Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-01-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-2598-347/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-17
Bylos Nr.
e2YT-2598-347/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02252-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
LA
Suinteresuotas asmuo
AP
Advokatai
Donata Slavinskaitė Gargasė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2598-347/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02252-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 17 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai LA,pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei Gargasei,suinteresuotam asmeniui AP nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos LA pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, LA, po savo motinos VP mirties – nuo (duomenys neskelbtini) – priėmė palikimą pagal motinos valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos turėtą ir paveldėtą turtą po sutuoktinio AP mirties.

Suinteresuotas asmuo AP pareiškė raštu, jog su prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos LA mama VP po savo vyro AP mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą. Tai patvirtina 2021 m. vasario 22 d. Liudijimas (pateikta notarinio reg. Nr.1-891 kopija).Tačiau ne visus dokumentus persiregistravo savo vardu. (duomenys neskelbtini) VP mirė (pateikta mirties liudijimo AA Nr.795345 kopija). Paliktą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti dukra LA. Tačiau dėl palikimo priėmimo įstatymu nustatytu terminu nesikreipė, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. notaras išdavė Nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Taip pat notaras 2021 m. rugpjūčio 31 d. išdavė liudijimą, jog dėl VP palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (pateiktos dokumentų kopijos).

Palikėja VP turėjo du vaikus – dukrą pareiškėją LA ir sūnų AP. Sūnus AP dėl palikimo nesikreipė, faktiškai jo nepriėmė. Sutiko, kad sesuo palikimą priimtų, juo rūpintųsi.

Pareiškėja LA, faktiškai priėmusi palikimą, mokėjo mokesčius (pateikiamos kvitų kopijos), tvarkė žemės sklypą, augino daržoves, rūpinosi pastato būkle – keitė duris.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėja po mamos mirties tik faktiškai priėmė jos palikimą - pareiškėjos teisės į paveldimą turtą ( mirusios mamos palikimą) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėja nurodė, jog ji po mamos mirties nepertraukiamai rūpinosi jos paliktu turtu, valdė jį kaip savo, nes brolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tam neprieštaravo.

Šios aplinkybės neginčijo ir suinteresuotas asmuo – AP (teismui pateiktas sutikimas).

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po savo mamos VP mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėja kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja LA, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos VP, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini) - priėmė palikimą pagal motinos valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti VP turėtą ir paveldėtą po vyro AP, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą kaip savo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia