- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- 1-987-1128/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44433-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) ir vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. Z. 2025 m. gruodžio 23 d. apie 5.36 val., Vilniuje, Erfurto g., ties pastatu Nr. 32, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad atvažiavo į Lazdynus, nuėjo į kazino išgerti alaus. Prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus (40 laipsnių stiprumo gėrimo butelį), o kazino su nepažįstamuoju išgėrė dar alaus. Atstumas nuo gyvenamosios vietos iki kazino buvo apie 1 km. Po to nusprendė važiuoti namo savo automobiliu, pasisiūlė pavėžėti ir nepažįstamąjį. Vėliau sustojo, nes kliudė pėsčiųjų ženklą, todėl norėjo autobusų stotelėje patikrinti priekinį bamperį. Bet tikrinant atvažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai sustojo, apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad ženklas apgadintas. Mano, kad pareigūnai pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir nusprendė jį patikrinti alkotesteriu. Jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumas. Tai buvo 2025 m. gruodžio 23 d. ankstyvas rytas. Tikino, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Alkoholį vartoja švenčių metu, bet ne taip. Prieš 7-8 metus yra baustas už vairavimą išgėrus. Teises buvo persilaikęs, todėl vairavo turėdamas specialiąją teisę. Č. Z. yra jo tėvas. Jiedu susitinka, bendrauja telefonu, kartu važiuoja žvejoti, tačiau kartu negyvena. Pasipasakojo tėvui kitą dieną po įvykio, jis į tai reagavo neigiamai. Tėvas galėtų daryti jam įtaką, nes su juo bendrauja. Nors ir automobilio neturės, bet vis tiek su juo susitiks, kalbėsis, vyks kartu į žvejybą. Jis kartais jį pamokina. Tėvas yra įgijęs teisę vairuoti ne vienos kategorijos transporto priemones. Jiedu pasikalba apie vairavimą, automobilius. Supranta, kad galėjo nueiti pėsčiomis, tačiau pats nesupranta, kodėl nusprendė vairuoti ir dar pasisiūlė žmogų pavežti. Savo elgesį vertina neigiamai. Mano, kad dėl kylančių ilgalaikių pasekmių tokie jo veiksmai nepasikartos. Be to, yra išklausęs kursus apie alkoholio žalą, kuriuose buvo aiškinama apie vairavimą išgėrus (t. 2, b. l. 19-20).
Kaip galimas laiduotojas Č. Z. paaiškino, kad sūnus jam paskambino gruodžio 24 d. ar 25 d. ir pasakė, kad jam buvo atimta teisė vairuoti. Jis davė sūnui pylos, kalbėjosi su juo bei klausė, ką pastarasis padarė. Sūnus dėl savo elgesio labai pergyveno. Tvirtino, kad sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Taip pat žino, kad anksčiau sūnui buvo atimtos teisės dėl vairavimo išgėrus. Mano, kad gali jį paveikti, jog sūnus daugiau taip nesielgtų, t. y. auklės morališkai, nors jis ir suaugęs, kalbėsis. Jiedu dažnai susitinka. Nurodė, kad po pirmojo karto, kai sūnui buvo atimtos teisės, su juo daug kalbėjo, tačiau nežino, kodėl šis vėl taip pasielgė. Mano, kad sūnus be medikų pagalbos gali išspręsti problemas dėl alkoholio. Dėl užstato nurodė, kad yra pensininkas, pinigus išleidžia vaistams, todėl galėtų sumokėti tik apie 100-200 Eur. Sūnus jam padeda buityje ir finansiškai, nes jis nuomoja butą. Kai jiedu sprendžia problemas, jo žodis būna paskutinis. Mano, kad savo elgesiu yra sūnui pavyzdys, todėl šis klauso jo patarimų. Patvirtino, kad turi teisę vairuoti, tačiau neturi transporto priemonės. 26 metus dirbo (duomenys neskelbtini), 5 metus – (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). Įsitikinęs, kad sūnus yra geras ir kad jiedu palaiko gerus santykius(t. 2, b. l. 20).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad priklausomybės alkoholiui neturi, nuo priklausomybių gydytas nėra, prieš 5 metus yra gydytas (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini), tai yra nuolatinis jo darbas. Anksčiau yra praradęs teisę vairuoti, kadangi taip pat buvo sustabdytas vairuojant neblaivus. Prieš maždaug 5 metus, jis atgavo teisę vairuoti. 2025 m. gruodžio 22 d. apie 18-19 val. jis namuose pradėjo vartoti alkoholį, t. y. „Čepkelių“ trauktinę 0.5 l, išgėrė visą butelį ir savo automobiliu „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į centrą, Vilniaus g. Kur paliko automobilį, neprisimena, ėjo per centre esančius barus. Kažkuriuo metu, jis grįžo iki savo automobilio ir važiavo link namų, bet važiuodamas sugalvojo, kad reikia dar alaus, todėl nusprendė važiuoti į kazino, esantį adresu Architektų g. 43, Vilniuje. Nuvažiavo į kazino ir išgėrė dar alaus, tačiau neprisimena kiek išgėrė. Ten jau buvo asmuo, su kuriuo kalbėdami gėrė alų. Jis tą asmenį matė pirmą kartą, tame kazino ir susipažino. Išgėrus nusprendė, kad reikia važiuoti namo, su tuo vyriškiu išėjo parūkyti ir jis pasikvietė šį vykti jo automobiliu. Kokiu tikslu šį pasikvietė su savimi, jis neprisimena. Tik prisimena, kad vyriškis buvo nustebęs, kad jis su automobiliu, ir nelabai norėjo sėstis į jo automobilį, tačiau jis šį įkalbėjo. Jie pradėjo važiuoti link jo namų, bevažiuojant išgirdo kažkokį pašalinį automobilio garsą, todėl nusprendė sustoti stotelėje. Sustojus pamatė, kad atsikabinęs priekinis bamperis. Kartu ir išlipo asmuo, kuris su juo važiavo, t. y. D.. D. pradėjo tampyti bamperį. Iš pradžių sakė, kad jis nenurautų, o po to liepė rauti, kad galėtų važiuoti toliau. Jiems apžiūrinėjant bamperį atvyko policijos pareigūnai. Kad būtų kažkur atsitrenkęs ar įvažiavęs, jis neprisimena, tačiau policijos pareigūnas jam parodė, kad šalia perėjos apgadintas kelio ženklas. Kad būtų šį apgadinęs, jis neprisimena dėl buvusio neblaivumo, bet neneigia, kad galėjo apgadinti tą kelio ženklą. Iki šiol turėjo teisę vairuoti, vairuotojo pažymėjimą laikė namuose, turi šį nusifotografavęs telefone, su savimi nesinešioja. Reikalui esant jį galės pristatyti į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 133-135).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriuje vyresniuoju specialistu. Dirbant su kolega E. B., 2025 m. gruodžio 23 d. apie 5.27 val. gautas Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymas vykti adresu Erfurto g. 32, Vilniuje, pranešime apie įvykį nurodyta: „prie sustojimo šalia 32 namo yra nuverstas kelio ženklas, šalia mėtosi raudono automobilio detalės. Šiek tiek toliau raudonos spalvos a/m nuvažiavo nuo kelio, vyriškiai bando jį ištraukti ir pasišalinti. Numerių nemato, per toli. Pranešė praeivė“. Apie 5.31 val. atvykus į įvykio vietą, kelio dalyje ties pėsčiųjų perėja, pastebėtas nulaužtas kelio ženklas ir aplink šį ant kelio važiuojamosios dalies besimėtančios plastikinės detalės. Kiek toliau, kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje, ties autobusu stotele, pastebėtas raudonos spalvos automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vizualiai matyti, kad plastikinių detalių nuolaužos yra pasklidusios nuo nulaužto kelio ženklo iki kelkraštyje stovinčio automobilio. Privažiavus prie stovinčio automobilio, pastebėta, kad automobilio viduje, vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, kuris keldamas variklio sūkius bando važiuoti. Kadangi automobilis po eismo įvykio buvo techniškai sugadintas, automobilio vairuotojui bandant važiuoti automobilio ratai nesisuko ir nevedė automobilio. Iš automobilio važiuoklės buvo girdimas šaižus cypimas, kuris nutilo tik vairuotojui išjungus pavarą. Tikrinant už automobilio vairo sėdintį asmenį nustatyta, kad tai yra A. Z.. Patikrinus A. Z. alkoholio kiekio išpustame ore matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARPK-0221, šiam nustatytas 1,80 promilių neblaivumo laipsnis. Po daugiau nei 15 min., asmenį patikrinus pakartotinai, šiam nustatytas 1,87 promilių neblaivumo laipsnis. Bendravimo su A. Z. metu, šis žodžiu nurodė, kad alkoholį gėrė praeitos dienos vakarą. Paklausus asmens, ar vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, šis žodžiu nurodė, kad automobilį vairavo. Paklaustas apie eismo įvykį, asmuo nieko paaiškinti nesugebėjo. Vizualiai A. Z. atrodė neblaivus – alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Automobilyje