- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A-2228-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03952-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- J. E. P.
- Atsakovas
- Valstybinė Mokesčių inspekcija priee Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas J. E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, mokesčių administratorius, VMI) 2017 m. birželio 7 d. raštą Nr. (24.4-31-58)-R-3347 (pareiškėjo nurodytas raštas yra lydraštis, todėl teismas nagrinėjo VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 68-81 (toliau – ir VMI sprendimas) teisėtumą ir pagrįstumą) ir atnaujinti mokestinį procesą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-110 dėl 2013 m. birželio 19 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-04-77-15.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nebuvo įteiktas Vilniaus AVMI Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės 2013 m. birželio 19 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (4.65)-04-77-15 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-110, kuriuo Patikrinimo aktas buvo patvirtintas (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas). Pareiškėjo nuomone, jis nebuvo tinkamai informuotas ir raštiškai supažindintas su Patikrinimo aktu bei VMI sprendimu, nors prieš tai keletą metų vyko teisminis ginčas ir VMI turėjo pareiškėjo telefono ir el. pašto duomenis, kurie buvo įprastai naudojami kontaktuojanti ir sprendžiant klausimus, susijusius su apmokestinimu.
3. Pareiškėjas nurodė, kad negyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami registruoti laiškai, nes jam ir jo šeimai yra grasinama fiziniu susidorojimu skundą padavusio A. B.. Šiuo pagrindu pateiktas skundas policijai, nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1232-467/2016. Teismai ir prokuratūra yra informuoti, kad dokumentai yra teiktini gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini),. Adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siunčiama VMI korespondencija, yra trys laiptinės, ir korespondencija dažnai neteisingai pristatoma į kitas laiptines, kurios pareiškėjui neprieinamos dėl nežinomų laiptinės spynų kodų. Kaimynai dažnai laiptinę užrakina, todėl pašto darbuotojai palieka korespondenciją kitose laiptinėse.
4. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. spalio 25 d. buvo atvykęs į VMI pokalbiui ir paaiškino visas aplinkybes. VMI darbuotojas patarė jam kreiptis į teismą dėl mokestinio proceso atnaujinimo dėl mokesčių administratoriui nežinomų faktų. Buvo susitarta, kad VMI tam neprieštaraus. Todėl pareiškėjas prašė teismo atnaujinti mokestinį procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
5. Pareiškėjo nuomone, jis buvo apmokestintas pagal melagingą skundą, pateiktą asmens, su kuriuo yra iškilusi konfliktiška situacija. Pareiškėjas pridėjo, jo nuomone, neginčijamus įrodymus, kad skundą padavęs asmuo davė melagingus parodymus, klastojo dokumentus, užsiėmė nusikalstama veika ir pats vykdė prekybą, parduodamas pareiškėjo ir kitų asmenų vardais meno vertybes be jų sutikimo, pareiškėjui nežinant. Šio asmens parodymai yra nepatikimi, todėl mokesčių administratorius negali jais vadovautis. Bylos dokumentai ir kita surinkta medžiaga įrodo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo versliškumo, jis nevykdė ir nekontroliavo verslo, kuris svetimo žmogaus buvo sukurtas be jo žinios ir sutikimo. Nėra nė vieno pareiškėjo parašo, įrodančio, kad jis atidarė verslo sąskaitą B. R. aukcione. Priešingai, B. R. raštas teigia ir patvirtina, kad visos transakcijos jo vardu buvo inicijuotos skundą padavusio A. B.. Šis asmuo kontroliavo pareiškėjo sąskaitą. Verslas be banko sąskaitos, kaip ir internetinis verslas, yra neįmanomas. Dalis skundą padavusio asmens pateiktų dokumentų įrodo, kad meno vertybės, kurios nebuvo grąžintos, nebuvo įskaitytos kaip pareiškėjo pagrįstos išlaidos. Neteisėtai A. B. pasisavintas pareiškėjo nekilnojamasis turtas Rusijos Federacijoje turi būti nuskaičiuojamas, kaip išlaidos, nes A. B. iki šiol nėra atsiskaitęs už šį neteisėtai parduotą nekilnojamąjį turtą. Pervesti pinigai A. B. 2003–2007 metais negrąžinti, prekės nepristatytos, todėl šios sumos turi būti nuskaičiuojamos kaip išlaidos. Kadangi minėtas asmuo pagal Lietuvos įstatymus nebuvo pareiškėjo agentas ir gyveno Lietuvoje iki 2009 m. (pagal 2004 m. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), visos meno vertybės jam išsiųstos į Danijos Karalystę ir pareiškėjui negrąžintos, negali būti apskaičiuojamos kaip pajamos, nes nėra jokių Lietuvos įstatymų pripažintų įrodymų, kad pardavus meno vertybes gauti pinigai buvo grąžinti ar pačios meno vertybės grąžintos.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVMI ir matematiškai neteisingai apskaičiavo apmokestinamą sumą, kadangi buvo atlikti neteisingi vertimai. Be to, VMI apmokestino verslą, kuris turėjo būti apmokestintas Danijos Karalystėje, kito asmens, t. y. A. B., vardu. Vilniaus AVMI sprendimas ir Patikrinimo aktas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2017 m. kovo 17 d. Sužinojęs, kad VMI pakartotinai jį apmokestino, jis teigė pradėjęs ieškoti dokumentų, įrodančių skundo melagingumą. Kadangi šie dokumentai parodo skundo melagingumą ir, jog VMI neteisingai apskaičiavo mokesčius Patikrinimo akte bei Vilniaus AVMI sprendime, darytina išvada, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo nei pareiškėjui, nei Vilniaus AVMI žinomos. Įvertinus šias naujas aplinkybes, VMI sprendimas būtų buvęs iš esmės kitoks. Dokumentai, kurie būtų įrodę skundo melagingumą, buvo konfiskuoti Vilniaus apygardos prokuratūros inicijuotoje kratoje, ir iki šiol negrąžinti. Kiti dokumentai nebuvo iš viso žinomi. Pareiškėjas teigė suradęs ir perskaitęs šiuos dokumentus, tuomet susisiekęs su VMI tarnautojais. 2017 m. kovo 16 d. buvo surengtas susitikimas su VMI direktoriaus pavaduotoju V. V. ir įvairių departamentų specialistais, kurie priėmė sprendimą sustabdyti skolos išieškojimą, vadovaudamiesi protingumo principu. Dar vienas susitikimas su mokesčių administratoriumi įvyko 2017 m. gegužes 9 d., kurio metu buvo nuspręsta dėl raštiško prašymo atnaujinti mokestinį procesą pateikimo. Tokį prašymą pareiškėjas pateikė. Tačiau skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta jį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
8. VMI nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 12 906 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 10 729 Lt GPM delspinigių, 10 proc. (1 291 Eur) GPM baudą, 3 408 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 50 proc. (1 704 Lt) VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 50 proc. (517,50 Lt) VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 221,40 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 383 Lt PSD įmokų delspinigių, procesą. VMI sprendimu netenkino prašymo, nes pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Vilniaus AVMI sprendimo, taip pat pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas skundžiamu sprendimu netenkino prašymo.
9. Atsakovas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, jog mokesčių mokėtojas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę pateiktį per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Kita vertus, nepakanka nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius dokumentus – mokėtojas prašyme privalo pagrįsti aplinkybes dėl termino skaičiavimo, t. y. įtvirtinta pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu. Įstatymas nenustato trūkumų šalinimo instituto, t. y. mokėtojas privalo būti aktyvus ir pateikti nustatytus duomenis bei įrodymus. Prašymą nagrinėjanti institucija vertina tokį prašymą bei kitus dokumentus, kokius pateikė mokėtojas, jai nesuteikti įgaliojimai nurodinėti (siūlyti), kokią informaciją privalo pateikti mokėtojas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, jog aplinkybės jam tapo žinomos 2015 metais susipažinus su bylomis Nr. 01-2-00050-08 ir Nr. 38-1-00034-08, nes iki sprendimo Vilniaus apygardos prokuratūra neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vėliau baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00050-08 svarbiausia dalis buvo atskleista Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1232-467/2016, nes prokurorė neleido susipažinti su dalimi medžiagos. Pareiškėjas dar 2015 metais galėjo juos įvertinti bei suformuluoti poziciją dėl reikšmės Vilniaus AVMI sprendimo priėmimui. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė duomenų, konkretizuojančių datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą, nors įtvirtinta mokėtojo pareiga pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjas viešai deklaruoja, kad jis yra teisės mokslų daktaras, t. y. išmano administracines procedūras, jų terminus, supranta įstatymo nustatytų terminų reikšmę, todėl jam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai ir nėra pagrindo termino skaičiavimą pradėti nuo 2016 m., nes ši data taip pat nedetalizuojama.
