- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-620-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01375-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- notarė Vilija Kralikienė
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-620-163/2015
2015 m. gegužės 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Vilija Kralikienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti A. V. (testatoriaus) 2012-03-01 pareiškimą dėl testamento, sudaryto 2012-02-15, patvirtinto Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės, notarinio registro Nr. VK-633, panaikinimo (pareiškimo notarinio registro Nr. VK-831, patvirtintas Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės) negaliojančiu; pripažinti 2012-02-15 testatoriaus testamentą, patvirtintą Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės Vilijos Kralikienės, testamento notarinio registro Nr. VK-633, galiojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad testatorius sudarydamas 2012-03-01 vienašalį sandorį buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir prasmės dėl jį ištikusio sveikatos sutrikimo, nes, anot ieškovės, testatoriaus sveikatos būklė buvo sunki, tačiau ieškovės ieškinyje yra prieštaravimas – ieškovė mano, kad testatorius sudarydamas 2012-03-01 sandorį nesuvokė savo veiksmų esmės ir prasmės, tačiau ieškinio 2 reikalavime ieškovė prašo pripažinti 2012-02-15 testatoriaus sudarytą testamentą galiojančiu, todėl nelogiška, kad dviejų savaičių laikotarpiu vieną sandorį sudarė asmuo, suvokiantis savo veiksmų esmę ir prasmę, o kitą sandorį sudarė tas pats asmuo, jau nesuvokiantis savo veiksmų esmės ir prasmės.
Trečiasis asmuo notarė V. Kralikienė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl testamento sudarymo į Kretingos rajono 3-ąjį notarų biurą 2012-02-15 kreipėsi testatorius, notarui pareikšdamas, kad visą savo turtą, kas jį besudarytų, savo mirties atveju palieka savo giminaitei ieškovei. Testatoriaus psichinės sveikatos būklė sudarant ir patvirtinant testamentą, testatoriaus suvokimas dėl šio veiksmo turinio ir prasmės nekėlė jokių abejonių. 2012-03-01 testatorius atvyko į Kretingos rajono 3-ąjį notarų biurą ir pareiškė notarui, jog panaikina testamentą, nesudaro jokio kito testamento. Kaip testamento panaikinimo priežastį testatorius nurodė, jog įpėdinė pagal testamentą – ieškovė neteikia jam žadėtos paramos ir priežiūros, tik siekia pasisavinti jo turtą. Testatorius šio vienašalio sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, suvokė sudaromo sandorio reikšmę ir pasekmes. Ieškovė prieštarauja pati sau, nurodydama, jog pasirašydamas pareiškimą apie testamento panaikinimą testatorius nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti dėl psichinės sveikatos sutrikimo, kartu prašydama pripažinti galiojančiu vos prieš 13 dienų šio asmens sudarytą testamentą. Jokių duomenų, kad testatoriaus sveikatos būklė per 13 dienų nuo 2012-02-15, kai buvo sudarytas testamentas, iki 2012-03-01, kai jis buvo panaikintas, būtų iš esmės pasikeitusi, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, motyvuodamas, jog CK 5.35 str. 1 d. nustato, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti, o 3 d. nustato, kad testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Taip pat vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu bei sudaryto sandorio turinį (t. y. sandorio naudingumą, žalingumą, pagrįstumą ir kt.), be to, asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, be to, jei nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu nustatoma, jog testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas ir pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai toks sandoris turėtų būti išsaugomas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-12-22 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik notarės paaiškinimais. Taip pat nesudarė sąlygų apeliantei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, bei nepagrįstai atmetė prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant ištirti testatoriaus psichikos būklę. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę pavedant ją atlikti kitai ekspertinei įstaigai. Teismas neįvertino ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių, kad apeliantė rūpinosi testatoriumi, kad testatorius jai nepranešė apie testamento panaikinimą, o tai reiškia, kad testatorius ją apgavo ir naudojosi jos rūpestingumu bei materialine pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė apeliantės prašymą skirti rašysenos ekspertizę, taip pat atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi teismas įvertino byloje pateiktus duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigų bei Centrinės hipotekos įstaigos, Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės. Taip atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė keičia savo parodymus byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė prašė pripažinti testatoriaus 2012-03-01 pareiškimą dėl testamento, sudaryto 2012-02-15, panaikinimo negaliojančiu, kadangi testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir prasmės. Testamentą, sudarytą 2012-02-15, prašė pripažinti galiojančiu. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai įvertinos byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu bei prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2012-02-15 Kretingos rajono 3-ajame notarų biure testatorius sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą: nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir visą kitą turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko jai, testamentą sudarė notarė V. Kralikienė. Apie sudarytą testamentą testatorius ją informavo ir įteikė jai vieną jo egzempliorių. Testatorius 2012-03-29 mirė. Sužinojusi apie jo mirtį, nedelsdama 2012-03-30 ji kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarę V. Kralikienę, tačiau sužinojo, kad testatorius 2012-03-01 pareiškimu panaikino testamentą, sudarytą 2012-02-15. Pareiškimas dėl testamento panaikinimo buvo patvirtintas Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. Kralikienės, notarinio registro Nr. VK-831. Apie testamento panaikinimą testatorius jos neinformavo, nors jie gerai sutarė, daug bendravo. Ieškovė nurodo, kad teismas rėmėsi tik notarės paaiškinimais ir nepagrįstai konstatavo, kad testatorius suvokė, ką daro, todėl patvirtinta ir jo valia dėl 2012-02-15 testamento panaikinimo, kadangi teismas nedavė galimybės ieškovei įrodyti priešingai, netenkindamas ieškovės prašymo dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo bei prašymo dėl testatoriaus rašysenos ekspertizės skyrimo, kuria pasirašytas 2012-02-15 testamentas bei 2012-03-01 pareiškimas dėl testamento, surašyto 2012-02-15, panaikinimo.
Kasacinio teismo praktika pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
Nagrinėjamoje byloje buvo vertinti visi pateikti šalių įrodymai, išvada yra darytina iš visų pateiktų įrodymų viseto. Atsižvelgiant į įrodymus byloje dėl testatoriaus veiksnumo – VšĮ Kretingos ligoninės išrašus, patvirtinančius jo fizinę negalią; Centrinės hipotekos įstaigos duomenis iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, nustatyta, kad testatorius į šį sąrašą nėra įtrauktas, ir remiantis Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės parodymais ir notarinio registro knygos duomenimis nustatyta, kad testatorius 2012-02-15 pasirašydamas testamentą bei 2012-03-01 pateikdamas pareiškimą panaikinti 2012-02-15 pasirašytą testamentą suprato savo veiksmus bei jų padarinius. Prieš sudarant 2012-02-15 testamentą, O. R. pateikė notarei A. V. 2012-02-03 atliktą protinės būklės mini tyrimą, kuriuo jam nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas. Apeliantė nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad A. V. sveikatos būklė po 2012-02-15 iki 2012-03-01 pasikeitė taip, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl nebuvo pagrindo skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Apeliantė taip pat nepateikė jokių konkrečių motyvų, leidžiančių suabejoti rašysenos ekspertizės išvada ir skirti pakartotinę ekspertizę. Tai, kad A. V. neinformavo ieškovę apie savo testamento panaikinimą, nėra pagrindas skirti prašomas ekspertizes. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė skirtingai nurodė kai kurias faktines aplinkybes. Ieškinyje ji teigė, kad A. V. negalėjo 2012-03-01 nueiti pas notarę, nes tą dieną buvo su ja Vilniuje. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad A. V. negalėjo suprasti savo veiksmų dėl vaistų ar alkoholio poveikio, be to negalėjo notarei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes dokumentai buvo pas ją. Tačiau įrodymų, kad A. V. piktnaudžiavo vaistais ar alkoholiu ji nepateikė. Be to, O. R. nurodė, kad gyveno pas A. V., todėl tikėtina, kad jei jo dokumentai ir buvo perduoti jai, tai jie buvo laikomi A. V. bute ir jis galėjo juos pasiimti eidamas pas notarę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika bei vertindama šioje byloje pateiktus šalių įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus parodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo proceso tvarkos ir padarė pagrįstas išvadas, kad testatorius buvo veiksnus.
Taip apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekspertizės aktas yra viena iš įrodymų rūšių ir pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad, vertinant pirmosios instancijos teismo nesutikimą tenkinti prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę bei pakartotinę testatoriaus rašysenos ekspertizę, atkreiptinas dėmesys į testamento sudarymo aplinkybes (testamentas surašytas ir palikėjo pasirašytas pas notarę, kuri patikrino jo tapatybę). Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą tenkina arba atmeta prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, o nagrinėjamoje byloje, remiantis anksčiau nurodytais testatoriaus veiksnumą patvirtinančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas jau pateiktų įrodymų pakankamumą, pagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti ekspertizę. Dėl pakartotinės rašysenos ekspertizės atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas apklausė testamentą patvirtinusią notarę, atsižvelgė į tai, jog testamente esančio testatoriaus parašo braižas panašus į ant pareiškimo dėl 2012-02-05 testamento panaikinimo padėto testatoriaus parašo braižą. Nors teismas nėra kompetentingas atlikti rašysenos atitikties vertinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma, inter alia apklaustos testamentą patvirtinusios notarės parodymai, leidžia padaryti išvadą, jog byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti dėl testamento teisėtumo ir autentiškumo bei motyvuotai atmesti apeliantės abejonėmis ir spėjimais pagrįstą prašymą skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę.
Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių, tokių kaip apeliantės rūpestis testatoriumi bei materiali pagalba, testatoriaus pasitikėjimas apeliante. Testatorius perdavė jai visus savo asmeninius dokumentus (pasą, identifikavimo kortelę), buto dokumentus, raktus, sutartį su banku dėl mokėjimo kortelės. 2012-01-31 testatorius jai išdavė įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, susijusius su pašalpų ir pensijų skyrimu, naudotis, valdyti ir disponuoti visomis lėšomis, esančiomis banke AB „Swedbank“, savo nuožiūra. Testatorius buvo 80 proc. nedarbingas, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, ji savo lėšomis mokėjo už butą, pirko vaistus, produktus, rūpinosi juo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.35 str. 1 d. nustato, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti, o 3 d. nustato, kad testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai, todėl šie apeliantės argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta auksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius, visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, tinkamai ir pagrįstai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą sprendimą šioje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 200 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 38 str.) ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. R. atsakovui R. V. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų.