Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei ir Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui S. R. (S. R.), jo atstovei advokato padėjėjai Renatai Tatol, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ? VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ? Vilniaus AVMI) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVMI atliko pareiškėjo laikotarpio nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31 fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau ? FAPM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau ? GPM) deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2009-04-03 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-38, kuriame papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 597 239 Lt FAPM, 417 377 Lt FAPM delspinigių, 1 314 889 Lt GPM , 740 801 Lt GPM delspinigių (I t., b. l. 144?158). Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2009-06-19 sprendimu Nr. (21.26)-256-266 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti patikrinimo metu papildomai priskaičiuotas mokestines sumas ? 597 239 Lt FAPM, 417 377 Lt FAPM delspinigių, 1 314 889 Lt GPM, 740 801 Lt GPM delspinigių bei skyrė 298 620 Lt FAPM ir 657 445 GPM baudas (I t., b. l. 135?139). Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas kreipėsi į VMI (I t., b. l. 71?77). VMI išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2009-11-04 sprendimu Nr. 68-326 nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI 2009-07-19 sprendimą Nr. (21.15)-256-266 (I t., b. l. 60?67).

Pareiškėjo į UAB „Serneta“ kasą įneštos grynųjų pinigų lėšos negali būti laikomos pareiškėjo pajamomis, nes tai buvo UAB „Serneta“ akcininko, F. R., įnašai. O pareiškėjas į bendrovės kasą įnešdamas grynuosius pinigus veikė kaip F. R. įgaliotas asmuo. Jis tik vykdė savo tėvo, F. R., pavedimus, jo vardu įnešdavo ir paimdavo iš UAB „Serneta“ atitinkamas pinigų sumas, kurias jis nurodydavo. Dalis šių pinigų buvo įvežti grynais, dalis buvo grąžinti arba suteikti jo verslo partnerių. Tai, kad į bendrovės kasą įneštos piniginės lėšos priklausė F. R., įrodo, faktas, jog F. R. 2008-09-19 pateiktame paaiškinime nurodė iš ko buvo formuojamos lėšos UAB „Serneta“ ir kad jis turėjo realias finansines galimybes finansuoti šią bendrovę. Vilniaus AVMI, atlikdama pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nesilaikė mokestiniams patikrinimams taikytinų procedūrų. Mokesčių administratorius, atlikęs S. R. mokestinį patikrinimą, pažeidė 2004 m. gegužės 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 8 punkto nuostatas kur nurodyta, kad Mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokėtojo mokestinį patikrinimą privalo įteikti mokėtojui pranešimą apie pavedimo atlikti patikrinimą išrašymą. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo tinkamai atlikta. Dar pastabose dėl patikrinimo akto pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius visais atvejais apie numatomą atlikti patikrinimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų mokesčių mokėtojui privalo pateikti pranešimą. Tačiau pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. 21-78-76 S. R. išsiųstas 2005-09-02. Kaip nurodo Vilniaus AVMI laiškas 2005-10-10 grįžo su pašto skyriaus atžyma „Pasibaigęs saugojimo laikas“. Vilniaus AVMI Nepriemokų išieškojimo skyrius pranešimo apie mokestinį patikrinimą iki 2005-10-28 negalėjo įteikti S. R. asmeniškai, nes deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, mokesčių mokėtojas nerastas. S. R. 2005-11-15 išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. 21-39-1400 iki 2005-12-28 pateikti paaiškinimą dėl vienkartinėje šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje FR0593 forma deklaruoto turto, santaupų, suteiktų paskolų šaltinių bei gautos paskolos pagrindimo. Mokesčių administratoriaus nurodymas įteiktas 2005-12-12 L. Š., mokesčių mokėtoją atstovavusį pagal 2005-12-08 įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir susipažino su pavedimu tikrinti. S. R. Vilniaus AVMI bandė 2007-01-04 raštu Nr. (11.27)-46-577, 2007-04-02 raštu Nr. (11.27)-46-I 1733, 2007-10-22 raštu Nr. (11.27)-46-32893, 2008-01-04 raštu Nr. (1 1.27)-46-518, 2008-04-01 raštu Nr. (11.27)-46-9644, 2008-07-30 raštu Nr. (11.27)-46-20261, 2008-10-31 raštu Nr. (11.27)-46-27894 ir 2009-01-04 raštu Nr. (11.27)-46-3957 informuoti apie mokestinio patikrinimo pratęsimą, tačiau pašto skyriuje registruoti laiškai atsiimti nebuvo ir, kaip nurodo Vilniaus AVMI, grįžo su pašto atžyma „Neatsiėmė“. Tai reiškia, kad S. R. nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamą mokestinį patikrinimą, nesupažindintas su pavedimu atlikti patikrinimą, su priimtais sprendimais dėl mokestinio patikrinimo pratęsimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viso minėto patikrinimo metu Vilniaus AVMI teigė, kad yra atliekamas tik pareiškėjo kaip fizinio asmens pateiktų pajamų deklaracijų užpildymo teisingumo tikrinimas, o ne pinigų, kuriuos pareiškėjas, vykdydamas savo tėvo nurodymus pagal pavedimą, įnešinėjo į UAB „Serneta“ kasą, pagrįstumas. Taip pat nesutinka su VMI teiginiais, kad pareiškėjas viso patikrinimo metu vengė bendrauti su mokesčių administratoriumi, neteikė paaiškinimų ar dokumentų, bei nesinaudojo savo teise dalyvauti mokestinio patikrinimo procese, juo nesidomėjo, nebuvo aktyvus. Priešingai, iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas, F. R., patikrinimo metu pagal galimybes stengėsi padėti patikrinimą atliekantiems pareigūnams, teikė paaiškinimus bei įrodymus.

