Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas direktoriumi/atsakingu asmeniu, neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, nuo 2020 m. liepos 1 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) trečiosios šalies (Gruzijos Respublikos) pilietį L. K., (gimusį) ir nuo 2020 m. liepos 1 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) trečiosios šalies (Gruzijos Respublikos) pilietį M. K. (gimusį) bei leido jiems dirbti (duomenys neskelbtini) naudai. Minėtų užsieniečių darbas (duomenys neskelbtini) naudai laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (pateikti pranešimai 1 SD formos).

Taip pat H. S. Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie nuo 2020 m. liepos 1 d. dirbančius įmonėje Gruzijos Respublikos piliečius (L. K., M. K.) tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija H. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad pažeidimus padarė dėl nežinojimo, darbuotojus įdarbino pagal nustatytą tvarką, mokėjo jiems atlyginimus, tačiau nežinojo, kad reikia dar ir gauti leidimus. Dėl pažeidimų gailisi, jo materialinė padėtis prasta, jis padeda Armėnijoje esančiai šeimai, todėl prašo neskirti baudos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad H. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2020 m. liepos 1 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) trečiosios šalies piliečius L. K. ir M. K. bei leido jiems dirbti (duomenys neskelbtini) naudai, pažeidęs Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą ir Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie nuo 2020 m. liepos 1 d. dirbančius įmonėje Gruzijos Respublikos piliečius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį.

Kadangi H. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu jau buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad H. S. padarė nusižengimus numatytus ANK 95 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

H. S. baustas administracine tvarka ir už analogiško nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog prisipažino padaręs administraciniu nusižengimus ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta H. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad pažeidimus padarė dėl nežinojimo, kadangi darbuotojai buvo įdarbinti oficialiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių kitų nelegalaus darbo požymių nebuvo nustatyta – su L. K. ir M. K. raštu buvo sudarytos darbo sutartys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios pranešta apie darbuotojų priėmimą į darbą, VSDFV ir VMI buvo mokami visi privalomi mokesčiai, kas leidžia daryti išvadą, jog nelegalaus darbo požymius H. S. padarytas nusižengimas atitinka tik dėl tos priežasties, kad darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš to akivaizdu, kad H. S. nesiekė tyčia leisti nelegaliai dirbti L. K. ir M. K. ir padarė pažeidimus gerai nežinodamas Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų Pažymėtina ir tai, kad H. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat jo anksčiau padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kitokiomis aplinkybėmis nei šioje byloje inkriminuojamas administracinis nusižengimas, kuris, skirtingai nei ankstesniu atveju, nelegaliu darbu laikomas tik dėl gana formalių teisės aktų pažeidimų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo nusižengimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo būdą, kilusius padarinius, kaltės formą yra žymiai mažesnis negu rūšinis šios veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 95 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju – 2 dalyje). Taigi, netgi sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos – 5 000 Eur baudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą H. S. atžvilgiu dėl ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali.

H. S. už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Galutinė administracinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 95 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) eurų baudą;

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą H. S. paskirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21133756151.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.