jokių tuščių alkoholio butelių nerasta. Be visa to, šalia įvykio vietos nustatytas dar vienas asmuo. Kaip nustatyta iš rasto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), tai D. S.. Vizualiai stebint šį asmenį pastebėta, kad šis vaikšto aplink įvykio vietą ir renka automobilio nuolaužas, kurios yra pasklidusios po kelio važiuojamąją dalį. Pradėjus bendrauti su D. S. pastebėta, kad šis taip pat yra akivaizdžiai neblaivus – alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įtarus, kad D. S. taip pat galėjo važiuoti automobilyje „Volkswagen Jetta“ bei gal net šį vairuoti eismo įvykio metu, nutarta asmenį patikrinti alkoholio kiekio išpustame ore matuokliu. <...>. Apie visas įvykio aplinkybes informuotas Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrius, kurie į įvykio vietą, įvykio registravimui, priskyrė Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos ekipažą V1761, kurio sudėtyje yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Atvykus minėtam ekipažui, įvykio vieta ir sulaikyti asmenys perduoti būtent šiems pareigūnams. A. Z. faktinis sulaikymo laikas 5.35 val., <...> (t. 1, b. l. 57-60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad šiandien, 2025 m. gruodžio 23 d. apie 5.15 val. išėjusi iš namų, (duomenys neskelbtini), į lauką su šunimi, šį bevedžiojant, ji staiga išgirdo keistą garsą, kuris jai priminė kelių asmenų muštynes. Toliau einant link perėjos, šalia buvusios picerijos, Erfurto g. 30, Vilnius, pastebėjo „Žėručio“ stotelėje stovintį raudonos spalvos automobilį, tačiau valst. Nr. neįžiūrėjo. Šalia minėto automobilio sukiojosi du įtartini asmenys, kiek toliau paėjusi, pastebėjo numuštą kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“. Asmenys vis pykosi tarpusavyje, kas sukėlė didesnį įtarimą, todėl ji surinko 112 ir pranešė apie sukeltą eismo įvykį. Kas vairavo ir kaip įvyko eismo įvykis, ji nematė. Kiti asmenys minėjo, kad galimai du įtartini asmenys yra neblaivūs. Asmenų apibūdinti negali, bruožų neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad 2025 m. gruodžio 21 d. jis grįžo į Lietuvą, šiuo metu yra apsistojęs pas savo motiną. 2025 m. gruodžio 23 d. vakare nusprendė išeiti išgerti. Jis nuėjo į kazino, esantį šalia namų, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Ten buvo ir daugiau žmonių, su kuriais jis bendravo, vis pasikalbėdavo, parūkydavo ir tiek. Pagrinde bendravo su 3 ar 4 asmenimis. Asmens, kuris jį norėjo pavežti, jis nepažįsta, netgi vardo neprisimena. Šis asmuo alkoholį vartojo taip pat tame pačiame kazino. Kažkuriuo momentu, kai nusprendė vykti namo, kelinta valanda tai buvo, neprisimena, tas vyriškis pasisiūlė jį pavežti namo, jis sutiko. Jie atsisėdo į vyriškio automobilį, kiek prisimena, buvo raudonos ar rusvos spalvos. Jiems tik išvažiavus, realiai niekur nepavažiavo, ir vyriškis į kažkur atsitrenkė. Kur, jis neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ir nelabai žiūrėjo. Prisimena tik tiek, kad jie sustojo autobusų stotelėje ir išlipo apžiūrėti automobilio. Automobilio priekinis bamperis buvo atsikabinęs. Kol jie apžiūrinėjo mašiną, atvyko policijos pareigūnai. Jis automobilio nevairavo, vairavo tas vyriškis, kurį jis kazino ir sutiko (t. 1, b. l. 67-68).
Įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešinėje kelio dalyje ties autobusų stotele „Žėručio“, priekiu į Laisvės pr. pusę. Šalia automobilio dešinės pusės, ant kelio borto ties stotelės „Žėručio“ stulpu, ant grindinio guli apgadinta raudonos spalvos automobilio priekinio bamperio dalis, ant bamperio automobilio valst. Nr. nėra. Automobilio išorėje yra apgadinti: dešinės pusės rato posparnis, priekinė automobilio dalis, kairės pusės ratlankis su padanga, kairės pusės veidrodėlis. Nuo vairuotojo sėdynės bei priekinės keleivio sėdynės paimtas kvapo pėdsakas. Iš salono paimtas ir foninio kvapo pėdsakas. Paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo pavarų perjungimo svirties (t. 1, b. l. 20-29).
