- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-303-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-942-284/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 5308,49 Eur negrąžinto kredito; 1042,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 61,86 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 1375,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 48,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5308,49 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-04-30); 48,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5308,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 175,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas E. M. 2019-04-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-ck44pvtp, kuria atsakovui buvo suteiktas 6023,76 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5445,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 48,00 proc.) ir 433,80 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020-03-03 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020-03-03 bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 6 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020-07-09 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas nėra informavęs nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi.
4. Ieškovė nurodė, jog atsakovas susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl pradinė kreditorė 2020-06-04 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas 5308,49 Eur suteikto vartojimo kredito.
5. Ieškovė nurodė, kad, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 1042,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sutarties nutraukimo dienai apskaičiuotą atsakovo neapmokėtą administravimo mokestį – 61,86 Eur.
6. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės vertinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 1375,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs; palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-06-04 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-18 (ieškinio parengimo data), iš viso už 197 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (5308,49 Eur negrąžinta kredito dalis x (48,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 197 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 48,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5308,49 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-04-30), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį; 48,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5308,49 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2022-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Ieškovė nurodė, jog iš atsakovo taip pat priteistinos 5 (penkių) proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei iš atsakovo 5308,49 Eur negrąžinto kredito, 1042,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 61,86 Eur administravimo mokesčio, 1375,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), 48,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 30 d.), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7788,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 175 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl negrąžinto kredito, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių tenkintini visiškai ir iš atsakovo priteistina 5308,49 Eur negrąžinto kredito, 1042,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 61,86 Eur administravimo mokesčio.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl 1375,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, bei 48,00 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 30 d.), yra pagrįsti, todėl tenkintini.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 48,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 48,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti iš atsakovo 48,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.
13.2. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 48,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta terminuota (36 mėn. terminui) – iki 2022 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartis Nr. REF-ck44pvtp, kuria atsakovui suteiktas 6023,76 Eur dydžio kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą kreditą per sutartyje numatytą terminą ir sumokėti 5445,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė norma – 48,00 proc.) bei 433,80 Eur administravimo mokestį. Atsakovas tinkamai savo prievolių nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. birželio 4 d. sutartį nutraukė.
17. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas pranešimu, jis paragintas sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas savo prievoles įvykdė, nėra.
Dėl ginčo esmės
18. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės vertinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 1375,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs; palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-06-04 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-18 (ieškinio parengimo data), iš viso už 197 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (5308,49 Eur negrąžinta kredito dalis x (48,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 197 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 48,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5308,49 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-04-30), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį; 48,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5308,49 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2022-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
19. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, nusprendė priteisti iš atsakovo 1375,26 Eur negautų pajamų (nuostolių), 48,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 30 d.).
20. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 48,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 5308,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta. Ieškovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, nes būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.
22. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
24. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 4 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenumato.
25. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
26. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos; palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
27. Iš minėtos sutarties sąlygos formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, kaip savarankiška prievolė, išskirta atsakovo pareiga mokėti netesybas – vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės nurodytos atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 48,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5308,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
30. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, taip pat, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
31. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 48,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5308,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
32. Ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (48,00 procentai) viršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 48,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovė savo reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
35. Darytina išvada, jog šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 48,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5308,49 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.