- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- N1-9-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00633-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
kaltinamiesiems M. S., R. J., K. U., jų gynėjams advokatams Aleksandrui Kuznecovui, Ramutei Budrytei ir Laimutei Leonavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
1. M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
2. R. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „I.“, kavinėje „A.“ barmene, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2012-02-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2011-03-23 epizodas) laisvės apribojimu 1 m., pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2010 m. rudens epizodas) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus (2011-03-23) išteisinta. 2012-11-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2012-02-07 nuosprendis dalyje dėl išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus panaikintas, nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2010 m. veika), vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas laisvės apribojimas 1 m., nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2011-03-23 veika) perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas laisvės apribojimas 1 m. Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs;
3. K. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „N.“ pagalbiniu miško darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. S. 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 00.00 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme, po to tęsiant nusikalstamą veiką ir einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam R. A. į veidą, galvą ir įvairias kūno vietas, tuo padarė jam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos pusrutulio, kraujosruvas minkštuose audiniuose dešinio momens, dešinio smilkinio-kaktos ir kairės akies-skruosto srityje, odos nubrozdinimus veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje, nuo ko trimis trauminiais poveikiais suduodant smūgius į galvos ir veido sritis kumščiais, lėmusiais kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, jis 2014 m. vasario 26 d., 6.20 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje mirė, taip nužudė R. A. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. U. 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 00.00 val., (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini), kieme, po to tęsiant nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir prie parduotuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdamas rankomis ir koja nukentėjusiajam R. A. į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė R. A. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. J. 2013 m. gruodžio 27 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušdama rankomis nukentėjusiajam R. A. į veidą, galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamųjų pozicija dėl jiems pateiktų kaltinimų
Kaltinamasis M. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu iš dalies prisipažino. Parodė, kad įvykio dieną, galėjo būti 2013 m. gruodžio 27 d., po pietų ėjo pas E. B. į namus. Pakeliui sutiko jos seserį K. B. ir iš matymo pažįstamą R. A. iš nakvynės namų, kurie ginčijosi dėl telefono. R. A. buvo išgėręs. K. B. kaltino R. A. paėmus jos telefoną. Kaltinamasis pasiūlė eiti pas K. B. į namus. Kartu su R. A. ten ir nuėjo. Ten buvo E. B.. Namuose laukė K. B. motinos. Kaltinamasis išgėrė alaus. Jokių konfliktų nebuvo. V. B. sugrįžo valandos bėgyje. K. B. jai paaiškino, kad R. A. paėmė jos telefoną. R. A. pasakė, kad telefonas pas E. Č., siūlė eiti jį paimti. Tuomet kaltinamasis su E. B., jos motina ir R. A. ėjo ieškoti telefono pas E. Č.. Nuėjus R. A. nuėjo į vidų. Po pusės minutės R. A. iškrito per duris, griuvo kniūbsčias. Kaltinamasis suprato, kad jį išstūmė. Nepastebėjo, kad R. A. būtų kruvinas. Jis atsikėlė, atsisėdo ant laiptelių. Pro duris išėjo K. U., R. J. ir dar vienas nepažįstamas. Vėliau išėjo ir E. Č.. Jie sakė, kad čia nėra jokio telefono. Vėl klausinėjo R. A., kur telefonas. Kaltinamasis delnu sudavė jam per veidą, kraujo nebuvo. Kažkas iš tų vyrų sudavė R. A. sėdinčiam keliu į veidą, nuo ko jis nepargriuvo, liko sėdėti, bet buvo kruvinas. Tada R. A. pasakė, kad telefonas yra pas A. Č.. R. J. atnešė nusivalyti R. A. veidą. Tada visi ėjo pas A. Č.: kaltinamasis, E. B., V. B., R. J., K. U., vienas nepažįstamas ir E. Č.. R. A. ėjo pats, niekas jo nemušė. R. J. nešėsi puodelį alui. Pas A. Č. visi užėjo į vidų, kaltinamasis su E. B. liko prie durų. Po poros minučių visi išėjo. Telefono ten nerado. R. A. pasakė, kad reikia eiti pas V. N. Visi nuėjo pas V. N.. Šis pasakė, kad niekas jokio telefono neatnešė. Tada visi ėjo namo. R. A. su tais dviem ėjo priekyje. V. B. sakė, kad dėl telefono rašys pareiškimą policijai. Prie sankryžos vienas iš tų dviejų vyrų, K. U. ar tas kitas, trenkė R. A.. Šis pargriuvo. Tada R. J. atsisėdo ant R. A., kuris gulėjo aukštielninkas ant asfalto, ir kelis kartus trenkė jam per veidą. Jos rankoje buvo puodelis. Nematė, ar trenkė puodeliu, ar ranka. R. A. nereagavo. Toliau R. A. pakėlė K. U. ir tas kitas vyras, nutempė iki krūmų. Tada kaltinamasis su V. B. ir E. B. nuėjo namo. Vaikščiojimas truko apie tris valandas. Kitą dieną iš E. Č. sužinojo, kad kažkas R. A. kvietė greitąją. Savo kaltės dėl R. A. mirties nepripažįsta. Jo nespardė, nemušė, tik sudavė delnu į veidą, nuo ko galėjo būti mėlynė. Gailisi dėl savo veiksmų.
Kaltinamoji R. J. kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2014 m. gruodžio 27 d. apie 22 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atvyko pažįstami D. T. ir K. U.. Jie atsivežė alaus, kurį visi gėrė. Kažkas pabeldė į duris. Pamatė, kad atėjo R. A., kurį žinojo iš matymo. Jis buvo išgėręs, pasakė, kad kaltinamosios sūnui padavė B. telefoną. Kieme dar buvo V. B., E. B. ir M. S.. Jie pasakė, kad juos čia atvedė R. A.. Kaltinamoji nuėjo į vidų paklausti sūnaus. Šis sakė, kad telefono neėmė. Kai grįžo į lauką, R. A. jau sėdėjo ant laiptelio, jo veidas buvo kruvinas, patinęs, matėsi, kad kažkas jam buvo sudavęs. Paskui R. A. pasakė, kad telefonas pas kitą Č. V. B. sakė, kad R. A. buvo įspyręs K. B. į koją. M. S. minėjo, kad vartojo prieš R. A. smurtą. Tada visi ėjo pas J. Č.: kaltinamoji, jos sūnus E., V. B., jos dukra, D. T., M. S., K. U.. Pas J. Č. užėjo kaltinamoji, K. U., V. B., E. B., R. A. ir D. T.. Po to visi nusprendė eiti pas V. N.. Kartu ėjo ir J. Č. V. N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Iš V. N. visi ėjo link namų. Kaltinamoji buvo įsikibusi R. A. į parankę, klausinėjo apie tą telefoną. Einant namo R. A. buvo pargriuvęs ant asfalto ant nugaros, nesikėlė. Kaltinamoji norėjo jį atgaivinti. Atsisėdusi jam ant krūtinės delnu kelis kartus sudavė jam per veidą. Tačiau jis nereagavo, gargaliavo. Tada kaltinamoji atsistojo. D. T. su K. U. pakėlė R. A. ir bandė vesti link nakvynės namų. R. A. nelabai ėjo, todėl pasodino jį ant šaligatvio, prie krūmų, bet jis vėl nukrito. Grįžo namo. Po 15 min. su K. U. grįžo atgal. R. A. ten pat gulėjo ant šono. Patraukė jį toliau link krūmų, iškvietė greitąją ir laukė. Atvykus palaukė kol jį išvežė ir nuėjo namo.
