Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės I. Ž. atstovė advokatė Rita Lankutienė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Atstovė pažymėjo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo, nenoro gydytis ir pripažinti turint problemų. Nurodė, kad šalys dalintino turto bei kreditorinių įsipareigojimų neturi. Į atsakovo A. Ž. vardu registruotą transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė I. Ž. pretenzijų nereiškia ir neprieštarauja, kad ši transporto priemonė liktų atsakovui. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove, o vaikų poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisti po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

Atsakovui A. Ž. procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymų, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 117, 124 straipsniai, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

Ieškinio turiniu, ieškovės I. Ž., jos atstovės advokatės Ritos Lankutienės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: santuokos liudijimo kopija (4 b. l.), gimimo liudijimų kopijomis (5, 6, 7 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį (13 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-05 įsakymo Nr. A1-2513 dėl nuomos sutarties sudarymo su I. Ž. kopija (14 b. l.), VĮ „Regitra“ pažyma (58 b. l.) nustatyta, kad ieškovės I. Ž. (mergautinė pavardė – Valytė) ir atsakovo A. Ž. santuoka buvo sudaryta 2005-11-12 Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 346. Santuokoje šalims gimė trys vaikai: J. Ž., gim. 2000-02-08, S. Ž., gim. 2003-12-18, F. Ž., gim. 2005-09-12, kurie yra nepilnamečiai.

Ieškovė I. Ž. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste adresu Pavenčių g. 23-45, Mažeikiai. Ieškovės pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija bei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas liudija, kad ieškovės šeima gyvena iš valstybės skiriamų pinigų, t. y. socialinės pašalpos (2012 m. rugsėjo – spalio mėn., 2013 m. gegužės – gruodžio mėn., sudariusios 1243,32 Lt, 2012 m. lapkričio – balandžio mėn. – 797,00 Lt, išmokos vaikui, 2012 m. rugsėjo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. sudariusios 156,00 Lt, 2013 m. vasario mėn. gautos vienkartinės paramos mokinio reikmėms įsigyti – 468 Lt, 2013 m. liepos mėn. gautos vienkartinės paramos iš rėmėjų lėšų 145,60 (Lt) (15-17, 19, 56 b. l.). Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas A. Ž. vartoja alkoholį patvirtina byloje esantis 2013 m. balandžio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-369-169/2013, kuriuo atsakovas nubaustas administracine tvarka, pagal LR ATPK 178 straipsnio 3 dalį, už tai, kad per vienerius metus būdamas baustas už girto pasirodymą viešose vietose, 2013 m. balandžio 19 d. vėl pasirodė girtas viešoje vietoje (10-11 b.l.).

Įvertinus ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad pagrindinė ieškovės I. Ž. ir atsakovo A. Ž. šeimos iširimo ir barnių joje priežastis buvo atsakovo alkoholio vartojimas ir nenoras gydytis nuo besaikio alkoholio vartojimo. Atsakovas savo elgesiu iš esmės pažeidė lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, būtent dėl atsakovo A. Ž. neatsakingumo šalių gyvenimas tapo negalimas. Byloje esančių įrodymų pagrindu pripažintina, jog I. Ž. ir A. Ž. šeima faktiškai yra iširusi ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, sutuoktinių santykių nebeįmanoma atstatyti, šeimos santykių nutrūkimą sąlygojo netinkamas atsakovo elgesys, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Atsižvelgus į tai, kad sutuoktinių I. Ž. ir A. Ž. nepilnamečiai vaikai J. Ž., gim. 2000-02-08, S. Ž., gim. 2003-12-18, F. Ž., gim. 2005-09-12, gyvena kartu su jų motina, kuri jais rūpinasi, o ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp sutuoktinių nėra, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina I. Ž..

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.) CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Vertinant šalių turtinę padėtį atsižvelgtina į tai, jog abu sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi (14-17 b. l.), yra bedarbiai (18, 21, 22 b. l.), ieškovė ir atsakovas gyvena iš valstybės skiriamų pinigų, t. y. socialinės pašalpos (2012 m. rugsėjo – spalio mėn., 2013 m. gegužės – gruodžio mėn., sudariusios 1243,32 Lt, 2012 m. lapkričio – balandžio mėn. – 797,00 Lt), išmokos vaikui (2012 m. rugsėjo mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. sudariusios 156,00 L), 2013 m. vasario mėn. gautos vienkartinės paramos mokinio reikmėms įsigyti – 468,00 Lt, bei 2013 m. liepos mėn. gautos vienkartinės paramos iš rėmėjų lėšų 145,60 Lt. Atsakovas duomenų apie kitas savo pajamas ir turtinę padėtį nepateikė. Atsakovo vardu VĮ „Regitra“ registruota transporto priemonė, kuri, ieškovės I. Ž. aiškinimu, realiai neegzistuoja, kadangi yra atiduota į metalo laužą. Atsakovas yra dar jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl yra pagrindo teigti, kad jo turtinę padėtį lemia tik jo paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsižvelgiant į tai, kad visi šalių nepilnamečiai vaikai yra mokyklinio amžiaus, jiems būtini ne tik mokykliniai reikmenys, bet ir rūbai, avalynė, tinkamas maistas, higienos reikmenys ir kt., siekiant užtikrinti bent minimalų tokio amžiaus vaikų poreikių patenkinimą, net ir nesant byloje detalaus paskaičiavimo apie išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui, spręstina, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis – 200 Lt, yra pakankamas siekiant užtikrinti būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (58 b.l.) nustatyta, kad atsakovo A. Ž. vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valst. (duomenys neskelbtini) įsigyta iki santuokos sudarymo, todėl, ieškovei patvirtinus, jog ji įsigyta iš asmeninių atsakovo lėšų, pripažintina, jog šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nutraukiant santuoka nedalintinas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tokios pavardės: sutuoktinei – jos mergautinė pavardė „”, sutuoktiniui – jo pavardė „”.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė I. Ž. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-09 sprendimu Nr. SP-2875-(7.2590) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, o taip pat įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-20 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-90(7.2590) antrinės pagalbos išlaidas sudaro 560 Lt.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo A. Ž. į valstybės pajamas priteistinas 360,00 Lt ((144,00 Lt + (200 Lt x 3 x 12 mėn.)) x 3%) žyminis mokestis ir 560,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, apskundimas vykdymo nesustabdo. (LR CPK 282 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2005 m. lapkričio 12 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 346, tarp ieškovės I. Ž. (ikisantuokinė pavardė – Songailienė, mergautinė pavardė – Valytė) ir atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-10-16, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę pavardę „“, atsakovui jo pavardę – „“.

Nepilnamečių vaikų J. Ž., gim. 2000-02-08, S. Ž., gim. 2003-12-18, F. Ž., gim. 2005-09-12, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina I. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. Ž., gim. 2000-02-08, S. Ž., gim. 2003-12-18, ir F. Ž., gim. 2005-09-12, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. Ž., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai J. Ž., gim. 2000-02-08, S. Ž., gim. 2003-12-18, F. Ž., gim. 2005-09-12, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 560,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. Ž., kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Išaiškinti A. Ž., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai. Apskundimas vykdymo nesustabdo.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.