- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- I3-2017-596/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03952-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. E. P.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. E. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. E. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį, vykdydamas 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. nutartis, patikslino. 2020 m. birželio 17 d. teismo nutartimi priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai, kuriais prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija arba atsakovė) 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 68-81, kuriuo pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundas buvo laikytas nepaduotu ir atsisakyta atnaujinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VAVMI) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą; 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundą dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 dėl bylos proceso atnaujinimo išnagrinėti iš naujo (t. 5, b. l. 1–61).
Paaiškina, kad jam nebuvo įteiktas VAVMI Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės 2013 m. birželio 19 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (4.65)-04-77-15 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir 2013 m. rugsėjo 5 d. VAVMI spendimas, kuriuo Patikrinimo aktas buvo patvirtintas (toliau – VAVMI sprendimas). 2017 m. vasario mėn. jis pirmą kartą buvo informuotas raštu per antstolių priverstinio išieškojimo procedūrą dėl VAVMI sprendimo, nepateikiant mokestinio akto ir sprendimo.
Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnyje, ir nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas, ir raštiškai supažindintas su Patikrinimo aktu bei VMI sprendimu, nors prieš tai keletą metų vyko teisminis ginčas ir VMI turėjo pareiškėjo telefono ir elektroninio pašto duomenis, kurie buvo įprastai naudojami kontaktuojant ir sprendžiant klausimus, susijusius su apmokestinimu. Pažymi, jog advokatai jį atstovavo mokestiniame ginče, todėl mokesčių administratorius jo advokatams teikdavo procesinius dokumentus, o jų kontaktiniai duomenys buvo jo bylos medžiagoje, tačiau mokesčių administratorius su jo įgaliotais advokatais nekontaktavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo negyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami registruoti laiškai, nes jam ir jo šeimai yra grasinama fiziniu susidorojimu skundą padavusio A. B.. Šiuo pagrindu pateiktas skundas policijai, nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1232-467/2016. Teismai ir prokuratūra yra informuoti, kad dokumentai yra teiktini gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo siunčiama VMI korespondencija, yra trys laiptinės, ir korespondencija dažnai neteisingai pristatoma į kitas laiptines, kurios pareiškėjui neprieinamos dėl nežinomų laiptinės spynų kodų. Kaimynai dažnai laiptinę užrakina, todėl pašto darbuotojai palieka korespondenciją kitose laiptinėse. Teigia, jog mokesčių administratorius buvo informuotas, jog jis negyvena registruotu adresu ir negauna ten jokios korespondencijos, be to mokesčių administratorius galėjo iš bylos medžiagos nustatyti jo bei jo advokatų kontaktinius duomenis.
Atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius neįteikė jam reikiamų dokumentų, o dokumentų įteikimas viešai - paskelbiant VMI interneto svetainėje pranešimą pažeidžia įstatymą ir yra neteisėtas. Teigia, jog pagal MAĮ 164 straipsnio 5 dalį 3 mėn. terminas nėra privalomas, o mokesčių administratorius nevertino prailgintų terminų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas vadovaujasi teismų praktika ir teigia, jog visos jo nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, jos nebuvo žinomos patikrinimo metu ir naujai atsirado tik po 2013 m. sprendimo priėmimo, todėl prašo atnaujinti mokestinį procesą dėl naujai atsiradusių aplinkybių.