Kadangi kaltinamoji R. J. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymams patikrinti teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalį perskaitė R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 88, 108-109), kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20-21 val. pas ją į namus atėjo D. T. su K. U., atsinešė alaus, kurį gėrė trise. Kažkas pasibeldė į duris. D. T. su K. U. išėjo pasiaiškinti. Atėjo V. B., jos dukra E., M. S. ir R. A.. Kaltinamoji kalbėjo su V. B., kuri kaltino jos sūnų E. dėl savo dukros mobiliojo telefono paėmimo. Kaltinamoji nuėjo į vidų pasikalbėti su sūnumi. Išgirdo, kad kieme vyksta konfliktas. Išėjusi pamatė, kad ant laiptų susiėmęs už galvos sėdi R. A.. M. S. prie jo priėjęs iš rankos smogė daugiau kaip vieną kartą jam į veido sritį, sakė, kad R. A. K. B. sužalojo koją. Tada R. A. pasakė, kad telefonas gali būti pas J. Č.. Visa kompanija ėjo pas J. Č.. Eidami gėrė alų. Puodelio su savimi neturėjo. Pas J. Č. R. A. niekas nemušė. Toliau telefono nuspręsta ieškoti pas V. N.. Prie jų prisijungė J. Č.. Pas V. N. telefono nerado. Nusprendė eiti į namus. Beeinant R. A. nukrito aukštielninkas. Ji R. A. apsižergė ir atsisėdusi jam ant kojų delnu tris kartus sudavė į veidą norėdama, kad jis atsigautų, tačiau jis nesureagavo. Jai atsistojus, D. T. su K. U. patempė R. A. iki krūmų ir paguldė ant žemės. Palikę jį grįžo į namus pas kaltinamąją. Po 10 minučių kaltinamoji su K. U. grįžo prie R. A., patraukė jį iki šaligatvio krašto, iškvietė greitąją pagalbą ir nuėjo laukti prie parduotuvės. Po 5-10 minučių atvyko greitoji pagalba ir jį išsivežė.
R. J. patvirtino, kad šie parodymai užrašyti teisingai, nes tada geriau prisiminė aplinkybes. Savo kieme R. A. valė kraują. M. S. R. A. sudavė daugiausiai smūgių.
Kaltinamasis K. U. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2014 m. gruodžio 27 d. apie 22 val. su D. T. atvyko pas R. J.. Atsivežė alaus ir gėrė. Kažkas pasibeldė. Kaltinamasis atidarė duris, pamatė iki tol nepažįstamą R. A., tarpdury spyrė jam į užpakalį, pastūmė jį, nuo ko jis svyruodamas, užkliuvęs už slenksčio, išgriuvo ant žolės ir atsisėdo ant slenksčio. R. A. stūmė dėl to, kad jis bandė veržtis į vidų. Lauke buvo moterys, kurios sakė, kad pas R. J. vaiką E. yra jų telefonas. E. sakė, kad telefono nematė. Išėjo R. J. ir D. T.. M. S. klausinėjo R. A. kur telefonas ir sudavė sėdinčiam R. A. ranka ar kumščiu. R. A. pasakė, kad telefonas pas J. Č.. Visi nuėjo pas J. Č.: kaltinamasis, D. T., M. S., B., B., R. J. ir jos vaikas. D. T. nešėsi alaus, kurį eidami gėrė. Pas J. Č. pasakė, kad telefonas gali būti pas V. N.. Visi nuėjo pas V. N.. Čia kaltinamasis su J. Č. pasiliko laukti gatvėje. Po to kaltinamasis su D. T. ir R. A. ėjo link namų. Prie sankryžos pamatė, kad R. A. nugriuvęs. R. J. buvo užsėdus ant jo. Ji atsistojo. Kaltinamasis su D. T. R. A. pakėlė, pavedė į šalį, pasodino prie kelio ir ėjo namo. Po kiek laiko kaltinamasis su R. J. nuėjo pasižiūrėti R. A.. Rado jį ten pat, iškvietė greitąją. Užėję už parduotuvės kampo laukė greitosios, kuri jį išsivežė.
Įrodymai
Iš M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 9-10, 11-13) matyti, kad M. S. su manekenu parodė, kaip, kokiose vietose, kokie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis 2013 m. gruodžio 27 d. mušė R. A., aiškindamiesi kur dingo K. B. mobiliojo ryšio telefonas, parodė savo bei R. J. ir K. U. suduotus smūgius nukentėjusiajam.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 15-17) matyti, kad M. S. atpažino R. J., kaip moterį, pas kurią į namus atėjo aiškintis dėl dingusio K. B. telefono. M. S. matė, kaip R. J. buvo atsisėdusi ant R. A..
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 18-20) matyti, kad M. S. atpažino K. U., kuris buvo pas R. J. bute ir išėjo į kiemą, kai R. A. pasibeldė į duris, po ko R. A. buvo išstumtas iš koridoriaus ir atsitrenkė į kieme stovėjusį plastikinį šiukšlių konteinerį.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 21-23) matyti, kad M. S. atpažino D. T., kaip panašiausią į buvusį pas R. J. namuose, kai jie atėjo aiškintis dėl K. B. telefono.
Iš R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 90-94) matyti, kad R. J. su manekenu parodė, kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiose vietose (duomenys neskelbtini) mieste mušė R. A..
Iš K. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 185-191) matyti, kad K. U. su manekenu parodė, kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiose vietose mušė R. A..
Nukentėjusioji V. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Su sūnumi R. kartu negyveno daug metų. 2014 pradžioje iš policijos sužinojo, kad R. labai sumuštas, guli Klinikose reanimacijoje, buvo komoje. Ligoninėje jo nelankė. Žmonės pasakojo, kad jį rado kruviną (duomenys neskelbtini) gatvėje ir išvežė greitoji. Vasario 27 d. sūnų palaidojo. Palaidoti padėjo valstybė. Nuo 3 metų amžiaus sūnus augo vaikų namuose. Vėliau gyveno nakvynės namuose. Pas nukentėjusiąją tik apsilankydavo. Buvo šiek tiek neįgalus, gerdavo kažkokias tabletes. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nepilnametis liudytojas E. Č. parodė, kad įvykio vakarą namuose buvo mama ir jos draugai D. T. ir K. U.. Kažkas atėjo. Į lauką išėjo D. T. ir K. U., po to ir mama. Ji pasikvietė liudytoją į lauką. Lauke pamatė, kad atėjo M. S., E. B., jos mama ir R.. R. aiškino, kad liudytojas su juo pavogė K. B. telefoną. Liudytojas sakė, kad telefono nevogė. R. matė sėdintį ant laiptuko, gal jam bloga buvo. Kažkas pasakė, kad yra kitas, su kuo telefoną pavogė. Visi išėjo pas J. Č.. Liudytojas ėjo kartu. Ten kalbėjo, kad telefoną paėmė A. S.. A. S. sakė, kad neėmė telefono. R. pasakė pardavė telefoną V. N.. Visi nuėjo pas V. N.. Čia R. pasakė, kad telefoną jam pardavė. V. N. sakė, kad nepirko. R. paslydo nuo laiptų ir nugriuvo iš aukštai, nuo 10-15 laiptų. R. atsistojo ir ėjo skersas. Liudytojas matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Toliau neišsiaiškino, kur tas telefonas. E. B. mama sakė rašys pareiškimą policijai. Visi ėjo namo. Einant namo R. pargriuvo veidu į asfaltą. Tuo metu šalia nieko nebuvo. Prie jo priėjo mama, atsisėdo prie jo kojų ir sudavė viena ranka per veidą du tris kartus, kad atsikeltų. R. neatsipeikėjo. Tada visi išsiskirstė namo, paliko jį gulintį.