Mokesčių administratorius neturėjo teisės nustatyti jo mokestines prievolės pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, nes taikyti šias teisės normas nebuvo pagrindo. Centrinis mokesčių administratorius visiškai nepaaiškino ir nepateikė motyvų, kodėl mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikomas ne pareiškėjo gautoms pajamoms. Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijai bei gyventojo turto ir pajamų deklaracijai nesant mokestinėms deklaracijoms, mokesčių administratoriaus argumentai dėl MAĮ 70 straipsnio bei Taisyklių 4 punkto taikymo pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Be to, pagal Kanados mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją nustatyta, kad F. R. negalėjo turėti tiek lėšų, kiek jo vardu į UAB „Serneta“ sąskaitą įnešė pareiškėjas.

Pareiškėjo vardu į UAB „Serneta“ įneštos piniginės lėšos nepripažįstamos pareiškėjo tėvo, Fimos Rachinsteyn, lėšomis, o laikytinos pareiškėjo pajamomis, kurių lėšų šaltinių pareiškėjas nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais. Patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas įnešdamas lėšas į UAB „Serneta“ kasą tėvo F. R. vardu siekė, kad nereikėtų šių lėšų deklaruoti kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymas bei pagrįsti šių lėšų šaltinių įstatymo reikalaujama forma sudarytais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais bei deklaruoti jų pajamų mokesčio deklaracijose. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų neatitikimus ir nustatytus prieštaravimus, konstatuotina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes į 2003-12-31 deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, o 2000 ? 2005 metais nedeklaravo gautų pajamų, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai vadovavosi MAĮ 70 str. 1 dalimi ir pareiškėjui jo mokestinę bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą. Nagrinėjamuoju atveju, pareiškėjo pajamos, kurios nebuvo pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, priskiriamos pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestinamoms FAPM ir GPM.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2000-2002 metais fizinio asmens pajamų mokesčio deklaracijų nepateikė bei 2 986 192,9 Lt pajamų, nesusijusioms su darbo santykiais nedeklaravo, FAPM į biudžetą nemokėjo, todėl Vilniaus AVMI vadovaudamasi aukščiau paminėtomis teisės normomis pagrįstai pareiškėjui papildomai apskaičiavo 597 239 Lt FAPM ir 417 377 Lt FAPM delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

Iš mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijų už 2003-2004 metus nepateikė bei nuo 3 991 907,8 Lt pajamų, nepagrįstų juridinę galia turinčiais dokumentais, gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai bei teisėtai pareiškėjui papildomai apskaičiavo 1 314 889 Lt GPM ir 740 801 Lt GPM delspinigių.

