Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 00.00 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme, po to tęsiant nusikalstamą veiką ir einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumš­čiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam R. A. į veidą, galvą ir įvairias kūno vietas, tuo padarė jam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dan­ga­lu virš dešinio galvos pusrutulio, kraujosruvas minkštuose audiniuose dešinio momens, dešinio smil­ki­nio-kaktos ir kairės akies-skruosto srityje, odos nubroz­dinimus veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje, nuo ko trimis trauminiais poveikiais suduodant smūgius į galvos ir veido sritis kumščiais, lė­mu­siais kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, jis 2014 m. vasario 26 d., 6.20 val. Lietuvos svei­ka­tos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje mirė, taip nužudė R. A. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. U. 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 00.00 val., (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini), kieme, po to tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir prie parduotuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdamas rankomis ir koja nuken­tė­jusiajam R. A. į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė R. A. fi­zinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. J. 2013 m. gruodžio 27 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini), prie par­duo­tuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdama rankomis nukentėjusiajam R. A. į vei­dą, galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų pozicija dėl jiems pateiktų kaltinimų

Kaltinamasis M. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu iš dalies pri­si­pa­ži­no. Parodė, kad įvykio dieną, galėjo būti 2013 m. gruodžio 27 d., po pietų ėjo pas E. B. į namus. Pakeliui sutiko jos seserį K. B. ir iš matymo pažįstamą R. A. iš nak­vy­nės namų, kurie gin­čijosi dėl telefono. R. A. buvo išgėręs. K. B. kaltino R. A. paėmus jos telefoną. Kalti­nama­sis pasiūlė eiti pas K. B. į namus. Kartu su R. A. ten ir nuėjo. Ten buvo E. B.. Na­muo­se laukė K. B. motinos. Kaltinamasis išgėrė alaus. Jokių kon­­fliktų nebuvo. V. B. sugrįžo valan­dos bėgyje. K. B. jai paaiškino, kad R. A. paėmė jos tele­fo­ną. R. A. pasakė, kad telefonas pas E. Č., siūlė eiti jį paimti. Tuo­met kaltinamasis su E. B., jos motina ir R. A. ėjo ieš­ko­ti telefono pas E. Č.. Nuėjus R. A. nuėjo į vidų. Po pusės minutės R. A. iškrito per duris, griuvo kniūbsčias. Kal­ti­­nama­sis suprato, kad jį išstūmė. Nepastebėjo, kad R. A. būtų kruvinas. Jis atsikėlė, atsisėdo ant laip­telių. Pro duris išėjo K. U., R. J. ir dar vie­nas nepažįstamas. Vėliau išėjo ir E. Č.. Jie sakė, kad čia nėra jokio te­le­fono. Vėl klau­sinėjo R. A., kur tele­fo­nas. Kalti­na­ma­sis delnu sudavė jam per veidą, kraujo nebu­vo. Kažkas iš tų vyrų sudavė R. A. sėdinčiam keliu į veidą, nuo ko jis nepargriuvo, liko sėdėti, bet buvo kruvinas. Tada R. A. pasakė, kad te­lefonas yra pas A. Č.. R. J. atnešė nusi­va­lyti R. A. veidą. Tada visi ėjo pas A. Č.: kaltinamasis, E. B., V. B., R. J., K. U., vienas nepa­žįs­ta­mas ir E. Č.. R. A. ėjo pats, niekas jo nemu­šė. R. J. nešėsi puodelį alui. Pas A. Č. visi užėjo į vidų, kaltinamasis su E. B. liko prie durų. Po poros minučių visi išėjo. Te­le­fono ten nerado. R. A. pasakė, kad reikia eiti pas V. N. Visi nuėjo pas V. N.. Šis pa­sa­kė, kad niekas jokio telefono neatnešė. Tada visi ėjo namo. R. A. su tais dviem ėjo prie­ky­je. V. B. sakė, kad dėl telefono rašys pa­reiškimą policijai. Prie sankryžos vienas iš tų dviejų vyrų, K. U. ar tas kitas, trenkė R. A.. Šis pargriuvo. Tada R. J. atsisėdo ant R. A., kuris gu­lė­jo aukš­tiel­ninkas ant asfalto, ir kelis kartus trenkė jam per veidą. Jos rankoje buvo puodelis. Nematė, ar trenkė puodeliu, ar ranka. R. A. nereagavo. Toliau R. A. pakėlė K. U. ir tas kitas vy­ras, nutempė iki krūmų. Tada kaltinamasis su V. B. ir E. B. nuėjo namo. Vaikščiojimas truko apie tris valandas. Kitą dieną iš E. Č. sužinojo, kad kažkas R. A. kvietė greitąją. Savo kaltės dėl R. A. mirties nepripažįsta. Jo nespardė, nemušė, tik sudavė delnu į veidą, nuo ko galėjo būti mėlynė. Gailisi dėl savo veiksmų.

Kaltinamoji R. J. kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2014 m. gruodžio 27 d. apie 22 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atvyko pažįstami D. T. ir K. U.. Jie at­si­ve­žė alaus, kurį visi gėrė. Kažkas pabeldė į duris. Pamatė, kad atėjo R. A., kurį ži­no­jo iš matymo. Jis buvo išgėręs, pasakė, kad kaltinamosios sūnui padavė B. telefoną. Kieme dar buvo V. B., E. B. ir M. S.. Jie pasakė, kad juos čia atvedė R. A.. Kal­ti­namoji nuėjo į vidų paklausti sūnaus. Šis sakė, kad telefono neėmė. Kai grįžo į lauką, R. A. jau sėdėjo ant laip­telio, jo veidas buvo kruvinas, patinęs, matėsi, kad kažkas jam buvo sudavęs. Paskui R. A. pasakė, kad telefonas pas kitą Č. V. B. sakė, kad R. A. buvo įspyręs K. B. į koją. M. S. minėjo, kad vartojo prieš R. A. smurtą. Tada visi ėjo pas J. Č.: kaltinamoji, jos sūnus E., V. B., jos dukra, D. T., M. S., K. U.. Pas J. Č. užėjo kaltinamoji, K. U., V. B., E. B., R. A. ir D. T.. Po to visi nusprendė eiti pas V. N.. Kartu ėjo ir J. Č. V. N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Iš V. N. visi ėjo link namų. Kaltinamoji buvo įsikibusi R. A. į parankę, klausinėjo apie tą telefoną. Einant namo R. A. buvo par­griu­vęs ant asfalto ant nugaros, nesikėlė. Kaltinamoji norėjo jį at­gai­vinti. Atsisėdusi jam ant krūtinės delnu kelis kartus sudavė jam per veidą. Tačiau jis nereagavo, gar­ga­liavo. Tada kaltinamoji atsistojo. D. T. su K. U. pa­kė­lė R. A. ir bandė vesti link nakvynės namų. R. A. nelabai ėjo, todėl pasodino jį ant šaligatvio, prie krūmų, bet jis vėl nukrito. Grįžo namo. Po 15 min. su K. U. grįžo atgal. R. A. ten pat gulėjo ant šono. Patraukė jį toliau link krūmų, iškvietė greitąją ir laukė. Atvykus palaukė kol jį išvežė ir nuėjo namo.

Kadangi kaltinamoji R. J. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio ty­rimo metu, jos parodymams patikrinti teis­mas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalį perskaitė R. J. ikiteisminio tyrimo metu duo­tus parodymus (t. 3, b. l. 88, 108-109), kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20-21 val. pas ją į namus atėjo D. T. su K. U., atsinešė alaus, kurį gėrė trise. Kažkas pasi­bel­dė į duris. D. T. su K. U. išėjo pasiaiškinti. Atėjo V. B., jos dukra E., M. S. ir R. A.. Kaltinamoji kalbėjo su V. B., kuri kaltino jos sūnų E. dėl savo duk­ros mobiliojo telefono paėmimo. Kaltinamoji nuėjo į vidų pasikalbėti su sūnumi. Išgirdo, kad kieme vyks­ta konfliktas. Išėjusi pamatė, kad ant laiptų susiėmęs už galvos sėdi R. A.. M. S. prie jo priėjęs iš rankos smogė daugiau kaip vieną kartą jam į veido sritį, sakė, kad R. A. K. B. sužalojo koją. Tada R. A. pasakė, kad telefonas gali būti pas J. Č.. Visa kompanija ėjo pas J. Č.. Eidami gėrė alų. Puodelio su savimi neturėjo. Pas J. Č. R. A. nie­kas ne­mušė. Toliau telefono nuspręsta ieškoti pas V. N.. Prie jų prisijungė J. Č.. Pas V. N. te­le­fono nerado. Nusprendė eiti į namus. Beeinant R. A. nukrito aukštielninkas. Ji R. A. apsižergė ir atsisėdusi jam ant kojų delnu tris kartus sudavė į veidą norėdama, kad jis atsigautų, tačiau jis nesureagavo. Jai atsistojus, D. T. su K. U. patempė R. A. iki krūmų ir paguldė ant žemės. Palikę jį grįžo į namus pas kaltinamąją. Po 10 minučių kaltinamoji su K. U. grįžo prie R. A., patraukė jį iki šaligatvio krašto, iškvietė greitąją pagalbą ir nuėjo laukti prie par­duo­tuvės. Po 5-10 minučių atvyko greitoji pagalba ir jį išsivežė.

R. J. patvirtino, kad šie parodymai užrašyti teisingai, nes tada geriau prisiminė ap­lin­­kybes. Savo kieme R. A. valė kraują. M. S. R. A. sudavė daugiausiai smūgių.

Kaltinamasis K. U. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2014 m. gruodžio 27 d. apie 22 val. su D. T. atvyko pas R. J.. Atsivežė alaus ir gėrė. Kažkas pa­si­bel­dė. Kal­tinamasis atidarė duris, pamatė iki tol nepažįstamą R. A., tarpdury spyrė jam į už­pa­ka­lį, pas­tū­mė jį, nuo ko jis svyruodamas, užkliuvęs už slenksčio, išgriuvo ant žolės ir atsi­sė­do ant slenks­čio. R. A. stūmė dėl to, kad jis bandė veržtis į vidų. Lauke buvo moterys, kurios sakė, kad pas R. J. vaiką E. yra jų telefonas. E. sakė, kad telefono nematė. Išėjo R. J. ir D. T.. M. S. klau­si­nė­jo R. A. kur telefonas ir sudavė sėdinčiam R. A. ranka ar kumščiu. R. A. pa­sa­kė, kad telefonas pas J. Č.. Visi nuėjo pas J. Č.: kaltinamasis, D. T., M. S., B., B., R. J. ir jos vaikas. D. T. nešėsi alaus, kurį eidami gėrė. Pas J. Č. pa­sa­kė, kad telefonas gali būti pas V. N.. Visi nuėjo pas V. N.. Čia kaltinamasis su J. Č. pa­si­li­ko laukti gatvėje. Po to kaltinamasis su D. T. ir R. A. ėjo link namų. Prie sankryžos pa­ma­tė, kad R. A. nugriuvęs. R. J. buvo užsėdus ant jo. Ji atsistojo. Kaltinamasis su D. T. R. A. pakėlė, pavedė į šalį, pasodino prie kelio ir ėjo namo. Po kiek laiko kal­tinamasis su R. J. nuėjo pasižiūrėti R. A.. Rado jį ten pat, iškvietė greitąją. Užėję už parduotuvės kampo laukė greitosios, kuri jį išsivežė.

Įrodymai

Iš M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 9-10, 11-13) matyti, kad M. S. su manekenu parodė, kaip, kokiose vietose, kokie asmenys ir kokiomis ap­lin­ky­bėmis 2013 m. gruodžio 27 d. mušė R. A., aiškindamiesi kur dingo K. B. mobiliojo ryšio te­le­fonas, parodė savo bei R. J. ir K. U. suduotus smūgius nuken­tėju­sia­jam.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 15-17) matyti, kad M. S. atpažino R. J., kaip moterį, pas kurią į namus atėjo aiškintis dėl dingusio K. B. telefono. M. S. matė, kaip R. J. buvo atsi­sė­du­si ant R. A..

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 18-20) matyti, kad M. S. atpažino K. U., kuris buvo pas R. J. bute ir išėjo į kiemą, kai R. A. pasibeldė į duris, po ko R. A. buvo išstumtas iš koridoriaus ir atsitrenkė į kieme sto­vėjusį plastikinį šiukšlių konteinerį.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 21-23) matyti, kad M. S. atpažino D. T., kaip panašiausią į buvusį pas R. J. na­muose, kai jie atėjo aiškintis dėl K. B. telefono.

Iš R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 90-94) matyti, kad R. J. su ma­nekenu parodė, kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiose vietose (duomenys neskelbtini) mieste mušė R. A..

Iš K. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 185-191) matyti, kad K. U. su manekenu parodė, kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiose vietose mušė R. A..

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Su sūnumi R. kartu negyveno daug metų. 2014 pradžioje iš policijos sužinojo, kad R. labai sumuštas, guli Klinikose reanimacijoje, buvo komoje. Ligoninėje jo nelankė. Žmonės pasakojo, kad jį rado kruviną (duomenys neskelbtini) gatvėje ir išvežė greitoji. Vasario 27 d. sūnų palaidojo. Palaidoti padėjo vals­ty­bė. Nuo 3 metų amžiaus sūnus augo vaikų namuose. Vėliau gyveno nakvynės namuose. Pas nuken­tė­ju­siąją tik apsi­lankydavo. Buvo šiek tiek neįgalus, gerdavo kažkokias tabletes. Civilinio ieškinio nereiš­kia.

Nepilnametis liudytojas E. Č. parodė, kad įvykio vakarą namuose buvo mama ir jos draugai D. T. ir K. U.. Kažkas atėjo. Į lauką išėjo D. T. ir K. U., po to ir mama. Ji pasikvietė liudytoją į lauką. Lauke pamatė, kad atėjo M. S., E. B., jos mama ir R.. R. aiškino, kad liudytojas su juo pavogė K. B. telefoną. Liudytojas sakė, kad telefono nevogė. R. matė sėdintį ant laiptuko, gal jam bloga buvo. Kažkas pasakė, kad yra kitas, su kuo telefoną pavogė. Visi išėjo pas J. Č.. Liu­dy­to­jas ėjo kartu. Ten kalbėjo, kad telefoną paėmė A. S.. A. S. sakė, kad neėmė telefono. R. pasakė pardavė telefoną V. N.. Visi nuėjo pas V. N.. Čia R. pasakė, kad telefoną jam pardavė. V. N. sakė, kad nepirko. R. paslydo nuo laiptų ir nu­griu­vo iš aukštai, nuo 10-15 laiptų. R. atsistojo ir ėjo skersas. Liudytojas matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Toliau neišsiaiškino, kur tas telefonas. E. B. mama sakė rašys pareiškimą po­li­cijai. Visi ėjo namo. Einant namo R. pargriuvo veidu į asfaltą. Tuo metu šalia nieko nebuvo. Prie jo priėjo mama, atsisėdo prie jo kojų ir sudavė viena ranka per veidą du tris kartus, kad atsikeltų. R. neatsipeikėjo. Tada visi išsiskirstė namo, paliko jį gulintį.

Kadangi nepilnametis liudytojas E. Č. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip iki­teis­mi­nio ty­rimo metu, jo parodymams pa­tik­rin­ti teis­mas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 da­limi, perskaitė E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 172-173), kur jis pa­ro­dė, kad 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, apie 20 val. grįžęs į namus rado su mama R. J. D. T. ir jo draugą K. U.. Visi gėrė alų. Apie 22 val. į namus atėjo M. S., E. B. su motina ir R. A.. R. pa­pra­šė išeiti į lau­ką. Matėsi, kad jis sumuštas. Jo veidas buvo sutinęs ir kruvinas, ištinusi buvo jo nosis. Nes­pėjo išeiti į lau­ką, kaip K. U. vieną kartą spyrė R. į galvą. R. griuvo kieme neto­li laiptų. M. klausinėjo R., kur padėjo telefoną. Kai R. gulėjo ant žemės, M. paėmė kažkokį akmenį, metė ir pataikė R. į galvą. R. pradėjo verkti, atsistojo, atsisėdo ant laiptelio. Čia K. su delnais R. kelis kartus sudavė per veidą. M. R. kelis kartus spy­rė į galvą ir į pilvą. R. pasakė, kad telefonas yra pas A. S.. Visi ėjo pas A. Einant R. užsimanė nusišlapinti. Kai jis šlapinosi, M. spyrė R. į tarpkojį ir pasakė, kad čia jam už K. koją. R. po spyrio nugriuvo ant žemės. Nuėjus pas A., visi kalbėjo su A. patėviu J. M. norėjo R. įspirti, bet J. neleido. R. pasakė, kad tele­fo­nas pas N. Einant visi gėrė alų iš butelio. Liudytojo mama turėjo pasiėmusi puodelį. Apie 23 val. visi atėjo pas N. Šis sakė, kad telefono neturi. N. R. pastūmė ir liepė jį tempti iš jo namų. R. nugriuvo nuo laiptų ant nugaros, bandė bėgti, bet M. jį pavijo ir spardė. R. griu­vo po pirmo smūgio ir tada M. visaip jį spardė. E. motina bandė ginti R.. R. išlindo pro tvorą į kitą pusę ir atsistojo. M. liepė R. ateiti. R. atėjo. Liudytojo motina atėjo prie R., pasakė, kad jai atsibodo visur vaikščioti, pastūmė jį. R. nugriuvo. Tada mama atsisėdo ant R. ir du kartus jam sudavė per veidą delnu. M. R. norėjo suduoti su puo­de­liu, bet puodelį liu­dy­tojas atėmė. Daugiau R. niekas nemušė. Mama atsistojo, R. irgi atsis­to­jo ir ėjo toliau. Liu­dytojas ėjo paskui R. ir mamą. Su jais kartu ėjo J., D., M., K., E. su motina. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvės M. išsibėgėjęs stipriai spyrė R. į nugarą ir jis nukrito veidu į žemę šalikelėje. Tada liudytojo motina vėl atsisėdo ant R., sudavė kelis kartus per veidą del­nais, liepė keltis, bet R. nejudėjo. Tada K. atitraukė jo motiną nuo R.. Tada K. su D. paėmė vienas už kojų, kitas už rankų, ir nunešė į (duomenys neskelbtini) gat­vę ir įmetė į krūmus. Tada visi išsiskirstė į namus. Liudytojas grįžo į namus su D., K. ir mama. Motina su K. toliau gėrė alų. Motina sugalvojo grįžti pažiūrėti R.. Liudytojas irgi ėjo kartu. R. nieko nekal­bėjo ir nereagavo, tik knarkė. Tada motina iškvietė greitąją, kuri R. išsivežė. Vėliau mo­kyk­loje buvo sutikęs M. Jis pasakė, kad jeigu jis policijoje pa­sakys viską kaip iš tikrųjų buvo, tai jis jam padarys tą patį, ką ir R.. Kieme pas juos buvo kraujo. Kitą dieną kraują vandeniu plovė D., K. ir jo motina.

Liudytojas E. Č. nurodė, kad neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų jam neperskaitė, pats neskaitė ir pasirašė. Neneigia, kad galėjo taip sakyti, nes sakė, ką tada atsiminė.