Kadangi nepilnametis liudytojas E. Č. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymams patikrinti teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 172-173), kur jis parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, apie 20 val. grįžęs į namus rado su mama R. J. D. T. ir jo draugą K. U.. Visi gėrė alų. Apie 22 val. į namus atėjo M. S., E. B. su motina ir R. A.. R. paprašė išeiti į lauką. Matėsi, kad jis sumuštas. Jo veidas buvo sutinęs ir kruvinas, ištinusi buvo jo nosis. Nespėjo išeiti į lauką, kaip K. U. vieną kartą spyrė R. į galvą. R. griuvo kieme netoli laiptų. M. klausinėjo R., kur padėjo telefoną. Kai R. gulėjo ant žemės, M. paėmė kažkokį akmenį, metė ir pataikė R. į galvą. R. pradėjo verkti, atsistojo, atsisėdo ant laiptelio. Čia K. su delnais R. kelis kartus sudavė per veidą. M. R. kelis kartus spyrė į galvą ir į pilvą. R. pasakė, kad telefonas yra pas A. S.. Visi ėjo pas A. Einant R. užsimanė nusišlapinti. Kai jis šlapinosi, M. spyrė R. į tarpkojį ir pasakė, kad čia jam už K. koją. R. po spyrio nugriuvo ant žemės. Nuėjus pas A., visi kalbėjo su A. patėviu J. M. norėjo R. įspirti, bet J. neleido. R. pasakė, kad telefonas pas N. Einant visi gėrė alų iš butelio. Liudytojo mama turėjo pasiėmusi puodelį. Apie 23 val. visi atėjo pas N. Šis sakė, kad telefono neturi. N. R. pastūmė ir liepė jį tempti iš jo namų. R. nugriuvo nuo laiptų ant nugaros, bandė bėgti, bet M. jį pavijo ir spardė. R. griuvo po pirmo smūgio ir tada M. visaip jį spardė. E. motina bandė ginti R.. R. išlindo pro tvorą į kitą pusę ir atsistojo. M. liepė R. ateiti. R. atėjo. Liudytojo motina atėjo prie R., pasakė, kad jai atsibodo visur vaikščioti, pastūmė jį. R. nugriuvo. Tada mama atsisėdo ant R. ir du kartus jam sudavė per veidą delnu. M. R. norėjo suduoti su puodeliu, bet puodelį liudytojas atėmė. Daugiau R. niekas nemušė. Mama atsistojo, R. irgi atsistojo ir ėjo toliau. Liudytojas ėjo paskui R. ir mamą. Su jais kartu ėjo J., D., M., K., E. su motina. Netoli (duomenys neskelbtini) gatvės M. išsibėgėjęs stipriai spyrė R. į nugarą ir jis nukrito veidu į žemę šalikelėje. Tada liudytojo motina vėl atsisėdo ant R., sudavė kelis kartus per veidą delnais, liepė keltis, bet R. nejudėjo. Tada K. atitraukė jo motiną nuo R.. Tada K. su D. paėmė vienas už kojų, kitas už rankų, ir nunešė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įmetė į krūmus. Tada visi išsiskirstė į namus. Liudytojas grįžo į namus su D., K. ir mama. Motina su K. toliau gėrė alų. Motina sugalvojo grįžti pažiūrėti R.. Liudytojas irgi ėjo kartu. R. nieko nekalbėjo ir nereagavo, tik knarkė. Tada motina iškvietė greitąją, kuri R. išsivežė. Vėliau mokykloje buvo sutikęs M. Jis pasakė, kad jeigu jis policijoje pasakys viską kaip iš tikrųjų buvo, tai jis jam padarys tą patį, ką ir R.. Kieme pas juos buvo kraujo. Kitą dieną kraują vandeniu plovė D., K. ir jo motina.
Liudytojas E. Č. nurodė, kad neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų jam neperskaitė, pats neskaitė ir pasirašė. Neneigia, kad galėjo taip sakyti, nes sakė, ką tada atsiminė.
Liudytojas D. T., parodė, kad kaltinamieji R. J. ir K. U. jam pažįstami, M. S. nepažįstamas. Įvykio vakarą apie 22 val. su K. U. atvažiavo pas R. J. ir vakarojo. Buvo ir R. J. sūnus E. Išgėrė alaus. Kažkas pradėjo belstis į duris. K. U. nuėjo pažiūrėti. Liudytojas nuėjo jam iš paskos. Atidarius duris matė, kaip K. U. užsimojo atėjusiajam. Paties smūgio sudavimo nematė. Gal pastūmė ar trinktelėjo. Pamatė kaip nuo laiptukų ant žolės nukrito R. A., kurį matė pirmą kartą. R. A. atsisėdo ant laipto. Matė, kad jo veidas apibrozdintas. Jie atėjo keturi: M. S., E. B., jos mama ir R. A.. Atėjo dėl kažkokio telefono. R. A. jiems buvo sakęs, kad telefonas turi būti pas R. J.. Kažkas pasakė, kad telefono čia nėra. M. S. kumščiu trenkė porą kartų sėdinčiam R. A. kažkur į galvos dešinį šoną, kad pasakytų, kur yra telefonas. Tada R. A. pasakė, kad telefoną paliko pas J. Č.. Tuomet visi nuėjo pas J. Č.. R. A. ėjo pirmas ir vedė. Pas Č. jo vaikas pasakė, kad neturi telefono. M. S. norėjo suduoti R., bet sutrukdė Č. Tada visi ėjo pas V. N., dar prisijungė Č. Liudytojas turėjo alaus, kurį visi gėrė. V. N. pasakė, kad telefono nematė. Apie 23 val. visi ėjo link namų. Liudytojas ir K. U. ėjo pirmi. Išgirdo kritimo garsą. Atsisukęs pamatė, kad R. A. guli aukštielninkas ant asfalto. R. J. buvo apžergusi R. A., sėdėjo jam ant pilvo, rėkė: „kur tas telefonas“. R. A. nereagavo. Liudytojas su K. U. priėjo prie R. A., bandė pažadinti, bet jis tik kažką murmėjo. Tada jį pakėlė, nuvedė, pasodino ant šaligatvio. Tuomet su K. U. ėjo pas R. J. namo. Kiti irgi išsivaikščiojo. Kitą rytą R. J. su K. U. papasakojo, kad sugrįžo atgal pasižiūrėti, pamatė, kad R. A. blogai ir kvietė greitąją, kuri jį išvežė į ligoninę. Ar M. S. sėdinčiam R. A. spyrė, liudytojas neprisimena, nes tris mėnesius gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, buvo komoje, skundžiasi atmintimi. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau.
Kadangi liudytojas D. T. ne visas aplinkybės prisiminė, jo parodymams patikrinti teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 142-143), kur liudytojas parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 20 val. jis su K. U. atvyko pas R. J., kur trise gėrė alų. Apie 21-21.30 val. į duris kažkas pasibeldė. Atidaryti nuėjo K. U.. Liudytojas nuėjo pažiūrėti. Kai abu su K. U. išėjo per lauko duris, K. U. iš karto ranka vieną kartą sudavė R. A. į veidą ir jį pastūmė. Po smūgio jis nukrito ant dešinio šono, o po to atsisėdo ant pakopos. Matėsi, kad R. A. jau prieš tai buvo sumuštas, nes buvo patinusi nosis, kraujo ant veido nesimatė. Kartu su R. A. buvo M. S., E. B. ir V. B.. Jie teiravosi telefono, kuris galimai turėjo būti pas R. J. sūnų E. Tada M. S. sėdinčiam ant laipto R. A. rankomis ir koja sudavė keletą smūgių į galvą. R. A. pasakė, kad telefonas gali būti pas J. Č. vaiką A. S.. Liudytojas su kitais ėjo ieškoti telefono. Kur reikia eiti, rodė R. A.. Eidami gėrė alų. Atėjus iki tų namų M. S. ar tai bandė suduoti, ar sudavė R. A. į veidą. A. S. užsiminė, kad telefonas gali būti pas V. N. Visi ėjo pas jį. V. N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Tuomet visi ėjo link namų. Liudytojas ėjo priekyje, išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, kad R. A. guli aukštielninkas ant žemės, o R. J. jį apsižergusi rėkia, kur yra tas telefonas. R. A. buvo be sąmonės, kriokė. R. J. nulipo nuo R. A., o liudytojas su K. U. jį nutempė iki krūmų ir paguldė. Palikę jį grįžo pas R. J. į namus.
Liudytojas D. T. patvirtino šiuos parodymus.
Iš liudytojo D. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas naudojant manekeną parodė, kaip K. U. iš koridoriaus per duris išstūmė R. A., suduodamas vieną smūgį į veidą, kaip po smūgio R. A. nuvirto ant žemės. Po to liudytojas parodė, kaip M. S. iš nugaros pusės keletą kartų R. A. kojos keliu, rankos kumščiu ir alkūne sudavė smūgius į galvą. J. Č. namo viduje parodė, kaip M. S. sudavė smūgį ranka R. A. į pakaušį. Toliau liudytojas parodė, kur jis atsisukęs pamatė, kad A. A. guli aukštielninkas ant žemės, o R. J. atsisėdusi ant jo apsižergus rėkia, bei parodė vietą prie gyvatvorės, kur su K. U. atitempė ir paliko R. A. (t. 2, b. l. 146-152).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. T. atpažino J. Č., pas kurį liudytojas, R. J., K. U. ir kiti 2013-12-27 vakare ėjo aiškintis, kur dingo telefonas (t. 2, b. l. 154-156).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. T. atpažino E. B., kuri 2013 m. gruodžio 27 d. apie 21-21.30 val. kartu su motina, M. S. ir R. A. buvo atėję pas R. J. aiškintis, kur dingo telefonas (t. 2, b. l. 157-159).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. T. atpažino V. B., kuri 2013 m. gruodžio 27 d. apie 21-21.30 val. buvo atėjusi aiškintis dėl dingusio telefono pas R. J. (t. 2, b. l. 160-162).
