Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas N. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-177 (7-145/2022) (toliau – ir MGK sprendimas), 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 68-81 (toliau – ir VMI sprendimas), kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2022 m. birželio 20 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13Mr) FR0682-142, 3) Klaipėdos AVMI 2022 m. birželio 20 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.13Mr) FR0682-142 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Klaipėdos AVMI sprendimu nusprendė pakeisti Klaipėdos AVMI 2022 m. balandžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (27.13Mr)FR0680-128 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir atleisti pareiškėją nuo 703 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių, 6 031,43 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių mokėjimo, neatleisti nuo likusios 468,66 Eur GPM delspinigių ir 4 020,96 Eur PVM delspinigių dalies mokėjimo; taip pat nurodyti pareiškėjui sumokėti 1 225,96 Eur GPM, 10 657,44 Eur PVM, 468,66 Eur GPM delspinigių, 4 020,96 Eur PVM delspinigių, 245 Eur GPM baudą, 2 131 Eur PVM baudą ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas. VMI sprendimu nutarė patvirtinti Klaipėdos AVMI sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, apskundė jį Komisijai, tačiau MGK nusprendė patvirtinti VMI sprendimo dalį dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti 1 225,96 Eur GPM, 468,66 Eur GPM delspinigių, 10 657,44 Eur PVM, 4 020,96 Eur PVM delspinigių, 2 820,09 VSD įmokas, 890,58 Eur PSD įmokas bei skirtas 245 Eur GPM bauda? ir 2 131 Eur PVM bauda?; pakeisti VMI sprendimo dali? ir vietoje nurodymo sumokėti 1 410,09 Eur VSD įmokų baudą ir 445 Eur PSD įmokų baudą nurodyti pareiškėjui sumokėti 564,01 Eur VSD įmokų baudą ir 178,11 Eur PSD įmokų baudą.

2.2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-4-714/2018, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, jog nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2013 m. kovo 14 d. Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) Nr. IX-1007 (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalį „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“; VMI viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.) patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 dalį „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą“; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimus, neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčio mokėtojo statuso versliškai, stambiu mastu vertėsi prekyba kiaulienos skerdiena, t. y. iš J. S. įgijęs šviežios kiaulienos skerdienos be apskaitos dokumentų, iš viso – 22 460 kg už 45 976,02 Eur (158 746 Lt), bei ją nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2013 m. kovo 14 d. realizavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams asmenims už 45 976,02 Eur (158 746 Lt) neišrašant jokių pardavimo dokumentų, nesumokant mokesčių valstybės biudžetui, neteisėtai versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla, t. y. pareiškėjas buvo kaltinamas veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnyje, padarymu.

2.3. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pareiškėjas buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-478/2020 pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, padarymo, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2020 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 2K-202-303/2020, nepakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir nėra nustatytas nei vienas realiai įvykęs sandoris tarp pareiškėjo ir kitų kaltinamųjų, taip pat nenustatyta, kad jis realiai įgijo mėsą, o, jei įgijo, tai kokiais kiekiais ir kaina, galiausiai, kam konkrečiai ją realizavo, ar gavo iš to pajamų bei pelno. Teismas nurodė, kad kaltinimas iš esmės grindžiamas specialistų išvadomis, t. y. 2015 m. kovo 23 d. išvada Nr. 5-2/54 dėl N. J. ūkinės finansinės veiklos, 2016 m. gegužės 2 d. išvada Nr. 5-2/61 dėl J. S. ūkinės veiklos, tačiau išvados, kurias specialistės teikė, remdamosi pareigūnų joms suformuluotomis užduotimis, nuosprendyje buvo aptartos, todėl teismas tik dar kartą pažymėjo, kad specialistai neturėtų remtis ikiteisminio tyrimo pareigūnų iš anksto padarytomis išvadomis. Be to, pažymėjo, kad tokiais atvejais, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, specialistai išvadą teikia, netyrinėdami sandorių tikrumo, nesiremdami jokiais dokumentais, įskaitant ir buhalterinius.

2.4. Pareiškėjas buvo kaltinamas BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, o šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine finansine, komercine ar profesine veikla. Nusikalstamos veikos objektas – Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla tvarka. Šia nusikalstama veika žalos gali būti padaroma ir valstybės finansų sistemai (pavyzdžiui, nemokami mokesčiai), dėl jos gali kilti grėsmė visuomenės saugumui ar sveikatai, taigi fakultatyviniai šio nusikaltimo objektai gali būti finansų sistema, nuosavybė, visuomenės saugumas. Pagal šį straipsnį vertimasis ūkine, komercine, finansine veikla pripažįstamas neteisėtu neturint leidimo tokiai veiklai, taigi vertimasis individualia veikla, kaip nurodo Klaipėdos AVMI, šiuo konkrečiu atveju, neturint individualios veiklos pažymėjimo, sudaro nusikalstamos veikos sudėtį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nematė galimybės konstatuoti buvus sandorių tarp pareiškėjo ir kitų asmenų, tačiau VMI padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas sandorius sudarinėjo, todėl priėmė sprendimą dėl mokestinės prievolės. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai bylą išnagrinėjęs teismas neįžvelgė nusikalstamos veikos sudėties ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o VMI įpareigoja pareiškėją sumokėti GPM, PVM ir delspinigius už veiką, kurios teismas konstatavo nesant.

2.5. Baudžiamojoje byloje VMI pripažinta civiline ieškove, buvo pareikšti civiliniai ieškiniai kaltinamiesiems, įskaitant ir pareiškėją, tačiau civilinis ieškinys buvo atmestas, o tai reiškia, jog klausimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu jau buvo nagrinėtas. Nors VMI sprendime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendyje Nr. 1A-8-478/2020 konstatuota, jog pareiškėjas nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2013 m. kovo 14 d. iš J. S. įgijo didelį kiekį kiaulienos (22 460 kg) skerdienos ir 200 kg kojų, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija klaidingai interpretuoja išteisinamojo nuosprendžio motyvuojamąją dalį ir naudojamas teiginys nevertinamas viso dokumento kontekste, kadangi Kauno apygardos teismas padarė išvadą, jog neįrodytas pareiškėjo vertimasis ūkine komercine veikla minėtu laikotarpiu. Būtent vertimasis ūkine komercine veikla ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kaip ir pareigą mokėti mokesčius, todėl nesant galimybės konstatuoti vertimosi ūkine veikla nėra galimybės ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

2.6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl būtina įvertinti Klaipėdos AVMI sprendimo, kuris yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

2.7. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnis numato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, delspinigiai negali būti skaičiuojami už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų.