- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-359-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14291-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, R. D., S. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, R. D., S. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais tris savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; vieną mėnesio savaitgalį su vaikais praleidžia ieškovė; šis savaitgalis parenkamas tėvų susitarimu; tėvams nesusitarus, ieškovė praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį; atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia visas rudens atostogas, o per visas pavasario atostogas nepilnamečiai vaikai būna su ieškove; atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia 1/2 dalį vaikų žiemos atostogų ir 1/2 dalį vasaros atostogų, iš anksto suderinus atostogų laiką su ieškove; kitą 1/2 dalį žiemos ir vasaros atostogų vaikai leidžia su ieškove; 2020 metų Kalėdas ir Naujuosius Metus nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, o 2021 metų Kalėdas ir Naujuosius Metus – su atsakovu; 2021 metų Velykas nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu; atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai leidžia laiką su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Atsakovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką: tėvai su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitę: ieškovė (antrą ir ketvirtą) savaitę, atsakovas (pirmą ir trečią) savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (7 dienas nepertraukiamai), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą; tėvai su vaikais praleidžia pusę vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš dvi savaites informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti vaikus; ieškovė su vaikais praleidžia lyginiais metais Kūčių ir šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą šv. Kalėdų dieną praleidžia atsakovas; nelyginiais metais Kūčių ir šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaikais praleidžia atsakovas, antrą šv. Kalėdų dieną praleidžia ieškove; neporiniais metais su vaikais šv. Velykų antrą dieną praleidžia ieškovė, pirmą – atsakovas; poriniais metais šv. Velykų pirmą dieną su vaikais praleidžia ieškovė, antrą – atsakovas; tėvai su vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrą vaikų gimtadienį (poriniais metais – ieškovė, neporiniais – atsakovas); visais nurodytais atvejais, vaikų tėvai privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti vienas apie pasikeitimus pasiimant su vaikus bet kuria susisiekimo priemone; tėvai įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su kitu iš tėvų bet kuria susisiekimo priemone; 3) priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 20 d., šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; nustatyti, kad brangesnius ar daugiau finansinių išteklių reikalaujančius pirkinius (odontologo paslaugos, vaikų ekskursijos, būreliai, ugdymo priemonės mokslų metų pradžiai ir kt.) vaikų tėvai apmoka lygiomis dalimis.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; atmetė kitas šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis.
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi panaikino 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paliko nepakeistą kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2020 m. gruodžio 3 d. prašymu prašo nustatyti tokią laikinąją tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su vaikais tris savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; vieną mėnesio savaitgalį su vaikais praleidžia motina. Šis savaitgalis parenkamas tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus, motina praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį; tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia visas rudens atostogas, o per visas pavasario atostogas nepilnamečiai vaikai būna su motina; tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia ½ dalį vaikų žiemos atostogų ir ½ dalį vasaros atostogų, iš anksto suderinus atostogų laiką su vaikų motina. Kitą ½ dalį žiemos ir vasaros atostogų vaikai leidžia su motina; 2020 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, o 2021 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – su tėvu; 2021 m. Šv. Velykas nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu; tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); per motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai leidžia laiką su motina. Prašo įpareigoti atsakovą apie visus galimus bendravimo tvarkos pasikeitimus (atsakovo liga, kitos nenumatytos aplinkybės) pranešti ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki numatomos bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų G. J. ir A. J. bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; du savaitgalius per mėnesį su vaikais praleidžia motina. Šie savaitgaliai parenkami tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus, tėvas praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, motina praleidžia su vaikais kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtą savaitgalius; tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia visas rudens atostogas, o per visas pavasario atostogas nepilnamečiai vaikai būna su motina; tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia ½ dalį vaikų žiemos atostogų ir ½ dalį vasaros atostogų, iš anksto suderinus atostogų laiką su vaikų motina. Kitą ½ dalį žiemos ir vasaros atostogų vaikai leidžia su motina; 2020 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus (poriniais metais) nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, o 2021 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus (neporiniais) – su tėvu; 2021 m. Šv. Velykas (neporiniais metais) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu; poriniais metais – su motina; tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); per motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai leidžia laiką su motina; vaikų gimtadienius vaikai praleidžia kas antrą vaikų gimtadienį poriniais metais – su motina, neporiniais su tėvu.
7. Nurodė, kad didelio ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, taip pat į tai, kad abu tėvai turi visas galimybes bendrauti ir rūpintis vaikais, yra darbingi, taip pat atsižvelgiant į šalyje susidariusią situaciją dėl paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos, sprendė, kad būtina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai patenkintų vaikų interesus ir tuo pačiu būtų užtikrintos prioritetinės nepilnamečių vaikų teisės į sveikatą, saugumą, stabilumą. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlymus dėl tėvų bendravimo su vaikais bendravimo tvarkos nustatymo, teismas vadovavosi lygiateisiškumo principu ir nustatė bendravimo tvarką. Apie visus galimus bendravimo tvarkos pasikeitimus (liga, kitos nenumatytos aplinkybės) šalys privalo informuoti viena kitą kaip įmanoma skubiau, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki numatomos bendravimo dienos.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo nutartį panaikinti ir patenkinti atsakovo prašymą, ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas procesinį sprendimą priėmė neobjektyviai ištyrus atsakovo argumentus, neatsižvelgė į vaikų nuomonę, nutartį grindė Vaiko teisių apsaugos tarnybos prielaidomis pagrįsta nuomone, kad tėvui su vaikais produktyvesnis bendravimas savaitgaliais. Skundžiant ankstesnę teismo nutartį atsakovas nurodė, kad netikslinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą nei su vienu iš tėvų, tačiau teismas rėmėsi šia aplinkybe.
8.2. Teismas nepagrįstai tėvui su vaikais nustatė bendravimą tik savaitgaliais, nenustatė bendravimo tvarkos darbo dienomis. Teismas neatsižvelgė, kad tarp šalių buvo susiklostę santykiai, kai, šalims nustojus gyventi kartu, vaikai pas atsakovą ir ieškovę būdavo po dvi dienas. Vaikams yra 10 ir 8 metai, jie suvokia vykstantį bylos procesą, įvertina savo prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, geba formuoti nuomonę. Vaikai aiškiai nurodė, kad nori vieną savaitę būti su tėčiu, vieną su motina. Atsakovas savo namuose vaikams turi sąlygas mokytis (vaikai mokėsi tokiu būdu ir pavasario karantino laikotarpiu), nėra duomenų, kad tai kenkia vaikams. Jei vaikai mokytųsi mokykloje, turi galimybę juos nuvežti į mokyklą ir pasiimti. Atsakovas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, todėl dienotvarkę laisvai planuoja savo nuožiūra. Teismas nepasisakė, kaip atsakovo prašoma bendravimo tvarka pakenktų vaikų interesams. Atsakovas siekia maksimalaus bendravimo su vaikais, nes nėra duomenų, leidžiančių riboti tėvo bendravimą su vaikais. Vaikų bendravimas su abiem tėvais vienodai geriausiai atitiktų vaikų interesus ir tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su jais, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečių vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, kad tėvas galėtų įgyvendinti ne tik teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suteiks ieškovei didesnes galimybes manipuliuoti vaikais. Teismas galėjo nustatyti platesnį tėvo ir vaikų bendravimą, pvz. papildomai nustatyti tėvo bendravimą kas antrą savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio.
8.3. Teismas neteisingai nurodė, kad tarp šalių didelio ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Šalių pareikšti reikalavimai skiriasi iš esmės. Atsakovas nori išsaugoti ryšį su vaikais, jais rūpintis, tačiau į atsakovo prašymą, jo motyvus teismas neatsižvelgė, formaliai vertino visas nurodytas aplinkybes ieškovės naudai (ne vaikų naudai). Teismas ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė teisėtus vaikų interesus. Atsakovas prašė šventes paskirti vieną dieną su ieškove, vieną dieną su atsakovu, tačiau teismas šventes padalino taip, kad atsakovas su vaikais negalėtų jų šiais metais praleisti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nes neišklausė vaikų nuomonės. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nereikalaujama išklausyti vaikų nuomonę, nes prireikus tai bus galima daryti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas susipažino su vaikų nuomone.
9.2. Skundžiama nutartis nevaržo šalių teisės išplėsti teismo nustatytą bendravimo tvarką, ką ieškovė stengiasi padaryti, tačiau atsakovas pats to atsisako, o kartais neišnaudoja nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismui priėmus 2020 m. spalio 7 d. nutartį ieškovė pasiūlė atsakovui pasirinkti dar bent po vieną dieną savaitės viduryje, kada jis galėtų pabūti su vaikais. Sutarė, kad tinkamos dienos būtų antradienis ir ketvirtadienis, kai vaikams nėra jokių būrelių. Tai patvirtina byloje pateikta Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Per vaikų rudens atostogas ieškovė pasiūlė atsakovui pasiimti vaikus pusei laiko, tačiau atsakovas atsisakė. Ieškovei priklausančio savaitgalio dieną vaikams leido praleisti su atsakovu jo brolio sūnaus gimtadienyje, nakvynės su vaikais atsakovas atsisakė. Taip pat atsakovas ne visada laikėsi šalių sutarto grafiko. Ieškovė tarėsi su atsakovu, kad jis vaikus pasiims Šv. Kūčių dieną ir vakare parveš ieškovei, tačiau atsakovas vaikų nepasiėmė. Ne visada siūlomas ilgesnis laikas su vaikais atsakovui tikdavo. Iš 3 savaičių vaikų žiemos atostogų atsakovas su jais praleido tik 5 dienas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė deda visas pastangas siekiant užtikrinti visapusišką ir kuo didesnį laikiną tėvo ir vaikų bendravimo laiką. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog nėra nustatyta, kad ieškovė darytų kliūtis vaikams matytis su tėvu, atsakovas šiuo metu nepatiria sunkumų matantis su vaikais. Išvadoje išdėstyta vaikų nuomonė taip pat patvirtina, kad vaikai tinkamai ir pakankamai bendrauja su tėvu. Mano, kad atsakovas galimai siekia ateityje sumažinti teikiamą materialinį išlaikymą vaikams ar pan.
9.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad, šalims pradėjus gyventi skyriumi, tarp jų susiformavo praktika dėl vaikų buvimo su tėvu ir motina po dvi dienas. Nebuvo taip, kad vaikai po savaitę gyventų su vienu iš tėvų.
9.4. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo, kad vaikai pas kiekvieną iš tėvų gyventų po savaitę. Toks reikalavimas reiškia, kad vaikai neturėtų pastovios gyvenamosios vietos. Šios teisės užtikrinimas vaikams yra ypač svarbus. Jie gyvena kartu su ieškove šeimos būste (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose vaikai gyvena nuo mažų dienų, čia yra jiems įprasta ir stabili aplinka, čia jie turi savo atskirus kambarius su savo asmeniniais daiktais. Vaikai lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), todėl jiems daug patogiau gyventi netoli ugdymo įstaigų, nes nereikia kiekvieną dieną jų vežioti. Atsakovas nepaaiškina, kodėl reikėtų keisti nusistovėjusią vaikų gyvenamąją aplinką ir pradėti juos vežioti kas savaitę į vis skirtingus namus. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pas jį vaikams gyventi geriau. Vaikams būtų sunku kiekvieną savaitę kraustytis su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovės namų į atsakovo ir atvirkščiai. 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje, kuriame teismas svarstė klausimą dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas nesutinka su vaikais praleisti trijų savaitgalių, nes pats nori praleisti savaitgalius kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, kai šalys gyvena su vaikais ir jais rūpinasi po savaitę, o ieškovė prašė nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrauja tris savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat visas rudens atostogas, ½ dalį vaikų žiemos ir vasaros atostogų, šventinių dienų metu.