Iš liudytojo D. T. akistatos su įtariamuoju M. S. protokolo matyti, kad liudytojas patvirtino savo parodymus, kad matė, kaip 2013 m. gruodžio 27 d. vakare, apie 21-21.30 val. M. S. sėdinčiam R. A. kartą sudavė ranką į galvą ir lyg kartą koja į galvą. Be to, patvirtino kad matė, kaip M. S. pas J. Č. kambaryje sudavė ranka vieną kartą R. A. į galvą (t. 3, b. l. 29-30).
Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2013 m. gruodžio 27 d. po darbo grįžusi namo rado R. A.. Dukra K. B. sakė, kad R. A. paėmė jos telefoną. Liudytoja prašė pasakyti kur telefonas. R. A. nuvedė pas R. Č. (kaltinamąją R. J.). Ėjo keturiese: R. A., E. B., M. S. ir liudytoja. R. A. buvo murzinas ir girtas, eidamas svirduliavo. Buvo sunku atpažinti ar jis sužalotas, ar girtas. Buvo apie 19.30 val. R. A. įėjo į vidų, pasibeldė. Pas R. J. buvo du vyriškiai. R. A. išstūmė iš koridoriaus, pradėjo stumdyti jį, gal jam sudavė. R. A. nukrito kieme ant žolės, atsikėlė, pasakė, kad atėjo pas R. J. pasiimti telefono. Kažkas sudavė smūgius R. A. už melą. Jam pradėjo bėgti kraujas, R. J. atnešė servetėlių. Su M. S. jokių konfliktų nebuvo. R. A. pasakė, kad telefonas gali būti pas J. Č.. Pas J. Č. ėjo R. J., du jos draugai, jos sūnus E., liudytoja, jos dukra, M. S. ir R. A.. R. A. reikėjo prilaikyti. Pas J. Č. nusprendė, kad telefonas pas V. N.. Tada nuėjo pas V. N., prie visų prisijungė ir J. Č. V. N. pasakė, kad nematė jokio telefono. Tada liudytoja su M. S. ir dukra nusprendė eiti namo. Kai ėjo iš V. N., liudytoja, dukra ir M. S. ėjo gale. R. J. ėjo su R. A., kuris griuvo kniūbsčias ant asfalto, trenkėsi į galvą. R. J. apsižergė jį, pradėjo mušti rankomis, gal ir puoduku sudavė smūgius. R. A. gulėjo kniūbsčias, jį pakėlė R. J. draugai ir pavilko. Su R. A. liko R. J., jos sūnus ir du vyrai. Liudytoja su M. S. ir dukra nuėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad R. A. pateko į ligoninę.
Kadangi liudytoja V. B. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymams patikrinti teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 190-191, 192), kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 18.30 val. grįžo namo, kur buvo jos dukros E. ir K. B., M. S. ir vaikinas, kurį K. pristatė kaip R.. K. papasakojo, kad einant namo R. atėmė telefoną, sužeidė jai koją. R. pasakė, kad paėmė telefoną, pažadėjo nuvesti, pas ką jį paliko. Tada liudytoja su dukra E., M. S. ir R. nuėjo iki namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. R. užėjo, koridoriuje pasibeldė į duris, paprašė, kad E. atiduotų telefoną. Netrukus kilo triukšmas ir kažkas R. išstūmė lauk. R. nuo stūmimo nukrito ir atsitrenkė į kažką, girdėjosi smūgio į metalą garsas. R. prisėdo ant laiptų. Iš buto išėjo Č., E. Č. ir du nepažįstami vyrai, kurie pradėjo šaukti ant R., kur šis padėjo telefoną. Tuo metu prie R. priėjo M. S., sudavė jam smūgį delnu į veidą, paklausė, kodėl jis melavo jiems. Tuo metu abu nepažįstami vyrai spyrė R. į galvą, vienas jų keliu, kitas kojos pėda. Po šių smūgių R. pasirodė kraujas, Č. atnešė popierinių šluosčių nusivalyti veidą. Liudytoja pasakė vyrams, kad baigtų muštis. Vienas vyrų klausinėjo R., kur telefonas, nusprendė, kad telefonas yra pas N. ir visiems reikia pas jį nueiti. Liudytoja, E. B., M. S., R., Č. su sūnumi E. ir tie du vyrai nuėjo iki N. namų. P. Č. stumdė R., nešėsi plastikinį alaus butelį ir molinį puodelį, iš kurio gėrė alų. Pakeliui M. S. sudavė R. du smūgius delnu per veidą. Priėjus N. namus N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Išėjus iš N. kiemo gatvėje Č. ir du vyrai vėl pradėjo stumdyti R.. Pakeliui liudytoja pamatė kaip R. kniūbsčias nukrito ant asfalto, girdėjo kaip kakta trenkėsi į asfaltą. Kai R. nukrito, ant jo nugaros užšoko Č. ir kojų keliais prirėmusi prie asfalto jam rankomis smūgiavo į galvą. Pribėgo Č. sūnus E. ir pasakė, kad ji liautųsi mušti R.. Liudytoja su dukra E. ir M. S. nuėjo namo.
Liudytoja V. B. nurodė, kad parodymai teisingi, tačiau nematė, kaip M. S. sudavė smūgius, ir to tyrėjai nesakė. Gal apklausoje nesuprato vienas kito dėl tų M. S. smūgių. Šioje dalyje parodymų netvirtina.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino R. J., jos apklausoje įvardintą Č. (t. 1, b. l. 194-196).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino D. T., kaip panašiausią į vieną iš tų, kuris išėjęs iš R. namų R. įspyrė į galvos sritį (t. 1, b. l. 197-199).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino K. U., kaip vaikiną, buvusį pas R. J. kieme, kai buvo nuėję aiškintis dėl dingusio telefono, su kitu vaikinu, kuris R. įspyrė į galvos sritį (t. 2, b. l. 1-3).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino R. A., kaip vaikiną, vardu R., kuris iš jos dukros K. atėmė telefoną (t. 1, b. l. 4-6).
Iš liudytojos V. B. akistatos su įtariamąja R. J. protokolo matyti, kad V. B. patvirtino mačiusi, kaip 2013 m. gruodžio 27 d. vakare R. J. atsisėdusi ant gulinčio R. A. jį mušė rankomis į viršutinę kūno dalį, gal veidą (t. 3, b. l. 98-99).
Nepilnametė liudytoja E. B. parodė, kad gruodžio pabaigoje namo parėjo sesuo K. su M. S. ir R. A.. K. pasakė, kad R. pavogė ar atėmė jos telefoną. Sulaukė, kol grįžo mama V. B.. R. sakė, kad telefoną nunešė pas Č. Tada liudytoja su mama, M. S. ir R. A. ėjo pas Č. R. pasibeldė ir du Č. draugai išstūmė jį pro duris. Tada nuėjo pas kitus Č. Č. pasiėmė alaus ir puodelį. Po to ėjo pas N. N. pasakė, kad R. nepažįsta. Paskui Č., jos sūnus, du jos draugai, R., liudytoja su mama ir M. S. ėjo link namų. R. pargriuvo. Č. pradėjo jį mušti. T. Č. draugai pakėlė R. už rankų ir kažkur vedė. R. vėl nugriuvo su kakta. Jį pakėlė, paliko gulintį prie parduotuvės, o liudytoja su kitais parėjo namo.
