Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei, nuteistajam G. K. ir jo gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Teisučio Milickio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (10 000 eurų) dydžio bauda. Jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir laikyti G. K. nubaustu 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis nedelsiant įsiteisėjus nuosprendžiui privalo atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies (10 mėnesių) vykdymą atidėti 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

G. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą į G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: - butą, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau apribojant teisę parduoti turtą ar perleisti tretiesiems asmenims, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo patenkinto ieškinio dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo G. K. 35 198,13 eurų žalos atlyginimo valstybės naudai.

Nuosprendžio vykdymą dalyje dėl priteisto ieškinio atlyginimo nuspręsta išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį, įpareigojant G. K. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti valstybei dalį skolos, t. y. po 1 466,6 euro.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Laikotarpiu nuo 2018-12-04 iki 2019-09-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad UAB „A.S.P.C“ jokios veiklos nevykdo ir jokių prekių neparduos ir realiai UAB „K.“ nuosavybei neperleis, įmonės naudai, patvirtindamas suklastojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu pagamintus suklastotus tikrus UAB „A.S.P.C“ dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius: 2019-08-02 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 6000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-06-05 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 eurų sumai; 2019-08-05 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 5000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-05 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų sumai; 2019-08-07 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 6000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-07 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 eurų sumai; 2019-08-09 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 6000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-09 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 eurų sumai; 2019-08-13 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 5000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-13 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų sumai; 2019-08-07 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 5000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-23 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų sumai; 2019-08-07 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 5000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-27 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 eurų sumai; 2019-08-27 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 6000 eurų sumai, bei šiai sumai pagrįsti 2019-08-30 išrašytą KPO serija KAS Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 eurų sumai; 2019-08-30 UAB „A.S.P.C“ išrašytą sąskaitą faktūrą APS Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ 6000 eurų sumai.

G. K., žinodamas, kad pateiktose UAB „P.“ ir UAB „A.S.P.C“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir paslaugų įvykdymo aktuose užfiksuotos ūkinės operacijos nėra įvykusios šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 str. nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, pagal 14 str. 2d. nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už teisingų duomenų įrašymą į buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas „už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku“ bei „už buhalterinių įrašų teisingumą“, visus iš UAB „P.“ ir UAB „A.S.P.C“ žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. S., nežinojusiai apie jo vykdomą nusikalstamą veiklą, bei davė nurodymus įtraukti šiuos žinomai suklastotus dokumentus į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, o išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, tai yra išskirtas PVM sumas – kaip mažinančias UAB „K.“ mokėtiną PVM, įtraukti į atitinkamų mėnesių UAB „K.“ PVM deklaracijas ir pateikti jas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. A. S. nežinant, kad G. K. pateiktuose UAB „P.“ ir UAB „A.S.P.C“ dokumentuose nurodytos prekės ir apmokėjimai dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nėra atlikti, įtraukus į UAB „K.” buhalterinę apskaitą minėtus žinomai suklastotus juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai UAB „P.“ ir UAB „A.S.P.C“ parduotas prekes UAB „K.“, buvo įformintos neįvykusios ūkinės – komercines operacijos tarp UAB „P.“, UAB „A.S.P.C“ ir UAB “K.”, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “K.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-09-30. Po ko, remiantis iš G. K. jai pateiktais bei į UAB „ K.” buhalterinę apskaitą įtrauktais suklastotais UAB „P.“ ir UAB „A.S.P.C“ dokumentais, A. S. kompiuterinės technikos pagalba į kasmėnesines UAB “K.” PVM deklaracijas (forma FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-09-30 įrašė G. K. žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K.“ pajamas, pelną, bei turtą bei pateikė jas mokesčių administratoriui, o tiksliau:

- į 2019 m. gegužės mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31, deklaracijų eilutėje Nr. 25 neteisingai nurodė įmonės pirkimo PVM padidindama 3477,6 eurų sumai (PVM atskaitą didinančius duomenis) ir, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema 2019-07-19 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko apskaitė bei deklaravo patirtas išlaidas už tariamus pirkimus, ko pasėkoje apskaičiavo (panaikino), deklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 3477,6 eurų mokėtino PVM;

