- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1-33-1046/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04357-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- A. G., J. M.
- Nukentėjusysis
- I. K., E. K.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Kęstutis Galvičius, Dalius Povilius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. M. paskleidė apie I. K. ir E. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jas paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą jomis, pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonėmis, o būtent:
2023 m. sausio 23 d. po „(duomenys neskelbtini)“ publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdamas tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiosiomis I. K. ir E. K., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini), SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 23 d., 18.30 val., pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, per visuomenės informavimo priemonę parašė komentarą „Tos ziurkes buvo psihuškej, kai kurios ir dabar mokosi (duomenys neskelbtini), kaip tomis, šlikštynemis gali tiketi teismas, ar jie ka nemato kad jos nesveikos ar kas?!“, tokiu būdu paskleidė apie I. K. ir E. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jas arba pakirsti pasitikėjimą jomis.
Kaltinamoji A. G. paskleidė apie I. K. ir E. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jas paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą jomis, pasinaudodama visuomenės informavimo priemonėmis, o būtent:
2022 m. lapkričio 25 d. po www.tv3.lt publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, būdama (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja I. K., naudodamasi nešiojamu kompiuteriu „HP“ serijos numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 25 d. pasinaudodama savo vardu sukurta „Facebook“ paskyra „A. G.“, per visuomenės informavimo priemonę „Facebooke“ parašė įrašą „<...Teismui puikiai buvo žinomos tos dvi sesutes E. ir I. K....<...>As nenoriu tikėti, kad tai sugalvojo I. K...nors ji nuo mažens buvo linkusi i afioras....>“, tokiu būdu paskleidė apie I. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja.
Be to, 2023 m. vasario 9 d., būdama (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja I. K., naudodamasi nešiojamu kompiuteriu „HP“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pasinaudodama savo vardu sukurta „Facebook“ paskyra „A. G.“, per visuomenės informavimo priemonę „Facebooke“ parašė įrašą „<…ir tai parodymai žmogaus kuriam yra nustatyta psichine negalia..Ta garbinga seimą apsmeise I. K...gimusi (duomenys neskelbtini).Ji prikalbino savo sese E. K.-S. apkaltinti V. G.,kad atseit jis ja prievartavo..kaip nusprendė taip ir padare..matyt tyrėjai joms pasakė,kad tai per mažai..ir nėra jokiu irodymu..tada I. K. susirado 4 seses.-kurios net nebuvo (duomenys neskelbtini) oficialiai globojamos..jos buvo laikinai priimtos i seimą,kad pagyventu kol ju tėvai nustos gerti..tos 4 seses (duomenys neskelbtini) gyveno trumpai..gal tik 10 dienu..Tad l. K. pavyko jas susirasti ir prikalbinti kad padėtu apsmeisti V. G. (duomenys neskelbtini) teva...<...> Ir noriu visus draugus perspėti ..jei kartais tektų kam susitikti su I. K. gimuse (duomenys neskelbtini)bukite labai atsargus...tai aferiste su patirtim…>“, tokiu būdu paskleidė apie I. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja.
Be to, 2023 m. sausio 23 d. po „(duomenys neskelbtini)“ publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, būdama (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiosiomis I. K. ir E. K., naudodamasi nešiojamu kompiuteriu „HP“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 27 d., 20.15 val., pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“, per visuomenės informavimo priemonę, parašė komentarą „<…Aš puikiai pažystu I. ir E. K. kurios pirmos pradėjo šį šmeižtą…<…> E. nuo vaikystės pripažinta (duomenys neskelbtini), o I.gydytojų pripažinta melagės sindromas. Kokioje valstybėje mes gyvename kad kiekvienas psichinis ligonis gali apšmeižti nekaltus žmones...>“, tokiu būdu paskleidė apie I. K. ir E. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jas arba pakirsti pasitikėjimą jomis.
Kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad „Facebook“ perskaitė straipsnį ir supykęs parašė tokį komentarą. Nukentėjusiąsias I. K. ir E. K. pažįsta, nes jos gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini). Nesipykdavo su nukentėjusiosiomis, bendravo mažai. I. K. ir E. K. nebuvo gydomos psichiatrinėje ligoninėje, buvo tirtos, bet joms nebuvo nustatyta psichikos ligų, kad reikėtų gydyti. (duomenys neskelbtini) jos irgi nesimokė, tai buvo klaidinga informacija. Rašydamas komentarą buvo supykęs ant seserų dėl to, kad buvo nuteisti globėjai. Supranta, kad viešai apšmeižė seseris. Su nukentėjusiosiomis po įvykio nebendravo, negalėjo jų atsiprašyti, bet norėtų tai padaryti. Sutinka, kad savo veiksmais padarė neturtinę žalą nukentėjusiosioms. Žalą pasistengs atlyginti, įsipareigoja tai padaryti. Mėnesinės pajamos dabar sumažėjo, gauna 200 eurų dydžio išmoką. Išlaikytinių neturi, finansiškai padeda globėja. Žalą atlygins dalimis per šešis mėnesius. Savo poelgį vertina blogai, gailisi taip padaręs, daugiau taip nebedarys. Palaiko prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. G. yra krikšto mama, gyvena už kilometro, dažnai atvažiuoja per laisvadienius, sutaria gerai, pasikalba apie gyvenimą. Ji nepagyrė už šį poelgį. Paiso krikšto mamos nuomonės, ji svarbi.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti kaltinamojo J. M. prieš tai nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme duoti parodymai juos perskaitant. Kaltinamasis parodė, kad tą dieną buvo susinervinęs, oras buvo debesuotas, Tokiomis dienomis būna be nuotaikos. „Facebook“ perskaitė straipsnį, susinervino ir iš mobilaus telefono parašė komentarą. Paskyra, iš kurios rašė, buvo pavadinta „(duomenys neskelbtini)“. Prieš rašydamas komentarą su niekuo nekalbėjo. Norėjo, kad tomis seserimis teismas netikėtų. Žino, kad E. K. su I. K. buvo vežamos pas gydytojus. I. K. gulėjo sanatorijoje, nervų ligų skyriuje. E. K. buvo išrašyti vaistai, ji irgi buvo vežama pas gydytojus, nes sirgo (duomenys neskelbtini), todėl, kad trankydavo galvą ir rankas į sieną. Kad E. K. sirgo (duomenys neskelbtini), žino jau seniai. Nėra matęs dokumentų, bet šeimoje visada susirinkdavo visi svetainėje apsitarti, apie viską kalbėdavo, mama sakydavo neerzinti seserų, nelįsti prie jų. „Psichuškė“ – tai nervų ligų skyrius. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad (duomenys neskelbtini) mokėsi I. K. ir E. K.. Tada buvo pasimetęs, susinervinęs. Nuomonė dėl mokymosi (duomenys neskelbtini) pasikeitė, kai parašė komentarą. Susimaišė, kai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mokosi vaikai su negalia. Žino, kad nukentėjusiosios niekada ten nesimokė. (duomenys neskelbtini) mokėsi kitos keturios seserys. Prisipažįsta, kad apšmeižė nukentėjusiąsias. Dėl savo poelgio gailisi. Prašo taikyti laidavimą. J. G. yra krikšto mama, gyvena per kilometrą, su ja palaiko santykius, bendrauja, ji dirba nuo ryto iki vakaro. Pats šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nustatytas stuburo iškrypimas. Iš Sodros gauna 34 eurus, o iš Užimtumo tarnybos – 180 eurų. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.
Kaltinamoji A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. ant savo „Facebook“ paskyros sienos parašė kaltinime nurodytus žodžius, nes I. ir E. K. pažįsta nuo mažų dienų, jų mamą V. K. taip pat pažįsta. Savo šeimoje priglaudė mamą su dviem mažais vaikais, nes ši bėgo nuo brolio, kuris padarė jai tuos vaikus ir skriaudė. V. K. norėjo slėptis pas (duomenys neskelbtini), bet jos brolis žinojo G. adresą, o ji (kaltinamoji) tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Suprato, kad brolis ten jų neras ir jos visos trys apsigyveno pas ją (kaltinamąją). Visi galvoja, kad jas priglaudė dėl pinigų, bet vaikai buvo su mama ir niekas jokių išmokų nemokėjo. Išlaikė jas iš savo ūkio, leido mergaites į mokyklą, tik neturėjo joms globos. Jas priglaudusi buvo iš geros valios. Paskui sutriko V. K. sveikata, kelis kartus bandė žudytis, tada ją išvežė į psichiatrinį pensionatą gydyti. Tik tada ji (kaltinamoji) tapo mergaičių globėja. Ji (kaltinamoji) yra toks žmogus, kuris negali pakęsti neteisybės, gyvenime nebuvo nei vieno žmogaus apšmeižusi. Kai mato neteisybę, negali tylėti. Buvo pakviesta į TV laidą, nežinojo į kokią. Tik atvykusi pamatė, kad tai – „TV pagalba“. Jeigu būtų žinojusi, būtų nevykusi į laidą. Prikalbino atvykti ir papasakoti tiesą apie (duomenys neskelbtini). Toje laidoje viską iškarpė. Ji (kaltinamoji) kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), o ne apie nukentėjusiąsias. Ką tiksliai kalbėjo, nepamena, laidoje liko tik jos (kaltinamosios) galvos linkčiojimas. Kai pamatė laidą per televizorių, susinervino ir surašė savo nuomonę „Facebook“ paskyroje. I. K. su ja (kaltinamąja) ilgai nebendravo. E. K. parašydavo, atsiųsdavo nuotraukų. Po daug metų I. K. pasiprašė per „Facebook“ į draugus, paskui pasiprašė atvykti į svečius. Sutiko. Pasitiko nukentėjusiąją geležinkelio stotyje, atsivežė į savo namus, pavaišino. I. K. pradėjo klausinėti apie vaikystę, paklausė, ar tikrai ji yra brolio ir sesers vaikas. Ką žinojo, tą pasakė. Manė, kad I. K. atvažiavo susižinoti apie savo vaikystę, o koks buvo tikrasis tikslas, nežino. Paklausė I. K., ar ji bendrauja su (duomenys neskelbtini). Ši atsakė, kad bendrauja, vadina tėvais ir kas savaitę nuvažiuoja aplankyti. Po savaitės sužinojo, kad V. G. iškelta baudžiamoji byla. Kai į svečius buvo atvykusi I. K., svečiavosi ir jos (kaltinamosios) sesuo. Vyko pokalbis apie (duomenys neskelbtini). Jos (kaltinamosios) sesuo yra (duomenys neskelbtini), o I. K. pradėjo sakyti, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kai sesuo paklausė, ar I. K. kažką iš ten pažįsta, minėjo pavardes, nukentėjusioji nieko apie tuos žmones nežinojo. Tada suprato, kad I. K. meluoja. Komentare apie I. K. parašė, kad ji nuo mažens linkusi į aferas todėl, kad būdama maža I. K. labai daug šunybių prikrėsdavo, visą laiką apgaudinėdavo, visą kaltę ant kitų sumesdavo. Prikrėtusi šunybių „nustatydavo“ tokį veidelį ir sakydavo, kad ji nekalta. Nemano, kad užaugusi I. K. pasikeitė. Jos (kaltinamosios) supratimu „afera“ prilyginama melui, o žodį „aferistas“ supranta kaip žmogų, kuris apgaudinėja, yra sukčius. Mano, kad toks komentaras yra nieko blogo. Kai sužinojo, kad I. K. išardė (duomenys neskelbtini), supyko ir parašė komentarą. Suprato, kad viską surengė I. K., kad ją kažkas pamokino. Piktinosi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. bendrauja su (duomenys neskelbtini). Anoje byloje viskas buvo prieš 10 metų. Pati tada dažnai lankydavosi pas (duomenys neskelbtini), kartais nakvodavo ten, šeimomis bendravo. Pas (duomenys neskelbtini) kambariuose gyveno po keturias mergaites. Jeigu, kaip teigia, E. K. prievartavo kambaryje, tai kur tuo metu tada buvo kitos trys mergaitės. Seksualiniai nusikaltimai, mano, daromi neviešai, tačiau, jei E. K. buvo prievartaujama, ji galėjo pasisakyti, kai išėjo iš tų namų sulaukusi pilnametystės, bet ji išėjo iš tų namų, ištekėjo, pagimdė vaiką ir atvažiuodavo su vaiku pas (duomenys neskelbtini) kas savaitę. Mano, kad pas prievartautoją niekas negrįžtų. I. K. yra „gudri durnė“, nes protingas žmogus tokios avantiūros, t. y. (duomenys neskelbtini) bylos, nepradėtų. Viską organizavo I. K., bet ne savo protu. Yra įsitikinusi, kad kažkas ją paveikė su pinigais. Prieš daug metų asmenys prašė (duomenys neskelbtini) parduoti sodybą, buvo bandymų jiems pakenkti, mano, tam buvo pasitelktos E. ir I. K.. Mano, kad nukentėjusiųjų anoje byloje duoti parodymai yra melas. E. K. pati nebūtų galėjusi sugalvoti tokių dalykų, nes ji ne viso protelio. Nuo mažens matėsi, kad E. K. yra ligota, visgi brolio ir sesers vaikas. Dokumentų, patvirtinančių, kad E. K. ir I. K. yra brolio ir sesers vaikai, pati nematė, tą sakė pati mergaičių mama, ir tyrėjai yra pateikta kopija laikraščio, kuriame buvo straipsnis, kad motina ir tėvas pripažįsta šį faktą. Tai laidoje „(duomenys neskelbtini)“ pasakė ir nukentėjusiųjų mama. Kai E. K. buvo 5 metų, ją vis dar reikėjo maitinti ir padėti pavalgyti, nes žandikaulis atkrisdavo. Kol E. K. gyveno pas ją (kaltinamąją), ėjo į mokyklą ir antriems metams neliko. Tai, kad E. K. nustatyta psichinė negalia – (duomenys neskelbtini) – pasakė G. G. ir ji (kaltinamoji) patikėjo. Pati yra mačiusi E. K. neįgaliojo pažymėjimo kopiją, bet nepamena kas ten buvo parašyta. Rašydama komentarą norėjo apsaugoti žmones nuo I. K., nes E. K. tėra sesers parankinė. Norėjo apsaugoti žmones, kad netikėtų aferomis ir į jas nepakliūtų. Neturi įrodymų, kad I. K. įkalbėjo kitas keturias seseris meluoti, tai tik jos (kaltinamosios) nuomonė. 2023 m. vasario 9 d. komentare parašė informaciją, kurią sužinojo iš G. G.. Rašė, kai buvo pagauta emocijos, dabar visur, po kiekvienu sakiniu rašytų „mano nuomone“. Supranta, kaip veikia socialiniai tinklai. Supranta, kad informacija sklinda. Norėjo, kad kuo daugiau žmonių sužinotų pasidalintą informaciją. Paskelbė savo nuomonę, kurią turi teisę reikšti. 2023 m. sausio 23 d. komentarą rašė pati. G. G. sakė, kad I. K. yra nustatytas melagės sindromas. Gerai pažįsta nukentėjusiąsias. Mano, kad nukentėjusiosios serga psichikos ligomis, nes gimė kraujomaišoje. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad kadangi yra labai aktyvi socialiniuose tinkluose, matydavo labai daug ir straipsnių, ką teismas nusprendė, ir tai, kaip visuomenė apie tai sužino, todėl buvo neišvengiama pamatyti ir tuos komentarus. Komentarus pamatė „Facebook“ portale. Komentaruose buvo nurodytas jos (nukentėjusiosios) vardas, pavardė, gimimo data, kad yra melagė, aferistė, kad su ja geriau nesusidėti, kad serga tam tikromis psichikos ligomis, kad lankė atitinkamas mokymo įstaigas. Perskaičiusi komentarus pasijautė baisiai, nes dirba per nemažai darbų, daug žmonių ją (nukentėjusiąją) pažįsta, š bijojo būti visuomenėje, bijojo, kad atpažins ir reikės keisti darbus, jautėsi labai nesaugi visuomenėje. Krito darbingumas, atitolo nuo žmonių, buvo izoliacijoje, bijojo išeiti į gatvę, bijojo, kad visi žino kas vyksta jos gyvenime. Buvo labai sunku. Nuo vaikystės neturėjo jokių psichikos sutrikimų, tik, kai buvo 17 metų, buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija. Tada globėja pasiūlė atsigulti į reabilitacijos centrą. Psichiatras pasakė, kad globėja joje (nukentėjusiojoje) ieško (duomenys neskelbtini), bet gydytojas jokios (duomenys neskelbtini) nematė. Matė tik tai, kad tiesiog yra ryški asmenybė. Tada pasiūlė dar nuvykti į sanatoriją. Kai prasidėjo teisminiai procesai ankstesnėje baudžiamojoje byloje, jai (nukentėjusiajai) buvo diagnozuotas psichinis sutrikimas – anoreksija, t. y. valgymo sutrikimas. Vis dar serga šia liga, kuri paūmėja teismo posėdžiui artėjant, tada labai nerimauja, stresuoja, nesąmoningai grįžta į vaikišką kūną, kada jautėsi bejėgiškai, save kaltina dėl visko, kas nutiko. Kai nusprendė papasakoti apie paauglystės įvykius (duomenys neskelbtini), buvo labai nelengva (susigraudina). Nelengva dėl to, kad reikėjo grįžti į praeitį. Nenori kitiems žmonėms blogo. Iki (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), o paskui įstojo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nesimokė, (duomenys neskelbtini) beveik visai nematė. Paskutinį kartą su A. G. bendravo gal prieš 6 metus. Tiesiog norėjo turėti vaikystės nuotraukų, nes niekas kitas negalėjo jų duoti. Buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), pasakojo A. G., kad dirba (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyvenimas socialiai dar buvo labai sveikose ribose, dirbo darbą pagal profesiją, viskas buvo labai gerai. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Su J. M. kartu augo, buvo panašaus amžiaus, todėl jo parašytas komentaras neturėjo tokios didelės įtakos, o A. G. kurį laiką buvo globėja, pas ją augo nuo 3 mėnesių iki 6 metų ir jos parašyti komentarai labai įskaudino.
Nukentėjusioji E. K. parodė, kad perskaičiusi komentarus apie save pasijautė baisiai, krito darbingumas, sutriko miegas, bijojo išeiti į gatvę. Sukrėtė parašyti faktai, kad su sese yra brolio ir sesers vaikai, kad yra psichiškai nesveikos, kad mokėsi kažkokioj (duomenys neskelbtini), kad nustatyti kažkokie psichiniai sutrikimai ir t. t. tokie komentarai labai įskaudino, bijojo būti visuomenėje, keitė darbą, vengė žmonių. Dėl patirto streso į gydymo įstaigą nesikreipė, viskas praėjo savaime. Mokėsi (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini), o dar vėliau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) niekada nesimokė. Mokykloje mokėsi pagal normalią programą ir baigiant mokyklą vidurkis buvo septyni. Niekada nebuvo nustatyti jokie psichiniai sutrikimai. Neįgalumas irgi nebuvo nustatytas. Yra visiškai sveika moteris. Pareiškė civilinius ieškinius ir juos palaiko. Su J. M. kartu augo, buvo panašaus amžiaus, todėl jo parašytas komentaras neturėjo tokios didelės įtakos, o A. G. kurį laiką buvo globėja, pas ją kurį laiką augo ir jos parašyti komentarai labai įskaudino.
Šalies argumentai
Liudytoja apklausta J. G. parodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo. Su kaltinamuoju J. M. gyvena viename kaime, J. M. užaugo jos ant rankų, pakrikštijo jį. Kaltinamasis klauso, ji yra jam pavyzdys. Tuo metu, kai parašė komentarą, J. M. jos nuomonės nepaklausė. Mano, kad kaltinamasis pasielgė netinkamai, nereikėjo taip daryti. J. M. gyvena pas globėjus, juos prižįsta kaip tėvus, mano, jam buvo skaudu. Pati yra dirbanti, neteista, gali būti, kad yra padariusi KET pažeidimų. Sutinka būti laiduotoja. Turtinė padėtis bloga, turi paskolų, nes prieš 5 metus sudegė namai, reikėjo juos atstatyti, ėmė paskolą. Prašo laidavimo be užstato.
