- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- Ik-1395-629/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03496-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- L. Ž., A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- AB „Lesto“, UAB „Doleta“
- Advokatai
- Paulius Alšauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Nijolės Šidagienės,
dalyvaujant pareiškėjai L. Ž., kuri atstovauja ir pareiškėją A. Ž., atsakovų – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atstovei Margaritai Kozlovaitei, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atstovei Daivai Gasiūnaitei bei Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vytautei Draugelytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų – AB „Lesto“ (įsteigta atliekant reorganizaciją ir perėmusi AB „VST“ Prienų skyriaus teises ir pareigas) atstovui advokatui Pauliui Alšauskui, VĮ „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybos atstovui Vidmantui Lisauskui, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Vidimantui Vaišniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Doleta“, AB „Lesto“ (įsteigta atliekant reorganizaciją ir perėmusi AB „VST“ Prienų skyriaus teises ir pareigas), VĮ „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (t. I, b. l. 1-23) kreipėsi į teismą prašydami:
1) panaikinti 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministro raštą Nr. 2-6085 (51);
2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui A. Ž. 100 000 Lt bei pareiškėjai L. Ž. 100 000 Lt;
Šalies argumentai
3) panaikinti 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro raštą Nr. (7.13-09)3-3228;
4) priteisi iš atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atlyginti neturtinę žalą A. Ž. 100 000 Lt ir L. Ž. 100 000 Lt;
Šalies argumentai
5) panaikinti 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. (12.1)-R2-Ž-414;
6) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti atgaline data išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip prieštaraujantį 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos direktoriaus raštui Nr. (12.1)-R2-Ž-414;
7) priteisti iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės biudžeto atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui A. Ž. 150 000 Lt ir L. Ž. 150 000 Lt;
8) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją išleisti potvarkį šalinant/išpjaunant kabelio fragmentą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjai nurodė, jog 2006 m. Vilniaus gatvės kelyje (Jiezne, Prienų r.) buvo savavališkai pastatytas po žeme ypatingas statinys – 10 kV KL statyba, UAB „Doleta“. Šios 10 kV kabelinės linijos fragmentas prie pareiškėjų gyvenamųjų namų iš Vilniaus gatvės pusės buvo paklotas šios gatvės kelio pravažiuojamoje dalyje (po žeme) netaikant apsaugos priemonių nuo mechaninių poveikių, t. y. neįrengiant tunelių, blokų arba neįveriant į vamzdžius. Pareiškėjų teigimu, kabelio apsaugai nuo mechaninių pažeidimų panaudota 832 m. apsauginės juostos, tad, anot pareiškėjų, buvo pažeisti Elektros kabelių klojimo taisyklės bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 str., kuriame numatytas minimalus valstybės rajono reikšmės kelio juostos plotis, 12 str., kuriame numatytas apsaugos zonos dydis, 13 str., kuriame numatytas leidimas statyti statinius kelio apsaugos zonoje.
Pareiškėjai pažymėjo, jog jų namų valda / gyvenamieji namai yra dviejų gatvių sankryžoje, iš kurių viena yra pagrindinė (Vilniaus) gatvė tik 7,5 m pločio, be jokių kelio apsaugos zonų, be jokios namų valdos sanitarinės saugos zonos. Atstumas nuo verandos iki kelio – mažiau metro, tad dėl neapriboto sunkiasvorių automobilių eismo namų valda skendi dulkėse, šulinyje vanduo dėl užterštumo netinkamas naudoti.
Taip pat nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi Nr. A-1008/2010 nepatenkino pareiškėjų reikalavimo apriboti sunkiasvorio transporto eismą per 10 kV KL ir jos trasos išilgai, kol nebus išpjautas 10 kV KL fragmentas prie pareiškėjų gyvenamųjų namų.
Pasak pareiškėjų, 10 kV KL trasa Vilniaus g. kelyje pastatyta savavališkai UAB „Doleta“ plėtros poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 3 d. 1 p. draudžiama kelio apsaugos zonose statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu. Tad, pareiškėjų teigimu, 10 kV KL trasos paskirtis nėra susijusi su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu.
Atkreipė dėmesį, jog 2010 m. spalio 15 d. pareiškėjai kreipėsi su pareiškimu į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybą, kuriuo prašė atstatyti saugią aplinką prie pareiškėjų gyvenamųjų namų / namų valdos, esančių (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r. Šis pareiškimas buvo persiųstas į atitinkamas ministerijas, kurios pateikė skundžiamus raštus.
Pareiškėjai nesutinka su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministro 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 2-6085 (51), kadangi rašte remiamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius, tačiau, anot pareiškėjų, buvo neatsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini), Jiezne, kelias yra apie 7,5 m pločio bei neturi jokių saugos zonų. Tad, pareiškėjų manymu, 10 kV KL trasos tiesimas pravažiuojamoje (duomenys neskelbtini), Jiezne, dalyje yra draudžiamas ir neleistinas.
Nurodė, jog dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos veiksmų kilo neturtinė žala po 100 000 Lt kiekvienam pareiškėjui, kadangi nuo 2006 m. lapkričio 29 d. pareiškėjai neteko aplinkos saugos savo namuose dėl arti išdėstyto avarinio kabelio, neįverto į izoliacinį vamzdį, pakloto nesilaikant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo reikalavimų. Anot pareiškėjų, tokie veiksmai sukėlė jiems dvasinių išgyvenimų, psichinę ir emocinę įtampą, nemigą naktimis dėl sunkiasvorio transporto eismo. Dėl sutrikusio miego sumažėjo darbo našumas, pablogėjo gyvenimo sąlygos, kadangi užterštas šulinio vanduo ir oras.
Pareiškėjai taip pat nesutinka su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (7.13-09)3-3228, kadangi, pasak pareiškėjų, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. I-32 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 5, 6 p., numatančius, jog vienas iš pagrindinių Valstybinės energetikos inspekcijos uždavinių – siekti užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą, kontroliuoti energijos tiekimo patikimumą bei statinių saugos ir paskirties reikalavimų laikymąsi. Taip pat, anot pareiškėjų, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11, 12, 13 str. reikalavimus.
Nurodė, jog dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos veiksmų kilo neturtinė žala po 100 000 Lt kiekvienam pareiškėjui, kadangi nuo 2006 m. lapkričio 29 d. pareiškėjai neteko aplinkos saugos savo namuose dėl arti išdėstyto avarinio kabelio, neįverto į izoliacinį vamzdį. Dėl to avarijos atveju gali pareiškėjams sukelti paralyžių arba sudegti. Pareiškėjų teigimu, toks pavojus jiems sukėlė dvasinius išgyvenimus, psichinę ir emocinę įtampą, nemigą. Dėl sutrikusio miego sumažėjo darbo našumas.
Pareiškėjai nurodė, jog skundžiami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, ypač tos, kuriomis turėjo būti užtikrintas objektyvių visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimų pagrįstumas, susietas su grėsme pareiškėjų gyvybėms.
Be kita ko, pareiškėjai nesutinka ir su Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-414, kuriuo, pasak jų, informuojama, jog UAB „Doleta“, kurios gamykla ir kai kurie kiti pastatai išsidėstė ir plėtėsi, be jokių statybos leidimų. Todėl pareiškėjai prašo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją panaikinti 2006 m. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnybos išduotą statybos leidimą, kuris, anot pareiškėjų, yra padirbtas.
Nurodė, jog dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų, kurie pasireiškė ir tuo, kad 0,4 kV oro linijos elektros stulpas buvo perkeltas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, kampo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, kampą, kuris yra šalia pareiškėjų namų, ir dėl to gali kilti avarija, kilo neturtinė žala po 150 000 Lt kiekvienam pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime (t. I, b. l. 99-105) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Prienų rajono savivaldybėje 2010 m. spalio 11 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas, kuriuo pareiškėjai prašė: 1) pateikti leidimų statyti UAB „Doleta“ gamyklą, , Prienų r. sav. kopijas; 2) pakeisti Vilniaus gatvės paskirtį iš pagal gyventojų poreikius įvažiuoti į namų valdas paskirties į UAB „Doleta“ gamyklai tiekti žaliavas ir iš gamyklos gabenti gatavą produkciją. Pasak Prienų rajono savivaldybės administracijos, ji 2010 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-414 informavo pareiškėjus, kad UAB „Doleta“ naudojasi ne vienu, o apie 10 pastatų. Pareiškėjų prašyme minimos gamyklos tarp tų pastatų nėra.
Pažymėjo, jog Prienų rajono savivaldybė 2005 m. kovo 18 d. yra sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VĮ Registrų centru dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo tarnybinėms funkcijoms vykdyti, tačiau Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisės teikti duomenų, gautų iš VĮ Registrų centras tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, jog patikrinus UAB „Doleta“ nuosavybės teise priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., teisinę registraciją, tokio pastato – gamyklos, kaip teigia pareiškėjai prašyme, užregistruota nėra. Atsižvelgiant į tai, Prienų rajono savivaldybė negali pateikti pareiškėjų prašomo statybos leidimo. Tačiau dėl to, negali būti laikoma, kad UAB „Doleta“ pastatai buvo statomi ir plėtėsi be statybos leidimų.
