas ir priešpastatydamas save aplinkiniams, esant mažareikšmei dingsčiai, tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė L. Ž. .
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį O. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2005-02-22 vakare Vilniaus mieste nešiojo 7,62 mm kalibro šaunamąjį ginklą - 1930/33m. pistoletą TT (Rusija) ar kitoje šalyje (Kinija, Lenkija, Jugoslavija) pagamintą šio ginklo modifikaciją, arba kitą ginklą, duomenų apie kurį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra, ar savadarbį (perdirbtą) šaunamąjį ginklą ir apie 20.07 val. panaudojo šaudamas į L. Ž. , stovėjusį prie savo automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Saulutė“, Naugarduko g. 84, Vilniuje.
Apygardos teismas, pripažindamas O. D. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, iš esmės rėmėsi šiais įrodymais: specialisto išvada Nr. M 374/05(01) dėl L. Ž. mirties priežasties bei galimybės po patirto sužalojimo iki įvyko mirtis dėl nukraujavimo atlikti sąmoningus veiksmus, nukentėjusiosios A. G. , liudytojų G. P. , D. M. , V. P. parodymais apie bendravimo su nukentėjusiuoju L. Ž. po patirto sužalojimo aplinkybes bei pastarojo nurodytus užpuoliko požymius, kurie iš karto po įvykio buvo perduoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriui, liudytojų K. V. (K. V. ), N. Š. , V. P. , J. M. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais dėl įvykio dieną O. D. vilkėtos striukės požymių, liudytojų Ž. A. , G. I. , liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodymais apie O. D. jiems papasakotas „baikerio“ nužudymo aplinkybes, taip pat šių liudytojų bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais apie O. D. domėjimąsi ginklais, ypač pistoletu TT, specialisto išvada Nr. 1553 dėl ginklo, iš kurio galėjo būti iššauta kulka, mirtinai sužalojusi L. Ž. , liudytojos V. T. ir N. Š. parodymais apie laiką, kuomet įvykio vakarą O. D. buvo atėjęs prie jų buto ir teiravosi G. B. , o kai nebuvo įleistas, pasišalino, bei paties O. D. parodymais, jog nepavykus pabendrauti su G. B. , jis išėjo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011-11-29 atlikto eksperimento rezultatais dėl laiko, reikalingo nueiti atstumą nuo įvykio vietos iki pirmiau minėto namo, vaizdo kamerų, esančių Smolensko g., įrašais, kuriuose užfiksuotas vyras, prieš pat įvykį einantis Smolensko gatve iš Panerių gatvės pusės, liudytojų V. G. , L. J. (buv. S.) ir O. A. (buv. G.) parodymais apie O. D. išsakytą prašymą patvirtinti, jog 2005-02-22 vakarą jis praleido kartu su jais biliardinėje, nors iš tiesų ten nebuvo, liudytojo J. M. parodymais, kad 2005-02-22 jau po byloje nagrinėjamo įvykio jis O. D. prašymu buvo su šiuo susitikęs, liudytojo Ž. A. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodymais apie O. D. jiems papasakotas pasikėsinimo nušauti sugyventinę aplinkybes bei liudytojų G. I. , M. K. parodymais apie agresyvų O. D. elgesį. Ištyręs aptartus faktinius duomenis, apygardos teismas padarė išvadą, kad šių netiesioginių įrodymų visuma patvirtina O. D. kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 253 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t.y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokiu atveju apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ką ne kartą savo nutartyse yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-40/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, pripažindamas O. D. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį, aptartų baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje suformuluotų nuostatų nesilaikė. Apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad O. D. dalyvavimas šių nusikalstamų veikų padaryme patikimai nustatytas.
Įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra neginčijamai nustatytos šios aplinkybes – 2005-02-22 vakare, apie 20 val., L. Ž. kartu su savo sugyventine A. G. ir jos mažamečiu sūnumi automobiliu „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Saulutė“, esančios Naugarduko g. 84, Vilniuje, kur A. G. su sūnumi nuėjo į parduotuvę, o L. Ž. liko laukti jų automobilyje. L. Ž. belaukiant, į jo automobilį atsitrenkė ar spyrė pastarajam nepažįstamas vyriškis, dėl ko L. Ž. išlipo iš automobilio ir paklausė, ko šis atsitrenkė į jo automobilį, ir tuomet minėtas nepažįstamas vyriškis, kurį nukentėjusysis apibūdino kaip 1,70 m ūgio, apie 40 metų amžiaus, trumpai kirptą ir truputį praplikusį, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjusį žalią boloninę striukę, kalbėjusį lietuviškai ir atėjusį iš Panerių gatvės pusės, apie 20.07 val. į jį šovė ir pasišalino Kauno gatvės link. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b.l. 146-147, 152-154, t. 4, b.l. 185-186), liudytojo parduotuvės „Saulutė“ apsaugos darbuotojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie, šiam liudytojui išvykus į užsienį, teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 1, b.l. 175-176, t. 4, b.l. 191), liudytojų policijos pareigūnų, pagal pranešimą atvykusių į įvykio vietą, D. M. ir G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b.l. 180-182, 183-184, t. 4, b.l. 148-149), 2005-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 11-18), Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys apie 2005-02-22 20:08 val. gautą pranešimą dėl įvykio prie parduotuvės „Saulutė“, esančios Naugarduko g. 84, Vilniuje, bei Vilniaus m. VPK Viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus pateikta telefoninio pranešimo apie šį įvykį stenograma (t. 1, b.l. 76-78, 79). Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam L. Ž. buvo padarytas šautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs šūvio įėjimo žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su kairiojo plaučio, aortos, diafragmos dešiniojo lapelio ir kepenų sužalojimais bei kulkos įstrigimu kairiojo XI šonkaulio sužalojime, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį (specialisto išvada Nr. M 374/05(01), t. 1, b.l. 39-45). Ištyrus iš L. Ž. kūno išimtą kulką buvo nustatyta, kad tai yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio TOKAREV šovinio (7,62x25 mm) dalis, kuri galėjo būti iššauta iš 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio pistoleto TT (Rusija) ar iš kitoje šalyje (Kinija, Lenkija, Jugoslavija) gaminamos šio ginklo modifikacijos, Rusijos gamybos pistoletų–kulkosvaidžių PPD, PPŠ, PPS (rusiškos raidės) arba iš kito ginklo, duomenų apie kurį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra, taip pat neatmestina, kad ši kulka galėjo būti iššauta iš savadarbio (perdirbto) šaunamojo ginklo (specialisto išvada Nr. 1553, t. 1, b.l. 82-84). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad aptartus nusikalstamus veiksmus L. Ž. atžvilgiu atliko būtent O. D. .
Nuteistasis O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje, turėjo su savimi šaunamąjį ginklą, konfliktavo su L. Ž. ir konflikto metu šovė į pastarąjį. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. D. aiškinimas, kad jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįvykdė, byloje surinktais, apygardos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais faktiniais duomenimis nėra paneigtas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau minėta, apygardos teismas O. D. kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visų pirma, grindė nukentėjusiosios A. G. bei liudytojų G. P. , D. M. , V. P. parodymais apie bendravimo su nukentėjusiuoju L. Ž. po patirto sužalojimo aplinkybes bei pastarojo nurodytus užpuoliko požymius, tačiau iš esmės vertino tik L. Ž. nurodytos užpuoliko vilkėtos striukės požymius. Teismas nustatė, kad L. Ž. apibūdinta į jį šovusio vyro striukė (žalia boloninė) pagal požymius iš esmės atitinka O. D. 2005-02-22 tiek iki įvykio, tiek ir po įvykio vilkėtos striukės požymius, kuriuos nurodė liudytojai K. V. , N. Š. , G. B. , V. P. , J. M. , liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, o taip pat ir pats O. D. . Nors išvardinti asmenys šiek tiek skirtingai apibūdino O. D. striukės