Iš 2023 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti advokato Daliaus Poviliaus pateikti du vaizdo įrašai apie A. G. „Facebook“ paskyroje padarytus įrašus. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „VID_20230201_182857“, kurio trukmė 1:23 min. Kairėje pusėje „Facebook“ paieškos laukelyje matyti suvesti duomenys „(duomenys neskelbtini)“. Atidarytas „A. G.“ „Facebook“ profilis. Peržiūrėti A. G. patalpinti įrašai. Matomas A. G. „Facebook“ paskyroje patalpintas įrašas 2022-11-25. Po straipsniu „(duomenys neskelbtini)“ parašytas įrašas „As neturiu zodziu..Kodel tai vyksta Lietuvoje? Kodėl visada laimi Mafija?…“. Paspaudžiama „žr. daugiau“, matosi parašytas visas įrašas. Po A. G. įrašu matosi jos ir kitų asmenų parašyti komentarai. Apžiūrėtas vaizdo įrašas „VID_20230210_133848“, vaizdo įrašo trukmė 17 sekundžių. Kairėje pusėje „Facebook“ paieškos laukelyje matyti suvesti duomenys „(duomenys neskelbtini)“. Atidaromas „A. G.“ „Facebook“ profilis. Peržiūrimi A. G. patalpinti įrašai. Matomas A. G. „Facebook“ paskyroje patalpintas įrašas „Ka tik pasibaige TV Pagalbos laida kurioje teko dalyvauti…“. Paspaudžiama „žr. daugiau“, matosi parašytas visas įrašas (1 t., b. l. 29, 30-34).
Iš 2004 m. sausio 26 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-37 matyti, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikina globėja buvo paskirta A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82).
Iš 2004 m. sausio 26 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-36 matyti, kad I. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikina globėja paskirta A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83).
Iš 2004 m. birželio 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-286 matyti, kad I. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinu globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84).
Iš 2004 m. birželio 8 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DV-285 matyti, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinu globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85).
Iš 2023 m. vasario 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. VS-23-006 matyti, kad interneto vartotojas, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, komentarą „Aš nesuprantu tokiu žurnalistų kurie viešina ir toliau žemina jau ir taip nukentejusia šeima.. Aš puikiai pažystu I. ir E. K. kurios pirmos pradėjo šį šmeižtą.. jos abi yra brolio ir sesers vaisiai E. nuo vaikystės pripažinta (duomenys neskelbtini), o I. gydytojų pripažinta melagės sindromas. Kokioje valstybėje mes gyvename kad kiekvienas psichinis ligonis gali apšmeižti nekaltus žmones. Kad teismas nupirktas kiekvienam kvailiui aišku.. kaip galima nuteisti žmogų be jokių įrodymų.. byloje nėra nei vieno įrodymo.. tik parodymai. Aš dar parašysiu apie tai FB Aš nebijau sakyti tiesos“ parašė 2023 m. sausio 27 d., 20.15 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Interneto vartotojas, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, komentarą „Tos ziurkes buvo psihuškej, kai kurios ir dabar mokosi (duomenys neskelbtini), kaip tomis, šlikštynemis gali tiketi teismas, ar jie ka nemato kad jos nesveikos ar kas?!“ parašė 2023 m. sausio 23 d., 18.30 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105-106).
Motyvuojamoji dalis
Iš tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d., 18.29 val., iki 2023 m. sausio 23 d., 18.31 val., priklausė SIM kortelėms Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114).
Iš tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“ operatorius) priklauso G. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120).
Iš tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“ operatorius) priklauso A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123).
Iš 2023 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-561103-23 matyti, kad nustatyta, jog A. G., gim. (duomenys neskelbtini), galimai naudojasi SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“). Tyrimo metu buvo gauta SIM Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 17 d., 15:22:43 val., iki 2023 m. vasario 15 d., 16:52:09 val. Nustatyta, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) veikė telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę matyti, kad laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 17 d., 15:22:43 val., iki 2023 m. sausio 15 d., 13:47:28 val., ji jungėsi (duomenys neskelbtini), naudotas „roaming“. Laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 16 d., 13:42:59 val., iki 2023 m. sausio 27 d., 13:01:10 val., SIM kortelė visą laiką jungėsi prie bazinių stočių adresais: (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 27 d., nuo 13:02:38 val. iki 13:52:19 val., SIM kortelė jungėsi prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. sausio 28 d., 15:03:24 val., iki 2023 m. vasario 15 d., 16:52:09 val., SIM kortelė jungėsi (duomenys neskelbtini), naudotas „roaming“. 2023 m. vasario 9 d., kai buvo paskelbtas įrašas „A. G.“ „Facebook“ puslapyje „Ka tik pasibaige TV Pagalbos laida kurioje teko dalyvauti….“ SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse nėra 2023 m. vasario 9 d. dienos įrašų. Taip pat dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio komentaruose asmuo, įsivardinęs „(duomenys neskelbtini)“, pateikė tokį komentarą: „Tos ziurkes buvo psihuškej, kai kurios ir dabar mokosi (duomenys neskelbtini), kaip tomis, šlikštynemis gali tiketi teismas, ar jie ka nemato kad jos nesveikos ar kas?!“. Šis komentaras buvo parašytas 2023 m. sausio 23 d., 18:30 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2023 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 18:29 val. iki 18:31 val., IP adresas (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas dviem SIM kortelėms: (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini)). SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad SIM kortele (duomenys neskelbtini) galimai naudojasi J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini). Šį telefono numerį kaip kontaktinį J. M. yra nurodęs darbo biržoje. Tyrimo metu buvo gauta SIM Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpyje nuo 2023-01-01 00:10:28 val. iki 2023-02-20 23:55:53 val. Nustatyta, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) veikė telefono aparatuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė visą laiką jungėsi prie bazinių stočių adresais: (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo parašytas komentaras vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 23 d., 18:30 val., SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 23 d., 18:25:35 val., 2023 m. sausio 23 d., 18:39:22, jungėsi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudotasi internetu. SIM kortelė veikė telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163-165).