- į 2019 m. rugpjūčio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31, deklaracijų eilutėje Nr. 25 neteisingai nurodė įmonės pirkimo PVM padidindama 8677,68 eurų sumai (PVM atskaitą didinančius duomenis) ir, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema 2019-09-23 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko apskaitė bei deklaravo patirtas išlaidas už tariamus pirkimus, ko pasėkoje apskaičiavo (panaikino), deklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 8677,68 eurų mokėtino PVM;

Už mokestinį laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-08-30 apskaičiavus (panaikinus), deklaravus ir į valstybės biudžetą nesumokėjus iš viso 38 198,13 eurų mokėtino PVM, G. K. juridinio asmens – „K.“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtiną 38 198,13 eurų PVM mokestį, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei didelę – 38 198,13 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas (toliau – ir apeliantai) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, paskiriant G. K. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.1. Apeliantų manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.), todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė formalų apkaltinamąjį nuosprendį, neskirdamas pakankamai dėmesio G. K. bausmės individualizavimui, jos proporcingumui, atsižvelgiant į veikos motyvus bei tikslus, nevertino kaltinamojo asmenybės, todėl šiuo nuosprendžiu nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 str.).

4.2. Tvirtinama, jog apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nemotyvuotai ignoravo baudžiamosios bylos duomenis apie tai, kad kaltinamasis G. K. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamas veikas, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą ir įsipareigojo per 24 mėn. galutinai atlyginti turtinę žalą, prižiūri sunkiai sergančią mamą, kurios nėra kam daugiau prižiūrėti, išlaiko mažametį sūnų ir pažeisdamas teisingos bausmės skyrimo principą netaikė BK 62 str. 1 d. ir 2 d. 1 bei 2 p. Pažymima, jog tam, kad būtų paskirta teisinga ir pakankamai individualizuota bausmė, įstatymų leidėjas numato, kad teismas BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

4.3. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog G. K. padaryta žala dalinai atlyginta, nusikalstami jo veiksmai tęsėsi pakankamai neilgai tik 1,5 metų, kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas G. K. prisipažino ir savo nusikalstamą elgesį bei veiksmus vertina kritiškai, tiek už sunkaus nusikaltimo padarymą, tiek ir už apysunkio nusikaltimo padarymą vis tik paskyrė galutinę subendrintą bausmę vienų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas taikė šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio nuostatas bei nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo iš dalies ir nustatė po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydį – šešis mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Apeliantų vertinimu tokia paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja baudžiamajame įstatyme įtvirtintam bausmės tikslui – teisingumo principo įgyvendinimui.

4.4. Apeliantai, vadovaudamiesi taisyklėmis suformuluotomis baudžiamajame įstatyme dėl bausmių skyrimo ir teismų praktika dėl teisingumo principo išaiškinimo bei išimtinių aplinkybių statuso įgijimo, pabrėžia, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

4.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad G. K. pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai dėl jų gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, padėjo teismui išsiaiškinti savo padarytas nusikalstamas veikas (teisiamasis procesas įvyko per vieną posėdį BPK 273 str. tvarka). G. K. yra nuolat dirbantis asmuo, jis dirbo iki nusikaitimų padarymo, o šiuo metu dirba net dviejose darbuose - UAB „F.“ vadybininku ir UAB „A.“ direktoriumi, anksčiau neteistas, turi šeimą, augina mažametį vaiką, rūpinasi senyvo amžiaus ligota mama, kuria be jo nėra kam pasirūpinti. G. K. ėmėsi priemonių savo veiksmais padarytai žalai atlyginti – iš byloje nustatytos 38 198,13 eurų PVM žalos valstybės biudžetui dar iki teisiamojo posėdžio pervedė 3000 Eur, likusiąją dalį įsipareigodamas atlyginti per 2 metus. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. nusikalstamas veikas atliko ne iš savanaudiškų paskatų, o juridinio asmens (UAB „K.“) naudai, t.y. siekdamas šio asmens efektyvesnio veikimo ir tuo pačiu užtikrindamas darbo vietas virš 20-ties UAB „K.“ darbuotojų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra socialiai atsakingas asmuo, o jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Ta aplinkybė, kad jis teisiamas pirmą kartą, o po ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų liudija, kad tai nusikalsti nelinkęs asmuo, išdėstytos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, manytina, yra pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui.