spalvą (O. D. parodė, jog įvykio dieną buvo apsirengęs pilkšvai melsva/tamsiai pilka pūsta medžiagine žiemine striuke (t. 3, b.l. 85-87, 91-92, t. 4, b.l. 202-204), liudytojas K. V. parodė, jog O. D. buvo apsirengęs medžiagine pilkšva pūsta ilga striuke (t. 1, b.l. 190-191, t. 4, b.l. 186), liudytoja N. Š. parodė, kad O. D. vilkėjo pūstą boloninę pilkšvos spalvos tamsią striukę (t. 2, b.l. 54-55, t. 4, b.l. 149), liudytojas G. B. parodė, kad O. D. vilkėjo melsvai žalsvos spalvos boloninę striukę/žalsvai pilkšvos spalvos lyg boloninę, lyg medžiaginę striukę (t. 2, b.l. 115-117, 186-187), liudytojas V. P. parodė, kad O. D. vilkėjo pilkšvai žalsvą medžiaginę striukę (t. 1, b.l. 175-176), liudytojas J. M. parodė, kad O. D. buvo apsirengęs pilkos ar žalios neryškios spalvos pūsta bolonine striuke (t. 2, b.l. 36-37, 38-39, t. 4, b.l.187-188), liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodė, kad O. D. buvo apsirengęs tamsia žalio atspalvio bolonine striuke (t. 2, b.l. 77-78, t. 4, b.l. 196), teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apygardos teismo nuosprendžio argumentais, kad liudytojų nurodytos O. D. vilkėtos striukės atspalviai (melsva, pilkšva, žalsva) yra panašūs, o kiekvienas asmuo gali suvokti ir įsiminti panašų atspalvį nevienodai, be to, tam turi reikšmės ir objektyvios sąlygos – paros metas, apšvietimas ir kt., todėl daro išvadą, kad byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog įvykio dieną O. D. vilkėjo striukę, panašią į L. Ž. apibūdintą į jį šovusio asmens striukę. Tačiau nukentėjusysis L. Ž. po įvykio nurodė ne tik tai, kokią striukę vilkėjo jį užpuolęs asmuo, bet ir tam tikrus paties užpuoliko požymius, t.y. kad į jį šovęs asmuo buvo 1,70 m ūgio, apie 40 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų ir truputį praplikęs, smulkaus kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu O. D. buvo 32 metų amžiaus, t.y. šiek tiek jaunesnis už nukentėjusįjį (t. 1, b.l. 23, t. 3, b.l. 149), be to, jis yra rusakalbis, lietuviškai kalba su aiškiai išreikštu akcentu, o įvykio vakarą buvo dar ir apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtino ne vienas apklaustas įvykio vakarą su O. D. bendravęs asmuo, šią aplinkybę konstatavo ir apygardos teismas. Byloje apklausti su nuteistuoju 2005 metais, o taip pat ir įvykio dieną bendravę liudytojai jį apibūdino kaip: 1,70 m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido (liudytojas K. V. , t. 1, b.l. 190-191), 1,70 m ūgio, atletiško kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido (liudytojas D. F. (t. 2, b.l. 40-42), neaukšto ūgio, apie 1,60 m, atletiško kūno sudėjimo, virš 30 metų amžiaus, juodų trumpai kirptų plaukų (liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 (t. 2, b.l. 77-78). Taigi, šie faktiniai duomenys rodo, jog O. D. įvykio metu neatitiko L. Ž. nurodytų jį užpuolusio apie 40 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, lietuviškai kalbančio asmens požymių, tačiau apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl O. D. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, visiškai nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė.
Grįsdamas O. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, apygardos teismas taip pat rėmėsi liudytojo Ž. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jam kartu su O. D. užsukus į degalinę, kur buvo daug motociklų ir iš kurios išėjo „baikeriai“, O. D. pasakė, kad nužudė vieną tokį baikerį, tačiau neaiškino kaip (t. 3, b.l. 24-27, t. 4, b.l. 150-151); liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad O. D. jam pasakojo, jog prie parduotuvės Vilniuje, netoli Panerių g., konfliktavo su kažkokiu „rokeriu“, kurio neapibūdino, ir konflikto metu šovė į „rokerį“, iš pasakojimo suprato, kad pastarasis mirė, taip pat, kad O. D. labai patiko ginklai, ir kad šis pasakodavo, jog nuolat turėjo pistoletą TT, o po įkalinimo įstaigos teiravosi, kur galima tokį ginklą gauti (t. 2, b.l. 188-189, t. 4, b.l. 196-198); liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad 2004 metų rudenį jis girdėjo, kaip O. D. domėjosi dėl šovinių ginklui, t.y. pistoletui TT, įsigijimo (t. 2, b.l. 77-78, t. 4, b.l. 196); taip pat liudytojos G. I. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad tuo metu, kai ji gyveno kartu su O. D. (t.y. 2008-2009 metais), pastarasis jai pasakojo, jog prie parduotuvės „Saulutė“ įvyko žmogžudystė, nušautas „baikeris“, dėl ko kaltę nori suversti jam, taip pat minėjo, kad turėjo pistoletą TT, kad tai geras ginklas, patinka jam, iš ko liudytoja suprato, kad O. D. tokį ginklą turėjo (3, b.l. 1-3, 8-10, t. 4, b.l. 188-189). Įvertinęs šiuos liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad O. D. prisipažino Ž. A. ir liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, jog nužudė L. Ž. , nes visiems minėjo dėl „baikerio“ („rokerio“) nužudymo, kas atitiko L. Ž. gyvenimo būdą, liudytojai G. I. pripažino turėjęs pistoletą TT, tai buvo jo mėgstamas ginklas, o būtent iš tokio ginklo galėjo būti iššauta į L. Ž. , ir šie faktiniai duomenys netiesiogiai patvirtina O. D. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo, nes pasakojimas kitiems asmenims dėl kito žmogaus nužudymo, pistoleto TT akcentavimas kaip gero, patikimo ginklo, prisipažinimas dėl anksčiau turėto pistoleto TT ir ieškojimas galimybės įsigyti tokį pistoletą, nesant iš tikrųjų tokių aplinkybių, yra nelogiškas asmens elgesys. Tačiau tokios teismo išvados tėra prielaidos. Be to, konstatuodamas tokias aplinkybes, apygardos teismas nevertino kitų faktinių bylos duomenų, o būtent, kad liudytojai G. I. , taip pat savo draugui V. G. O. D. visada tvirtino, jog jis nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, t.y. L. Ž. nužudymo, nepadarė ir nežino, kas pastarąjį nušovė, bet pareigūnai kaltę nori suversti jam. Teisiamojo posėdžio metu O. D. paaiškino, kad apie tai, jog 2005 metais prie parduotuvės nužudytas asmuo buvo „baikeris“, jis sužinojo iš spaudos, ir šie O. D. parodymai bylos duomenimis nėra paneigti. Juk net ir tuo atveju, jei nuteistasis įvykio metu būtų konfliktavęs su L. Ž. ir šovęs į jį, padaryti kokias nors išvadas apie prie parduotuvės stovinčio automobilio vairuotojo gyvenimo būdą vos kelias minutes trukusio konflikto metu jis faktiškai neturėjo galimybės. Be to, iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, bei liudytojų Ž. A. , G. I. ir M. K. (t. 3, b.l. 21-23, t. 4, b.l. 191) parodymų matyti, jog O. D. mėgo pasigirti, o norėdamas pasirodyti pačiu šauniausiu, tokiu autoritetu, kurio visi bijosi, dažnai pasakodavo ir nebūtus dalykus. Štai liudytojai G. I. jis pasakojo, kad turimu pistoletu TT su duslintuvu nušovė taksistą bei per langą iš trečio aukšto išmetė prostitutę, o liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 ir liudytojui Ž. A. – kad norėjo nušauti savo sugyventinę Violetą, bet tą kartą jam užstrigo ginklas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių tokius O. D. veiksmus patvirtinančių duomenų. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 nurodė, jog iš O. D. pasakojimų jam yra žinoma, kad pastarasis pistoletą TT, kuriuo nužudė „rokerį“, numetė į Nerį nuo Žirmūnų tilto, tuo tarpu pareigūnams apieškojus Neries upės dugną ties Žirmūnų mikrorajone esančiais tiltais, nei pistoletas TT, nei kitas specialisto išvadoje nurodytas ginklas, iš kurio iššaunant galėjo būti sužalotas L. Ž. , nebuvo rastas. Pareigūnai ties Žirmūnų tiltu rado netinkamą šaudyti fabrikinės gamybos .30-06(7,62 x63) kalibro „Springfield“ medžioklinį šovinį, ir savadarbį ginklo duslintuvą su viduje įstrigusiu netinkamu šaudyti fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniu, o ištyrus minėtą duslintuvą buvo nustatyta, kad kulka, rasta nukentėjusiojo L. Ž. kūne, negalėjo būti iššauta panaudojant šį duslintuvą, taip pat, kad kulka, rasta L. Ž. kūne, ir šovinys, įstrigęs tirti pateiktame duslintuve, negalėjo būti iššauti (šauti) iš to paties modelio, kalibro ginklo (t. 1, b.l. 123-126, 135-139). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad apie „baikerio“ („rokerio“) nužudymą O. D. pirmiau paminėtiems liudytojams pasakojo praėjus kuriam laikui po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl šio nusikaltimo padarymo, ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima patikimai spręsti, kad pastarasis pasakojo būtent apie savo padarytas nusikalstamas veikas, o ne apie tai, ką sužinojo jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu siekdamas prieš liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 bei liudytoją Ž. A. pasipuikuoti – liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 jis nurodė tik nusikaltimo padarymo laiką ir vietą – 2005 metų šaltu metų laiku, vėlai vakare, netoli savo namų prie parduotuvės, tačiau nenurodė nei jokių nužudyto asmens požymių, nei kokių nors kilusio konflikto aplinkybių, Ž. A. apskritai nužudymo aplinkybių neaiškino, tik pasakė, kad labai vykusiai sugebėjo paslėpti pėdsakus, tačiau kaip tai padarė, taip pat nenurodė. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad įvykio dieną O. D. išgėrinėjo su savo kaimynu G. B. bei jo draugu M. M. , po to dar bendravo su A. J. ir J. M. , taip pat buvo susitikęs su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, tačiau nei vienas iš šių liudytojų jokio ginklo pas O. D. įvykio dieną nematė ir nenurodė, jog nuteistasis jiems apie tai būtų užsiminęs, nors iš byloje esančių jau minėtų duomenų apie O. D. polinkį pasigirti, pastarasis, turėdamas ginklą, greičiausiai būtų apie tai pasisakęs savo draugams. 2005-03-01 atlikus kratą O. D. namuose joks ginklas taip pat nebuvo rastas (t. 3, b.l. 77-78), liudytoja V. K. , su kuria O. D. tuo metu gyveno, teisme parodė, kad jokio ginklo pas O. D. niekuomet nebuvo mačiusi (t. 4,b.l. 187). Pažymėtina, kad jokio šaunamojo ginklo 2005 metais pas O. D. nebuvo matę ir liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 1, Nr. 2, kurių parodymais rėmėsi apygardos teismas, o liudytoja G. I. ir Ž. A. tuo metu O. D. iš viso nepažinojo. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog O. D. įvykio metu turėjo ginklą, kuriuo domėjosi ir apie kurį pasakojo G. I. ir liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, t.y. pistoletą TT, byloje nėra, be to, kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nėra konkrečiai nustatyta net ir tai, kad L. Ž. buvo mirtinai sužalotas iššaunant būtent iš tokio ginklo, tokių aplinkybių nekonstatavo ir apygardos teismas, O. D. inkriminavęs neteisėtą 7,62 mm kalibro šaunamojo ginklo, 1930/33 m. pistoleto TT (Rusija) ar kitoje šalyje (Kinija, Lenkija, Jugoslavija) pagamintos šio ginklo modifikacijos, arba kito ginklo, duomenų apie kurį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra, ar savadarbio (perdirbto) šaunamojo ginklo nešiojimą ir panaudojimą šaunant į L. Ž. .
Kaip jau minėta, nuteistasis O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje. Jis parodė, kad apie 20 val. išėjęs iš namų ėjo kitu keliu, t.y. link Spartos gamyklos, nes būtent tuo keliu su G. B. grįžo iš baro, taigi, tikėjosi ten rasti pamestus raktus (t. 3, b.l. 85-88, 91-92, t. 4, b.l. 202-204). Apygardos teismas, kritiškai vertindamas tokius O. D. parodymus bei konstatuodamas, jog pastarasis turėjo realią galimybę būti įvykio vietoje ir kėsintis į L. Ž. gyvybę, rėmėsi liudytojų V. T. bei N. Š. parodymais, byloje atlikto eksperimento protokolu ir vaizdo įrašu, padarytu Smolensko g. esančiomis vaizdo kameromis. Tačiau liudytojos V. T. ir N. Š. parodė tik tiek, kad O. D. apie 19.55-20.00 val. arba apie 19.40-19.45 val. buvo atėjęs prie jų buto, norėdamas pabendrauti su G. B. , o kai jam niekas neatidarė durų, pasišalino (t. 1, b.l. 192-193, t. 2, 54-55, t. 4, b.l. 149, 190), taigi, iš namo, kuriame gyveno ir nuo kurio pagal byloje atlikto eksperimento rezultatus iki įvykio vietos neskubant galima nueiti per 7 minutes (t. 1, b.l. 158-160), galėjo išeiti apie 20 val. ar šiek tiek anksčiau, kas iš esmės atitinka ir paties O. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau ką pastarasis veikė nuėjęs nuo G. B. buto durų, minėtos liudytojos nematė. Byloje esanti O. D. mobiliojo ryšio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė su celėmis patvirtina, kad 2005-02-22 laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 21.11 val., taigi, ir byloje nagrinėjamo įvykio metu, O. D. nuolat buvo Naujamiesčio mikrorajone, netoli įvykio vietos (t. 3, b.l. 55-57, 63), tačiau ne konkrečią pastarojo buvimo vietą. Vaizdo kamerų, esančių Smolensko g., įrašai ir jų apžiūros protokolas (t. 2, b.l. 79-106) patvirtina, kad šiomis vaizdo kameromis buvo užfiksuotas vyras, kuris, eidamas Smolensko gatve iš Panerių gatvės pusės, praėjo daugiau nei pusę Smolensko gatvės maždaug per tris minutes, t.y. nuo 2005-02-22 20:03 val. iki 2005-02-22 20:06 val., o parduotuvė „Saulutė“, prie kurios įėjimo iš Smolensko gatvės pusės stovėjo L. Ž. automobilis, yra netoli tos vietos, kur