Prienų rajono savivaldybės administracijos teigimu, pareiškėjai nenurodė jokių teisės aktų, kuriais remiantis būtų pažeidžiamos jų teisės skundžiamu Prienų rajono savivaldybės raštu. Be to, pareiškėjai nenurodė teisės aktų, kurie būtų pažeisti, priimant minėtą raštą.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad skundžiamo rašto panaikinimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, kadangi tokiu prašymu pareiškėjai nesiekia savo galimai pažeistų teisių ar interesų apgynimo, o tik prašo panaikinti skundžiamą raštą.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų prašymas panaikinti ginčijamą Prienų rajono savivaldybės administracijos raštą niekaip nesusijęs su pareiškėjų prašymu įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –ir Statybos leidimas). Pasak Prienų rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjai nenurodo konkrečių argumentų dėl ko statybos leidimas naikintas.
Pasak Prienų rajono savivaldybės administracijos, Prienų rajono savivaldybėje 2009 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas pareiškėjų skundas „Dėl saugios aplinkos atstatymo prie mūsų, Albino ir L. Ž., gyvenamojo namo ir namų valdos Jiezne, (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo atlikti veiksmus, mūsų reikalavimams užtikrinti“. Prienų rajono savivaldybės administracija 2009 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-396 „Dėl skundo“ pareiškėjams atsakė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat buvo pažymėta, kad į tokius analogiško turinio jų prašymus dėl Statybos leidimo Prienų rajono savivaldybė jau yra atsakiusi ne vieną kartą, t. y. 2008 m. rugsėjo 17 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-378, Prienų rajono savivaldybės mero 2009 m. liepos 24 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-349. Anot Prienų rajono savivaldybės administracijos, visuose pareiškėjams pateiktuose atsakymuose buvo nurodyta, kad atsakymas, taip pat kiti Prienų rajono savivaldybės administracijos priimti teisės aktai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėjo, jog pareiškėjams jau Prienų rajono savivaldybės mero 2009 m. liepos 24 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-349 buvo atsakyta į 2009 m. birželio 29 d. skundą, kuris taip pat buvo pateiktas ir su 2009 m. rugpjūčio 17 d. skundu. Į šį skundą pakartotinai buvo atsakyta Prienų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. raštu, kuriame nurodyta, kad Statybos leidimas yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti, o taip pat ir tai, kad tokia pati savivaldybės pozicija yra išdėstyta 2009 m. liepos 24 d. rašte Nr. (12.1)-R2-Ž-349.
Be kita ko, atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija nurodė, jog Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1065-480/2009 pagal tų pačių pareiškėjų skundą, kuriame keliamas tas pats analogiškas reikalavimas Prienų rajono savivaldybės atžvilgiu, t. y. įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją panaikinti statybos leidimą. Kauno apygardos administracinio teismas administracinėje byloje Nr. 1-1065-480/2009 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pasisakė, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją pripažinti neteisėtu statybos leidimą negali būti laikomas reikalavimu teismui, nes dėl jo teismas negalės priimti sprendimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str., todėl skundą šioje dalyje buvo atsisakyta priimti.
Pasak Prienų rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjų keliamas analogiškas reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 18 d. pareiškėjai neskundžia teismui statybos leidimo, kaip neteisėto viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto, be to, skunde pareiškėjai taip ir nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuo remiantis statybos leidimas turėtų būti pripažintas neteisėtu.
Be to pažymėjo, jog Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad sumontuotas elektros energetikos įrenginys 10 kV kabelinė linija į UAB „Doleta“ atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. 10 kV kabelinės linijos statybos techninio darbo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektas paruoštas vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-40. 10 kV kabelinės linijos statybos techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. 06-05/36 išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus: mechaninio patvarumo ir pastovumo (STR 2.01.01(1):2005), gaisrinės saugos (STR 2.01.01 (2): 1999), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (STR 2.01.01(3).T999), naudojimo saugos (STR 2.01.01(4): 1999) bei išduotas sąlygas ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus.
Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai jau ne kartą kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, tačiau jų skundus buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-261-518/2008, 2009 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-107/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-525-359/2009 paliktos galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartys, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų skundus dėl statybos leidimo panaikinimo. Taigi, anot Prienų rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjai jau bandė ne kartą pasinaudoti ir savo teise apskųsti teismui statybos leidimą, tačiau jų skundai tenkinti nebuvo, todėl, kad pareiškėjai yra akivaizdžiai praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytą vieno mėnesio skundo padavimo administraciniam teismui terminą.
Prienų rajono savivaldybės administracijos teigimu, pareiškėjų reikalavimas Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo panaikinti statybos leidimą yra išvestinis ir susijęs su statybos leidimu, taigi pareiškėjai yra praleidę vieno mėnesio terminą ne tik skundui dėl statybos leidimo neteisėtumo, bet ir išvestiniams reikalavimams paduoti.
Prienų rajono savivaldybės administracija dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti moralinę žalą nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ar konkrečių įrodymų, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai netinkamai vykdė pareigas ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl ko pareiškėjams buvo padaryta neturtinė žala. Taip pat, anot Prienų rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija), atstovaujančios save ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (t. I, b. l. 132-136) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėjai skunde nenurodė neteisėtų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos priimtų teisės aktų ar veiksmų, duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsisakymą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ar duomenų, patvirtinančių vilkinimą atlikti tokius veiksmus.
Susisiekimo ministerija pažymėjo, jog pareiškėjų 2010 m. spalio 15 d. pareiškimas „Dėl saugios aplinkos atstatymo – išpjaunant 10 kV kl požeminės trasos fragmentą, paklotą į , Prienų rajone, pravažiuojamąją kelio dalį, t. y. be izoliacijos mechaniniams poveikiams“ Lietuvos Respublikos Ministro Primininko tarnybos raštu Nr. Ž-23292/33-799 „Dėl A. ir L. Ž. pareiškimo“ 2010 m. spalio 19 d. buvo persiųstas Susisiekimo ministerijai. Išnagrinėjus šį pareiškimą, Susisiekimo ministerija nustatė, kad pateiktas pareiškimas nėra skundas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, kadangi jame nebuvo nurodyti Susisiekimo ministerijos ar jos valdymo srities viešojo administravimo subjektų veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai, galimai pažeidę pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Susisiekimo ministerijos teigimu, atsižvelgdama į tai, kad šis pareiškimas taip pat buvo persiųstas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Susisiekimo ministerija pateikė savo poziciją dėl jos kompetencijai priskirtinų pareiškime išdėstytų klausimų.
Pažymėjo, jog skundžiamame rašte nėra nustatomos elgesio taisyklės, jis nėra teisės taikymo aktas ir tiesiogiai nedaro įtakos pareiškėjų teisėms, pareigoms ar interesams. Susisiekimo ministerijos nuomone, jos darbuotojai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų 2010 m. spalio 15 d. pareiškimą. Pasak Susisiekimo ministerijos, skundžiamo rašto panaikinimas nepakeis pareiškėjų teisinės padėties, nesuteiks jiems naujų teisių ar pareigų ir neturės įtakos jų interesams, todėl šis pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas.
Susisiekimo ministerijos nuomone, pareiškėjo pateiktame skunde nėra ne tik duomenų, įrodančių jų patiriamą žalą bet ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Be to pažymėjo, kad pareiškėjai taip pat nenurodo jokių duomenų ar aplinkybių, įrodančių priežastinį ryšį tarp jų tariamai patiriamos žalos ir Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 15 d. rašto ar kitų Susisiekimo ministerijos veiksmų ar neveikimo.
Be kita ko, Susisiekimo ministerija nurodė, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija neturi duomenų, kad Jiezno miesto Vilniaus ir Vytauto gatvėmis vežami sunkiasvoriai kroviniai. Anot Susisiekimo ministerijos, apie tai pareiškėjai buvo informuoti Susisiekimo ministerijos 2009 m. sausio 29 d. raštu Nr. 2-467(25-1) „Dėl informacijos teikimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų 2008 m. gruodžio 29 d. pašymą. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis keliais ir jų infrastruktūra galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintas didžiausias (maksimalias) leistinas kelių transporto priemonių charakteristikas (matmenis, masę, ašių apkrovas ir kita). Šios charakteristikos nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. nurodyta, jog naudotis valstybinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Šiuos leidimus išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Pasak Susisiekimo ministerijos, jos duomenimis UAB „Doleta“ dėl tokių leidimų išdavimo į nurodytą įstaigą nesikreipė.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 1 d., naudotis keliais ir jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys, todėl, anot Susisiekimo ministerijos, pareiškėjų reikalavimas uždrausti UAB „Doleta“ aptarnaujančiojo transporto eismą nurodytomis gatvėmis prieštarauja asmenų lygybės principui ir yra diskriminuojantis.
Pasak Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 135 p. nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, taigi būtent tokia greičio riba galioja kelių transportui, važinėjančiam minėtomis gatvėmis.
Susisiekimo ministerija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 18 str. 1 d. nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui gali kelio savininkas. Teisė keisti, apriboti ir uždrausti kelių eismą, kai tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti, yra suteikta policijos pareigūnams (18 str. 2 d.). Be to, anot Susisiekimo ministerijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 9 d., eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai.
Nurodė, jog atsižvelgdama į valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ 2010 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. V5-514 „Dėl A. ir L. Ž. skundo“, pateiktą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kuriame nurodoma, kad kabelis eismo saugumui įtakos neturi, ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 09-680 „Dėl L. Ž. ir A. Ž. skundo“ pateikiamą išvadą, kad kabelis nekelia pavojaus pareiškėjų sveikatai ir gyvybei, Susisiekimo ministerija mano, kad pareiškėjų teiginys dėl Vilniaus gatvėje patiesto kabelio keliamos grėsmės saugiam eismui ir jų saugiam gyvenimui yra nepagrįstas. Be to, anot Susisiekimo ministerijos, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 5 d. kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai ir dėl kabelinės linijos keliamų problemų pareiškėjai turėtų kreiptis į instituciją, valdančią šį objektą.
Susisiekimo ministerija daro išvadą, jog pareiškėjų nurodytose gatvėse transporto eismas vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, pareiškėjai nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių jų reikalavimus, o jų pateikti reikalavimai peržengia Susisiekimo ministerijos kompetencijos ribas. Be to pažymėjo, kad Susisiekimo ministerijoje nebuvo gauta nė vieno pareiškėjų prašymo, kuriame būtų išdėstyti aukščiau išvardyti reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija), atstovaujančios save ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (t. I, b. l. 152-155) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Energetikos ministerijai 2010 m. spalio 19 d. raštu Nr. Ž-2392/33-799 ir 2010 m. spalio 28 d. raštu Nr. Ž-2392/33-816 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba persiuntė pareiškėjų 2010 m. spalio 15 d. raštus pavesdama pagal kompetenciją išnagrinėti juose keliamus klausimus ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėjus. Pasak Energetikos ministerijos, ji skundžiamu raštu A. ir L. Ž. paaiškino, kad pradėjus nagrinėti pareiškėjų keliamus klausimus paaiškėjo, kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja ir Kauno apygardos administracinis teismas (byla Nr. 1-347-480/2010). Tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. pareiškėjams buvo pranešta, kad administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Energetikos ministerija atkreipė dėmesį, kad jos žiniomis, atsiliepimo pateikimo metu byloje Nr. 1-347-480/2010 galutinis neskundžiamas teismo sprendimas nebuvo priimtas.
Pažymėjo, kad Energetikos ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų darbą. Pasak Energetikos ministerijos, Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatos imperatyviai nurodo priimti sprendimą nenagrinėti prašymo (taip pat sustabdyti skundo nagrinėjimo procedūrą, jei tą patį ginčą sprendžia teismas).
Taip pat Energetikos ministerija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje skundo dalykas yra Energetikos ministerijos 2010 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. (7.13-09)3-3228 teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau, anot Energetikos ministerijos, iš skundžiamo rašto matyti, kad juo buvo pateikta informacija apie administracinės procedūros stabdymą, taigi, akivaizdu, kad nebuvo priimtas joks sprendimas, pakeičiantis pareiškėjų statusą, ir pareiškėjams šiuo raštu nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra. Todėl, pasak Energetikos ministerijos, svarstytina galimybė dėl skundžiamo rašto buvimo bylos nagrinėjimo dalyku.
Energetikos ministerija, vadovaudamasi nuostata, kad viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, daro išvadą, kad viešojo administravimo procedūras reguliuojantys teisės aktai nenumato Energetikos ministerijai teisės pradėti administracinę procedūrą, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Nurodė, jog viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose, todėl Energetikos ministerija įgyvendinti jai suteiktus įgaliojimus viešojo administravimo srityje gali tik remdamasi teisės aktuose nustatytais pagrindais.
Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Energetikos ministeriją išleisti potvarkį nutraukti elektros energijos tiekimą UAB „Doleta“ Energetikos ministerija nurodė, jog ji savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir pažymėjo, kad nei įstatymai, nei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatai nenustato Energetikos ministerijai kompetencijos priimti potvarkius dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo atskiriems juridiniams asmenims.
Dėl Pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinę žalą Energetikos ministerija pažymėjo, jog pareiškėjų argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini, kadangi skunde bei pridedamoje medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad pareiškėjai patyrė neturinę žalą, taip kaip ji yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, t. y. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VEI Kauno teritorinis skyrius) atsiliepime (t. I, b. l. 188-189) nurodė, jog VEI Kauno teritorinis skyrius naujos informacijos, susijusios su 10 kV įtampos požeminės kabelių linijos (toliau – ir PKL) statyba, neturi. Taip pat aplinkybių, kurios verstų abejoti PKL pavojingumu (avarija, atsijungimas dėl neaiškių aplinkybių ar pan.), nebuvo. PKL į eksploataciją įvesta 2006 m. pabaigoje.
Pažymėjo, kad 1146 m ilgio 10 kV PKL iš TR-J-99 į naujai statomą modulinę transformatorinę MT-J-290 buvo sumontuota Jiezne, Prienų rajone pagal UAB„Elektros darbai“ (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą projektą Nr. EDK-06-39-12, kurio vadovė V. K. (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)). AB„VST“ techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.
Pasak VEI Kauno teritorinio skyriaus, UAB „Ekspertika“ (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006 m. gegužės 29 d. atliko pateikto techninio darbo projekto bendrąją ekspertizę ir pateikė išvadą, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus: mechaninio patvarumo ir pastovumo (STR 2.01.01.(1): 2005), gaisrinės saugos (STR 2.01.01.(2): 1999), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (STR 2.01.01.(3): 1999), naudojimo saugos (STR 2.01.01.(4): 1999), bei išduotas technines sąlygas ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus.
VEI Kauno teritorinio skyriaus teigimu, 2006 m. rugpjūčio 3 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba statytojui – akcinei bendrovei „VST“ išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). 10 kV PKL statybą vykdė UAB „Apšvietimas“ (kvalifikacijos atestato Nr. 0875).
VEI Kauno teritorinis skyrius pažymėjo, jog 10 kV PKL sumontuota pagal parengtą projektą, nepažeidžiant „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Elektros tinklų apsaugos taisyklių“ nustatytų atstumų nuo gyvenamųjų pastatų pamatų. Elektros kabelis paklotas reikiamame gylyje, pravedant jį per gatvės važiuojamąją dalį ir želdinius, yra apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų, įveriant jį į polichlorvinilinį vamzdį. Vietos, kuriose reikia kabelį apsaugoti, numatytos projekte. Pravestas AHXAMK-W 3 x 120 + 35 mm2 markės kabelis turi apsauginį metalinio tinklelio apvalkalą, kuris yra sujungtas su įžeminimo įrenginiu. Šis tinklelinis apvalkalas yra izoliuotas specialia poliviniline izoliacija, kuri yra ir išorinė kabelio izoliacija. Anot VEI Kauno teritorinio skyriaus, įvykus kabelio gyslų izoliacijos pramušimui ar kitokiam galimam pažeidimui, kabelis apsauginės automatikos prietaisų pagalba nedelsiant bus atjungtas nuo elektros tinklo.
Be kita ko, VEI Kauno teritorinis skyrius nurodė, jog elektros įrengimų montavimo eigą kontroliavęs VEI vyresnysis inžinierius inspektorius Vidimantas Vaišnys 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą, kad sumontuoti ir išbandyti elektros įrenginiai (tame tarpe ir 10 kV PKL) atitinka projekto, techninių sąlygų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį.
VEI Kauno teritorinio skyriaus teigimu, pareiškėjai nekompetentingai vertina situaciją, susijusią su 10 kV PKL statyba. Anot VEI Kauno teritorinio skyriaus, pareiškėjai nurodo melagingus faktus dėl 2010 m. lapkričio 28 d. Prienų 110/35/10 kV TP įvykusios avarijos, kurios metu, pareiškėjų teigimu, trūko 10 kV požeminis kabelis, yra aukos, žmonių mirtys, kurias Prienų rajono valdžia kartu su statytoju AB „VST“ elektros energijos tiekėju pasistengė nuslėpti. VEI Kauno teritorinis skyrius pažymėjo, kad nebuvo nei vieno žmogaus mirties, susijusios su minimu elektros tiekimo sutrikimu, be to elektros tiekimo sutrikimo priežastis nebuvo 10 kV požeminio kabelio gedimas.
Į pareiškėjų siūlymą UAB „Doleta“ tiekti ekonominės krizės metu dirbant nepilnu pajėgumu elektrą iš 10 kV oro linijos, VEI Kauno teritorinis skyrius paaiškino, kad UAB „Doleta“ pagal elektros energijos tiekimo patikimumą priskiriama II kategorijos vartotojams, nes turi įsirengusi katilinę, kuriai reikalingas elektros tiekimas iš dviejų maitinimo šaltinių.
VEI Kauno teritorinis skyrius daro išvadą, jog 10 kV PKL yra suprojektuota ir sumontuota vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių dokumentų pagrindu, todėl yra saugi ir nekelia pavojaus aplinkai.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Ž., atstovaujanti save ir pareiškėją A. Ž., prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 77-85).
Teismo posėdžio metu atsakovų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atstovė Margarita Kozlovaitė prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 77-85).
Teismo posėdžio metu atsakovų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atstovė Daiva Gasiūnaitė prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 77-85).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovė Vytautė Draugelytė prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 77-85).
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lesto“ (įsteigta atliekant reorganizaciją ir perėmusi AB „VST“ Prienų skyriaus teises ir pareigas) atstovas advokatas Paulius Alšauskas palaikė atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti arba palikti nenagrinėtą, kadangi bylos esmė yra kabelis, dėl kurio ginčas vyksta Kauno apygardos administraciniame teisme (t. II, b. l. 77-85).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybos atstovas Vidmantas Lisauskas palaikė atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti (t. II, b. l. 77-85).