10. Atsakovo nuomone, skaičiuojant prašymo padavimo nuo sužinojimo (turėjimą sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindą terminą nuo 2015 m., kaip nurodo pareiškėjas, nes nėra dokumentų apie jo susipažinimo veiksmus (eigą) su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudžiamosiomis bylomis), jos apimtimi, ir atsižvelgiant į jo, kaip kvalifikuoto teisininko statusą, akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą. Skaičiuojant vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. terminas sueina 2016 m. kovo 31 d., nes nėra konkrečių duomenų apie susipažinimo datą. Todėl yra pagrindas atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą ir šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas šioje nagrinėjimo stadijoje nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu. Todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo pereiti į kitą įstatymo nustatytą stadiją ir pradėti spręsti klausimą dėl konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso, todėl nėra pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo J. E. P. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 19 d. Vilniaus AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-0477-15, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina 19 791,90 Lt suma: 12 903 Lt GPM, 3 408 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1 704 VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 517,50 Lt VSD papildomai pensijos daliai bauda ir 221,40 Lt PSD įmokų. 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-110 Vilniaus AVMI patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotas sumas bei apskaičiavo 10 729 Lt GPM delspinigius, 386 Lt PSD delspinigius bei skyrė 1 291 Lt GPM baudą. 2017 m. kovo 17 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas atnaujinti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus AVMI sprendimu. 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 68-54 VMI nusprendė atsisakyti atnaujinti Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą.
13. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu atnaujinti skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 3 dalies pagrindu ir atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu. 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 68-81 VMI pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundą laikė nepaduotu MAĮ 152 straipsnio 5 dalies pagrindu ir atsisakė atnaujinti Vilniaus apskrities AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą, pareiškėjui praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
14. Teismas aptarė mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo tvarką ir atvejus, numatytus MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimas yra siejamas ne tik su MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais, įskaitant ir naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, paaiškėjimu ir akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, pateikimu, bet ir su to paties straipsnio 3–5 dalyse įtvirtinta tvarka. T. y., mokesčių mokėtojas prašymą atnaujinti procesą centriniam mokesčių administratoriui gali paduoti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Sprendžiant dėl mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo, yra svarbu nustatyti ne tik sužinojimo apie aplinkybes, bet ir sužinojimo apie mokesčio administratoriaus sprendimą, kurio teisėtumui naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, gali turėti įtakos bei mokesčių administratoriaus sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos datą.
15. Teismas sutiko su VMI sprendime nurodytu argumentu, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas, tenka būtent mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjui.
16. Teismas nurodė, kad VMI atsisakė atnaujinti Vilniaus AVMI sprendimo bylos procesą nustatęs, jog pareiškėjui naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, tapo žinomos dar 2015 metais susipažinus su Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla ir padaręs išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą. Teismas sutiko su tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu, nes sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, tiek MAĮ 160 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. prašymas nelaikytinas skundu MAĮ 152 straipsnio taikymo prasme. Nors pareiškėjas jame suformulavo prašymą atnaujinti MAĮ 152 straipsnyje nurodytą terminą, tačiau kartu nepateikė skundo dėl Vilniaus AVMI sprendimo. Suformulavęs prašymą dėl termino atnaujinti mokestinio ginčo inicijavimo terminą, materialųjį reikalavimą suformulavo dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo, o tai yra visiškai atskiros (skirtingos) mokesčių mokėtojų teisių gynimo priemonės (stadijos).
19. Teismas pažymėjo, kad skundu teismui pareiškėjas neformuluoja prašymo vertinti šią VMI sprendimo dalį (dėl MAĮ 152 str. nuostatų taikymo) kitaip ir priimti dėl to kitokį sprendimą. Todėl teismas sprendė, kad naikinti ir šią ginčijamo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.
20. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. prašyme suformulavo prašymą atnaujinti terminą mokestinio ginčo inicijavimui, tačiau nepateikė paties skundo dėl Vilniaus AVMI sprendimo, suformulavo prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą, tačiau nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas, vadovaudamasis MAĮ 152, 160 straipsnių nuostatomis, pareiškėjo skundą atmetė.
21. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog šis teismo sprendimas neužkerta jam kelio kreiptis į mokesčių administratorių su MAĮ 160 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinkančiu prašymu, pagrindžiant jį, be kita ko, ir aplinkybėmis dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimo.
III.
22. Pareiškėjas J. E. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą ir atnaujinti ginčo procesą.
23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neteisingai įvertino faktinę situaciją, neteisingai pritaikė įstatymus, buvo šališkas ir priėmė neteisingą sprendimą, kuriuo pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Pareiškėjas teismo šališkumą argumentuoja tuo, kad jam nepagrįstai buvo iškelti padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, remiantis viešomis deklaracijomis, kad pareiškėjas yra teisės mokslų daktaras. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje nėra pripažintas advokatu, mokslus baigė jau seniai, nepraktikavo. Pareiškėjo nuomone, teismas, iškeldamas jam nepagrįstai padidintus reikalavimus, pažeidė lygybės principą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymą (5 ir 33 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinti objektyvumo, protingumo principai. Pareiškėjas teigia informavęs teisėją, kad lietuvių kalba jam yra antroji kalba, ir jam bus reikalinga pagalba.
24. Pareiškėjas tvirtina, kad būdamas ypatingai rūpestingas, kitą dieną po antstolių pranešimo, kad yra pakartotinai apmokestintas, kreipėsi į VMI. VMI vadovybė neprieštaravo dėl termino atnaujinimo, bet dėl pareiškėjui nežinomu priežasčių VMI tarnautojai jo neatnaujino. Teismo reikalavimas pateikti naujas aplinkybes VMI per 3 mėnesius yra neįgyvendinamas, kadangi pareiškėjas negalėjo to padaryti, nes nežinojo, kad yra apmokestintas. VMI pripažino, kad tinkamai neįteikė dokumentų pareiškėjui, todėl, vadovaujantis protingumo principu, terminas turėtų būti atnaujintas, nes jis praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atmetė jo logiškus paaiškinimus dėl kokių priežasčių jam nebuvo įteikti VMI dokumentai 2013 m. Teismas visiškai nevertino fakto, kad pareiškėjas apie apmokestinimą sužinojo tik 2017 m. ir kitą dieną atvyko į VMI. Teismas neaptarė ir neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas buvo apmokestintas jam nežinant, dėl melagingo skundo, jog VMI elgėsi aplaidžiai, nesikreipė dėl papildomų duomenų į Kultūros vertybių apsaugos departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 metais jau buvo pripažinęs, kad pareiškėjas buvo neteisingai apmokestintas.
26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog skundas nepaduotas, neatitinka realybės. Pareiškėjas teigia, kad skundo pagrindas buvo aiškiai išdėstytas prašyme / skunde, jo 1–12 punktuose. Todėl teismo išvada, kad šie skundo elementai nebuvo skundas pagal įstatymo reikalavimus, nepagrįsti. Buvo aiškiai nurodyta, jog VMI pareiškėją neteisingai apmokestino. Teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas nesuformulavo prašymo panaikinti VMI sprendimo. Melagingas skundas negali turėti pasekmių, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą negalėjo būti kitaip suvokiamas, kaip tik prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą.
27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino visų įrodymų. Naujai paaiškėję faktai atitinka MAĮ 160 straipsnio reikalavimus. Mokesčių administratoriui išsireikalavus papildomų duomenų iš Kultūros vertybių apsaugos departamento būtų paaiškėję, kad kitam asmeniui priklausantys daiktai buvo pardavinėjami pareiškėjo vardu be jo sutikimo ar žinios.
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad termino skaičiavimas turėtų būti pradėtas nuo to momento, kai subjektas sužino, kad sprendimas priimtas. Teismas nepagrįstai skaičiuoja 3 mėnesių termino pradžią nuo 2015 ar 2016 metų, nes tuo metu pareiškėjas dar nežinojo, kad yra dar kartą apmokestintas. Pareiškėjas teigia sužinojęs apie naujas aplinkybes 2017 m. gegužės mėnesį, kuomet antstoliai informavo pareiškėją apie pakartotinį apmokestinimą dėl to paties melagingo skundo.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatuodamas, kad sprendimas pareiškėjui įteiktas nenustatytą datą viešo paskelbimo būdu, painioja taikomus terminus. 5 metų terminas skaičiuojamas nuo viešo skelbimo datos (MAĮ 160 str. 5 d.), o 3 mėnesių terminas – nuo faktinės aplinkybės, kuomet pareiškėjas sužinojo apie naujas aplinkybes, kurios pagrindžia termino atnaujinimą. Teismas neteisingai priteikė 3 mėnesių terminą nuo pareiškėjo susipažinimo su medžiaga, nes tuo metu pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti kad tai įtakoja jam nežinomą sprendimą. Pareiškėjas tvirtina termino nepraleidęs. Teismas turėtų vadovautis protingumo principais ir 3 mėnesių terminą skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės mėnesio.