Liudytojas D. T., parodė, kad kaltinamieji R. J. ir K. U. jam pažįstami, M. S. nepažįstamas. Įvykio vakarą apie 22 val. su K. U. at­va­žia­vo pas R. J. ir vakarojo. Buvo ir R. J. sūnus E. Išgėrė alaus. Kažkas pra­dė­jo belstis į duris. K. U. nuėjo pažiūrėti. Liudytojas nuėjo jam iš paskos. Atidarius duris matė, kaip K. U. užsimojo atėjusiajam. Paties smūgio sudavimo nematė. Gal pastūmė ar trink­te­lė­jo. Pa­ma­tė kaip nuo laiptukų ant žolės nukrito R. A., kurį matė pirmą kartą. R. A. at­si­sė­do ant laip­to. Matė, kad jo veidas apibrozdintas. Jie atėjo keturi: M. S., E. B., jos mama ir R. A.. Atėjo dėl kažkokio telefono. R. A. jiems buvo sakęs, kad telefonas turi būti pas R. J.. Kažkas pasakė, kad telefono čia nėra. M. S. kumščiu trenkė porą kartų sė­din­čiam R. A. kažkur į galvos dešinį šoną, kad pasakytų, kur yra telefonas. Tada R. A. pasakė, kad telefoną paliko pas J. Č.. Tuomet visi nuėjo pas J. Č.. R. A. ėjo pirmas ir vedė. Pas Č. jo vaikas pasakė, kad neturi telefono. M. S. norėjo suduoti R., bet sutrukdė Č. Tada visi ėjo pas V. N., dar prisijungė Č. Liudytojas turėjo alaus, kurį visi gėrė. V. N. pasakė, kad telefono nematė. Apie 23 val. visi ėjo link namų. Liudytojas ir K. U. ėjo pirmi. Išgirdo kritimo garsą. Atsisukęs pamatė, kad R. A. guli aukštielninkas ant asfalto. R. J. buvo apžergusi R. A., sėdėjo jam ant pilvo, rėkė: „kur tas telefonas“. R. A. nereagavo. Liudytojas su K. U. priėjo prie R. A., bandė pa­ža­dinti, bet jis tik kažką murmėjo. Tada jį pakėlė, nuvedė, pasodino ant šali­gat­vio. Tuomet su K. U. ėjo pas R. J. namo. Kiti irgi išsivaikščiojo. Kitą rytą R. J. su K. U. papasakojo, kad sugrįžo atgal pa­si­žiūrėti, pa­ma­tė, kad R. A. blogai ir kvie­tė greitąją, kuri jį išvežė į ligoninę. Ar M. S. sėdinčiam R. A. spyrė, liudytojas nepri­simena, nes tris mėnesius gydėsi psichiatrinėje li­go­ninėje, buvo komoje, skun­džiasi atmintimi. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau.

Kadangi liudytojas D. T. ne visas aplinkybės prisiminė, jo parodymams pa­tik­rin­ti teis­mas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė D. T. ikiteisminio ty­ri­mo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 142-143), kur liudytojas parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20 val. jis su K. U. atvyko pas R. J., kur trise gėrė alų. Apie 21-21.30 val. į duris kažkas pasibeldė. Ati­da­ry­ti nuėjo K. U.. Liudytojas nuėjo pažiūrėti. Kai abu su K. U. išėjo per lauko du­ris, K. U. iš karto ranka vieną kartą sudavė R. A. į veidą ir jį pastūmė. Po smūgio jis nukrito ant dešinio šono, o po to atsisėdo ant pa­ko­pos. Matėsi, kad R. A. jau prieš tai buvo sumuštas, nes buvo patinusi nosis, kraujo ant veido nesi­matė. Kartu su R. A. buvo M. S., E. B. ir V. B.. Jie teiravosi telefono, kuris galimai turėjo būti pas R. J. sūnų E. Tada M. S. sėdinčiam ant laipto R. A. rankomis ir koja sudavė ke­le­tą smūgių į galvą. R. A. pa­sa­kė, kad telefonas gali būti pas J. Č. vaiką A. S.. Liudytojas su kitais ėjo ieškoti te­le­fono. Kur reikia eiti, rodė R. A.. Eidami gėrė alų. Atėjus iki tų namų M. S. ar tai bandė suduoti, ar sudavė R. A. į veidą. A. S. už­si­minė, kad telefonas gali būti pas V. N. Visi ėjo pas jį. V. N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Tuomet visi ėjo link namų. Liudytojas ėjo priekyje, išgirdo triukšmą, atsi­su­kęs pa­matė, kad R. A. guli aukštiel­nin­kas ant žemės, o R. J. jį ap­si­žergusi rėkia, kur yra tas te­le­fo­nas. R. A. buvo be sąmonės, kriokė. R. J. nulipo nuo R. A., o liudytojas su K. U. jį nutempė iki krūmų ir paguldė. Palikę jį grįžo pas R. J. į namus.

Liudytojas D. T. patvirtino šiuos parodymus.

Iš liudytojo D. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liu­dy­to­jas nau­dojant manekeną parodė, kaip K. U. iš koridoriaus per duris išstūmė R. A., su­duo­damas vieną smūgį į veidą, kaip po smūgio R. A. nuvirto ant žemės. Po to liu­dy­to­jas pa­ro­dė, kaip M. S. iš nugaros pusės keletą kartų R. A. kojos keliu, rankos kumščiu ir al­kū­ne sudavė smūgius į galvą. J. Č. namo viduje parodė, kaip M. S. suda­vė smūgį ran­ka R. A. į pakaušį. Toliau liudytojas parodė, kur jis atsisukęs pamatė, kad A. A. guli aukš­tielninkas ant žemės, o R. J. atsisėdusi ant jo apsižergus rėkia, bei parodė vietą prie gyva­tvo­rės, kur su K. U. atitempė ir paliko R. A. (t. 2, b. l. 146-152).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. T. atpažino J. Č., pas kurį liudytojas, R. J., K. U. ir kiti 2013-12-27 va­kare ėjo aiškintis, kur dingo telefonas (t. 2, b. l. 154-156).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. T. atpažino E. B., kuri 2013 m. gruodžio 27 d. apie 21-21.30 val. kartu su motina, M. S. ir R. A. buvo atėję pas R. J. aiškintis, kur dingo telefonas (t. 2, b. l. 157-159).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. T. atpažino V. B., kuri 2013 m. gruodžio 27 d. apie 21-21.30 val. buvo atėjusi aiškintis dėl dingusio tele­fo­no pas R. J. (t. 2, b. l. 160-162).

