Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui K. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. P., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 225 Eur bauda. A. P. nubaustas dėl to, kad 2023 m. vasario 22 d. apie 5.45 val. jam priklausantis šuo bėgiojo viešoje vietoje palaidas, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas VW Passat automobilis, padaryta 500 Eur žala. Tokiais savo veiksmais A. P. nesilaikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43 punkto ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas A. P. skundas dėl Institucijos 2023 m. balandžio 21 d. nutarimo, kuriame prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo A. P. paskirta bauda, ir administracinę bylą nutraukti, nesant A. P. veikoje nusižengimo sudėties. Skunde nurodoma, kad jokie automobilio sugadinimai nebuvo padaryti, šuniukas nuo patirtų sužalojimų nugaišo, į įvykio vietą nebuvo atvykę jokie policijos pareigūnai. Praėjus 10 valandų pas A. P. į namus atvyko policijos pareigūnai ir apkaltino, kad jo šuo sukėlė eismo įvykį. Jei A. P. veiksmais (neveikimu) būtų buvęs sukeltas eismo įvykis, dėl kurio padaryta turtinė žala, tai automobilio vairuotojas J. B., kaip susijęs su įvykiu vairuotojas, neturėjo teisės išvykti iš eismo įvykio vietos. Priešingu atveju, jis turėjo būti nubaustas administracine tvarka dėl savavališko pasišalinimo iš įvykio vietos, su kuria yra susijęs vairuotojas. Tačiau šiuo atveju baudžiamas automobilio partrenkto ir nugaišusio šuniuko savininkas. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojantis ir įrodinėtinas požymis – pasekmės, t. y. pažeidimui kvalifikuoti reikalinga „žala asmens sveikatai ir turtui“, tačiau nnėra įrodytos J. B. nurodytos aplinkybės apie jo turtui padarytą žalą, susijusią su netinkama naminio gyvūno priežiūra. Nesant šios aplinkybės, negalima A. P. administracinė atsakomybė pagal ANK 346 str. 4 d., todėl administracinė teisena nutrauktina, nesant A. P. veikoje nusižengimo sudėties. Nesutinkama su skundžiamo nutarimo teiginiu apie jo asmenybės vertinimą, kad jis „administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas 4 kartus“, kadangi A. P. nėra per 5 metus baustas administracine tvarka.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad su A. P. skunde išdėstytais reikalavimais nesutinkama. Skundžiamas 2023 m. balandžio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą A. P. kaltinančius įrodymus.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka, tačiau su kitais skundo motyvais nesutinka, nes A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo pateikti dokumentai dėl žalos, bet teismo posėdyje jie buvo pateikti. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad buvo sugadintas bamperis ir grotelės, taigi žala vis tiek yra, tik nebuvo aiškus jos dydis. J. B. nurodė, kad automobilis jo, todėl ir pripažino jį nukentėjusiuoju. J. B. apie įvykį pranešė 15.10 val. Neturi duomenų, ar J. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašė skundą tenkinti ir nurodė, jog pripažįsta, kad šuo iššoko pro langą ir pabėgo. Šuo buvo 30–40 cm aukščio. Buvo dar tamsus paros metas. Iš priekio atvažiavo automobilis dideliu greičiu, numušė šunį ir sustojo už 200–300 metrų. Jeigu nukentėjusysis būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, būtų šunį pamatęs ir galėjęs išvengti susidūrimo su juo. Padavė vairuotojui valstybinį numerį, kuris buvo nukritęs, daugiau jokių automobilio apgadinimų nebuvo. Nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, jo neapžiūrėjo. Iš karto vežė šunį pas veterinarą, bet nebesuspėjo, nes gyvūnas mirė bevažiuojant. Su jo žmona J. B. kartu dirba, bet po įvykio nebendravo. J. B. darbe yra pasakęs, kad nuostolių nepadarė. Tą pačią dieną apie 14.30–15.00 val. paskambino T. B. ir reikalavo pinigų už automobilio apgadinimą. Civilinio ieškinio nepripažįsta, gal sugadinimai padaryti anksčiau, automobilio apžiūroje nebuvo.

Nukentėjusysis J. B. teismo posėdyje parodė, kad prieš 6.00 val. ryto važiavo su mama į darbą. Važiuojant prasilenkė su A. P. ir iš dešinės pusės krūmų iššoko jo šuo, kurį jis kliudė priekiniu bamperiu, o po to pervažiavo. Šuo buvo iki kelių dydžio. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad šuo nebegyvas. A. P. padavė jam valstybinius automobilio numerius, šunį įsidėjo į bagažinę ir išvažiavo. Žalos įvykio vietoje nevertino, nes buvo tamsu. Nuvažiavo į darbą, atidirbo darbo dieną ir grįžęs į namus pamatė, kad jo automobilio bamperis yra trūkęs, sulaužytos grotelės, dar ant bamperio įtrūkimo matėsi šuns plaukų. Tuomet išsikvietė policijos pareigūnus. Automobilį pareigūnai apžiūrėjo prie jo namų, gal apie 16 val. Iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas. Šiuo metu automobilis nėra suremontuotas. Automobilio remontu rūpinasi jis pats, nes yra faktinis automobilio savininkas, tik jis registruotas tėčio vardu. Sąmata dėl automobilio remonto buvo daryta servise, kuriame jį ir remontuos, tik dar laukia eilėje. Tyrimo metu neteikė dokumentų dėl žalos, nes galvojo, kad susitars su A. P.. Jo tėtis skambino A. P. po įvykio. Į servisą dėl sąmatos kreipėsi tik gegužės 11 d., nes gavo šaukimą į teismą. A. P. pažinojo iki įvykio, dirba su jo sutuoktine.