Pareiškėjas viso patikrinimo metu vengė bendrauti su mokesčių administratoriumi, neteikė paaiškinimų ar dokumentų, bei nesinaudojo savo teise dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (MAĮ IV skyrius, antras skirsnis), juo nesidomėjo, nebuvo aktyvus, to paties nedarė ir jo įgalioti asmenys L. Š. ir S. A. Be to, pareiškėjas vadovaudamasis MAĮ 144 str., kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą galėjo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pateikti skundą dėl jo nuomone netinkamo informavimo apie atliekamą patikrinimą. Tačiau, pareiškėjas vietos mokesčių administratoriaus veiksmų neskundė, todėl laikytina, kad pareiškėjas su atliekamu mokestiniu patikrinimu sutiko. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad Vilniaus AVMI mokestinio patikrinimo metu apribojo jo teises į gynybą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovės VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 46) paaiškino, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje vyksta dėl papildomai apskaičiuotų FAPM ir GPM ir su jais susijusių sumų bei Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio taikymo, remiantis kuriuo nustatyta FAPM ir GPM bazė už 2000-2004 metus. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjo vardu į bendrovės „Serneta“ įneštos piniginės lėšos pripažintinos pareiškėjo tėvo, F. R., lėšomis, ar 2009-11-04 VMI sprendimas Nr. 68-326 yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ginčo klausimai sprendžiami vadovaujantis 1990-10-05 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu Nr. 1-641 (toliau ? FAPMLĮ), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007) (toliau ? GPMĮ) bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112; toliau ? MAĮ), su jais susijusiais teisės aktais.

Mokestinio patikrinimo metu 2000-2004 metų FAPM bei GPM mokestinė bazė nustatyta, taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės (R. Š.) šeimos nustatytos išlaidos 2000 m. viršijo 1 596 700,60 Lt; 2002 m. ? 4 375 685,30 Lt; 2003 ? 3 064 619,98 Lt; 2004 m. ? 4 919 195,83 Lt šeimos disponuojamas lėšas.

Pagal MAĮ 10 straipsnio nuostatas mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodytos nuostatos įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokesčio apskaičiavimo taisyklėse numatyti atvejai, kada mokesčių administratorius gali priimti sprendimą, mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. MAĮ 40 straipsnyje nurodytas mokesčių mokėtojo pareigų sąrašas, kurio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o 40 straipsnio 4 punkte nustatyta pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Vadovaujantis 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau ? Taisyklės) 4.1 punktu, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau ? mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Mokesčio apskaičiavimo taisyklėse nustatyta, kad mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti atsižvelgdamas į visas vertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją. Šiuo atveju, vadovaujantis Taisyklių 6.3.3 papunktyje nurodytu išlaidų metodu, patikrinimo akte mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Patikrinimo metu konstatuota, kad grynųjų pinigų įnešimui į UAB „Serneta“ kasą bei šios bendrovės įstatinio kapitalo formavimui pareiškėjas panaudojo kitus pajamų šaltinius, kurių nedeklaravo, kadangi jis mokestinio patikrinimo metu nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais 13 956 201 Lt pajamų gavimo šaltinių už 2000-2004 metus.

Nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2000-07-19 ir 2003-07-08 įgaliojimus atstovavo savo tėvą F. R., gyvenantį Kanadoje, bendrovės „Serneta“ valdyme (II t., b. l. 157, 158). Nuo 2000-06-26 F. R., įsigijęs akcijas iš buvusios savo sutuoktinės L. M., pareiškėjos motinos, bei jos buvusio sutuoktinio A. M., tapo vieninteliu UAB „Serneta“ akcininku. Bendrovė „Serneta“ įsteigta 2000-05-22, steigėjai L. M. ir A. M. turėjo atitinkamai 51-ą ir 49-ias 100 Lt nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas (PVA), t. y. valdė 51 proc. ir 49 proc. įstatinio kapitalo. F. R. akcijas įsigijo už jų nominalią vertę (III t., b. l. 132?134). Juridinių asmenų registro duomenimis šiuo metu bendrovės įstatinis kapitalas yra 19 828 900 Lt (I t., b. l. 79?82). 2000 ? 2004 metais į bendrovės „Serneta“ kasą įstatinio kapitalo formavimui grynais pinigais įnešta 5 790 000 Lt, iš jų 4 900 000 Lt atstovaudamas F. R. grynaisiais įnešė pareiškėjas. Be to, minėtu laikotarpiu F. R. bendrovei suteikė paskolų 11 584 290 Lt sumai tame tarpe į bendrovės kasą 10 859 300 Lt grynaisiais įnešė pareiškėjas. Iš viso F. R. vardu investuota bei paskolinta bendrovei 17 374 290 Lt, pinigines lėšas pervedant ar įnešant į bendrovės kasą grynuosius pinigus. 2001 m. bendrovei 1 923 077 Lt pervedė į akcininko atsiskaitomąją sąskaitą ir 2 591 979 Lt išmokėjo grynais pinigais akcininko įgaliotam asmeniui S. R. Šios lėšos buvo išmokėtos pareiškėjui kaip avansas už bendrovės planuojamas įsigyti akcijas. Akcijų neįsigijus, bendrovės buhalterinėje apskaitoje šia suma buvo sumažinta įmonės skola akcininkui. Pareiškėjas į bendrovės kasą grynaisiais pinigais įnešė: 2000 m. – 1 100 000 Lt, 2001 m. – 720 000 Lt; 2002 m. – 5 989 300 Lt; 2003 m. ? 3 050 000 Lt; 2004 m – 4 900 000 Lt. Iš viso 2000 - 2004 metais pareiškėjas į bendrovės kasą tėvo vardu grynaisiais pinigais įnešė 15 759 300 Lt (10 859 300 Lt kaip paskolas + 4 900 000 Lt įstatinio kapitalo didinimui). Tuo tarpu, bendrovė 2001 metais pareiškėjui išmokėjo grynaisiais pinigais 2 591 979 Lt kaip avansą už planuojamas įsigyti akcijas.

Vilniaus AVMI atliko pareiškėjo laikotarpio nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31 FAPM ir GPM deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2009-04-03 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-38, kuriame papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 597 239 Lt FAPM, 417 377 Lt FAPM delspinigių, 1 314 889 Lt GPM , 740 801 Lt GPM delspinigių (I t., b. l. 144?158). Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2009-06-19 sprendimu Nr. (21.26)-256-266 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti patikrinimo metu papildomai priskaičiuotas mokestines sumas ? 597 239 Lt FAPM, 417 377 Lt FAPM delspinigių, 1 314 889 Lt GPM, 740 801 Lt GPM delspinigių bei skyrė 298 620 Lt FAPM ir 657 445 GPM baudas (I t., b. l. 135?139). Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas kreipėsi į VMI (I t., b. l. 71?77), kuri išnagrinėjusi jo skundą 2009-11-04 sprendimu Nr. 68-326 nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI 2009-07-19 sprendimą Nr. (21.15)-256-266 (I t., b. l. 60?67).

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis skundžiamo 2009-11-04 sprendimo Nr. 68-326 turiniu, daro išvadą, kad VMI patvirtindama 2009-07-19 sprendimą Nr. (21.15)-256-266 padarė rašytinę klaidą, todėl laikytina, kad VMI 2009-11-04 sprendimu Nr. 68-326 patvirtino iš tikrųjų Vilniaus AVMI 2009-06-19 sprendimą Nr. (21.26)-256-266, nes visos nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėju, jo tėvu F. R. bei bendrove „Serneta“ sutampa, priskaičiuotos sumos visiškai atitinka su patikrinimo akte ir AVMI sprendimu patvirtintomis sumomis.

Pareiškėjas nesutikdamas su patikrinimo akte apskaičiuotomis FAPM ir GPM sumomis skunde nurodo, kad jo į UAB „Serneta“ kasą įneštos grynųjų pinigų lėšos negali būti laikomos pareiškėjo pajamomis, nes tai buvo UAB „Serneta“ akcininko, F. R., įnašai. Jis į bendrovės kasą įnešdamas grynuosius pinigus veikė kaip F. R. įgaliotas asmuo. Nurodoma, kad jis tik vykdė savo tėvo pavedimus, jo vardu įnešdavo ir paimdavo iš UAB „Serneta“ atitinkamas pinigų sumas, kurias jis nurodydavo. Dalis šių pinigų buvo įvežti grynais, dalis buvo grąžinti arba suteikti jo verslo partnerių.

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi pagal Kanados mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją F. R. negalėjo turėti tiek lėšų, kiek jo vardu į bendrovės „Serneta“ sąskaitą įnešė pareiškėjas, tai patvirtina Kanados mokesčių tarnybos medžiaga su vertimu į lietuvių kalbą (III t., b. l. 23?65), įvežtų piniginių lėšų į Lietuvos Respubliką nėra deklaravęs, nei pareiškėjas, nei jo tėvas teismui apskritai neteikė įrodymų patvirtinančių piniginių lėšų įsigijimo kilmės bei įvežimo į Lietuvos Respubliką deklaracijų ar kitų įrodymų apie pinigines lėšas (IV t., b. l. 118?120). Pagal mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis bei F. R. Kanados mokesčių administratoriui duotus parodymus matyti, kad apklausos metu Kanados mokesčių administratoriui pareiškėjo tėvas, F. R. neigė faktą, kad jis į Lietuvą įvežė dideles grynųjų pinigų sumas. Jis pareiškė, kad yra griežti apribojimai, kokią grynųjų pinigų sumą leidžiama įvežti į Lietuvą, taigi jis niekuomet didelių grynųjų pinigų sumų neįvežė. Atsakydamas į Kanados mokesčių administratoriaus klausimą, kas išveždavo iš Kanados ir įveždavo į Lietuvą pinigus grynaisiais ? ponas F. R. ar jo atstovas, dar kartą paneigė grynųjų pinigų įvežimą ir jokių kitų asmenų nenurodė. Atsakydamas į sekantį klausimą pabrėžė, kad jis niekada nedeklaravo muitinėje jokių įvežamų grynųjų, visos piniginės operacijos buvo atliktos tarptautiniais bankiniais pavedimais. Atsakydamas į klausimą „Ar negalėtumėte patyrinėti prielaidos, kad grynieji pinigai iš viso nebuvo įvežti į Lietuvą?“ F. R. dar kartą patvirtino savo teiginį, kad jis niekuomet didelių grynųjų pinigų sumų į Lietuvą neįvežė. Be to, apklausos metu jis paaiškino UAB „Serneta“ priklauso jam ir jo sūnui arba sūnaus patėviui. Nuosavybės procentinė dalis esanti 50 proc. ir 50 proc. Jis (F.R.) visiškai nedalyvauja versle. Į klausimus „Jūsų dalyvavimas šioje bendrovėje“ F. R. atsakymas „Jokio“, „Ar turite kokių nors UAB „Serneta“ finansinių ataskaitų?“ atsakymas „Ne“. Finansinių ataskaitų F. R. niekada neprašė, mano, kad bendrovės veikla nuostolinga, jis iš UAB „Serneta“ pajamų negavo ir jų nedeklaravo. Į Lietuvą vyksta vieną ar du kartus per metus poilsiui (I t., b. l. 187?189, III t., b. l. 57?60).

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes ir paties F. R. apklausos metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad F. R. paneigė, kad į bendrovės „Serneta“ įneštas pinigines lėšas jis kaip bendrovės akcininkas įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją bei perdavė jas pareiškėjui.

Teismui pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą liudytojas F. R. naujų paaiškinimų nepateikė (V t., b. l. 138?139). F. R. paaiškinimuose dėl į bendrovės „Serneta“ įneštų piniginių lėšų labai daug prieštaravimų. 2010-02-18 pateiktame paaiškinime jis teigia, kad į UAB „Serneta“ įneštos piniginės lėšos buvo jo, kaip UAB „Serneta“ akcininko įnašai ir būtent jis, kaip vienintelis įmonės akcininkas turėjo ir turėjo realią naudą, didino įmonės įstatinį kapitalą. Jo sūnus S. R. veikė tik jo vardu ir įmonės naudai pagal jam suteiktą įgaliojimą (V t., b. l. 115?119). Teismas su šiais paaiškinimais nesutinka, nes mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų patvirtinančių F. R. turėtas pinigines lėšas ir turtą valdomą Kanadoje. Iš surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad pareiškėjo tėvas tokių piniginių lėšų neturėjo, jis nepateikė įrodymų apie į Lietuvos Respubliką jo tėvo F. R. įvežtas pinigines lėšas.

Pareiškėjas nesutinka su mokesčio administratoriaus nustatyta FAPM bei GPM mokestine baze. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais negali sutikti, nes mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu 2000-2004 metų mokestinę bazę nustatė vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą. Pareiškėjas apskritai neteikė jokių skaičiavimų ar įrodymų mokesčių administratoriaus mokestinei bazei paneigti.