Iš liudytojo D. T. akistatos su įtariamuoju M. S. protokolo matyti, kad liu­dy­tojas patvirtino savo parodymus, kad matė, kaip 2013 m. gruodžio 27 d. vakare, apie 21-21.30 val. M. S. sėdinčiam R. A. kartą sudavė ranką į galvą ir lyg kartą koja į galvą. Be to, pa­tvirtino kad matė, kaip M. S. pas J. Č. kambaryje sudavė ranka vieną kartą R. A. į gal­vą (t. 3, b. l. 29-30).

Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2013 m. gruodžio 27 d. po darbo grįžusi namo rado R. A.. Dukra K. B. sakė, kad R. A. paėmė jos telefoną. Liudytoja prašė pasakyti kur telefonas. R. A. nuvedė pas R. Č. (kalti­na­mą­ją R. J.). Ėjo keturiese: R. A., E. B., M. S. ir liudytoja. R. A. buvo murzinas ir girtas, eidamas svirduliavo. Buvo sunku atpažinti ar jis sužalotas, ar girtas. Buvo apie 19.30 val. R. A. įėjo į vidų, pasibeldė. Pas R. J. buvo du vyriš­kiai. R. A. išstūmė iš koridoriaus, pradėjo stumdyti jį, gal jam sudavė. R. A. nukrito kieme ant žolės, atsikėlė, pasakė, kad atėjo pas R. J. pasiimti telefono. Kažkas sudavė smū­gius R. A. už melą. Jam pradėjo bėgti kraujas, R. J. atnešė servetėlių. Su M. S. jokių konfliktų nebuvo. R. A. pasakė, kad telefonas gali būti pas J. Č.. Pas J. Č. ėjo R. J., du jos draugai, jos sūnus E., liudytoja, jos dukra, M. S. ir R. A.. R. A. reikėjo prilaikyti. Pas J. Č. nusprendė, kad telefonas pas V. N.. Tada nuėjo pas V. N., prie visų prisijungė ir J. Č. V. N. pasakė, kad nematė jokio te­le­fo­no. Tada liudytoja su M. S. ir dukra nusprendė eiti namo. Kai ėjo iš V. N., liu­dy­to­ja, duk­ra ir M. S. ėjo gale. R. J. ėjo su R. A., kuris griuvo kniūbsčias ant asfalto, trenkėsi į galvą. R. J. apsižergė jį, pradėjo mušti rankomis, gal ir puoduku sudavė smū­gius. R. A. gulėjo kniūbsčias, jį pakėlė R. J. draugai ir pavilko. Su R. A. liko R. J., jos sūnus ir du vyrai. Liudytoja su M. S. ir dukra nuėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad R. A. pateko į ligoninę.

Kadangi liudytoja V. B. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio ty­rimo metu, jos parodymams pa­tik­rin­ti teis­mas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 190-191, 192), kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 18.30 val. grįžo namo, kur buvo jos duk­ros E. ir K. B., M. S. ir vaikinas, kurį K. pristatė kaip R.. K. papa­sa­ko­jo, kad einant namo R. atėmė telefoną, sužeidė jai koją. R. pasakė, kad paėmė telefoną, pa­ža­dėjo nuvesti, pas ką jį paliko. Tada liudytoja su dukra E., M. S. ir R. nuėjo iki na­mo (duomenys neskelbtini) gat­vė­je. R. užėjo, koridoriuje pasibeldė į duris, paprašė, kad E. atiduotų telefoną. Netrukus kilo triukšmas ir kažkas R. išstūmė lauk. R. nuo stūmimo nukrito ir atsi­tren­kė į kažką, gir­dė­josi smūgio į metalą gar­sas. R. prisėdo ant laiptų. Iš buto išėjo Č., E. Č. ir du nepažįstami vyrai, kurie pradėjo šaukti ant R., kur šis padėjo telefoną. Tuo metu prie R. priėjo M. S., su­da­vė jam smūgį delnu į veidą, paklausė, kodėl jis melavo jiems. Tuo metu abu nepažįstami vyrai spyrė R. į galvą, vienas jų keliu, kitas kojos pėda. Po šių smūgių R. pasirodė kraujas, Č. at­nešė popierinių šluosčių nusivalyti veidą. Liudytoja pa­sa­kė vyrams, kad baigtų muštis. Vienas vyrų klausinėjo R., kur telefonas, nusprendė, kad te­le­fo­nas yra pas N. ir visiems reikia pas jį nueiti. Liudytoja, E. B., M. S., R., Č. su sūnumi E. ir tie du vyrai nuėjo iki N. namų. P. Č. stumdė R., nešėsi plastikinį alaus butelį ir molinį puodelį, iš kurio gėrė alų. Pakeliui M. S. sudavė R. du smūgius delnu per veidą. Priėjus N. namus N. pasakė, kad nieko neži­no apie telefoną. Išėjus iš N. kiemo gatvėje Č. ir du vyrai vėl pradėjo stumdyti R.. Pakeliui liudytoja pamatė kaip R. kniūbsčias nukrito ant as­fal­to, girdėjo kaip kakta trenkėsi į asfaltą. Kai R. nukrito, ant jo nugaros užšoko Č. ir kojų keliais prirėmusi prie asfalto jam rankomis smūgiavo į galvą. Pribėgo Č. sūnus E. ir pasakė, kad ji liautųsi mušti R.. Liudytoja su dukra E. ir M. S. nuėjo namo.

Liudytoja V. B. nurodė, kad parodymai teisingi, tačiau nematė, kaip M. S. sudavė smūgius, ir to tyrėjai nesakė. Gal apklausoje nesuprato vienas kito dėl tų M. S. smū­gių. Šioje dalyje parodymų netvirtina.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino R. J., jos apklausoje įvardintą Č. (t. 1, b. l. 194-196).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino D. T., kaip panašiausią į vieną iš tų, kuris išėjęs iš R. namų R. įspyrė į gal­vos sritį (t. 1, b. l. 197-199).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino K. U., kaip vaikiną, buvusį pas R. J. kieme, kai buvo nuėję aiškintis dėl din­gusio telefono, su kitu vaikinu, kuris R. įspyrė į galvos sritį (t. 2, b. l. 1-3).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. at­pažino R. A., kaip vaikiną, vardu R., kuris iš jos dukros K. atėmė telefoną (t. 1, b. l. 4-6).

Iš liudytojos V. B. akistatos su įtariamąja R. J. protokolo matyti, kad V. B. patvirtino mačiusi, kaip 2013 m. gruodžio 27 d. vakare R. J. atsisėdusi ant gulinčio R. A. jį mušė rankomis į viršutinę kūno dalį, gal veidą (t. 3, b. l. 98-99).