Iš „Darbo biržos“ registro duomenų matyti, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), telefono numerį (duomenys neskelbtini) yra pateikęs kaip kontaktinį (1 t., b. l. 171).
Iš 2023 m. kovo 28 d. krato protokolo matyti, kad atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), pas J. M. rastas ir paimtas mob. ryšio telefonas REDMI 8, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 184-190).
Iš 2023 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilusis telefonas „Xiaomi Redmi 8“, kuris yra juodos spalvos su skilusia ekrano apsauga. Telefone į dėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Bitė“ tinkle. Telefono IMEI numeris: (duomenys neskelbtini). Taip pat telefone rasta 16 Gb Micro SD kortelė „SanDisk“. Telefone rastos ir apžiūrėtos dvi interneto naršyklės „Mi naršyklė“ ir „Chrome“. Apžiūrėjus šių naršyklių apsilankymų istoriją, nerasta duomenų, kad buvo jungtasi prie „(duomenys neskelbtini)“ tinklapio (1 t., b. l. 191-198).
Iš 2023 m. gegužės 15 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), pas A. G. rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju (2 t. b. l. 66-69).
Iš 2023 m. gegužės 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „HP“, serijos numeris (duomenys neskelbtini). Kompiuterio darbalaukyje matomos dvi interneto naršyklės „Chrome“ ir „Microsoft Edge“. Apžiūrėta „Chrome“ naršyklės istorija. Seniausias įrašas rastas istorijoje yra 2023 m. vasario 22 d., ankstesnė naršymo istorija neišlikusi. Naršyklės istorijoje įrašai rasti nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. Apžiūrėta „Microsoft Edge“ naršyklė. Naršyklės istorija yra tuščia. Atidarius „Chrome“ naršyklę apsilankyta „Facebook“ socialiniame tinkle, prisijungimo duomenų neprašoma, profilis atsidaro automatiškai. Profilio vardas – A. G., ID – (duomenys neskelbtini). Profilyje įkelta A. G. nuotrauka. Apsilankius „Facebook“ „Nustatymai ir privatumas“ ir „Veiklos istorija“ matomi visi A. G. parašyti įrašai. Rastas įrašas (tekstas) su pasidalinta nuoroda į TV3.lt laidą parašytas 2022 m. lapkričio 25 d., 21:59 val. (2 t., b. l. 70-78).
Iš 2023 m. gegužės 30 d. A. G. atsiųsto elektroninio laiško, prie kurio pridėta laikraščio „Panevėžio balsas“ (duomenys neskelbtini) iškarpa matyti, kad pateiktas straipsnis apie tai, jog V. K. ir V. K. yra brolis ir sesuo ir jie susilaukė dviejų mergaičių E. ir I. Taip pat prie elektroninio laiško pridėta ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad jos tėvai yra V. K. ir V. K. (2 t., b. l. 159-162).
Kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai, todėl teismas plačiau jos neanalizuos, nes aplinkybę, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia ne tik jo paties parodymai, bet ir nukentėjusiųjų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga.
Tuo tarpu kaltinamoji A. G. neigia įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, teigdama, jog rašydama komentarus juose išreiškė tik savo nuomonę.
Baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, o tai reiškia, kad informacija yra netikra, melaginga. Paskleidimu suprantama tai, kad informacija apie kitą žmogų tapo žinoma kitiems asmenims (ar asmeniui), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokia forma kaltininkas ją pranešė, pateikė (paskleidė). Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), kartu būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-222/2018).
Šmeižimo nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018).
Nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė nagrinėjant šią baudžiamąją bylą reikalinga tiek, kiek ji susijusi su paskleistos informacijos vertinimu (ar ji melaginga ir žeminanti nukentėjusiąsias) bei nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės (kaltinamosios A. G. tyčios ir tikslo) vertinimu. Dėl kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių ginčo byloje nėra, nes kaltinamoji A. G. neneigia parašiusi komentarus, tačiau, kaip minėta, tvirtina, kad juose išreiškė tik savo nuomonę.
Kaip matyti iš parašytų komentarų turinio, kaltinamoji A. G. per visuomenės informavimo priemones paskleidė informaciją, kad nukentėjusioji I. K. yra melagė, linkusi į aferas, kad jai yra nustatyta psichinė negalia, kad nuo vaikystės pripažintas melagės sindromas, o nukentėjusioji E. K. serga (duomenys neskelbtini).
Tariamas nukentėjusiosios I. K. psichikos ligas kaltinamoji A. G. grindžia tuo, kad būdama maža I. K. prikrėsdavo labai daug šunybių, visą laiką apgaudinėdavo, visą kaltę ant kitų sumesdavo. Prikrėtusi šunybių „nustatydavo“ tokį veidelį ir sakydavo, kad ji nekalta. Nemano, kad užaugusi I. K. pasikeitė. Jos (kaltinamosios) supratimu „afera“ prilyginama melui, o žodį „aferistas“ supranta kaip žmogų, kuris apgaudinėja, yra sukčius. G. G. sakė, kad I. K. yra nustatytas melagės sindromas. Mano, kad I. K. yra „gudri durnė“, nes protingas žmogus tokios avantiūros, t. y. (duomenys neskelbtini) bylos, nepradėtų. Neturi įrodymų, kad I. K. įkalbėjo kitas keturias seseris meluoti, tai tik jos (kaltinamosios) nuomonė. Išvadą, kad nukentėjusioji I. K. yra melagė, kaltinamoji A. G. daro ir remdamasi tuo, kad kai I. K. buvo atvykusi pas ją (kaltinamąją) į svečius, kur tuo metu svečiavosi ir kaltinamosios sesuo, vyko pokalbis apie (duomenys neskelbtini). Jos (kaltinamosios) sesuo yra (duomenys neskelbtini), o I. K. pradėjo sakyti, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kai sesuo paklausė, ar I. K. kažką iš ten pažįsta, minėjo pavardes, nukentėjusioji apie tuos žmones nieko nežinojo.
