- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-811-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00427-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. Š. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. B. nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises nustatančius dokumentus atnaujinimo atmetė. Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. B. prašymas atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) buvo paduotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytu terminu ir nebuvo praleistas (b.l. 58). Tačiau nebuvo laiku pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. 1998 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai išsiųstas Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko Jiezno seniūnijai raštas, kuriame nurodoma, jog 1998-12-31 baigiasi dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas, ir prašoma skubiai atvykti į Jiezno žemėtvarkos tarnybą ir pateikti dokumentus, reikalingus žemei grąžinti (b.l. 63). Tokiu būdu pareiškėja dar 1998 metais sužinojo, jog trūksta dokumentų. Pirmos instancijos teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios, sutrukdžiusių laiku pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir sprendė, kad atnaujinti terminą nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėja yra beraštė ir sąžiningai suklydo dėl atkurtų nuosavybės teisių nelaikyta svaria ir sutrukdžiusia pateikti dokumentus nuo 1995-06-05 iki 2003-12-31, taip pat klausimus buvo galima spręsti pasinaudojant atstovavimo institutu, suteikiant įgaliojimus atlikti tai kitam asmeniui, kuo ir buvo pasinaudota, dar iki pasibaigiant dokumentų pateikimo terminui įgaliojo R. Š. tvarkyti žemės nuosavybės atstatymo dokumentus. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra leistinų įrodymų apie tai, kad 3 ha žemės savininku iki jos nacionalizavimo būtų buvęs pareiškėjos tėvas A. B. ar senelis V. B.. Liudytojai nepatvirtino prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto , nes jie gimę po nacionalizacijos, o pareiškėjos pateikti dokumentai Alytaus apskr. Jiezno raj. ūkininkų, gavusių iš Žemės ūkio rūmų už kelmynų – krūmynų ir pelkių suarimą pašalpas 1940 m. spalio 29 d. sąrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. B. turi 3,71 ha žemės, 1,25 ha pelkių (b.l. 15), bei 2015-03-10 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kurioje nurodoma, jog A. B. Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 27 d. sąraše įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini) turintis 3 ha žemės ploto, tame pačiame sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą įrašytas tuo pačiu įrašu: „turimos žemės pl. ha, įrašyta ,,3“ (b.l. 13-14), nelaikytini nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, sprendė, kad faktiškai neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog A. B., nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties, kadangi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos neturi teisės iš asmenų priimti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir tuo pačiu negali pagal juos atkurti nuosavybės teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja O. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystę patvirtinančius dokumentus pateikti, o dalyje dėl juridinio fakto nustatymo bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Skundą grindžia šiais argumentais. Pirma, pareiškėja žemėtvarkos darbuotojų buvo suklaidinta kieno (A. B. ar V. B.) žemė atkuriama ir kokius dokumentus jai reikia pateikti. Nacionalinės Žemės tarnybos 2010-10-09 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-01-27 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę kreipėsi A. B., tačiau kaip matyti iš 1991-10-10 prašymo A. B. prašė nustatyti jo turėtos žemės 5 ha plotą. Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sąraše A. B. įrašytas su 3,00 ha plotu. Nacionalinė Žemės tarnyba disponavo šiuo dokumentu, tačiau nepagrįstai delsė nurodyti, kad toks dokumentas nepatenka į nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašą pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymą ir neinformavo, kokių dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teisę į išlikusią žemę, tinkamai nepaaiškino, kaip nuosavybę įrodyti, kokius ir iki kurios datos dokumentus pateikti, nepasiūlė nusistatyti juridinį faktą, nepatarė kreiptis į archyvus ar kt., todėl neužtikrino pareiškėjos dalyvavimo siekiant nustatyti A. B. priklausiusios iki nacionalizavimo žemės plotą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad institucijos veiksmai lėmė, kad pareiškėja praleido terminą nuosavybės teises patvirtinantiems įrodymams pateikti. Paaiškėjus, kad nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų trūksta ar jie neatitinka įstatymo reikalavimų institucija turėjo apie tai tinkamai pranešti ir paprašyti papildomos informacijos. Skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagal 1998-11-26 Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus raštą pareiškėja žinojo, jog trūksta dokumentų žemei grąžinti. Pareiškėja