Nepilnametė liudytoja E. B. parodė, kad gruodžio pabaigoje namo parėjo sesuo K. su M. S. ir R. A.. K. pasakė, kad R. pavogė ar atėmė jos telefoną. Sulaukė, kol grįžo mama V. B.. R. sakė, kad telefoną nunešė pas Č. Tada liu­dytoja su mama, M. S. ir R. A. ėjo pas Č. R. pasibeldė ir du Č. draugai išstūmė jį pro duris. Tada nuėjo pas kitus Č. Č. pasiėmė alaus ir puodelį. Po to ėjo pas N. N. pasakė, kad R. nepažįsta. Paskui Č., jos sūnus, du jos draugai, R., liudytoja su mama ir M. S. ėjo link namų. R. pargriuvo. Č. pradėjo jį mušti. T. Č. draugai pakėlė R. už rankų ir kažkur vedė. R. vėl nugriuvo su kakta. Jį pakėlė, paliko gulintį prie parduotuvės, o liudytoja su kitais parėjo namo.

Kadangi liudytoja E. B. ne visas aplinkybės prisimena, jos parodymams pa­tik­rin­ti teis­mas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 175-176, 177), kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 18 val. į namus atėjo sesuo K. B., draugas M. S., ir, kaip dabar žino R. A.. K. pasakė, kad R. iš pavogė jos telefoną, kad jai spyrė į koją ir sužalojo. Apie 18.30 val. grįžo mama V. B.. K. mamai papasakojo, kad R. iš jos pavogė telefoną. Mama bandė sužinoti, kur yra telefonas. R. sutiko nuvesti parodyti, kur yra telefonas. Tuomet liu­dytoja, mama, M. S. ir R., vedami R. nuėjo į E. Č. namus. R. pasibeldė į duris. Atsidarius durims pamatė, kaip du nepažįstami vai­ki­nai išstūmė R. iš ko­ri­do­riaus į lauką, o lauke R. nukrito ir atsitrenkė į metalinį daiktą, nes gir­dėjo smūgį į metalą. R. atsisėdo ant laiptų, į lauką išėjo E. Č., jo mama Č. ir du vyrai, klausė, kur te­lefonas. Kai R. sėdėjo ant laiptų, vienas iš vaikinų jam sudavė apie 5 smūgius kumščiu į veidą ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Antrasis vaikinas taip pat smūgiavo delnu R. bei spyrė į koją. Č. atnešė R. servetėlių nusišluostyti. Visi nusprendė ieškoti telefono pas N. ir kartu nuėjo prie jo namų. N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Tuomet visi pajudėjo link na­mų. Liudytoja su mama ėjo iš paskos, priekyje ėjo M. S., du vaikinai, Č. ir R.. R. nenorėjo eiti, Č. pas­tū­mė jį. R. nukrito ant nugaros. Č. prispaudė jį keliais prie grindinio ir rankomis smūgiavo į įvairias kūno vietas. Du vaikinai atitraukė ją nuo R.. Liudytoja su mama ir M. S. nuėjo namo. Matė kaip du vaikinai kėlė R. nuo žemės. Ne­matė kas vyko toliau. Su mama ir M. S. grįžo namo. Kitą dieną sužinojo, kad R. yra ligoninėje. Č. – yra ankstesnė R. J. pavardė.

Liudytoja E. B. patvirtino šiuos savo parodymus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. at­pažino R. J., kurią įvardino Č. (t. 1, b. l. 178-180).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. atpažino K. U. – vieną iš dviejų vaikinų, kuris išėjo iš R. J. namų, kai jie buvo nuėję aiš­kin­tis dėl telefono. Liudytoja nurodė, kad neužfiksavo, ar šis vaikinas sudavė R. A. 5 smūgius ranka į veidą (t. 1, b. l. 181-183).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. atpažino D. T. – vaikiną, išėjusį iš R. namų, bet neužfiksavo ką jis konkrečiai darė R. A. (t. 1, b. l. 184-186).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. at­pa­žino R. A., kuris iš jos sesers K. atėmė telefoną, su kuriuo visi ėjo aiškintis kur te­le­fonas, kuris buvo mušamas (t. 1, b. l. 187-189).

Iš liudytojos E. B. ir R. J. akistatos protokolo matyti, kad liudy­toja E. B. patvirtino savo parodymus, kad matė, kaip 2013 m. gruodžio 27 d. vakare R. J. atsisėdusi ant gu­linčio R. A. mušė jį rankomis (t. 3, b. l. 96-97).

Liudytojas J. Č. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Įvykio vakarą apie 23.30-24 val. jie atėjo pas liudytoją į namus dėl telefono. Pas liudytojo vaiką A. klausė, ar jis pa­vo­gė telefoną. Tas sakė, kad neėmė. Su kaltinamaisiais buvo A. drau­gas R., kuris patvirtino, kad liudytojo sūnus neėmė telefono. R. buvo girtas, nosis buvo išti­nu­si, kruvina. Liudytojui liepė parodyti, kur gyve­na N., nes R. pasakė, kad telefoną nunešė ten. Liudytojas palydėjo juos. Su kaltinamaisiais ir R., dar ėjo ir mergaitė. Visi buvo išgėrę. Liu­dytojas irgi buvo išgėręs. pas N. kažkas iš kaltinamųjų dviese vedė R. už parankių, nes buvo girtas, silpnai ėjo. N. pasakė, kad nieko neturi. Visi išėjo. Jie ėjo pirmi su R., o kiti su ta moterimi ir mergaite iš paskos. Liudytojas matė, kad R. ėjo nevedamas, nuslydo ir pargriuvo veidu į žemę prie tvoros. Kai liu­dy­tojas su kitais priėjo, jis gulėjo kniūbsčias, R. jau buvo apžergusi jį per nugarą, Sudavė 3-4 kartus per gal­vą su puo­duku. M. S. sakė jai baigti daužyti. Ji nulipo. R. liko gulėti, atsisėdo atsirėmęs prie tvoros. Liudytojas su kitais nuėjo namo. Ryte sužinojo, kad R. rado ir išvežė greitoji.

Kadangi liudytojas J. Č. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio ty­rimo metu, jo parodymams pa­tik­rin­ti teis­mas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 150, 152), kur jis parodė, kad 2013 m. gruo­džio 27 d. apie 23.30 val., pas jį į namus atėjo jo sūnaus R. draugas E., jo motina R., jau­nuolis, iš matymo pažįstamas R., du nepažįstami jaunuoliai ir moteris su savo dukra. Jau­nuo­lis ir R. ėmė klausinėti, kur telefonas. Liudytojo sūnus A. pasakė, kad jokio telefono nematė. R. turėjo butelį alaus ir keramikinį puodelį. Visi buvo neblaivūs. R. buvo sumuštas – veidas, no­sis buvo ištinę, striukė suplėšyta. R. liudytojui tyliai pasakė, kad telefonas gali būti pas N. Liudytojas tai garsiai pasakė kitiems. Visi išėjo pas N. Pas N. užėjo visi išskyrus liu­dytoją, E. ir moterį. Kai jie išėjo, du jaunuoliai už parankių vedė R.. Liudytojas su kitais ėjo priekyje. Einant išgirdo tarsi kažkas nukrito. Atsisukęs pamatė, kad ant ša­li­ke­lė­je guli R.. Matė, kad ant jo apsižergusi sėdėjo R. ir sudavė R. į galvą ne mažiau du kartus. Liudytojas pradėjo rėkti, kad baig­tų mušti. Tuomet pribėgo stambaus sudėjimo jaunuolis ir spyrė R. į viršutinę kūno dalį. Tuomet R. nuo R. nulipo. Tada du jaunuoliai pakėlė R. už pažastų, nuvilko jį ir nu­me­tė prie krū­mų. Liudytojas nuėjo namo. Visi išsiskirstė kas sau.

Liudytojas J. Č. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu per apklausą sakė tei­sin­gai, kad M. S. pribėgęs spyrė R. A.. Kur spyrė, neatsimena.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino K. U., atėjusį pas juos į namus 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val., kuris einant iš N. na­mų vedė R. ir po R. suduotų smūgių R. jį tempė kartu su stambaus sudė­ji­mo jau­nuo­liu. K. U. jo akivaizdoje R. smūgių nesudavė (t. 1 b. l. 153-156).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. at­pažino R. J., kuri pas juos į namus buvo atėjusi 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. su kitais aiš­kintis dėl dingusio telefono. Ji išsinešė keramikinį puodelį, po to, einant iš N. namų, sė­dė­jo ant gu­linčio R. A. ir kažkokiu daiktu smūgiavo šiam ne mažiau 2 kartus į galvos sritį (t. 1, b. l. 157-159).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. at­pažino D. T., kurį apklausoje įvardino kaip lieso kūno sudėjimo, kuris su kitais buvo atėjęs 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. pas liudytoją į namus ieškoti telefono (t. 1, b. l. 160-162).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. at­pa­žino M. S., kurį apklausoje įvardino kaip stambaus sudėjimo, 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. su kitais atėjusį pas jį į namus aiškintis dėl telefono. Šis jaunuolis, kai R. sudavė gulinčiam R. A., pribėgęs spyrė R. A. kažkur į viršutinę dalį (t. 1, b. l. 163-165).

Iš liudytojo J. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas nau­do­jant manekeną parodė, kaip ir kas 2013 m. gruodžio 27 d. vakare mušė R. A.. (duomenys neskelbtini) parodė vietą, kur atsisukęs pamatė, kad ant žemės šalikelėje aukštielninkas guli R. A., o ant jo apsižergusi R. J. sudavė ranka 2 smūgius į galvos sritį, o pribėgęs M. S. įspyrė kartą R. A. į viršutinę kūno dalį. Taip pat parodė kaip D. T. ir K. U. už pažastų tempė R. A. iki gyvatvorės (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166-167, 168-169).

Nepilnametis liudytojas A. S. parodė, kad prieš porą metų, žiemą, gruodį, apie 12 val. vakaro jį prikėlė dėl telefono. Į namus atėjo E. Č. mama, du nepažįstami ir R. A.. Kai jie atėjo į namus, R. nosis, rankos buvo kruvinos, jis valėsi kraują, nekaip atrodė, sumuštas buvo nešviežiai. Tie kiti žmonės prie R. nekibo.

Liudytoja K. B. parodė, kad kaltinamuosius žino. Įvykio dieną prarado telefoną. Jį iš liudytojos atėmė iš matymo pažįstamas R., nakvynės namų gyventojas. Tuo metu dar buvo E. Č.. Eidama link namų vėl susitiko R., jis trenkė liudytojai į koją, sakė, kad telefono nebeturi. Liudytoja susitiko M. S. ir parsivedė R. į namus. R. atrodė išgėręs. Sužalojimų pas jį nesimatė, tik buvo purvinas, nešvarus. Namie laukė mamos. Kai ji sugrįžo, pasakė, kad R. paėmė telefoną. R. pasakė kur telefonas. Mama, sesė, M. S. su juo išėjo ieškoti telefono. Liudytoja liko namuose. Vėliau sužinojo, kad R. miręs.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja K. B. atpažino R. A., kaip vaikiną vardu R., kuris iš jos atėmė telefoną (t. 1, 147-149).

Liudytojas V. N. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius R. J. ir M. S.. Neprisimena, ar kaltinamieji lankėsi jo namuose dėl telefono.

Liudytoja D. G. parodė, kad dirba kriminalinės policijos skyrius vyriausios tyrė­jos pareigose (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą nuo tada, kai mirė nu­ken­tė­ju­sysis, buvo gauta mirties išvada ir keitėsi kaltinimas. Tyrimo ei­go­je vienam iš įtariamųjų tyrimas buvo nutrauktas. Liko trys įtariamieji – R. J., K. U. ir M. S.. Apklausė V. B.. Jos parodymus rašė pažodžiui. V. B. pati per­skaitė parodymus ir pasirašė. Atliko akistatas, nes buvo prieštaravimų. Vieni aiškino, kad nuken­tė­ju­sy­sis krito veidu, kiti – aukštiem­ninkas.

Liudytojas V. U. parodė, kad dirba vyresniuoju tyrėju (duomenys neskelbtini) rajono poli­ci­joje, atliko tyrimo veiksmus šioje byloje. Apklausė V. B.. Parodymus užrašė taip, kaip apklau­sia­moji pasakojo. Po apklausos apklausiamoji perskaitė ir pasirašė po protokolu. V. B. liudytojas apklausinėjo po M. S. apklausos. M. S. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam. V. B. viską pasakojo savo iniciatyva, liudytojas tik stengėsi detalizuoti įvykio aplinkybes, su­duotus smūgius.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklau­si­nėjo liudytojus. Parodymus užrašė tiksliai, baigus apklausas protokolai buvo pateikti liudytojams susi­pa­žinimui, jie patys skaitė savo parodymus. Liudytojas nepilnametis E. Č. duodamas parodymus buvo pakankamai drąsus, liudytojos manymu, nelinkęs fantazuoti.

Liudytoja R. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje slau­gy­toja felčere. Pagal iškvietimo kortelę prisimena, kad buvo išvykusi pagal iškvietimą naktį 0.49 val., rado gatvėje gulintį žmogų, asmenybė nežinoma. Žmogus gulėjo vienas, nelabai surezgė sakinius. Gy­vy­binės funkcijos buvo, į skausmą reagavo. Kor­telėje parašė, kad asmuo be sąmonės, iš burnos buvo alkoholio kvapas, į skausmą ir į šviesą rea­guo­ja, lūpos ir plaštakos išteptos krauju, bet sužalojimų nesi­matė. Žmogų nuvežė į (duomenys neskelbtini) sku­bios pa­galbos skyrių.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). Centre R. A. gyveno nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki gruodžio 27 d. Tą dieną 16.10 val. liu­dytoja registravo jo išėjimą, jis išėjo ir nebegrįžo per visą liudytojos pamainą. Jo būklė buvo nor­ma­li, buvo blaivus, jokių sužalojimų, mėlynių, kraujosruvų tuo metu nesimatė. Ne­te­ko matyti jo sužaloto, negirdėjo, kad būtų mušamas. Pastebėjo, kad jis išgerdavo. Žino, kad R. A. vartojo vaistus.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad dirba budėtoja nakvynės namuose socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). R. A. buvo centro gyventojas. Liudytoja paskutinį kartą jį matė per savo budėjimą 2013 m. gruodžio 24 d. Gruodžio 28 d. darbe sužinojo, kad jis rastas sužalotas gat­vėje. R. A. vartojo medikų išrašytus vaistus. Išgėręs alkoholio tapdavo neprognozuojamas.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). R. A. gyveno nakvynės namuose, socialinės paramos skyriaus sprendimu jam skir­tos pas­lau­gos, todėl liudytoja su juo dirbo. Pas jį buvo protinė negalia nuo vaikystės. Dėl sveikatos būklės jam sunkiai sekėsi laikytis taisyklių. Gaudavo šalpos pensiją, bet pinigus greit išleisdavo. Cen­tre jis gyve­no visą parą, gaudavo nemokamus pietus. Liu­dytoja paskutinį kar­­tą R. A. matė gruodžio 27 d., pradėjo ieškoti, sužinojo, kad jis ligoninėje. Jo buvo sveikatos būklė buvo tokia, kad eisena užmeta. Vartojo vaistus, susijusius su jo liga.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. mirė 2014 m. vasario 26 d., 6 val. 20 min. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju gal­vos smegenų dangalu ties dešiniu galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų sus­paudimu, pabrinkimu ir strigimu bei plaučių pūlingu uždegimu. R. A. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, kairio kelio srityje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos veide ir galvoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. R. A. gyvam išvardinti sužalojimai: odos nubrozdinimai vei­de, kairio kelio srityje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos veide ir galvoje kva­li­fi­kuojant tiek kartu, tiek atskirai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos sumušimas, pa­sireiškęs kraujo išsi­lie­ji­mu po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiš­kinių, būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai R. A. padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 42-46).

Iš specialistų komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. mirtis įvyko 2014 m. vasario 26 d., 6.20 val. nuo kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos sme­genų pus­ru­tulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir plaučių pūlingu už­degimu. R. A. padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujosruvos minkštuose audiniuose dešinio momens, dešinio smilkinio-kak­tos ir kairės akies-skruosto srityje, odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio sri­tyje. Ti­kė­tina, kad su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu sietinos galvos – veido krau­josruvos padarytos suduodant smūgius kumščiais, o odos nubrozdinimus veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje R. A. patyrė griūdamas. Su mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu sietinos galvos-veido kraujosruvos, padarytos trimis trauminiais poveikiais, jos tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tikėtina griuvimo metu patirti odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrik­dy­mo mastą. R. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu 20.30-22.30 val. Tokį padarymo laiką patvirtina sužalojimų vaizdas kompiu­te­rinėse tomogramose, at­lik­tose 2013 m. gruodžio 28 d. 02.34 val. bei subdurinės hematomos vys­ty­mo­si dėsningumų ir bylos aplinkybių su­gre­ti­ni­mas. Sužalojimų būdingų griuvimui iš savo ūgio ir at­si­tren­kimui į aštriabriaunį, ribotą paviršių turinį ob­jektą, nenustatyta. Po patirtų sužalojimų, kol neišsivystė galvos smegenų suspaudimo reiš­ki­niai, R. A. galėjo atlikti valingus veiksmus, t. y. judėti, kalbėti (t. 1, b. l. 69-72).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiojo R. A. (kaip neži­no­majam Nr. 1, gim. 1985-01-01, kraujas paimtas 2013-12-28, 02.20 val.) kraujyje rasta 0,67 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 31).

Ekspertas J. R. papildomai paaiškino, kad akte nurodyti sužalojimai, kraujosruvos, nus­tatyti kompiuterinės to­mo­gra­mos pagrindu. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė insultą. Nuo insulto nevyksta kraujavimas po kietaisiais dangalais. Nukentėjusiajam užfiksuoti atskiri su­žalojimai, kurie vieni kito nesiekia. Akte pažymėta jų lokalizacija, dešinė momens sritis, dešinio smil­kinio kaktos smilkiniuose ir kairės akies srityje. Pagal kraujosruvos storį galima spręsti, kad į tą vietą kietu buku daiktu turėjo būti traumuoti minkštieji audiniai, kas rodo stiprų trauminį poveikį. Ka­dangi yra trys su­ža­lojimai, mažai tikėtina, kad jie padaryti atsitrenkiant į plokštumą. Sužalojimai bū­din­gi smūgių su­da­vi­mui. Išvadoje rėmėsi bylos medžiaga, orientaciniu laikotarpiu, per kurį galimai buvo smurtaujama 27 d. 20.30 val. iki 22 val. Taip pat užfiksuotas laikas apie 24 val., kai nukentėjusysis parkrito ir prarado są­monę. Viską sugretinus atitinka, kad trauma buvo prieš kelias valandas iki kol asmuo prarado są­mo­nę. Sukelti nukentėjusio mirtį būtų pakakę vieno trauminio poveikio. Nuo traumos atsi­ra­di­mo laiko iki sąmonės praradimo dažniausiai praeina 3-6 val., kartais 7-8 val. Pusvalandį prieš nukentėjusiojo są­mo­nės praradimą padarytas poveikis neturėjo reikš­mės pa­dariniams, nes tai per trumpas laiko tarpas.