Duodama parodymus apie tariamas E. K. psichikos ligas kaltinamoji A. G. paaiškino, kad nukentėjusiųjų anoje baudžiamojoje byloje duoti parodymai yra melas. E. K. pati nebūtų galėjusi sugalvoti tokių dalykų, nes ji ne viso protelio. Nuo mažens matėsi, kad E. K. yra ligota, visgi brolio ir sesers vaikas. Dokumentų, patvirtinančių, kad E. K. ir I. K. yra brolio ir sesers vaikai, pati nematė, tą sakė pati mergaičių mama, ir tyrėjai yra pateikta kopija laikraščio, kuriame buvo straipsnis, kad motina ir tėvas pripažįsta šį faktą. Tai laidoje „(duomenys neskelbtini)“ pasakė ir nukentėjusiųjų mama. Kai E. K. buvo 5 metų, ją vis dar reikėjo maitinti ir padėti pavalgyti, nes žandikaulis atkrisdavo. Kol E. K. gyveno pas ją (kaltinamąją), ėjo į mokyklą ir antriems metams neliko. Tai, kad E. K. nustatyta psichinė negalia – (duomenys neskelbtini) – pasakė G. G. ir ji (kaltinamoji) patikėjo. Pati yra mačiusi E. K. neįgaliojo pažymėjimo kopiją, bet nepamena, kas ten buvo parašyta. Taigi iš šių kaltinamosios A. G. parodymų akivaizdu, kad ji niekada iki komentarų rašymo nėra mačiusi jokių dokumentų, pagrindžiančių tariamas nukentėjusiųjų psichikos ligas, o parašytuose komentaruose tai pateikė kaip tiesą, remdamasi tik savo draugės G. G., pas kurią nukentėjusiosios gyveno kaip globotinės, pasakojimu bei savo pačios padarytomis išvadomis pagauta pykčio.
Byloje nėra jokių duomenų, kad E. K. kada nors būtų buvusi nustatyta (duomenys neskelbtini). Priešingai, atlikus teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-581/2022 buvo nustatyta tik tai, kad E. K. (Š.) 2008 – 2014 metais buvo konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ar gydyti (3 t., b. l. 30-31). Tuo tarpu jokių duomenų, kad nukentėjusiajai E. K. komentarų rašymo metu ar šiuo metu yra diagnozuotas koks nors psichinis sutrikimas/psichikos liga, nėra. Iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendyje paminėto 2020 m. rugpjūčio 26 d. – rugpjūčio 28 d. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-89/2020 matyti, kad ir I. K. nei 2009-2010 metais, nei vėliau nebuvo nustatytų psichikos ligų ar psichikos sutrikimų. Konstatuota, kad ekspertizės metu I. K. nebuvo nustatyti išreikšti mąstymo, asmenybės, atminties sutrikimai, taip pat nebuvo nustatyti psichinės veiklos – mąstymo, asmenybės sutrikimai, dėl kurių I. K. būtų linkusi fantazuoti (3 t., b. l. 36).
Nukentėjusiųjų apkaltinimas melavus duodant parodymus Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-581/2022, kurioje buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kaltinamosios A. G. draugai G. G. bei V. G., taip pat yra niekuo nepagrįstas, nes minėtoje baudžiamojoje byloje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas kaip pagrįstais rėmėsi nukentėjusiųjų I. K. ir E. K. parodymais, kuriuos pagrindė ir kiti byloje ištirti įrodymai. Ši aplinkybė yra aiškiai konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendyje (3 t., b. l. 21-80). Taip pat kaip matyti iš bylos duomenų, nepagrįstas ir kaltinamosios A. G. kaltinimas I. K. melavus apie darbą (duomenys neskelbtini), nes iš pateikto „Sodros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ten I. K. dirbo laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 24 d., nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. (4 t., b. l. 54).
Teismo vertinimu, visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad apie nukentėjusiąsias paskleista informacija buvo melaginga. Šmeižimo nusikaltimo atveju apie nukentėjusįjį paskleista informacija turi būti ne tik melaginga, bet ir ją paskleidžiantis asmuo turi suvokti jos neteisingumą. Suprantamos objektyvios situacijos, kai asmuo gali sąžiningai klysti dėl informacijos teisingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. G. ir nukentėjusiosios I. K. bei E. K. buvo pažįstamos, kadangi nukentėjusiosioms būnant mažoms jos kurį laiką gyveno pas A. G. ir buvo jos globojamos, o vėliau kaltinamąją nuolat matydavo pas globėjus (duomenys neskelbtini). A. G. žinojo, kad per visuomenės informavimo priemones paskleisdama apie nukentėjusiąsias tikrovės neatitinkančią informaciją jas pažemins ir sukels problemų nukentėjusiųjų socialiniame gyvenime.
