Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas K. K. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nelegaliai, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs VSDFV (SODROS) Alytaus skyriui, leido dirbti padavėjomis M. J. laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2015-05-27 imtinai, R. A. ir M. K. laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2015-05-03 imtinai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 98 str.1 d. 1, 2 p., 98 str. 2 d. nuostatas ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

K. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis ir vadovaudamasis teisės normomis, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, jog nuobaudos skyrimo metu ATPK 35 str. numatyti terminai nebuvo pažeisti.

ATPK 35 str. 1 d. nustatytas bendras administracinės nuobaudos skyrimo terminas – administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau įstatyme yra išskirtos tam tikros dispozicijos, dėl kurių pripažinus asmenį kaltu, numatytos kitos nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo aplinkybės, t.y. įstatyme sakoma, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ str. numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas K. K. atsakomybės klausimas pagal ATPK 41³ str., todėl ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas pagal paminėtas įstatymo nuostatas.

Skunde pažymi, kad pagal teismų praktiką ATPK 35 str. 1 d. nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas skundą grindžia jau negaliojančia ATPK 35 str. redakcija, kurioje nebuvo apibrėžto termino trunkamojo pažeidimo nustatymui nuo jo padarymo – vienerių metų.

ATPK 35 str. 1 d. nuostata, kad administracinė nuobauda už ATPK 41³ str. numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, buvo nustatyta 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1866 ir įsigaliojo nuo 2012-01-01taigi, šia įstatymo redakcija įgalinus sąlygą, kad šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas tik jei nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo praėjo mažiau nei metai laiko, akivaizdu, kad šešių mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, o ne nuo jo padarymo dienos.

Iš surinktos byloje medžiagos matyti, kad trunkamasis teisės pažeidimas pasibaigė 2015-05-27, t.y., kai buvo paskutinė nelegalaus darbo diena, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nelegalaus darbo tyrimas vyko nuo 2015-07-23 iki 2015-09-21 ir 2015-09-21 buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5). Matyti, kad nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo nepraėjo daugiau nei metai laiko, todėl šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažeidimo nustatymo diena šiuo atveju būtent ir laikytina 2015-09-21, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje baigiasi 2016-03-21. ATPK 35 str. 1 d. nustatytas šešių mėnesių terminas nėra praleistas, todėl pažeidėjo prašymas dėl bylos nutraukimo atmestinas.

Apeliantas skunde neginčija jokių faktinių aplinkybių, dėl ko nebūtų galima pripažinti jo kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl aukštesnysis teismas apylinkės teismo nutarimo dalies dėl įrodymų vertinimo plačiau neanalizuos.

Nors K. K. savo kaltę neigė, nepripažindamas jo vadovaujamoje bendrovėje asmenis dirbus nelegaliai, tačiau jo kaltę padarius ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimą įrodo byloje surinktų įrodymų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetas: teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų nelegaliai dirbusių asmenų, A. G. parodymais, rašytinė medžiaga, t. y. 2015 m. spalio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP-40528372-15, nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0059-0192, pavedimas dėl inspektavimo, M. J. prašymas dėl nelegalaus darbo, VSDFV užklausos rezultatai, M. J., R. A., M. K., G. M. rašytiniai paaiškinimai, LR VDI Alytaus teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 24 d. nurodymas Nr. SD-9-9129, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti bendrovės dokumentai – šiuose visuose paminėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės.

DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus bylos duomenis bei skundo argumentus, konstatuoja, kad apelianto kaltės neigimo pozicija, nepagrįsta neginčijamais įrodymais ir laikytina kaip siekis išvengti atsakomybės. Aptartais duomenimis patvirtinta, kad K. K. vadovaujamoje bendrovėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kurį laiką dirbo M. J., R. A. ir M. K., su kuriomis faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatyta tvarka įforminti nebuvo. Apeliantas, būdamas atsakingas už įmonės valdymą ir tvarką, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai su darbuotojais būtų tinkamai įforminti, nors pagal galiojančius įstatymus tą privalėjo padaryti, todėl daroma išvada, kad pažeidėjas teisingai nubaustas už nelegalų darbą, t. y. pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Nuobauda apeliantui paskirta teisingai ir pagrįstai. Skirdamas K. K. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių. Aukštesniojo teismo vertinimu, K. K. įstatymo sankcijoje numatyta paskirta bauda įgyvendins ATPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, ji taip pat atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarimą nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.