Kadangi liudytoja E. B. ne visas aplinkybės prisimena, jos parodymams patikrinti teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 175-176, 177), kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 18 val. į namus atėjo sesuo K. B., draugas M. S., ir, kaip dabar žino R. A.. K. pasakė, kad R. iš pavogė jos telefoną, kad jai spyrė į koją ir sužalojo. Apie 18.30 val. grįžo mama V. B.. K. mamai papasakojo, kad R. iš jos pavogė telefoną. Mama bandė sužinoti, kur yra telefonas. R. sutiko nuvesti parodyti, kur yra telefonas. Tuomet liudytoja, mama, M. S. ir R., vedami R. nuėjo į E. Č. namus. R. pasibeldė į duris. Atsidarius durims pamatė, kaip du nepažįstami vaikinai išstūmė R. iš koridoriaus į lauką, o lauke R. nukrito ir atsitrenkė į metalinį daiktą, nes girdėjo smūgį į metalą. R. atsisėdo ant laiptų, į lauką išėjo E. Č., jo mama Č. ir du vyrai, klausė, kur telefonas. Kai R. sėdėjo ant laiptų, vienas iš vaikinų jam sudavė apie 5 smūgius kumščiu į veidą ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Antrasis vaikinas taip pat smūgiavo delnu R. bei spyrė į koją. Č. atnešė R. servetėlių nusišluostyti. Visi nusprendė ieškoti telefono pas N. ir kartu nuėjo prie jo namų. N. pasakė, kad nieko nežino apie telefoną. Tuomet visi pajudėjo link namų. Liudytoja su mama ėjo iš paskos, priekyje ėjo M. S., du vaikinai, Č. ir R.. R. nenorėjo eiti, Č. pastūmė jį. R. nukrito ant nugaros. Č. prispaudė jį keliais prie grindinio ir rankomis smūgiavo į įvairias kūno vietas. Du vaikinai atitraukė ją nuo R.. Liudytoja su mama ir M. S. nuėjo namo. Matė kaip du vaikinai kėlė R. nuo žemės. Nematė kas vyko toliau. Su mama ir M. S. grįžo namo. Kitą dieną sužinojo, kad R. yra ligoninėje. Č. – yra ankstesnė R. J. pavardė.
Liudytoja E. B. patvirtino šiuos savo parodymus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. atpažino R. J., kurią įvardino Č. (t. 1, b. l. 178-180).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. atpažino K. U. – vieną iš dviejų vaikinų, kuris išėjo iš R. J. namų, kai jie buvo nuėję aiškintis dėl telefono. Liudytoja nurodė, kad neužfiksavo, ar šis vaikinas sudavė R. A. 5 smūgius ranka į veidą (t. 1, b. l. 181-183).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. atpažino D. T. – vaikiną, išėjusį iš R. namų, bet neužfiksavo ką jis konkrečiai darė R. A. (t. 1, b. l. 184-186).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja E. B. atpažino R. A., kuris iš jos sesers K. atėmė telefoną, su kuriuo visi ėjo aiškintis kur telefonas, kuris buvo mušamas (t. 1, b. l. 187-189).
Iš liudytojos E. B. ir R. J. akistatos protokolo matyti, kad liudytoja E. B. patvirtino savo parodymus, kad matė, kaip 2013 m. gruodžio 27 d. vakare R. J. atsisėdusi ant gulinčio R. A. mušė jį rankomis (t. 3, b. l. 96-97).
Liudytojas J. Č. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Įvykio vakarą apie 23.30-24 val. jie atėjo pas liudytoją į namus dėl telefono. Pas liudytojo vaiką A. klausė, ar jis pavogė telefoną. Tas sakė, kad neėmė. Su kaltinamaisiais buvo A. draugas R., kuris patvirtino, kad liudytojo sūnus neėmė telefono. R. buvo girtas, nosis buvo ištinusi, kruvina. Liudytojui liepė parodyti, kur gyvena N., nes R. pasakė, kad telefoną nunešė ten. Liudytojas palydėjo juos. Su kaltinamaisiais ir R., dar ėjo ir mergaitė. Visi buvo išgėrę. Liudytojas irgi buvo išgėręs. pas N. kažkas iš kaltinamųjų dviese vedė R. už parankių, nes buvo girtas, silpnai ėjo. N. pasakė, kad nieko neturi. Visi išėjo. Jie ėjo pirmi su R., o kiti su ta moterimi ir mergaite iš paskos. Liudytojas matė, kad R. ėjo nevedamas, nuslydo ir pargriuvo veidu į žemę prie tvoros. Kai liudytojas su kitais priėjo, jis gulėjo kniūbsčias, R. jau buvo apžergusi jį per nugarą, Sudavė 3-4 kartus per galvą su puoduku. M. S. sakė jai baigti daužyti. Ji nulipo. R. liko gulėti, atsisėdo atsirėmęs prie tvoros. Liudytojas su kitais nuėjo namo. Ryte sužinojo, kad R. rado ir išvežė greitoji.
Kadangi liudytojas J. Č. ne visas aplinkybės nurodė taip pat, kaip ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymams patikrinti teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 150, 152), kur jis parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val., pas jį į namus atėjo jo sūnaus R. draugas E., jo motina R., jaunuolis, iš matymo pažįstamas R., du nepažįstami jaunuoliai ir moteris su savo dukra. Jaunuolis ir R. ėmė klausinėti, kur telefonas. Liudytojo sūnus A. pasakė, kad jokio telefono nematė. R. turėjo butelį alaus ir keramikinį puodelį. Visi buvo neblaivūs. R. buvo sumuštas – veidas, nosis buvo ištinę, striukė suplėšyta. R. liudytojui tyliai pasakė, kad telefonas gali būti pas N. Liudytojas tai garsiai pasakė kitiems. Visi išėjo pas N. Pas N. užėjo visi išskyrus liudytoją, E. ir moterį. Kai jie išėjo, du jaunuoliai už parankių vedė R.. Liudytojas su kitais ėjo priekyje. Einant išgirdo tarsi kažkas nukrito. Atsisukęs pamatė, kad ant šalikelėje guli R.. Matė, kad ant jo apsižergusi sėdėjo R. ir sudavė R. į galvą ne mažiau du kartus. Liudytojas pradėjo rėkti, kad baigtų mušti. Tuomet pribėgo stambaus sudėjimo jaunuolis ir spyrė R. į viršutinę kūno dalį. Tuomet R. nuo R. nulipo. Tada du jaunuoliai pakėlė R. už pažastų, nuvilko jį ir numetė prie krūmų. Liudytojas nuėjo namo. Visi išsiskirstė kas sau.
Liudytojas J. Č. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu per apklausą sakė teisingai, kad M. S. pribėgęs spyrė R. A.. Kur spyrė, neatsimena.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino K. U., atėjusį pas juos į namus 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val., kuris einant iš N. namų vedė R. ir po R. suduotų smūgių R. jį tempė kartu su stambaus sudėjimo jaunuoliu. K. U. jo akivaizdoje R. smūgių nesudavė (t. 1 b. l. 153-156).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino R. J., kuri pas juos į namus buvo atėjusi 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. su kitais aiškintis dėl dingusio telefono. Ji išsinešė keramikinį puodelį, po to, einant iš N. namų, sėdėjo ant gulinčio R. A. ir kažkokiu daiktu smūgiavo šiam ne mažiau 2 kartus į galvos sritį (t. 1, b. l. 157-159).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino D. T., kurį apklausoje įvardino kaip lieso kūno sudėjimo, kuris su kitais buvo atėjęs 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. pas liudytoją į namus ieškoti telefono (t. 1, b. l. 160-162).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino M. S., kurį apklausoje įvardino kaip stambaus sudėjimo, 2013 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. su kitais atėjusį pas jį į namus aiškintis dėl telefono. Šis jaunuolis, kai R. sudavė gulinčiam R. A., pribėgęs spyrė R. A. kažkur į viršutinę dalį (t. 1, b. l. 163-165).
Iš liudytojo J. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas naudojant manekeną parodė, kaip ir kas 2013 m. gruodžio 27 d. vakare mušė R. A.. (duomenys neskelbtini) parodė vietą, kur atsisukęs pamatė, kad ant žemės šalikelėje aukštielninkas guli R. A., o ant jo apsižergusi R. J. sudavė ranka 2 smūgius į galvos sritį, o pribėgęs M. S. įspyrė kartą R. A. į viršutinę kūno dalį. Taip pat parodė kaip D. T. ir K. U. už pažastų tempė R. A. iki gyvatvorės (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166-167, 168-169).
Nepilnametis liudytojas A. S. parodė, kad prieš porą metų, žiemą, gruodį, apie 12 val. vakaro jį prikėlė dėl telefono. Į namus atėjo E. Č. mama, du nepažįstami ir R. A.. Kai jie atėjo į namus, R. nosis, rankos buvo kruvinos, jis valėsi kraują, nekaip atrodė, sumuštas buvo nešviežiai. Tie kiti žmonės prie R. nekibo.
