Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. laikotarpiu nuo 2019 m: sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, gavo 10000 Eur piniginių lėšų už parduotus automobilius fiziniams asmenims, tačiau uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso – 10000 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų, iš jų 2019 m. sausio mėn. - 2500 Eur, vasario mėn. – 2500 Eur, kovo mėn. – 2500 Eur, balandžio mėn. – 2500 Eur ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 10000 Eur piniginių lėšų gavimo (8264 Eur pardavimo pajamų, 1736 Eur mokėtino PVM. E. G. Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2019 m. sausio-balandžio mėnesius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (11 eilutėje) PVM apmokestinamųjų sandorių iš viso 8264 Eur (2066 Eur + 2066 Eur + 2066 Eur + 2066 Eur) (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM iš viso – 1736 Eur (434 Eur + 434 Eur + 434 Eur + 434 Eur) ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM iš viso 1736 Eur (434 Eur + 434 Eur + 434 Eur + 434 Eur) PVM nuo apmokestinamosios vertės, tai yra laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. nedeklaravo ir nesumokėjo Valstybės biudžetą iš viso 1736 Eur pardavimo PVM, tai yra 35 (1736/50 Eur) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Tokiu būdu E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, 16 punktą, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei šiais savo veiksmais padarė nusižengimą numatytą ANK 205 straipsnio 5 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką institucijai yra žinoma, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

E. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nuo 2008 m. atlieka įmonės direktoriaus pareigas. Nurodė, kad tinkamai nekontroliavo savo darbuotojų dėl kasos aparato naudojimo, kasos knygos pildymo. Po atlikto patikrinimo, pataisė deklaracijas, apmokė darbuotojus dirbti kasos apartu bei sumokėjo neapskaitytą PVM valstybei. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. G. kaltė be paties jo prisipažinimo, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės nusižengimo aplinkybės, 2019 m. birželio 21 d. specialisto paaiškinimu dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/12-2-5-6774, E. G. rašytiniu paaiškinimu, vyriausiosios tyrėjos 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. birželio 27 d. R. K. tarnybiniais pranešimais, 2019 m. birželio 11 d. FNTT prie LR VRM patikrinimo aktu, 2019 m. birželio 11 d. dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu, uždarosios akcinės bendrovės buhalterės R. G. rašytiniu paaiškinimu, 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. birželio 27 d. patikrinimo aktais, E. G. ir R. G. darbo sutartimis bei kita administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. G. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra gavęs 10000 Eur pajamų laikotarpiu 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. nuslėpė ir nesumokėjo valstybei 1736 Eur (35 bazinių bausmių nuobaudų dydžius) pardavimo PVM, kuris pagal įstatymus turėjo būti sumokėtas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, 16 punktą, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį, nes nuslėptų mokesčių dydis yra daugiau nei 10, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Skiriant nuobaudą E. G. atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų, kad E. G. būtų baustas už analogiškų nusižengimų padarymą. Po atlikto patikrinimo pateikė VMI patikslintas pajamų deklaracijas, sumokėjo valstybei nuslėptą pardavimo PVM. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. G. paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 4000 Eur baudą.

E. G. prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nurodydamas, kad po atlikto patikrinimo sumokėjo valstybei PVM, patikslino pajamų deklaracijas, iki 2019 m. liepos 30 d. įvykdė reikalavimą sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos tik nežymiai didesnės už minimalias ir neturi galimybės sumokėti didelės baudos.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti E. G. mažesnę baudą, negu numatyta sankcijoje už šį pažeidimą. A. G. teismui nepateikė įrodymų apie sunkią materialinę padėtį. Be to, pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, tarp jų ir patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-255/2019). Byloje yra nustatyta, kad netinkamas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tęsėsi kol nebuvo patikrinta įmonė. Ir, nors E. G. sumokėjo valstybei neapskaitytus mokesčius, patikslino pajamų deklaracijas visos šios aplinkybės vertintinos kaip pagrindas jam skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą, tačiau ne išskirtine aplinkybe ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme, todėl skirti mažesnę nei numatyta sankcijoje minimali nuobauda nėra pagrindo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl E. G., manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį ir paskirti 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 19102770807.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.