Pagal MAĮ 10 straipsnio nuostatas mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Patikrinimo metu dėl pareiškėjo galimumo turėti santaupas tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2000 m. sausio mėn. 1 dienai, įvertinus bendrovės „Serneta“ mokestinio patikrinimo metu 2005-03-15 Inspekcijos pateiktus dokumentus dėl į bendrovę įneštų piniginių lėšų šaltinių ir kitą turimą informaciją nustatyta, kad pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis buvo iš tėvo F. R., gyvenančio Kanadoje, gautos piniginės lėšos. Pagal pateiktus dokumentus ir kitą papildomai surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjo šeimos pajamos ir kitos disponuojamos lėšos sudarė 3 890 462 Lt, tuo tarpu išlaidos iki 2000-01-01 sudarė 4 604 715 Lt, tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjo šeimos išlaidos disponuojamas lėšas viršijo 714 253 Lt (3 890 462 Lt – 4 604 715 Lt), nevertinant tų išlaidų, kurias jo šeima išleido pragyvenimui, todėl patikrinimo akte padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas (jo šeima) 2000-01-01 santaupų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, negalėjo turėti.

Pagal byloje esančią patikrinimo medžiagą matyti, kad pareiškėjas viso patikrinimo metu vengė bendrauti su mokesčių administratoriumi, neteikė paaiškinimų ar dokumentų, bei nesinaudojo savo teise dalyvauti mokestinio patikrinimo procese, juo nesidomėjo, buvo pasyvus, todėl mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai FAPM bei GPM mokestinę bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo vardu į bendrovės „Serneta“ įneštos piniginės lėšos nepripažįstamos pareiškėjo tėvo, F. R., lėšomis, o laikytinos pareiškėjo pajamomis, kurių lėšų šaltinių pareiškėjas nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėjas įnešdamas lėšas į bendrovės „Serneta“ kasą tėvo F. R. vardu siekė, kad nereikėtų šių lėšų deklaruoti kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymas bei pagrįsti šių lėšų šaltinių įstatymo reikalaujama forma sudarytais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais bei deklaruoti jų pajamų mokesčio deklaracijose. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų neatitikimus ir nustatytus prieštaravimus, konstatuotina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes į 2003-12-31 deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, o 2000-2005 metais nedeklaravo gautų pajamų, todėl Inspekcija pagrįstai vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjui jo mokestinę bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą. Nagrinėjamuoju atveju, pareiškėjo pajamos kurios nebuvo pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, priskiriamos pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, ir apmokestinamoms FAPM ir GPM.

FAPMLĮ 1 straipsnio 2 punkte (1998-09-29 įstatymo Nr. VIII-865 redakcija) nurodyta, kad FAPM moka fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp jų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių ir nuolatinių buveinių, bei užsienyje įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamų iš Lietuvos Respublikos gyventojų ir iš kitos veiklos Lietuvos Respublikoje; nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų, taip pat pajamų iš užsienio valstybių gyventojų, iš ūkinės komercinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse. FAPMLĮ 33 straipsnio 1 dalyje (33 straipsnio redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad bendrosios pajamos už turto nuomą bei kitos pajamos, neišvardytos šio įstatymo II, III ir IV dalyse bei šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse ir 33(1) straipsnyje, apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tuo tarpu FAPMLĮ 37 ir MAĮ 39 straipsniai nustatė, kad per atitinkamus kalendorinius metus gautų pajamų deklaracija privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 5 d., o nuo šių pajamų sumokėti pajamų mokestį per mėnesį nuo deklaracijos pateikimo, t. y. iki kitų metų kovo 5 d. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2000-2002 metais fizinio asmens pajamų mokesčio deklaracijų nepateikė bei 2 986 192,9 Lt pajamų, nesusijusioms su darbo santykiais nedeklaravo, FAPM į biudžetą nemokėjo, todėl Inspekcija vadovaudamasi aukščiau paminėtomis teisės normomis pagrįstai pareiškėjui papildomai apskaičiavo 597 239 Lt FAPM ir 417 377 Lt FAPM delspinigių.