Atsiliepimas
30. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Atsakovas nurodo, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog mokesčių mokėtojas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę pateiktį per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Mokėtojas prašyme privalo pagrįsti aplinkybes dėl termino skaičiavimo, t. y. įtvirtinta pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu. Įstatymas nenustato trūkumų šalinimo instituto, t. y. mokėtojas privalo būti aktyvus ir pateikti įstatymų leidėjo nustatytus duomenis bei įrodymus. Pareiškėjas nurodo, jog minėtos aplinkybės tapo žinomos susipažinus 2015 m. su bylomis Nr. 01-2-00050-08 ir Nr. 38-1-00034-08, nes iki sprendimo laiko Vilniaus apygardos prokuratūra neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors jis buvo prašęs daugelį kartų. Vėliau baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00050-08 svarbiausia dalis buvo atskleista Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1232-467/2016, nes prokurorė neleido susipažinti su dalimi medžiagos (prašymas, 1 psl.). Taigi pareiškėjas pareiškė, kad jis su teikiamais dokumentais susipažino dar 2015 m. ir galėjo juos įvertinti bei suformuluoti atitinkamą poziciją. Pareiškėjas nepateikė duomenų, konkretizuojančių datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan.). Skaičiuojant prašymo padavimo nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindą terminą nuo 2015 m., kaip nurodo pareiškėjas, nes nėra dokumentų apie jo susipažinimo veiksmus (eigą) su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudžiamosiomis bylomis), jos apimtimi, akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą. Todėl yra pagrindas atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą ir nėra pagrindo spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas šioje nagrinėjimo stadijoje nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo pereiti į kitą įstatymo nustatytą stadiją ir pradėti spręsti klausimą dėl konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėnesių nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai įvertino visus skundo argumentus bei bylos medžiagą, tinkamai išanalizavo bei taikė teismų praktiką ir teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą teisės aktais sprendimą, todėl šis sprendimas paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymų ir šios tvarkos būtina laikytis.
33. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog asmens teisė kreiptis į administracinį teismą yra įgyvendinama paduodant teismui skundą (prašymą), kuris privalo atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.
34. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (skundo pagrindas), o šios dalies 8 punkte numatyta, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).
35. Administracinės bylos nagrinėjimo ribos nustatomos atsižvelgiant į pareiškėjo teismui paduotame skunde pareikštą reikalavimą (skundo dalyką) ir nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas pareiškėjo reikalavimas (skundo pagrindą).
36. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą, privalo tiksliai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad skundo priėmimo stadijoje būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama bei kokios turi būti nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Tinkamas skundo dalyko bei pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei pareiškėjo pasirinktu būdu išspręsti administracinį ginčą.
37. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, skundo dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, siekti, jog nebūtų tokių pareiškėjo reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas skundo trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).
38. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas prašė teismą atnaujinti mokestinį procesą dėl naujai atsiradusių aplinkybių ir panaikinti patikrinimo aktą ir susijusį sprendimą (I t., b. l. 1–9).
39. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 7 d. raštą Nr. (24.4-31-58)-R-3347 (pareiškėjo nurodytas raštas yra lydraštis, todėl teismas nagrinėjo VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 68-81 teisėtumą ir pagrįstumą) ir atnaujinti mokestinį procesą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-110 dėl 2013 m. birželio 19 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-04-77-15.
40. Pareiškėjas skunde reikalavimo dėl VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 68-81 nesuformulavo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
41. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
42. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl ko nagrinėjimu atveju buvo būtina peržengti pareiškėjo skundo reikalavimų ribas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 13–14) ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi (I t., b. l. 38–39) buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šiose nutartyse nieko nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas skunde yra tinkamai nurodęs skundo dalyką bei pagrindą. Todėl pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimo ribų peržengimas pripažintinas procesinės teisės normų pažeidimu.
43. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).
44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismo teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, turėtų išaiškinti pareiškėjui teisę patikslinti skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. E. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.