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, jog tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalių vaikai turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaikų amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaikų tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Šiuo atveju negalima teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaiko interesus bendrauti su tėvu. Šalių vaikai yra 10 ir 8 metų amžiaus, jie lanko (duomenys neskelbtini), ne karantino metu užsiima įvairia užklasine veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšium su tuo vaikų raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovo pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka tokio jų intereso neatitinka. Natūralu, kad vaikai turi laikytis atitinkamo režimo, kur išskiriamas mokymosi, namų ruošos, laisvalaikio laikas. Ypač tai aktualu šiuo metu, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos vaikų mokymasis vykdomas nuotoliniu būdu. Šiuo aspektu ypač svarbu tai, kad, bylos duomenimis (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 m. lapkričio 23 d. išvada), ieškovė vaikams šiuo metu yra sukūrusi geresnes gyvenimo sąlygas, t. y. vaikai turi atskirus kambarius, kuriuose yra stalai ir kompiuteriai, tuo tarpu atsakovas gyvena 32 kv. m. kambaryje, todėl nebūtų užtikrintos tinkamos mokymosi sąlygos, vaikams nuotoliniu būdu dalyvaujant pamokose viename kambaryje, nors jo plotas ir didelis.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant bendram tėvų susitarimui, šalys gali išplėsti teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, jeigu tai nekenkia vaikų interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 m. lapkričio 23 d. teismui teiktoje išvadoje nurodytos tokios aplinkybės : „nenustatyta, kad ieškovė daro kliūtis vaikams matytis su tėvu. 2020 m. lapkričio 20 d. su atsakovu susisiekus telefonu, jis nurodė, kad šiuo metu jis nepatiria sunkumų matantis su vaikais – kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais jis vaikus pasiima iš mokyklos ir vakare grąžina namo, taip pat kas antrą savaitę – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro – leidžia laiką su vaikais“. Kadangi šalys dėl bendravimo darbo dienomis yra pasiekusios susitarimą, o byloje nėra duomenų, kad po šios išvados surašymo ieškovė nebeleistų atsakovui bendrauti su vaikais jų sutartomis darbo dienomis, kritiškai vertintinas atsakovo argumentas dėl teismo nenustatyto bendravimo su vaikais darbo dienomis tvarkos. Priešingai, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog atsakovas ne visada laikėsi šalių sutarto grafiko, o tokių ieškovės teiginių atsakovas nepaneigė.
19. Atmestinas nepagrįstas atsakovo argumentas apie bendravimo švenčių dienomis laiko paskirstymą taip, kad atsakovas su vaikais negalėtų jų šiais metais su vaikais praleisti.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus (poriniais metais) nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, o 2021 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus (neporiniais) – su tėvu; 2021 m. Šv. Velykas (neporiniais metais) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu; poriniais metais – su motina; tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); per motina gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai leidžia laiką su motina; vaikų gimtadienius vaikai praleidžia kas antrą vaikų gimtadienį poriniais metais – su motina, neporiniais su tėvu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką 2020 m. gruodžio 8 d., kuomet buvo sprendžiama tik dėl 2020 m. šv. Kalėdų ir Naujųjų metų praleidimo su ieškove, nereiškia, kad yra pažeista atsakovo teisė bendrauti su vaikais švenčių dienomis, kadangi teismas nustatė, jog atsakovas 2021 m. bendrauja su vaikais per jo gimtadienį, Tėvo dieną, šv. Kalėdas ir Naujuosius metus.
21. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas galimai netiksliai apibūdino šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais mastą, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl nutarties teisėtumo/neteisėtumo.
22. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo tvarką su vaikais, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
25. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymus Nr. 16 ir Nr. 17, patvirtinančius, kad yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį.
26. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl atsakovui grąžintinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui P. J. 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 14 d. AB „Swedbank“ banke mokėjimo nurodymais Nr. 16 ir Nr. 17. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.