4.6. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. K. padarė nusikalstamas veikas valstybės finansų sistemai. Nusikalstamais G. K. veiksmais valstybės biudžetui padaryta žala, kurią nuteistasis turės atlyginti, todėl laisvės atėmimas šiuo aspektu taip pat nebūtų teisinga bausmė, kadangi tik būdamas laisvėje, dirbdamas ir gaudamas pajamas jis turės galimybę efektyviau įgyvendinti atsiradusius finansinius įsipareigojimus ir greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, G. K. realiai atėmus laisvę be priežiūros liktų jo senyvo amžiaus, turinti judėjimo negalią mama, taip pat išlaikymo netektų mažametis sūnus. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo G. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga. Laisvės apribojimas už vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, nustatant atitinkamus įpareigojimus, gynybos nuomone, šiuo atveju būtų tinkama ir teisinga bausmė.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijamos faktinės padarytų nusikaltimų aplinkybės, veikos kvalifikavimo, kaltės bei civilinio ieškinio klausimai. Apeliantai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, paskiriant G. K. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors apeliaciniame skunde neformuluojami konkretūs prašymai, tačiau apeliacinio skundo turinys vis tik leidžia spręsti, jog iš esmės nesutinkama su nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, prašoma, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t.y. laisvės apribojimą nustatant atitinkamus įpareigojimus, ir atitinkamai švelninti apeliantui paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), t.y. ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas skirdamas bausmes G. K. už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgė į tai, kad G. K. padarė vieną sunkų (BK 182 str. 2 d.) ir vieną apysunkį (BK 222 str. 1 d.) nusikaltimus, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, truko pakankamai neilgai (apie pusantrų metų), į padarytą didelę turtinę žalą. Atsižvelgė ir į tai, kad G. K. yra dirbantis, vedęs, neteistas, administracine tvarka baustas, duomenų apie buvimą priklausomybės ligų įskaitose, gydymąsi psichiatrine tvarka nepateikta. Vertino ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); atlygino dalį padarytos turtinės žalos įmokėdamas į ieškovo sąskaitą 3 000,00 eurų (BK 59 straipsnio 2 dalis), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9. Teisėjų kolegija vertindama nuteistajam paskirtos bausmės rūšies (o kartu ir dydžio) pagrįstumą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai nuteistojo G. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už šią nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, artimą minimaliai baudos bausmei, skiriamai už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo.

10. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, net ir dalinio bausmės vykdymo atidėjimo atveju, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai per griežta ir prieštarauja baudžiamajame įstatyme įtvirtintam bausmės tikslui – teisingumo principo įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. K. bausmės rūšį ir jos dydį už šią nusikalstamą veiką, formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, tinkamai neindividualizavo bausmės, remiantis BK 41 straipsniu ir 54 straipsnio 2, 3 dalimis, o paskirta bausme akcentavo tik nubaudimo funkciją. Šios aplinkybės sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį dėl bausmės paskyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

11. Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau – ir LAT) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

12. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

13. Iš bylos duomenų matyti, jog G. K. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai dėl jų gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padėjo teismui išsiaiškinti savo padarytas nusikalstamas veikas, teisminis procesas įvyko BPK 273 straipsnio tvarka. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis G. K. ėmėsi priemonių savo veiksmais padarytai žalai atlyginti – iš byloje nustatytos 38 198,13 eurų PVM žalos valstybės biudžetui dar iki teisiamojo posėdžio pervedė 3000 Eur, likusią dalį įsipareigodamas atlyginti per 2 metus (pastaba – skundžiamu nuosprendžiu valstybės naudai priteistos 35 198,13 eurų žalos atlyginimo išdėstymas dalimis per 24 mėnesius civilinio ieškovo neginčijamas). Tokios aplinkybės ir veiksmai, dalies žalos atlyginimas ir įsipareigojimas (susitarimas) dėl jos atlyginimo, rodo nuteistojo siekį pašalinti savo veiksmų pasekmes, nuoširdų apgailestavimą dėl savo veiksmų, klaidų supratimą, atsakomybės nevengimą. Byloje nustatytos aplinkybės, jog G. K. iki nusikaltimų padarymo dirbo, šiuo metu dirba net dviejose darbuose – UAB „F.“ vadybininku ir UAB „A.“ direktoriumi, turi šeimą, augina mažametį vaiką, rūpinasi senyvo amžiaus ligota mama, kuria be jo nėra kam pasirūpinti rodo, kad nuteistasis yra saistomas stiprių socialinių darbinių ir šeiminių ryšių. Aplinkybė, kad G. K. teisiamas pirmą kartą, o po ikiteisminio tyrimo pradėjimo nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų liudija, kad tai nusikalsti nelinkęs asmuo. Taigi šioje dalyje aptartos aplinkybės, įvertinti nuteistojo veiksmai bei jo pozicija akivaizdžiai rodo nuteistojo siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kartu kaltinamojo (nuteistojo) asmenybės mažesnį pavojingumą.

14. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginti su tipinių tokių nusikaltimų pavojingumu, yra mažesnis. Nors nuteistojo padaryta turtinė žala laikoma labai didele, tačiau ji nėra tokia didelė, palyginti su žalomis, nustatomomis kitose analogiškose baudžiamosiose bylose, juolab, jog žala dalinai atlyginta, dėl likusio žalos atlyginimo priimtas sprendimas vykdymą išdėstyti. Svarbu ir tai, jog net ir nuteistajam nevykdant įpareigojimų atlyginti likusią priteistą žalą, valstybės interesams užtikrinti šioje byloje iki nuosprendžio įvykdymo patenkinto ieškinio dalyje, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistajam G. K. nuosavybės teise priklausantį daug brangesnį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Be abejonės, nuteistojo įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei buvo padaryta didelė žala, tačiau pažymima, kad bausmės skyrimo kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, jog nusikalstamais G. K. veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą nuteistasis bet kuriuo atveju turės atlyginti, todėl laisvės atėmimas šiuo aspektu taip pat nebūtų teisinga bausmė, kadangi tik būdamas laisvėje, dirbdamas ir gaudamas pajamas G. K. turės galimybę efektyviau įgyvendinti atsiradusius finansinius įsipareigojimus ir greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimus neturėtų būti taikomos. Tai akivaizdžiai mažina nuteistojo veiksmų pavojingumą ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti šios rūšies nusikaltimai. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ir BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Todėl apeliantui G. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas, net ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidedant, taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtų aiškiai neteisingas.

15. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apibūdinančią padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltininko asmenybės mažesnį pavojingumą, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad laisvės apribojimo bausmės paskyrimas už sunkų nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atitinka suformuotą teismų praktiką ir baudžiamųjų įstatymų paskirtį esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms bei objektyviai atitinka sunkios padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas G. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę, o būtent – laisvės apribojimą maksimaliam terminui, atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 6 dalyje (aktuali redakcija nusikalstamų veikų darymo metu), galinčiais daryti teigiamą įtaką G. K. resocializacijai. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis keičiamas dalyje dėl bausmės paskyrimo, G. K. iš naujo taikytinos pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo taisyklės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Teisučio Milickio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. K. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 2 (dvejų) metų atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo bei BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti G. K. laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, paskirtą bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. K. dvejų metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais (aktuali redakcija), G. K. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį:

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose,

- tęsti darbą, jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- atlyginti priteistą turtinę žalą.

- įpareigoti neatlygintinai išdirbti 200 valandų per metus ir šešis mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ir kitais pagalbos reikalingai žmonėmis.

Nustatyti, kad skirtas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.