2025 m. gruodžio 23 d. neblaivumo nustatymo aktu Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus vyresnysis specialistas nustatė A. Z., neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat įvertino bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 8.00 val., atliko neblaivumo patikrą – 2025 m. gruodžio 23 d. 5.36 val. A. Z. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, 2025 m. gruodžio 23 d. 5.55 val. – 1,87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 111-112; 113-114).
AB „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Z.( t. 1, b. l. 41-42).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gruodžio mėnesį vidutinė 2005 m. laidos lengvojo automobilio „VW Jetta 1.6 Trendline“ kaina Lietuvoje – 1 690 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 43).
Žemesnės instancijos teismas
Kitų objektų apžiūros protokolu fikuosta, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūra. Garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92445973109, skambu io prad ia_ 2025-12-23 05_22_04).mp3“ užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja nurodo, jog vedžiojant šunį Erfurto g., netoli poliklinikos nuverstas pėsčiųjų perėjos ženklas, sustojime raudona mašina, ten bando vyrai kažką tvarkyti. Patikslina, jog valst. Nr. nesimato, kadangi yra per toli. Pasiteiravus, ar ši mato, kaip minėtas automobilis įvažiavo į ženklą, pranešėja nurodo, kad mėtosi raudonos automobilio detalės.
Garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92445973109, skambu io prad ia_ 2025-12-23 05_31_34).mp3“ užfiksuota, kad paskambinusi pranešėjai nurodo, jog Žėručio g., Erfurto g., „Žėručio“ stotelėj, kažkokie girti laužo stotelę ar mašiną, jie visiškai girti. Pasiteiravus, koks tai automobilis, ar mato valst. Nr., pranešėja nurodo, kad tai „BMW“ ir valst. Nr. nemato. Taip pat patikslino, kad automobilis yra raudonos spalvos, visas sudaužytas, nėra net numerio (t. 1, b. l. 77-80).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. Z. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, liudytojų R. R., D. B., D. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC garso įrašas. A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. Z. ir Č. Z. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b. l. 171-188). Teisiamojo posėdžio metu Č. Z. paaiškino, kad mano, jog gali sūnų paveikti, jog sūnus daugiau taip nesielgtų, t. y. auklės morališkai, nors jis ir suaugęs, kalbėsis, jiedu dažnai susitinka, sūnus be medikų pagalbos gali išspręsti problemas dėl alkoholio. Kaltinamasis A. Z. teisme paaiškino, kad Č. Z. yra jo tėvas. Jie susitinka, bendrauja telefonu, kartu važiuoja žvejoti, tačiau kartu negyvena, tėvas galėtų daryti jam įtaką, nes su juo bendrauja, vis tiek su juo susitiks, kalbėsis, vyks kartu į žvejybą, jiedu pasikalba apie vairavimą, automobilius.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. Z. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, be kita ko už KET pažeidimus, už tai, kad būdamas neblaivus kėlė triukšmą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dirbantis. A. Z. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad A. Z. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
Č. Z. yra kaltinamojo tėvas, jie dažnai bendrauja, pensininkas. Jis yra neteistas, baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Teismas, vertindamas Č. Z. asmenybę ir jo galimybę daryti teigiamą įtaką A. Z., daro išvadą, kad A. Z. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. praeityje jau teistas už vairavimą būnant neblaiviu, baustas ANK tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, teismas daro, kad esant didesnei nusikaltimo pakartotinumo rizikai laidavimas skirtinas su užstatu. Atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį, užstato dydis nustatytinas 500 Eur. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
A. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kuriai vairuoti reikalinga speciali teisė, jis sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, ir tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 23 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso A. Z., todėl šis automobilis iš A. Z. turi būti konfiskuotas.
BK 72⁵ straipsnis nustato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
A. Z. veiką padarė būdamas 1,80 promilių neblaivumo, kas laikoma vidutiniu girtumo laipsniu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Z. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir A. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas AB „Regitra”.
Prokuroro nutarimu A. Z. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo Č. Z. atsakomybėn su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš jo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
Prokuroro 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu A. Z. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
A. Z. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o A. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktinėmis plokštelėmis su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Įpareigoti laiduotoją Č. Z. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms pasitikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti teismui.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. Z., už kurį laiduota, per 2 (dvejų) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. Z., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Č. Z., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.