Teismo posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad vasario 22 d. apie 5.45 val. važiavo į darbą su J. B., prasilenkė su automobiliu ir iškart prasilenkus iš dešinės pusės po ratais iššoko šuo. Automobilis šunį kliudė bamperiu. Gyvūnas buvo palaidas, jo savininko A. P. šalia jo nebuvo. Pavažiavę su automobiliu sustojo ir ėjo žiūrėti šuns. Ar gyvūnas buvo gyvas, nematė. J. B. tuo metu buvo arčiau, pasiėmė iš A. P. automobilio valstybinius numerius. Jų sūnus neužsidėjo, pasidėjo prie stiklo, nes buvo susilankstęs. Kur įdėjo šunį A. P., nematė, nes toliau stovėjo, buvo tamsu. Kadangi buvo tamsu, skubėjo į darbą, automobilio vietoje neapžiūrėjo. Kai grįžo į namus, apžiūrėjo automobilį, buvo įtrūkę grotelės, apgadintas bamperis. Iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas, žino, nes kasdien važiuoja juo į darbą, pro langą mato jį pastatytą kieme. Iki šiol automobilis neremontuotas. Pasiklausti, ką daryti tokioje situacijoje, jos vyras kreipėsi į seniūniją, taip pat skambino A. P., kuris pasakė „duok į teismą, aš tau nemokėsiu“. Automobilį apžiūrėjo policijos pareigūnai apie 15 val. Automobilis yra J. B., jis pats mokėjo už jį, tik registruotas T. B. vardu. Kadangi reikėjo sąmatos, kreipėsi į meistrus.

Liudytojas T. B. teismo posėdyje parodė, kad žino iš J. B., jog papuolė šuo po automobiliu. Apie 6 val. ryto jam paskambino žmona ir pasakė, kas įvyko, kadangi jie kartu važiavo į darbą. Paskambino A. P. paklausti, kas įvyko, tačiau jis neatsiliepė, pavyko jam prisiskambinti tik po darbo, A. P. atsiliepęs tik pasakė „aš tau pinigų nemokėsiu, kreipkis į policiją“. Po to sūnus kreipėsi į policiją. Automobilį matė iki įvykio, priekinėje automobilio dalyje jokių apgadinimų nebuvo. Po įvykio pamatė automobilį, kai sūnus su žmona grįžo iš darbo. Pamatė, kad grotelės sulaužytos, bamperis suskilęs, valstybiniai numeriai buvo padėti ant panelės. Su A. P. daugiau nebendravo, iki tol buvo pažįstami. Iki šiol automobilis nebuvo remontuojamas, kažkiek pakoregavo groteles gal, uždėjo numerį ir būtų kada sūnus važiavęs tvarkyti. Šiuo metu su automobiliu važinėjama. Policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį apie 15–16 val. Automobilis priklauso sūnui, tik registruotas jo vardu.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Nors A. P. skunde kelia ir J. B. galimos administracinės atsakomybės klausimą už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau ta nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to teismas šio aspekto nevertina.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur.

Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. vasario 22 d. apie 5.45 val. A. P. priklausantis šuo (duomenys neskelbtini), bėgiojo palaidas, nes, kaip nurodo pats A. P., jis iššoko pro atidarytą automobilio langą. A. P. šunį partrenkė gatve su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs J. B.. Kaip paaiškėjo teismo posėdyje, nors šis automobilis registruotas T. B. vardu, faktinis jo savininkas, naudotojas ir valdytojas yra nukentėjusysis J. B.. Po susidūrimo su automobiliu šuo nugaišo. Nėra abejonių, kad A. P. pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes jam priklausantis šuo bėgiojo viešoje vietoje palaidas. Tačiau skunde nesutinkama su konstatuota aplinkybe, kad toks A. P. padarytas gyvūno laikymo pažeidimas lėmė žalos asmens turtui atsiradimą.

Iš įvykio dieną policijos pareigūnų padarytų automobilio priekio nuotraukų matyti, kad įskilęs (įtrūkęs) automobilio vairuotojo pusėje bamperis ir pažeistos žemiau valstybinio ženklo tvirtinimo esančios grotelės. Nors A. P. ir jo atstovas tvirtina, kad nėra įrodymų, jog šie automobilio sugadinimai atsirado būtent susidūrimo su gyvūnu metu, o ne anksčiau ar vėliau, nes jie užfiksuoti praėjus 9–10 val. po įvykio, tačiau teismas, įvertinęs susidūrimo faktą ir aplinkybes, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kad iki įvykio automobilio priekis nebuvo apgadintas, o policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai atsirado būtent susidūrimo su A. P. šunimi metu. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, Institucijos atstovo paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad policija iš karto po įvykio nebuvo kviečiama, A. P. pasiėmė partrenką šunį ir išvažiavo, o J. B. pasiėmė nukritusius automobilio valstybinius numerius ir taip pat išvažiavo į darbą, apie įvykį policijai pranešdamas tą pačią dieną po 15 val., kai grįžo iš darbo. Kaip paaiškino J. B., automobilis susidūrė su gyvūnu tamsiu paros metu, jis skubėjo į darbą, todėl automobilį apžiūrėjo tik po darbo ir pamatė apgadinimus jo priekinėje dalyje, kuria šuo ir buvo kliudytas.

Iš tikrųjų konkretus padarytos žalos dydis administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje nebuvo nustatytas, nes J. B. iki šiol nėra suremontavęs automobilio ir tik po to, kai teismas įpareigojo nukentėjusįjį pateikti patirtą žalą patvirtinančius dokumentus, jis kreipėsi į įmonę ir teismui pateikė automobilio remonto sąmatą. Tačiau nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl neturi būti įrodinėjamas. Pripažinti ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarytu užtenka konstatuoti patį žalos padarymo faktą (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-363-462/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, jog automobiliui susidūrus su šunimi, automobilis nebuvo apgadintas, t. y. kad žala nebuvo padaryta. Kaip minėta, automobilio apgadinimo faktą patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir policijos pareigūnų padarytos nuotraukos, o vien vėlesnis (ne iš karto po įvykio įvykęs) automobilio apžiūrėjimas nesudaro pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Taigi konstatuotina, jog A. P. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl pripažintina, jog jis pagrįstai nubaustas dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo sutiktina su skundo argumentu, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog A. P. per paskutinius 5 metus 4 kartus baustas administracine tvarka, nes šis faktas neatitinka tikrovės. A. P. per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas. Taigi teismas, įvertinęs pačią administracinio nusižengimo situaciją, sukeltus padarinius (padaryta žala turtui, o ne asmens sveikatai, pats šuo nugaišo), taip pat tai, kad nėra A. P. neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, kad minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (150 Eur baudos) skyrimas būtų pakankamas administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas, sušvelninant jam paskirtą 225 Eur administracinę nuobaudą iki 150 Eur.

Dėl konkretaus žalos dydžio ir civilinio ieškinio jau minėta, kad konkreti žala administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje nebuvo nustatyta, todėl skundžiamame nutarime pagrįstai nespręstas jos atlyginimo klausimas, tačiau nepagrįstai konstatuota, jog buvo padaryta būtent 500 Eur žala. Pažymėtina, kad teismui buvo pateikta automobilio remonto sąmata, kurioje nurodyta automobilio remonto kaina – 585,75 Eur (su PVM), detalizuota, kas ją sudaro (nurodytos medžiagų, darbų kainos). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šiuo atveju nukentėjusysis patyrė 19,99 Eur išlaidas dėl remonto sąmatos parengimo, šios išlaidos susijusios su žalos įvertinimu.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, tai, kad žala padaryta A. P. veiksmais, kad žala iki šiol nėra atlyginta, kad žalos dydis įrodytas byloje surinktais įrodymais (tokius darbus atliekančios bendrovės remonto sąmata), teismas sprendžia, jog yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. P. nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimą. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis nėra pabloginama, nes A. P. turi pareigą atlyginti padarytą žalą, nukentėjusysis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o teismas išspręsti žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimo klausimą, kai padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo. Įvertinęs žalos dydį, teismas nustato 4 mėnesių žalos atlyginimo terminą.

Nukentėjusiajam byloje atstovavo advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius, kuris kartu su nukentėjusiuoju dalyvavo teismo posėdžiuose ir parengė civilinį ieškinį. Įvertinęs tai, kad pareikštas skundas buvo susijęs su nukentėjusiojo interesais (A. P. įrodinėjo, kad žala nukentėjusiajam nepadaryta, tačiau šiuo aspektu skundas nebuvo pagrįstas), nukentėjusiojo atstovo sugaištą laiką, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš A. P. nukentėjusiojo naudai priteisti jo patirtas 400 Eur atstovavimo išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 straipsniu, iš A. P. priteisti nukentėjusiajam J. B. 604,94 Eur (šešis šimtus keturis eurus 94 ct) turtinei žalai atlyginti, įpareigojant jį šią žalą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti nukentėjusiajam J. B. iš A. P. 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.