Iš mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijų už 2003-2004 metus nepateikė bei nuo 3 991 907,8 Lt pajamų, nepagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo, todėl Inspekcija pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo papildomai apskaičiavo 1 314 889 Lt GPM ir 740 801 Lt GPM delspinigių.

MAĮ 139 straipsnis nustato, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šią priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius nenustato jokių baudą mažinančių aplinkybių, tačiau nustatomos baudą didinančios aplinkybės mokesčių mokėtojui yra skiriama maksimalaus dydžio, t. y. 50 proc. trūkstamo mokesčio sumos dydžio bauda.

Pareiškėjas apskritai neteikė argumentų ar įrodymų dėl baudos sumažinimo, todėl teismas sutinka su mokesčio administratoriaus pateikta argumentacija dėl paskirtos 50 proc. dydžio baudos.

Vienas iš pareiškėjo skundo argumentų panaikinti ginčijamą sprendimą yra tas, kad mokesčių administratorius atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nesilaikė mokestiniams patikrinimams taikytinų procedūrų. Mokesčių administratorius, atlikęs jo mokestinį patikrinimą, pažeidė 2004 m. gegužės 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 8 punkto nuostatas kur nurodyta, kad Mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokėtojo mokestinį patikrinimą privalo įteikti mokėtojui pranešimą apie pavedimo atlikti patikrinimą išrašymą. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar buvo laikomasi mokestiniams patikrinimams taikytinų procedūrų.

Pagal MAĮ 121 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, nurodydamas dieną ir valandą, kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių. Pranešime nurodomas numatomo patikrinimo dalykas bei preliminarus dokumentų ir kitų duomenų, reikalingų patikrinimui atlikti, sąrašas. Kiekvienu atveju nuo pranešimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos iki dokumentų ir kitų duomenų pateikimo (parengimo) dienos turi praeiti ne mažiau kaip 10 dienų. Vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais bei viešai paskelbiant. Pagal šio įstatymo 164 straipsnio 3 dalį dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. 21-78-76 pareiškėjui išsiųstas 2005-09-02, todėl laikant, kad 2005-09-09 pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui buvo pradėtas jo mokestinis patikrinimas, o laiškui 2005-10-10 sugrįžus su pašto atžyma „Pasibaigęs saugojimo laikas“ buvo kreiptasi į Nepriemokų išieškojimo skyrių dėl pranešimo įteikimo pareiškėjui (V t., b. l. 41, 42, II t., b. l. 1). Pareiškėjui 2005-11-15 išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. 21-39-1400 iki 2005-12-28 pateikti paaiškinimą dėl vienkartinėje šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje (FR0593 forma) deklaruoto turto, santaupų, suteiktų paskolų šaltinių bei gautos paskolos pagrindimo. Minėtąjį mokesčių administratoriaus nurodymą 2005-12-12 atsiėmė pareiškėjo įgaliotas asmuo L. Š., jis taip pat susipažino ir su pavedimu tikrinti (V t., b. l. 36), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pavedimą tikrinti 2005-12-12, o pateikti paaiškinimus ir dokumentus apie deklaruoto turto, santaupų, suteiktų ir gautų paskolų buvo nurodyta iki 2005-12-28, t. y. nepažeidžiant MAĮ 121 straipsnio 1 dalyje numatyto mažiausio 10 dienų termino. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas minėto nurodymo neįvykdė, paaiškinimo nepateikė. Be to, iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas viso patikrinimo metu vengė bendrauti su mokesčių administratoriumi, neteikė paaiškinimų ar dokumentų, bei nesinaudojo savo teise dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (MAĮ IV skyrius, antras skirsnis), juo nesidomėjo, nebuvo aktyvus, to paties nedarė ir jo įgalioti asmenys L. Š. ir S. A. (V t., b. l. 37?38, II t., b. l. 7). Be to, pareiškėjas vadovaudamasis MAĮ 144 straipsniu, kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą galėjo ABTĮ nustatyta tvarka pateikti skundą dėl jo nuomone netinkamo informavimo apie atliekamą patikrinimą. Tačiau, pareiškėjas vietos mokesčių administratoriaus veiksmų neskundė, todėl laikytina, kad jis su atliekamu mokestiniu patikrinimu sutiko. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu apribojo jo teises į gynybą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2009-11-04 VMI sprendimas Nr. 68-326 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti S. R. (S. R.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.