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas Vidimantas Vaišnys prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 77-85).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Doleta“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas atmetamas.
Pareiškėjai iš esmės savo skundą grindžia aplinkybėmis, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jiems buvo padaryta žala bei pažeistos jų teisės.
Byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba 2006 m. rugpjūčio 3 d. statytojui – akcinei bendrovei „VST“ išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). 10 kV KL 3x1x120, A1 L=1,118 km statybai (t. I, b. l. 30). Taip pat nustatyta, kad UAB „Ekspertika“ 2006 m. gegužės 29 d. techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. 06-05/36 išvadoje (dėl techninio darbo projekto 10 kV kabelinės linijos statybos UAB „Dolita“) (t. I, b. l. 72) nurodyta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus: mechaninio patvarumo ir pastovumo (STR 2.01.01(1):2005), gaisrinės saugos (STR 2.01.01 (2): 1999), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (STR 2.01.01(3).T999), naudojimo saugos (STR 2.01.01(4): 1999) bei išduotas sąlygas ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, taip pat, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos 2006 m. lapkričio 29 d. išdavė Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad UAB „Doleta“ sumontuoti ir išbandyti elektros įrenginiai (tame tarpe ir 10 kV PKL) atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį (t. I, b. l. 73).
Pareiškėjai, be kita ko, prašo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti atgaline data išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip prieštaraujantį 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos direktoriaus raštui Nr. (12.1)-R2-Ž-414.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-261 – 518/2008 išsprendė L. Ž. skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo klausimą bei paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino ir atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą be svarbių priežasčių. Ši Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad bylos dalis dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti atgaline data išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip prieštaraujantį 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos direktoriaus raštui Nr. (12.1)-R2-Ž-414 nutraukiama, nes yra įsiteisėjusi Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria buvo išspręstas šio reikalavimo priėmimo klausimas.
Nustatyta, kad pareiškėjai Prienų rajono savivaldybei 2010 m. spalio 11 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pateikti leidimų statyti UAB „Doleta“ gamyklą, (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r. sav. kopijas; 2) pakeisti Vilniaus gatvės paskirtį iš pagal gyventojų poreikius įvažiuoti į namų valdas paskirties į UAB „Doleta“ gamyklai tiekti žaliavas ir iš gamyklos gabenti gatavą produkciją (t. I, b. l. 107).
Prienų rajono savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (12.1)-R2-Ž-414 informavo pareiškėjus, kad UAB „Doleta“ Jiezno mieste ir šalia jo keliuose žemės sklypuose naudojasi apie 10 pastatų, iš kurių ne visų pastatų statybos pradžia Prienų rajono savivaldybėje žinoma (t. I, b. l. 28). Pažymėjo, jog pareiškėjų prašyme minimos gamyklos statybai leidimo nėra. Dėl antrojo pareiškėjų prašymo Prienų rajono savivaldybės administracija paprašė jį patikslinti.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 14 d. prašymas - tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o pagal 2 str. 15 d. skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai asmenų prašymus nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose nustato Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Tuo tarpu, skundai nagrinėjami VAĮ nustatytos administracinės procedūros būdu.
Pareiškėjų ginčijamas 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas Nr. (12.1)-R2-Ž-414, teismo vertinimu, pagrįstai atsakovės buvo laikomas paklausimu bei išnagrinėtas Taisyklėse nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Taisyklių 41 punkte nurodoma, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.
Teismo vertinimu, atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija tinkamai atliko savo pareigą ir Taisyklių 41 p. nustatytų reikalavimų nepažeidė. Taip pat darytina išvada, kad Taisyklių 30 p. nustatyta bendra norma, jog asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, taip pat nebuvo pažeista (t. I, b. l. 106).
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Pažymėtina, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiamas 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas Nr. (12.1)-R2-Ž-414 pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra informacinio pobūdžio raštas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas tiesiogiai nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskyrimo administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal ABTĮ, VAĮ ir Taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu dėl ginčijamo 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rašto Nr. (12.1)-R2-Ž-414 panaikinimo.
Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rašto Nr. (12.1)-R2-Ž-414 panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu (teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai) nutraukiama.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. spalio 15 d. pareiškėjai pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai, kuriame prašė įsakyti Susisiekimo ministerijai ir Energetikos ministerijai išleisti potvarkius, kurie užtikrintų saugų eismą ir gyvenimą pareiškėjų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų r. (t. I, b. l. 31-33).
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba 2010 m. spalio 19 d. persiuntė pareiškėjų 2010 m. spalio 15 d. pareiškimą Susisiekimo ministerijai prašydama išnagrinėti pareiškime keliamus klausimus ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėjus (t. I, b. l. 137).
2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija raštu Nr. 2-6085 (51) informavo pareiškėjus, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatyme yra nustatytos kelio apsaugos zonos, kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių priežiūra ir keleivių aptarnavimu, tačiau šios nuostatos nėra taikomos statiniams pastatytiems iki Lietuvos Respublikos kelių įstatymo įsigaliojimo (t. I, b. l. 25). Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 5 d. kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Vadovaudamasi valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“, prižiūrinčios kelio Nr. 3309 Jieznas-Sobuva, sutampančio su Vilniaus gatve, ruožą, pateikta informacija Susisiekimo ministerija nurodė, jog požeminis kabelis eismo saugumo neįtakoja.
Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. V5-514 „Dėl A. ir L. Ž. skundo“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad požeminis kabelis eismo saugumui įtakos neturi (t. I, b. l. 151). Kertančiose kelio ir nuovadų į kiemus važiuojamąją dalį atkarpose pagal projektą kabelis įvertas į PVC vamzdžių futliarus. Pažymėjo, jog darbai kelio juostose buvo atlikti tvarkingai. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 5 d. kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai, todėl bet kokius dabartinės kabelio būklės tyrimus (jei tokie reikalingi) turėtų organizuoti AB „VST“. Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ rašte, be kita ko, teigė, jog kelio Nr. 3309 Jieznas-Sobuva važiuojamosios dalies plotis yra 7 m, važiuojamosios dalies būklė patenkinama, todėl įvesti papildomų apribojimų sunkiasvorių transporto priemonių eismui, be Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 p. nustatytų, nėra būtinybės.
Teismo vertinimu, skundžiamas 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministro raštas Nr. 2-6085 (51) aukščiau išdėstytais tais pačiais motyvais, kaip ir dėl 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rašto Nr. (12.1)-R2-Ž-414, pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra informacinio pobūdžio raštas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dalyje dėl pastarojo reikalavimo nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu, o reikalavimas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją išleisti potvarkį šalinant/išpjaunant kabelio fragmentą (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip nepagrįstas, nes pastarojo sprendimas nepriskirtas Susisiekimo ministerijos kompetencijai.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atsakydama į pareiškėjų 2010 m. spalio 15 d. pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai ir persiųstą Energetikos ministerijai, raštu Nr. (7.13-09)3-3228 (t. I, b. l. 27) informavo pareiškėjus, jog pradėjus nagrinėti pareiškimuose keliamus klausimus paaiškėjo, kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja ir Kauno apygardos administracinis teismas (byla Nr. I-347-480/2010), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą.
Pažymėtina, kad Energetikos ministerija, kaip ir kitos atsakovės šioje byloje, yra viešojo administravimo subjektai, todėl privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų darbą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatyta, kad paaiškėjus, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Iš skundžiamo Energetikos ministerijos 2010 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. (7.13-09)3-3228 matyti, kad juo buvo pateikta informacija apie administracinės procedūros stabdymą, tačiau nebuvo priimtas joks sprendimas, pakeičiantis pareiškėjų statusą, ir pareiškėjams šiuo raštu nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Energetikos ministerijos 2010 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. (7.13-09)3-3228 pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra informacinio pobūdžio raštas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dalyje dėl pastarojo reikalavimo nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu.
Pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos valstybės bei savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjai jiems galimai padarytą neturtinę žalą iš esmės kildina iš, jų manymu, neteisėtų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, taip pat Prienų rajono savivaldybės darbuotojų veiksmų.
Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, taip pat Prienų rajono savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).
Teismo vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų pagrindžiančių pareiškėjų nurodomus atsakovų neteisėtus veiksmus, o nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad byla dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti atgaline data išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip prieštaraujantį 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos direktoriaus raštui Nr. (12.1)-R2-Ž-414 nutraukiama ABTĮ 101 str. 2 p. pagrindu, byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. (12.1)-R2-Ž-414, 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministro raštą Nr. 2-6085 (51) ir 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro raštą Nr. (7.13-09)3-3228 nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, o reikalavimai įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją išleisti potvarkį šalinant/išpjaunant kabelio fragmentą (duomenys neskelbtini), bei neturtinės žalos priteisimo iš valstybės bei Prienų rajono savivaldybės atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 101 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių panaikinti atgaline data išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl reikalavimų panaikinti 2010 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. (12.1)-R2-Ž-414, 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministro raštą Nr. 2-6085 (51) ir 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro raštą Nr. (7.13-09)3-3228.
Kitoje dalyje atmesti pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. reikalavimus kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.