baigėsi paskutinės vaizdo kameros fiksavimo laikas. Nors vaizdo įrašuose užfiksuotas vyriškis yra tamsių plaukų, akivaizdžiai neblaivus, apsivilkęs tamsios spalvos žiemine pūsta pusilge striuke, t.y. panašus į O. D. , tačiau tokie požymiai, įvertinus ir įvykio metu buvusį metų laiką, gali būti pritaikyti ne vienam vyriškiui, tuo tarpu jokių individualių požymių, kurie leistų patikimai spręsti, ar Smolensko gatve ėjęs vyriškis yra O. D. , ar kitas asmuo, šiuose vaizdo įrašuose nesimato, tokių požymių nuosprendyje nenurodė ir apygardos teismas. Be to, pripažinęs, kad minėtuose įrašuose yra užfiksuotas nuteistasis O. D. , kuris ir įvykdė tyčinį L. Ž. nužudymą, teismas neįvertino jau minėtoje O. D. mobiliojo ryšio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėje užfiksuotų duomenų bei liudytojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 56-57), iš kurių matyti, kad jau 20.08 val. O. D. skambino A. J. ir paaiškino, kad laukia jo prie namų, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar neblaivus nuteistasis galėjo faktiškai per dvi minutes atlikti visiškai neplanuotus veiksmus, t.y. apie 20.06 val. atėjęs prie parduotuvės „Saulutė“ užkliudyti L. Ž. automobilį, sulaukti, kol šis iš jo išlips ir paklaus, kodėl taip elgiasi, iššauti į L. Ž. , pasišalinti iš įvykio vietos ir nueiti iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno A. J. . Pažymėtina ir tai, jog liudytojas J. M. , kuris su O. D. buvo susitikęs jau po byloje nagrinėjamo įvykio, parodė, kad bendraujant O. D. buvo ramus, liudytojas A. J. taip pat nenurodė, kad pastarasis būtų susijaudinęs ar kažkaip neįprastai elgtųsi, išskyrus tai, kad buvo labai girtas, kas taip pat kelia abejonių dėl O. D. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, nes pastarasis, nors ir būdamas neblaivus bei linkęs į smurtą, ką patvirtina jo teistumai bei liudytojų G. I. ir M. K. parodymai, vargu ar galėjo nušauti nepažįstamą žmogų, o po to lyg niekur nieko iš karto susitikti su A. J. , vėliau – su J. M. ir ramiai su šiais bendrauti. Nors apygardos teismas O. D. susitikimą su J. M. įvertino kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių O. D. pastangas užsitikrinti alibi jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu metu, konstatuodamas, kad pastarasis su minėtu liudytoju susitiko skubiai ir nesant tam jokios svarbios priežasties, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja liudytojo J. M. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš kurių matyti, jog šis susitikimas liudytojui nebuvo netikėtas ar neįprastas, nes ir anksčiau yra buvę trumpi susitikimai su O. D. , o 2005-02-22, dar dienos metu, jis su pastaruoju bendravo telefonu, pokalbio metu O. D. pasakojo J. M. , kad atidėjo jo teismą ir jis ruošiasi išgerti, sakė, kad neblogai būtų jiems susitikti, todėl susitarė vėliau dar susiskambinti, o kai vakare O. D. prašymu šis atvyko į susitikimą, pastarasis jam pasiūlė kartu išgerti (t. 2, b.l. 36-37, 38-39, t. 4, b.l.187-188).
Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų O. D. dalyvavimą jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, byloje nėra. 2005-02-22 atliktos įvykio vietos apžiūros metu identifikuoti kaltininko kvapo pėdsako, bato pėdsakų atspaudų nepavyko (t. 1, b.l. 11-18, 27), 2005-03-01 ir 2011-12-22 kratų O. D. gyvenamojoje vietoje metu jokių su pastarajam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis susijusių daiktų nerasta (t. 3, b.l. 77-78, t. 2, b.l. 2-3), atlikus L. Ž. batų ir drabužių bei 2005-03-01 ir 2005-03-03 V. K. pateiktų O. D. drabužių tyrimą, ant L. Ž. drabužių bei avalynės mikrodalelių iš O. D. drabužių (juodos spalvos odinės striukės, tamsiai pilkai mėlynos spalvos audeklo striukės, tamsiai melsvai pilkos spalvos audeklo striukės, kelnių bei megztinio) neaptikta, o ant minėtų O. D. drabužių neaptikta mikrodalelių iš L. Ž. drabužių (specialisto išvada Nr. 11-836-(05), t. 1, b.l. 93-96), taip pat šūvio pėdsakų (specialisto išvada Nr. 11-1030-(05), t. 1, b.l. 117-118), 2005-03-02 – 2005-04-03 atlikus slaptus tyrimo veiksmus O. D. atžvilgiu areštinės patalpose, taip pat atlikus abonentų, su kuriais O. D. bendravo po byloje nagrinėjamo įvykio, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, jokių reikšmingų duomenų nebuvo gauta (t. 3, b.l. 59, 60, 65, 66, 70, 71).
Kaip netiesioginį O. D. kaltės įrodymą apygardos teismas įvertino ir tai, kad pastarasis davė nenuoseklius, kitiems faktiniams bylos duomenims prieštaraujančius parodymus apie tai, ką jis veikė ir kur buvo įvykio vakarą. Iš tiesų, proceso eigoje kai kurias įvykio aplinkybes O. D. aiškino prieštaringai, jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2005-02-22 vakarą jis praleido biliardinėje su V. G. , L. J. (S.) bei O. A. (G.), taip pat vėlesnius jo parodymus, kad aiškindamas apie buvimą su minėtais asmenimis 2005-02-22 jis galėjo supainioti datas, paneigia liudytojų V. G. , L. J. (S.), O. A. (G.) parodymai, kad 2005-02-22 vakare O. D. kartu su jais nebuvo, o sekančią dieną pastarasis prašė patvirtinti, jog 2005-02-22 vakarą jis leido kartu su jais; nuteistojo aiškinimas, kad grįžęs iš baro, kuriame girtavo su G. B. , jis persirengė šviesios spalvos verstos odos striukę, prieštarauja liudytojo J. M. parodymams, kad susitikimo metu, kuris, kaip jau minėta, įvyko jau po byloje nagrinėjamo įvykio, O. D. vilkėjo pūstą bolonine pilkos ar žalios neryškios spalvos striukę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamasis turi teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, o jo iškeltos gynybinės versijos, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, negali būti vertinamos kaip kaltę patvirtinantis įrodymas. Juolab, kad šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei nuosprendyje nurodė apygardos teismas, O. D. teisme nurodytos aplinkybės dėl įvykio dieną įvykusio konflikto su G. B. bare, esančiame Kauno g., dėl kurio jis prašė liudytojų V. G. , L. J. (S.) ir O. A. (G.) patvirtinti jo buvimą kartu su jais, nėra neginčijamai paneigtos. Teismas, kritiškai vertindamas O. D. parodymus apie konfliktą su G. B. bare, rėmėsi ta aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu nei pats O. D. , nei liudytojas G. B. tokių aplinkybių nenurodė, taip pat šio baro darbuotojo K. V. parodymais teisme, jog jis neprisimena, kad tą vakarą bare būtų įvykęs koks nors konfliktas, bei liudytojos V. T. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, jog 2005-02-22 jos sugyventinis G. B. nebuvo sumuštas. Tačiau pažymėtina, jog O. D. apie tai, kad 2005-02-22 vykusių išgertuvių metu susimušė su kaimynu, jau sekančią dieną, t.y. 2005-02-23, papasakojo V. G. , taip pat L. J. (S.) bei O. A. (G.) ir dėl to prašė pasakyti, jog įvykio vakarą buvo su jais, o 2005-02-24 apie tai pasakė savo sugyventinei V. K. . Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Š. taip pat prisiminė, jog 2005-02-22 vakare ji neatidarė O. D. buto durų V. T. prašymu dėl kažkokio konflikto tarp O. D. ir G. B. (t. 4, b.l. 150). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad netrukus po įvykio liudytoju apklaustas K. V. parodė, jog į barą atėjęs neblaivus G. B. ieškojo prie ko prikibti, tuo tikslu jis buvo priėjęs prie vieno baro kliento, tačiau K. V. liepė šiam atsisėsti prie kito staliuko, o kitą dieną, apie 10 val. kartu su G. B. išvakarėse buvęs vyriškis, t.y. O. D. , buvo atėjęs į barą ir ieškojo raktų nuo automobilio (t. 1, b.l. 190-191), kas iš esmės patvirtina O. D. nurodytas aplinkybes tiek apie pamestus raktus, tiek ir apie neblaivaus G. B. elgesį 2005-02-22 vakare kabinėjantis prie kitų žmonių. Be to, akivaizdu, jog liudytojas K. V. , dirbdamas bare, kuriame tą vakarą G. B. ir O. D. nebuvo vieninteliai lankytojai, pastarųjų nuolat nestebėjo, taigi, nedidelio konflikto galėjo ir neužfiksuoti. Nors liudytojas G. B. ir jo sugyventinė V. T. ikiteisminio tyrimo metu jokių aplinkybių apie G. B. konfliktą su O. D. nenurodė, tačiau akivaizdu, jog tokios aplinkybės atliekant ikiteisminį tyrimą ir nebuvo tiriamos, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. visas įvykio aplinkybes pasakojo apklausiamas įtariamuoju dėl L. Ž. nužudymo, o apklaustas liudytoju iš esmės tik patvirtino anksčiau duotus parodymus. Tuo tarpu teisme G. B. , jam išvykus į užsienį, apklaustas nebuvo, o buvusi jo sugyventinė V. T. teisme parodė tik tiek, kad 2005-02-22 įvykių neprisimena, taip pat neprisimena, kad tą dieną G. B. būtų buvęs sumuštas, pastarasis jai apie tos dienos įvykius nieko nepasakojo (t. 4, b.l. 190). Taigi, įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti faktiniai duomenys, kaip ir O. D. nurodyta aplinkybė, jog po konflikto su G. B. jie dar išgėrė alaus, po ko jis palydėjo girtą G. B. į namus, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad O. D. nurodyto konflikto su G. B. bare negalėjo būti.
Visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės, kad O. D. nagrinėjamo įvykio metu buvo netoli įvykio vietos, vilkėjo striukę, panašią į L. Ž. apibūdinto užpuoliko, ir keliems savo draugams pasakojo nušovęs „baikerį“ bei teigė labai mėgstantis pistoletą TT ir jį turėjęs, taip pat prašė savo draugų patvirtinti, jog įvykio dienos vakarą jis leido kartu su jais, bei nebuvo nuoseklus duodamas parodymus apie savo veiksmus įvykio dieną, gali būti vertinamos kaip prielaidos dėl jo kaltės padarius inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau prielaidoms, nesant kitų jas patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Pažymėtina ir tai, kad 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas O. D. atžvilgiu šioje byloje buvo nutrauktas, konstatavus, kad išnaudojus visas galimybes surinkti reikšmingus tyrimui duomenis apie L. Ž. nužudymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų, pagrindžiančių O. D. kaltę padarius šį nusikaltimą (t. 2, b.l. 167-172). Bylos medžiaga patvirtina, jog atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu buvo papildomai apklausti nukentėjusieji A. G. , L. Ž. , liudytojas V. G. , taip pat liudytojais apklausti asmenys, kuriems šioje byloje iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo pareikšti įtarimai – V. G. , V. S. , G. B. , taip pat įtariamasis O. D. , tačiau pastarieji iš esmės jokių naujų aplinkybių, susijusių su L. Ž. nužudymu, nenurodė. Taip pat buvo apklausti liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, liudytojai Ž. A. , G. I. ir M. K. , atlikta Neries upės dugno ties Žirmūnų mikrorajone esančiais tiltais apžiūra, paskirtas ir atliktas šios apžiūros metu Neries upės dugne rastų šovinių ir duslintuvo tyrimas, atliktas eksperimentas tikslu patikrinti galimybę nuo parduotuvės „Maxima“, esančios Naugarduko g. 84, Vilniuje, iki namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje nueiti per 10 minučių, krata O. D. gyvenamojoje vietoje, tačiau, kaip jau minėta, šių tyrimo veiksmų metu objektyvių duomenų, kurie vertinant juos tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis galėtų būti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys O. D. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nebuvo gauta. Esant tokioms aplinkybėms, O. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 253 straipsnio 1 dalį dėl 2005-02-22 apie 20.07 val. įvykdyto tyčinio L. Ž. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų bei neteisėto 7,62 mm kalibro šaunamojo ginklo – 1930/33m. pistoleto TT (Rusija) ar kitoje šalyje (Kinija, Lenkija, Jugoslavija) pagamintos šio ginklo modifikacijos arba kito ginklo, duomenų apie kurį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra, ar savadarbio (perdirbto) šaunamojo ginklo nešiojimo 2005-02-22 vakare bei jo panaudojimo apie 20.07 val. šaunant į L. Ž. , išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, byla perduodama prokurorui imtis priemonių šias nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti.
Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, kiti nuteistojo O. D. apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentai nenagrinėjami ir nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį, kuriuo O. D. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų, pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, penkerius metus bausmę atliekant kalėjime, taip pat iš O. D. priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam L. Ž. , panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:
O. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Bylą perduoti prokurorui imtis priemonių šias nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).
O. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
Nukentėjusiojo L. Ž. civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rūbus, kuriuos vilkėdamas L. Ž. buvo pristatytas į ligoninę (juodos spalvos striukę, juodos spalvos megztinį su skyle, žalios spalvos džemperį, raudonos spalvos skarelę, rudai juodus batus, odines kelnes, kepurę, pirštines), lipnias juostas su mikrodalelėmis nuo L. Ž. rūbų, megztinį, kelnes bei 3 striukes, 2005-03-01 ir 2005-03-03 pateiktus V. K. , ginklo duslintuvą ir balto metalo moterišką laikrodį, rastus 2011-12-05 –2011-12-07 apžiūrint Neries dugną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Rudą užrašų knygelę ir dvi vaizdo kameros vaizdajuostes, paimtas 2005-03-01 kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu grąžinti O. D. .