Nurodo, jog VAVMI sprendimas ir Patikrinimo aktas įteiktas tik 2017 m. kovo 17 d. Sužinojęs, kad VMI jį pakartotinai apmokestino, pradėjo ieškoti dokumentų, įrodančių skundo melagingumą. Kadangi šie dokumentai parodo skundo melagingumą ir kad VMI neteisingai apskaičiavo mokesčius Patikrinimo akte bei VAVMI sprendime, darytina išvada, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo nei pareiškėjui, nei VAVMI žinomos. Įvertinus šias naujas aplinkybes, VMI sprendimas būtų buvęs skirtingas iš esmės. Dokumentai, kurie būtų įrodę skundo melagingumą, buvo konfiskuoti Vilniaus apygardos prokuratūros inicijuotoje kratoje, ir iki šiol negrąžinti. Kiti dokumentai nebuvo iš viso žinomi. Neseniai suradęs ir perskaitęs šiuos dokumentus, pareiškėjas nurodo kontaktavęs su VMI tarnautojais. 2017 m. kovo 16 d. buvo surengtas susitikimas su VMI direktoriaus pavaduotoju V. V. ir įvairių departamentų specialistais, kurie priėmė sprendimą sustabdyti skolos išieškojimą, vadovaudamiesi protingumo principu. Dar vienas susitikimas su mokesčių administratoriumi įvyko 2017 m. gegužes 9 d., kurio metu buvo nuspręsta dėl raštiško prašymo atnaujinti mokestinį procesą pateikimo. Tokį prašymą pareiškėjas pateikė, tačiau skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
VMI atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 5, b. l. 83–85).
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl VAVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 12 906 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 10 729 Lt GPM delspinigių, 10 proc. (1 291 Eur) GPM baudą, 3 408 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmoka) bazinei pensijos daliai, 50 proc. (1 704 Lt) VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 50 proc. (517,50 Lt) VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 221,40 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD įmoka), 383 Lt PSD įmokų delspinigių, procesą. VMI prašymo netenkino, nes pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėn. nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą VAVMI sprendimo, taip pat pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė skundžiamu Sprendimu netenkino prašymo.
Teigia, jog įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad mokesčių mokėtojas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę pateikti per 3 mėn. nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Kita vertus, nepakanka nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius dokumentus – mokėtojas prašyme privalo pagrįsti aplinkybes dėl termino skaičiavimo, t. y. įtvirtinta pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu. Pažymi, jog įstatymas nenustato trūkumų šalinimo instituto, t. y. mokėtojas privalo būti aktyvus ir pateikti įstatymų leidėjo nustatytus duomenis bei įrodymus. Prašymą nagrinėjanti institucija vertina tokį prašymą bei pateiktus dokumentus, jai nėra suteikti įgaliojimai nurodinėti (siūlyti), kokią informaciją privalo pateikti mokesčių mokėtojas.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog aplinkybės jam tapo žinomos 2015 m. susipažinus su bylomis Nr. 01-2-00050-08 ir Nr. 38-1-00034-08, nes iki sprendimo Vilniaus apygardos prokuratūra neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vėliau baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00050-08 svarbiausia dalis buvo atskleista Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1232-467/2016, nes prokurorė neleido susipažinti su dalimi medžiagos.
Teigia, kad pareiškėjas su teikiamais dokumentais susipažino dar 2015 m. ir galėjo juos įvertinti bei suformuluoti poziciją dėl reikšmės VAVMI sprendimo priėmimui. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė duomenų, konkretizuojančių datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėn. terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą (prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan.), nors, kaip minėta, įstatymų leidėjas įtvirtino mokėtojo pareigą pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Be to, reikia įvertinti, jog pareiškėjas viešai deklaruoja, kad jis yra teisės mokslų daktaras, t. y. jis išmano administracines procedūras, jų terminus, supranta įstatymo nustatytų terminų reikšmę, todėl jam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai ir nėra pagrindo imti termino skaičiavimo datos 2016 m., kuri irgi nėra detalizuojama.
Nurodo, jog skaičiuojant prašymo padavimo nuo sužinojimo (turėjimą sužinoti) apie proceso atnaujinimo pagrindą terminą nuo 2015 m., kaip nurodo pareiškėjas, nes nėra dokumentų apie jo susipažinimo veiksmus (eigą) su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudžiamosiomis bylomis), jos apimtimi, ir atsižvelgiant į jo, kaip kvalifikuoto teisininko statusą, akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėn. terminą (skaičiuojant vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. - terminas yra 2016 m. kovo 31 d., nes, kaip minėta, nėra konkrečių duomenų apie susipažinimo datą), todėl yra pagrindas atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą ir šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo.
Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir dokumentų, patvirtinančių prašymo pateikimą įstatymo nustatytu terminu, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo pereiti į kitą įstatymo nustatytą stadiją ir pradėti spręsti klausimą dėl konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėn. nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso, todėl nėra pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasis atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 68-81 (t. 1, b. l. 53-56) teisėtumo ir pagrįstumo.
2013 m. birželio 19 d. VAVMI surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-0477-15 (Patikrinimo aktas, t. 1, b. l. 139-152), kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina 19791,90 Lt suma: 12 903 Lt GPM, 3 408 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1704 VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 517,50 Lt VSD papildomai pensijos daliai bauda ir 221,40 Lt PSD įmokų;
2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-110 (t. 1, b. l. 133-138) VAVMI patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotas sumas bei apskaičiavo 10 729 Lt GPM delspinigius, 386 Lt PSD delspinigius bei skyrė 1291 Lt GPM baudą;
2017 m. kovo 17 d. prašymu (t. 1, b. l. 70-73) pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas atnaujinti procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su 2013 m. rugsėjo 5 d. VAVMI sprendimu;
2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 68-54 (t. 1, b. l. 67-69) VMI nusprendė atsisakyti atnaujinti VAVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą;
2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu (t. 1, b. l. 125-132) atnaujinti skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą MAĮ 152 straipsnio 3 dalies pagrindu ir atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu;
2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 68-81 (t. 1, b. l. 53-56) VMI pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundą laikė nepaduotu MAĮ 152 straipsnio 5 dalies pagrindu bei atsisakė ir atnaujinti VAVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-110 bylos procesą, pareiškėjui praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Ginčijamu Sprendimu VMI atsisakė atnaujinti VAVMI sprendimo bylos procesą nustačiusi, kad pareiškėjui naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, tapo žinomos dar 2015 m., susipažinus su Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civiline byla ir padariusi išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepraleido 3 mėn. termino paduoti prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą.
Ginčijamu Sprendimu VMI, be kita ko, nusprendė ir dėl pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. prašymo atnaujinti MAĮ 152 straipsnyje įtvirtintą terminą - nusprendė pareiškėjo skundą minėtoje dalyje laikyti nepaduotu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjui mokesčių administratorius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, o pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, jog išsiaiškintų kontrolės veiksmų rezultatą, informuotų apie pasikeitusį adresą, nepateikė jokių įrodymų, kad net 4 m. buvo apribota jo valia dalyvauti mokestiniame patikrinime ir kituose santykiuose su mokesčių administratoriumi.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija VAVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo jam įteikimo būdus bei teigia, jog yra paaiškėjusios naujos aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Dėl dokumentų įteikimo būdų
Kaip minėta, kad pareiškėjas svarbia termino praleidimą lėmusia priežastimi nurodo VAVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo netinkamą įteikimo būdą.
Pagal MAĮ 164 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.) dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą) (MAĮ 164 straipsnio 3 dalis). Telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos (MAĮ 164 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pateikęs VMI informaciją, jog dokumentai jam būtų siunčiami kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau iš 2012 m. gruodžio 13 d. pranešimo, adresuoto VMI viršininkui (t. 5, b. l. 98), matyti, jog jis buvo pateiktas dėl nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, todėl, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu VMI informavimu apie pasikeitusį adresą korespondencijai atliekamame mokestiniame patikrinime, nes buvo teiktas dėl kitų aplinkybių.
Pažymėtina, kad MAĮ 164 straipsnio 4 dalis įpareigoja VMI, kaip mokesčių administratorių, išsiųsti dokumentus telekomunikacijų galiniais duomenimis tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas nurodo elektroninio pašto adresą, kuriuo dokumentai turi būti siunčiami. Nenustačius, kad pareiškėjas būtų kreipęsis papildomai į VMI su prašymu nesiųsti korespondencijos deklaruotos vietos adresu, kuriuo, jo teigimu, jis retai būna, o įteikti su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus kitu būdu, t. y. elektroniniu paštu, VMI, kaip mokesčių administratorius, tinkamai pasinaudojo vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, t. y. kaip minėta, Vilniaus AVMI 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą registruota siunta išsiuntė pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jos nepavykus įteikti, nes siunta grįžo neįteikta su žyma „neatsiėmė“, VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt), vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, 2013 m. spalio 17 d. paskelbė sprendimą viešai.
Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020).
Kaip jau minėta, pareiškėjas termino praleidimo priežastį nurodė dokumentų jam neįteikimą, tačiau kitų svarbių priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti dėl sprendimo buvo praleistas beveik ketverius metus, nepateikė. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjo supažindinimas per VMI internetinį puslapį nėra tinkamas, todėl apie priimtą sprendimą pareiškėjui nebuvo žinoma, yra nepagrįstas. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog 2012 m. spalio 24 d. nutartimi LVAT patenkino jo skundą dėl neteisingo apmokestinimo ir grąžino bylą mokesčių administratoriui, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kad mokestinis ginčas bus nagrinėjamas iš naujo, be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis buvo atstovaujamas advokatų, kuriems yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl atstovai turėjo supažindinti pareiškėją su mokestinio patikrinimo procedūromis (t. y. mokestinis patikrinimas baigiamas priimant atitinkamą procedūrinį sprendimą ir apie jo priėmimą informuojamas mokesčių mokėtojas, kuris gali pasinaudoti šio sprendimo apskundimo teise) bei nuosekliai domėtis mokestinio patikrinimo eiga.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia ir pateisinančia jo praleidimą. Remiantis LVAT praktika, teisinis neišprusimas, teisės aktų nežinojimas ar nesuvokimas savaime nėra pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis neginti savo galimai pažeistų teisių, kai apie tokį pažeidimą jis turėjo ir galėjo žinoti, laikytinas subjektyviomis, nuo jo valios priklausiusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Kaip minėta, pareiškėjas naudojosi advokatų paslaugomis, todėl, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo domėtis mokestinio patikrinimo eiga pats ar per savo atstovus, turėjo galimybę konsultuotis savo pažeistų teisių gynimo klausimu ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, laiku jas apginti. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjas net ketverius metus nesidomėjo mokestinio patikrinimo eiga, o mokestinio ginčo proceso atnaujinimo klausimą iniciavo tik po to, kai buvo informuotas apie antstolių priverstinio išieškojimo procedūrą dėl VAVMI sprendimo.
Dėl mokestinės ginčo bylos proceso atnaujinimo
MAĮ 160 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas remiantis šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija.
MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.
MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.
Taigi matyti, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento.
Pareiškėjas patikslintu skundu siekia, jog būtų atnaujintas mokestinis procesas dėl naujai atsiradusių aplinkybių, nurodydamas naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokestinio patikrinimo metu: 1) T. M. liudijimai Švedijos policijai apie A. B. nusikalstamas veikas; 2) sutarčių kopijos, kurios įrodo, kad A. B. neteisėtai parduoda jo nekilnojamąjį turtą Rusijos Federacijoje be jo žinios ir sutikimo; 3) A. B. pasisakymas Lietuvos teisėtvarkai, kad jis nėra jo agentas; 4) A. B. meno vertybių nuosavybės dokumentų kopijos (eksporto dokumentai), kuriuos jis pardavė (duomenys neskelbtini) aukcione pareiškėjo vardu, be jo žinios ir sutikimo; 5) A. B. apklausa Danijos policijai apie tai, kad jis naudojo svetimo žmogaus vardus ir pavardes, parduodamas/pirkdamas meno vertybes aukcionuose; 6) A. B. apklausa Lietuvos policijoje apie tai, kad parduodamas/pirkdamas meno vertybes aukcionuose naudojo nežinomų žmonių vardus ir pavardes; 7) dokumentai, kurie įrodo, kad A. B. falsifikavo pareiškėjo parašą, pasirašydamas (duomenys neskelbtini) įmonei, nurodydamas, kad jam išmokėtų grynais pinigais pareiškėjo vardu; 8) Lietuvos prokuratūros pateikti įtarimai A. B. dėl meno vertybių kontrabandos; 9) Liuksemburgo Hercogystės policijos ataskaitos kopija, patvirtinanti, kad A. B. neteisėtai valdė banko sąskaitas skirtingomis pavardėmis, į jas neteisėtai pervesdamas iš pareiškėjo pavogtus pinigus; 10) 2009 m. kratos metu konfiskuoti dokumentai ir susirašinėjimai, įrodantys, kad A. B. atidarė sąskaitą pareiškėjo vardu savo darbovietėje be jo žinios ir sutikimo bei kad A. B. su savo kolega įgyvendino suorganizuotą schemą, kad apvogti ir šantažuoti pareiškėją; 11) A. B. vykdė prekybą vogtomis meno vertybėmis, tarp jų ir pasisavintomis iš pareiškėjo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-442-874/2009 yra išaiškinęs, kad esminėmis aplinkybėmis, kurios yra mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo vietiniam mokesčių administratoriui priimant sprendimą bei centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą ir priimant sprendimą dėl mokestinio ginčo; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui vietiniam mokesčių administratoriui priimant sprendimą bei centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą; 3) apie šias aplinkybes mokesčių mokėtojas sužinojo jau po to, kai buvo priimtas vietos mokesčio administratoriaus sprendimas, centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas dėl mokestinio ginčo; 4) turi esminę reikšmę mokestinio ginčo bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks vietos mokesčio administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sutiktina su pareiškėju, jog yra paaiškėjusios esminės aplinkybės, t. y. Danijos Karalystės policijoje paaiškėjo, jog A. B. vykdė prekybą meno kūriniais, naudodamasis kitų asmenų vardais bei pavardėmis, įskaitant ir pareiškėjo, buvo daugelio daiktų savininkas, nors kaltino pareiškėją juos pardavus meno aukcione, pareiškėjui nebuvo grąžintos jam priklausančios pervestos lėšos A. B., todėl konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nurodytas mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas atitinka MAĮ 160 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Tačiau, kaip minėta, MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.
Vertinant termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis su su aukščiau paminėtais dokumentais, kurių pagrindu paaiškėjo naujos aplinkybės, susipažino dar 2015 m., todėl, teismo vertinimu, žinodamas, kad vyksta jo mokestinis patikrinimas, privalėjo domėtis patikrinimo eiga, konsultuotis su savo atstovais bei kreiptis dėl proceso atnaujinimo 2015 m. Be to, sutiktina su atsakove, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jo veiksmus, kurie konkretizuotų datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėn. terminas dėl sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą, kaip pavyzdžiui, prašymai prokuratūrai dėl susipažinimo su konkrečia medžiaga, konkrečių dokumentų kopijų darymo, išrašai iš registro knygos apie susipažinimą su konkrečiais dokumentais ir pan., nes įstatymų leidėjas įtvirtino mokėtojo pareigą pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai vertintini kaip abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, iš esmės nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei jo paties pasirinktas pasyvus elgesio modelis, ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.
Apibendrindamas, tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymo atnaujinti mokestinio ginčo procesą priėmimo klausimą ir priėmė teisingą ir pagrįstą Sprendimą neatnaujinti pareiškėjui termino prašymui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo paduoti. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti VMI 2017 m. birželio 7 d. sprendimą. Atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. E. P. skundą netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.