Svarbus kriterijus vertinant kaltinamosios A. G. veiksmus yra jos veiksmų sistemingumas. A. G. melagingą informaciją paskleidė net tris kartus: pirmąjį komentarą ji parašė 2022 m. lapkričio 25 d., antrąjį – 2023 m. sausio 23 d., o trečiąjį – 2023 m. vasario 9 d. Kaltinamosios veiksmų intensyvumas, teismo vertinimu, kartu su kitais išvardytais duomenimis patvirtina jos sąmoningą, tyčinį siekį veikti nukentėjusiųjų nenaudai, t. y. jas viešai apšmeižti.
Nors kaltinamoji tvirtina, kad rašydama komentarus tik išreiškė savo nuomonę, tokius kaltinamosios parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip minėta aukščiau, nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais, o šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių A. G. paskleistos informacijos teisingumą. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. ji paskleidė apie I. K. ir E. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jas paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą jomis, pasinaudodama visuomenės informavimo priemonėmis. Kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusiosios I. K. ir E. K. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydamos iš kaltinamojo J. M. priteisti po 200 Eur, o iš kaltinamosios A. G. – po 2000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 140-142).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos priteisimo srityje, kai padaromas nusikaltimas žmogaus garbei bei orumui, tačiau matyti, jog šios kategorijos bylose ji yra gana įvairi, nes kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamos neturtinės žalos žmogaus šmeižimo atvejais sumos svyruoja maždaug nuo 3 000 Eur ir daugiau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-699/2016, 2K-212-696/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).
Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, tačiau kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad viešai per visuomenės informavimo priemones buvo paskleisti labai jautrūs asmeniniai duomenys apie nukentėjusiąsias – nurodant nukentėjusiųjų vardus bei pavardes, o nukentėjusiosios I. K. dar ir tikslią gimimo datą, buvo paskleista šmeižikiška informacija apie tai, neva nukentėjusiosios serga psichikos ligomis, be to, kad nukentėjusioji I. K. yra melagė ir aferistė, nes davė pati ir įkalbėjo kitas nukentėjusias merginas duoti neva melagingus parodymus apie prieš jas įvykdytas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusiosios dėl tokių melagingų duomenų paskleidimo viešojoje erdvėje patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gėdą prieš kitus asmenis, išjautė įvairias kitas neigiamas emocijas bei potyrius. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pačios nukentėjusiosios, joms labai skaudu buvo tai, kad tokius komentarus parašė jų buvusi globėja, pas kurią gyveno netrumpą laiko tarpą, bei kartu su jomis augęs J. M.. Atsižvelgdamas į visus anksčiau paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų prašomos iš kaltinamųjų priteisti neturtinės žalos sumos yra protingos ir ne per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų naudai visa apimtimi.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą krikšto mamos J. G. atsakomybei, nes mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką. J. G. pateikė rašytinį prašymą atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos atsakomybėn (3 t., b. l. 143-144).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. G. prašymą atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą palaikė, nurodydama, kad sutinka būti laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, santykiai su krikštasūniu geri, nuolat bendrauja. Laiduotoja nurodė, kad stengsis J. M. daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis J. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kad nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, yra neteistas, turi neįgalumą, nebaustas administracine tvarka, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įsipareigojo atlyginti padarytą neturtinę žalą nukentėjusiosioms, laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos J. G. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad J. G. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka bausta tik už smulkų KET pažeidimą. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti J. G., kaip laiduotoja, byloje nėra.
Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji kaltės nepripažino, yra neteista (3 t., b. l. 16-17), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 13-15), (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamoji neteista, nedirba, yra (duomenys neskelbtini), turinti sveikatos problemų, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai A. G. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąją. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtinas bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės minimumas.
Kaltinamajai A. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasas grąžintinas A. G..
Daiktai –J. M. mobiliojo ryšio telefonas REDMI 8 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. G. nešiojamas kompiuteris „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, priduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (kvitas Nr. IL-2674; 2 t., b. l.79-80, 81) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonės.
Nukentėjusiųjų atstovas pateikė teismui prašymą proceso išlaidomis pripažinti išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusiąsias. Iš teismui pateiktų dokumentų (sąskaitų už teisinę pagalbą, mokėjimų nurodymų (4 t., b. l. 55-58)) matyti, jog nukentėjusioms I. K. ir E. K. (Š.) buvo teikiama teisinė pagalba, kurią organizavo (duomenys neskelbtini) ir šios pagalbos išlaidos yra 800 Eur. Teismas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir daro išvadą, jog šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsniu,
nusprendžia:
J. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. G. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. G. pripažinti kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti A. G., kad jai nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Luminor, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei ((duomenys neskelbtini)). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. G..
Nukentėjusiųjų I. K. ir E. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios A. G. nukentėjusiųjų I. K. ir E. K. naudai priteisti po 2000 Eur (du tūkstančius eurų) kiekvienai, o iš J. M. nukentėjusiųjų I. K. ir E. K. naudai priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus – J. M. mobiliojo ryšio telefoną REDMI 8 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. G. nešiojamą kompiuterį „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, priduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (kvitas Nr. IL-2674) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų padarymo priemones.
Priteisti iš J. M. ir A. G. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) (duomenys neskelbtini) išlaidas nukentėjusiųjų I. K. ir E. K. (Š.) advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.