nėra gavusi tokio rašto, taip pat byloje nėra rašto įteikimą pagrindžiančių įrodymų. Ranka padarytas įrašas ant Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus rašto: "išsiųsta 1998 11 26" neįrodo dokumento gavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad viešojo administravimo subjektai privalėjo iki 2003-12-31 d. informuoti pareiškėją raštu apie dokumentų nepakankamumą ir būtinumą juos pateikti. Tai reiškia, kad ši institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, nepadėjo pareiškėjai įgyvendinti jos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Antra, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo reikalais pareiškėja negalėjo pasirūpinti dėl to, kad buvo beraštė, o įgaliojimu atstovauti jos teises R. Š. pavedė tik 2003-04-01. Žemės sklypų ribos atkuriamai nuosavybei buvo nustatytos 2003-02-28 t.y. dar iki įgaliojimo sudarymo dienos. Laikotarpiu nuo 1995-06-05 iki 2003-04-01 pareiškėjos niekas neatstovavo. Pareiškėja kaimo gyventoja, senyvo amžiaus, beraštė. Pareiškėjai turėjo būti taikomas individualus veiksmų standartas, t. y. pareiškėjos veiksmai vertinami ne pagal vidutinio žmogaus, bet pagal kaimo gyventojo, neturinčio išsilavinimo, elgesio standartą. Pareiškėjos suklydimą sąlygojo tiek jos pačios neteisingas aplinkybių suvokimas, tiek asmenų, vykdžiusių nuosavybės atkūrimą, veiksmai, todėl teismas, neatnaujindamas termino nuosavybės teises patvirtinantiems įrodymams pateikti, priėmė neteisėtą nutartį.
Trečia, teismas nenagrinėjo reikšmingų aplinkybių, kad žemė nepertraukiamai buvo faktiškai valdoma tėvo A. B. ir jos šeimos, pati valdė žemę kaip nuosavą, žemė neužimta. Trečiojo asmens atvykimas įsigyti šalia esančią neatkurtą žemę sąlygojo kreipimąsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, sutrukdžiusių laiku pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja O. Š. dar 1998 m. buvo informuota apie būtinumą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tai, kad pareiškėja kaimo gyventoja ir neturi išsilavinimo nėra aplinkybės dėl kurių negalėtų įgyvendinti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino paduoti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti atnaujinimo.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas). Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti. Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - ne) priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; kt.).
Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Atskirajame skunde nurodoma, kad Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sąraše A. B. įrašytas su 3,00 ha plotu. Nacionalinė Žemės tarnyba disponavo šiuo dokumentu, tačiau nenurodė, kad toks dokumentas nepatenka į nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašą ir neinformavo, kad nepakanka dokumentų atkurti nuosavybės teisę į išlikusią žemę. Institucijos veiksmai lėmė, kad pareiškėja praleido terminą nuosavybės teises patvirtinantiems įrodymams pateikti. Apeliacinės instancijos pabrėžia, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – t. y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad 1998-11-26 Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus raštas dėl trūkstamų dokumentų žemei grąžinti pateikimo, ant kurio ranka padarytas: "išsiųsta 1998 11 26" neįrodo dokumento gavimo fakto (b.l. 63), tačiau pritariama pirmos instancijos teismo argumentams, kad R. Š. pagal 2003-04-01 įgaliojimą A. B. turtinių teisių paveldėtoją, pasirašė žemės sklypų, kurių bendras plotas3,25 ha planuose, kad sutinka su žemės sklypų ribomis ir su nustatytu plotu (b.l.55-56). Taip pat pirmos instancijos teismo posėdžio metu R. Š. paaiškino, jog suprato, kad grąžinta ne visa žemė – tik 3 ha. Su tiek būtų nesutikusi, tačiau reikia sutvarkyti dokumentus.
Atmestinas ir kitas atskirojo skundo argumentas, kad nuosavybės teisių atkūrimo reikalais pareiškėja negalėjo pasirūpinti dėl to, kad buvo beraštė, o įgaliojimu atstovauti jos teises R. Š. pavedė tik 2003-04-01, o Žemės sklypų ribos atkuriamai nuosavybei buvo nustatytos 2003-02-28 t.y. dar iki įgaliojimo sudarymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pagal Atkūrimo įstatymą turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. t.y. O. Š. pasinaudojo atstovavimo institutu dar iki pasibaigiant dokumentų pateikimo terminui (b.l. 27-28).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis kliūtimis pateikti atitinkamus dokumentus institucijoms, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, nes šios aplinkybės išimtinai priklausė nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio. Termino praleidimas šiuo atveju buvo sąlygojamas subjektyvaus pobūdžio priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.
Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti, neturi būti nustatinėjami ir pareiškėjos nurodyti juridiniai faktai, kadangi toks juridinio fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.
Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia byloje pirmosios instancijos teismo padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.