Liudytoja K. B. parodė, kad kaltinamuosius žino. Įvykio dieną prarado telefoną. Jį iš liudytojos atėmė iš matymo pažįstamas R., nakvynės namų gyventojas. Tuo metu dar buvo E. Č.. Eidama link namų vėl susitiko R., jis trenkė liudytojai į koją, sakė, kad telefono nebeturi. Liudytoja susitiko M. S. ir parsivedė R. į namus. R. atrodė išgėręs. Sužalojimų pas jį nesimatė, tik buvo purvinas, nešvarus. Namie laukė mamos. Kai ji sugrįžo, pasakė, kad R. paėmė telefoną. R. pasakė kur telefonas. Mama, sesė, M. S. su juo išėjo ieškoti telefono. Liudytoja liko namuose. Vėliau sužinojo, kad R. miręs.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja K. B. atpažino R. A., kaip vaikiną vardu R., kuris iš jos atėmė telefoną (t. 1, 147-149).
Liudytojas V. N. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius R. J. ir M. S.. Neprisimena, ar kaltinamieji lankėsi jo namuose dėl telefono.
Liudytoja D. G. parodė, kad dirba kriminalinės policijos skyrius vyriausios tyrėjos pareigose (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą nuo tada, kai mirė nukentėjusysis, buvo gauta mirties išvada ir keitėsi kaltinimas. Tyrimo eigoje vienam iš įtariamųjų tyrimas buvo nutrauktas. Liko trys įtariamieji – R. J., K. U. ir M. S.. Apklausė V. B.. Jos parodymus rašė pažodžiui. V. B. pati perskaitė parodymus ir pasirašė. Atliko akistatas, nes buvo prieštaravimų. Vieni aiškino, kad nukentėjusysis krito veidu, kiti – aukštiemninkas.
Liudytojas V. U. parodė, kad dirba vyresniuoju tyrėju (duomenys neskelbtini) rajono policijoje, atliko tyrimo veiksmus šioje byloje. Apklausė V. B.. Parodymus užrašė taip, kaip apklausiamoji pasakojo. Po apklausos apklausiamoji perskaitė ir pasirašė po protokolu. V. B. liudytojas apklausinėjo po M. S. apklausos. M. S. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam. V. B. viską pasakojo savo iniciatyva, liudytojas tik stengėsi detalizuoti įvykio aplinkybes, suduotus smūgius.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausinėjo liudytojus. Parodymus užrašė tiksliai, baigus apklausas protokolai buvo pateikti liudytojams susipažinimui, jie patys skaitė savo parodymus. Liudytojas nepilnametis E. Č. duodamas parodymus buvo pakankamai drąsus, liudytojos manymu, nelinkęs fantazuoti.
Liudytoja R. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stotyje slaugytoja felčere. Pagal iškvietimo kortelę prisimena, kad buvo išvykusi pagal iškvietimą naktį 0.49 val., rado gatvėje gulintį žmogų, asmenybė nežinoma. Žmogus gulėjo vienas, nelabai surezgė sakinius. Gyvybinės funkcijos buvo, į skausmą reagavo. Kortelėje parašė, kad asmuo be sąmonės, iš burnos buvo alkoholio kvapas, į skausmą ir į šviesą reaguoja, lūpos ir plaštakos išteptos krauju, bet sužalojimų nesimatė. Žmogų nuvežė į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių.
Liudytoja R. M. parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). Centre R. A. gyveno nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki gruodžio 27 d. Tą dieną 16.10 val. liudytoja registravo jo išėjimą, jis išėjo ir nebegrįžo per visą liudytojos pamainą. Jo būklė buvo normali, buvo blaivus, jokių sužalojimų, mėlynių, kraujosruvų tuo metu nesimatė. Neteko matyti jo sužaloto, negirdėjo, kad būtų mušamas. Pastebėjo, kad jis išgerdavo. Žino, kad R. A. vartojo vaistus.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad dirba budėtoja nakvynės namuose socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). R. A. buvo centro gyventojas. Liudytoja paskutinį kartą jį matė per savo budėjimą 2013 m. gruodžio 24 d. Gruodžio 28 d. darbe sužinojo, kad jis rastas sužalotas gatvėje. R. A. vartojo medikų išrašytus vaistus. Išgėręs alkoholio tapdavo neprognozuojamas.
Liudytoja J. K. parodė, kad dirba socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini). R. A. gyveno nakvynės namuose, socialinės paramos skyriaus sprendimu jam skirtos paslaugos, todėl liudytoja su juo dirbo. Pas jį buvo protinė negalia nuo vaikystės. Dėl sveikatos būklės jam sunkiai sekėsi laikytis taisyklių. Gaudavo šalpos pensiją, bet pinigus greit išleisdavo. Centre jis gyveno visą parą, gaudavo nemokamus pietus. Liudytoja paskutinį kartą R. A. matė gruodžio 27 d., pradėjo ieškoti, sužinojo, kad jis ligoninėje. Jo buvo sveikatos būklė buvo tokia, kad eisena užmeta. Vartojo vaistus, susijusius su jo liga.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. mirė 2014 m. vasario 26 d., 6 val. 20 min. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu bei plaučių pūlingu uždegimu. R. A. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, kairio kelio srityje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos veide ir galvoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. R. A. gyvam išvardinti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, kairio kelio srityje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos veide ir galvoje kvalifikuojant tiek kartu, tiek atskirai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai R. A. padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 42-46).
Iš specialistų komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. mirtis įvyko 2014 m. vasario 26 d., 6.20 val. nuo kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir plaučių pūlingu uždegimu. R. A. padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujosruvos minkštuose audiniuose dešinio momens, dešinio smilkinio-kaktos ir kairės akies-skruosto srityje, odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje. Tikėtina, kad su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu sietinos galvos – veido kraujosruvos padarytos suduodant smūgius kumščiais, o odos nubrozdinimus veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje R. A. patyrė griūdamas. Su mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu sietinos galvos-veido kraujosruvos, padarytos trimis trauminiais poveikiais, jos tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tikėtina griuvimo metu patirti odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje ir kairio kelio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. R. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu 20.30-22.30 val. Tokį padarymo laiką patvirtina sužalojimų vaizdas kompiuterinėse tomogramose, atliktose 2013 m. gruodžio 28 d. 02.34 val. bei subdurinės hematomos vystymosi dėsningumų ir bylos aplinkybių sugretinimas. Sužalojimų būdingų griuvimui iš savo ūgio ir atsitrenkimui į aštriabriaunį, ribotą paviršių turinį objektą, nenustatyta. Po patirtų sužalojimų, kol neišsivystė galvos smegenų suspaudimo reiškiniai, R. A. galėjo atlikti valingus veiksmus, t. y. judėti, kalbėti (t. 1, b. l. 69-72).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiojo R. A. (kaip nežinomajam Nr. 1, gim. 1985-01-01, kraujas paimtas 2013-12-28, 02.20 val.) kraujyje rasta 0,67 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas L. G. parodė, kad patvirtina savo surašytą specialisto išvadą. Savo išvadoje nesirėmė tomografiniais tyrimais, konstatavo duomenis iš ligos istorijos: odos nubrozdinimai veide, kairio kelio srityje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos veide ir galvoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu. Tyrimą atliko po dviejų mėnesių, kūne sužalojimų nesimatė. Istorijoje buvo parašyta, kad mirė nuo galvos traumos, kad komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu, bei plaučių uždegimu. Smegenyse nerado insultui būdingų pakitimų. Nustatyta, kad plaučių uždegimas prasidėjo ligoninėje sausio 30 d., aprašyta, kad pacientas karščiuoja, skirti antibiotikai ir kiti medikamentai. Paguldžius į ligoninę Klinikos konstatavo 3 balus sąmoningumo. Nebuvo duomenų ir požymių, kad asmuo sirgtų plaučių uždegimu, kai buvo paguldytas į ligoninę. Esant tokiam sužalojimui šviesus periodas kartais trunka net iki kelių parų. Kai kraujas suspaudžia smegenis, būna sąmonės praradimas.
Teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino savo išvadą dėl R. A. mirties priežasties. Paaiškino, kad į ligoninę pacientas pristatytas gruodžio mėnesį, mirtis įvyko po dviejų mėnesių. Mirtis dėl galvos traumos praėjus porai mėnesių nėra retas dalykas, įvyksta nuo komplikacijų. Plaučių uždegimas yra galvos smegenų traumos komplikacija, nes vykstant smegenų pabrinkimui pažeidžiamas kvėpavimo centras, kas dažnai komplikuojasi kaip plaučių uždegimas. Sužalojimas galėjo turėti įtaką plaučių uždegimui. Jeigu nebūtų sužalojimo, nebūtų susirgęs plaučių uždegimu, todėl yra tiesioginis ryšys tarp traumos ir mirties. Kauno klinikų medicininiuose dokumentuose nėra užuominų apie mikroinsultą, spontaninį kraujo išsiliejimą. Kraujo išsiliejimas įvertintas kaip trauminės kilmės, dėl išorinės traumos galvoje. Masyvūs sužalojimai, t. y. kraujosruvos minkštuose galvos audiniuose, imant domėn jų lokalizaciją, nėra būdingi griuvimui. Jie negalėjo būti padaryti vienkartiniu trauminiu poveikiu, kadangi yra trys skirtingose galvos paviršiuose. Sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus, galėjo būti smulkūs nubrozdinimai veide, kairiame kelyje, kairėje plaštakoje. Kompiuterinės tomografijos, kuri R. A. buvo atliekama po dviejų valandų, visada atliekamos po tam tikro laiko. Specialistui, kuris vertina vaizdus, dvi valandos neturi didelės reikšmės nustatyti sužalojimo pobūdį, diagnostiką, tikėtiną atsitikimo laiką. Iškvietus greitąją, buvo konstatuota, kad jis be sąmonės. Būklė aprašyta ir budinčio neurochirugo, kuris pažymi, kad pagal sąmonės netekimo skalę yra 3 balai. Tai rodo, kad jis buvo be sąmonės ir negalėjo išsakyti nusiskundimų. Medikamentai galutiniam rezultatui įtakos neturi, nes mirtis nulemta prasidedančiu galvos smegenų pabrinkimu. Nėra duomenų teigti, jog medikamentai galėjo suintensyvinti kraujo išsiliejimą. Pacientas klinikose iš karto buvo intubuotas, dirbtinai ventiliuojami plaučiai, buvo operuotas. Tokiems pacientams yra didelė tikimybė susirgti plaučių uždegimu, kas pastebėta sausio 30 dieną. Kai buvo įtartas plaučių uždegimas, atlikta plaučių rentgenograma. Pacientas gavo gerą gydymą, antibiotikų, skirtų profilaktikai prieš plaučių uždegimą, bet plaučių uždegimas buvo nulemtas galvos smegenų traumos, todėl pacientas neišgyveno. Neužfiksuota papildomų veiksnių, kurie paveiktų jo galvos smegenų būklę, kad jis būtų patyręs dar vieną galvos traumą ar papildomą išsiliejimą į smegenis. Dėl alkoholio jo kraujas po pristatymo nebuvo tirtas. Turint galvoje, kad alkoholis iš kraujo išsiskiria 0,15 promilės greičiu per valandą, tai nukentėjęs galėjo turėti apie 1,2 ar 1,3 promilės įvykio metu ir tai vertinama kaip vidutinis girtumas. Toks kiekis negalėjo esminiai įtakoti kraujavimo greičio ir traumos išeities. Su tokia trauma žmonės paprastai būna sąmoningi, vaikšto, kalba, elgiasi įprastai, praėjus kelioms valandoms, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo, individualių savybių, sąmonė pradeda trikti, darosi mieguisti, atsigula, guli be sąmonės, todėl nurodyta klinika šiuo atveju atitinka bylos aplinkybes. Gali būti, kad jis sužalotas tarp 20.30 val. ir 22.30 val., ir atsidūrė nevalingoje būsenoje be sąmonės apie 24 val. Suduodant gulinčiam pliaukštelėjimu negalėjo būti padaryti sužalojimai, sukėlę nukentėjusiajam nustatytą traumą ir mirtį.
Ekspertas J. R. papildomai paaiškino, kad akte nurodyti sužalojimai, kraujosruvos, nustatyti kompiuterinės tomogramos pagrindu. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė insultą. Nuo insulto nevyksta kraujavimas po kietaisiais dangalais. Nukentėjusiajam užfiksuoti atskiri sužalojimai, kurie vieni kito nesiekia. Akte pažymėta jų lokalizacija, dešinė momens sritis, dešinio smilkinio kaktos smilkiniuose ir kairės akies srityje. Pagal kraujosruvos storį galima spręsti, kad į tą vietą kietu buku daiktu turėjo būti traumuoti minkštieji audiniai, kas rodo stiprų trauminį poveikį. Kadangi yra trys sužalojimai, mažai tikėtina, kad jie padaryti atsitrenkiant į plokštumą. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Išvadoje rėmėsi bylos medžiaga, orientaciniu laikotarpiu, per kurį galimai buvo smurtaujama 27 d. 20.30 val. iki 22 val. Taip pat užfiksuotas laikas apie 24 val., kai nukentėjusysis parkrito ir prarado sąmonę. Viską sugretinus atitinka, kad trauma buvo prieš kelias valandas iki kol asmuo prarado sąmonę. Sukelti nukentėjusio mirtį būtų pakakę vieno trauminio poveikio. Nuo traumos atsiradimo laiko iki sąmonės praradimo dažniausiai praeina 3-6 val., kartais 7-8 val. Pusvalandį prieš nukentėjusiojo sąmonės praradimą padarytas poveikis neturėjo reikšmės padariniams, nes tai per trumpas laiko tarpas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialistas G. A. C. parodė, kad jam buvo pateikta 2014 m. sausio 14 d. užduotis atlikti R. A. tyrimą. Apžiūrėjo R. A. LSMUL Kauno klinikose. Tiriamasis buvo be sąmonės, galvos dešinėje dalyje buvo randas po operacijos. Surašė apie rastus sužalojimus: kaktos viršutinėje dešinėje dalyje 1x1 cm plote taisyklingos formos nubrozdinimą, kairio kelio viršutinėje dalyje nubrozdinimą 3,5x1,5 cm plote, kitą nubrozdinimą apačioje, žalsvą kraujosruvą. Apžiūros metu padarė nuotraukas. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti vienu ar daugiau trauminių poveikių. Kiti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ir daugiau trauminių poveikių. Tyrimui atlikti buvo pareikalauti papildomi duomenys, kompiuterinės tomografijos nuotraukos, bet jie nebuvo pateikti. Tyrimas baigtas 2015 m. gruodžio 23 d.
Iš teismo medicinos specialisto G. A. C. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 34-36, 55-57) matyti, kad specialistas apžiūrėjo R. A. 2014 m. sausio 16 d. LSMUL KK Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. Jam nustatyti sužalojimai – kraujosruvos galvoje, nubrozdinimas kaktos dešinėje viršutinėje dalyje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairės momeninės skilties srityje. Taip pat nubrozdinimas kairėje plaštakoje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje apatinėje dalyje, nubrozdinimas kairės blauzdos išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais), t. y atsitrenkiant į daiktą (-us).
Su išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius pateikė skaitmeninę laikmeną su tyrimo metu darytomis R. A. nuotraukomis (t. 7, b. l. 53, 54).
Įvertinęs nuotraukas ir eksperto G. A. C. išvadą ekspertas J. R. nurodė, kad G. A. C. išvadoje esminių kitokių sužalojimų, kurie nebūtų užfiksuoti eksperto L. G. išvadoje atlikus lavono tyrimą ir komisijinėje išvadoje nėra. Esminiai trauminiai poveikiai, kurie galėjo sukelti mirtį – kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, tai viena iš trijų kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose. Be to ekspertas J. R. papildomai nurodė, kad visi smūgiai ar trauminiai poveikiai sukelia nukentėjusiajam skausmą. Kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu būdingi du trauminiai poveikiai, tai yra griuvimai aukštielninkam ir smūgiai rankomis į šoninius galvos paviršius. Metimas puodeliu ar sudavimas juo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu nesukelia. Išvadoje nurodytas 20.30-22.30 val. galimos traumos laikotarpis nurodytas remiantis bylos medžiaga. Kad tuo metu nukentėjusysis buvo sužalotas, neprieštarauja subdurinių hematomų vystymosi eigai. Turima informacija, kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant kelio dangos ir į aplinką nereagavo 27 d. apie 24 val. Iš to seka, kad nuo sužalojimo iki sąmonės praradimo galėjo praeiti mažiausiai 2 val., kas neprieštarauja medicinos doktrinai. Nukentėjusysis nuo sąmonės praradimo pakankamai operatyviai pristatytas į gydymo įstaigas ir jam suteikta pagalba. Net suteikus pagalbą pusvalandį anksčiau pasekmės gali būti vienodos. Griuvimas netekus sąmonės neturėjo įtakos sužalojimui.
Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto matyti, kad 2013 m. gruodžio 28 d. 00:44:55 val. užfiksuotas parnešimas apie medicinos pagalbos poreikį adresu (duomenys neskelbtini) iš numerio Nr. (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad tai skambutis iš mobiliojo ryšio telefono be SIM kortelės. (t. 2, b. l. 65, 66)
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. J. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 206“ (t. 2, b. l. 93). Iš telefono apžiūros protokolo matyti, kad telefono aparatas turi du IMEI kodus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94-95).
Iš tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad iš R. J. paimto mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia 206”, vieno IMEI kodo – (duomenys neskelbtini) paskutiniai 7 skaičiai atitinka skaičius, kurie užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad apie šį įvykį būtų praneštą iš kitų telefono abonentų (t. 2, b. l. 97).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos, įrašytos į kompaktinę plokštelę, apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas parnešimas apie medicinos pagalbos poreikį adresu (duomenys neskelbtini), kurio garso įrašo stenograma (A. – Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, V. – moteriškas balas):
A.- 112.
V.- Labas vakaras.
A.- Labas vakaras.
V.- Mes norėjom pa pranešti. Mes čia viena. Viena gatve radom gulintį žmogų, nežinom ką su juo daryti.
A.- Adresas koks būtų.
V.- (duomenys neskelbtini).
A.- Nedėkite telefono, jungiame su greitąja.
V.- Gerai.
A.- Greitoji pagalba. Koks yra telefono numeris iš kurio skambinate?
V.- Labas vakaras. Mes norėjom pranešti apie žmogų. Mes praeidami pro šalį radom čia gulintį prie parduotuvės žmogų. Ir norėjom pranešti, jisai dar kvėpuoja.
V.- (duomenys neskelbtini), aš žinokit tiksliai nežinau, gal dvidešimt keturi kokie ar penki. Parduotuvė „P.“, (duomenys neskelbtini).
A.- Nepadėkit ragelio, gerai.
V.- Gerai.
V.- Taip.
A.- Gerai, pakartokite visą pilnai adresą dabar dar kartelį.
V.- (duomenys neskelbtini) gal, bet žinokit bijau labai suklysti. Čia yra parduotuvė.
V.- (duomenys neskelbtini) gatvė yra. Ir yra parduotuvė ir ten pro parduotuvę mes ėjom ir radom ant gatvės gulintį žmogų.
V.- Taip.
V.- (duomenys neskelbtini).
A.- Taip.
V.- (duomenys neskelbtini).
A.- Taip.
A.- Pakartokite visą telefono numerį.
V.- (duomenys neskelbtini).
A.- Taip.
V.- (duomenys neskelbtini).
A.- Taip.
V.- (duomenys neskelbtini).
V.- Nu.. va.. eidami iš namo...ir radom ant kelio gulintį žmogų. Užtat ir skambinam.
V.- Šiuo metu ne. Mes nuėjom šiek tiek toliau nes (pauzė)...išsigandom.
V.- Maždaug apie dvidešimt aštuoni gal. Trisdešimt, gal kažkur.
V.- Vyras.
V.- Ne.
V.- Ne.
V.- Nu....aš kiek žiūrėjau, tai žinokit bandžiau jį pajudinti, jisai lygtai kažkokius ten garsus leido, bet ištiktųjų bijau pameluoti.
V.- Aš žinokit tikrai dabar negaliu, nes aš nuėjau aiški toliau ir tikrai man yra baisu. Ir žinokit tikrai nenoriu eiti ten.
A.- Gerai, tiek to, mes siunčiame medikus, dėkui jums už skambutį tuomet ?
V.- Ačiū jums labai.
A.- Prašau. Viso geriausio.
V.- Viso gero.
A.- Ačiū ir jums. Viso (t. 2, b. l. 67, 68-69, 70).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 127) matyti, kad 2013 m. gruodžio 28 d. 0:45-0:59 (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės ant gatvės) skubi medicininė pagalba suteikta nežinomam 28 metų amžiaus asmeniui. Kortelėje pažymėta, kad asmuo guli be sąmonės, į skausmą reaguoja, drabužiai, veidas, lūpos, plaštakos išteptos krauju, iš burnos alkoholio kvapas.
Iš 2013 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gatvė prie (duomenys neskelbtini), yra asfaltuota, su šaligatviu. Ant važiuojamosios dalies ir šaligatvių kraujo dėmių nepastebėta (t. 1, b. l. 16-18).
Iš 2014 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo (duomenys neskelbtini), prie įėjimo dviejų pakopų betoniniai laiptai, pakopų aukštis 12 cm. Iš fotolentelės matyti, kad prieš įėjimą yra kiemas su veja (t. 1, b. l. 20-21).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš LSMUL VšĮ Kauno klinikos paimti R. A. drabužiai (t. 2, b. l. 34). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad R. A. sportiniai bateliai ir drabužiai: striukė, džinsinės kelnės, megztinis, kepurė, marškinėliai, kojinės, apatinės kelnaitės yra purvini, striukė, kelnės, megztinis, marškinėliai su įplyšimais ir dėmėmis, panašiomis į kraują, perkirpti (t. 2, b. l. 35-38).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).
Nors kaltinamasis M. S. nurodė, kad įvykio vakarą R. A. tik kartą sudavė į veidą, teismas sprendžia, kad jo kaltė sudavus nukentėjusiajam smūgius, kurių pasėkoje R. A. galvoje buvo padaryti sužalojimai, sukėlę jo mirtį, įrodomi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamieji R. J. ir K. U. nurodė, kad prie R. J. namų M. S. kumščiu sudavė į veidą R. A.. Liudytojas D. T. nurodė, kad šioje vietoje M. S. keletą kartų smogė kumščiu ir spyrė sėdinčiam ant laiptų R. A. į galvą, į galvos dešinį šoną. Nepilnametis liudytojas E. Č. parodė, kad šioje vietoje M. S. kelis kartus spyrė R. A. į galvą ir į pilvą, metė akmeniu į galvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas D. T. parodė, kaip M. S. iš nugaros pusės keletą kartų kojos keliu, kumščiu ir alkūne sudavė R. A. smūgius į galvą. J. Č. namo viduje šis liudytojas parodė, kaip M. S. sudavė smūgį ranka R. A. į pakaušį. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. T. ir nepilnamečio liudytojo E. Č. parodymais. Liudytoja J. Ž., tyrėja, patvirtino, kad nepilnametis E. Č. duodamas parodymus buvo pakankamai drąsus, nelinkęs fantazuoti. Nepilnamečio E. Č. ir liudytojo D. T. parodymai iš esmės atitinka kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymus. Prieštaravimų su kitais byloje ištirtais įrodymais teismas neįžvelgia, todėl jais vadovaujasi.
Liudytoja V. B. neapibrėžtai nurodė, kad prie R. J. namų kažkas sudavė smūgius R. A. už melą. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad M. S. sudavė R. A. smūgį į veidą, klausdamas, kodėl melavo. Liudytojai D. G. ir V. U., tyrėjai, apklausę V. B. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad užfiksavo tokius liudytojos parodymus, kokius ji pateikė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis M. S. draugauja su šios liudytojos dukra, todėl teismas sprendžia, kad liudytoja V. B., nutylėdama kai kurias aplinkybes siekia sušvelninti M. S. padėtį, ir vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie labiau atitinka kitus bylos duomenis. Liudytoja E. B. taip pat patvirtino, kad prie R. J. namų R. A. buvo suduodami smūgiai kumščiu į veidą, nors ir nenurodė, kas juos sudavė.
Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų R. J. ir K. U., liudytojų D. T. ir E. Č. parodymais yra pakankamai patikimai patvirtinta, o kitų minėtų liudytojų parodymais nepaneigta, kad prie R. J. namų kaltinamasis M. S. sudavė R. A. stiprius smūgius į galvą. Stiprių smūgių sudavimą R. A. patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados bei ekspertų paaiškinimai. Teismo medicinos specialistų išvadoje nurodoma, kad R. A. mirtis galėjo įvykti tiek nuo vieno smūgio į galvą, tiek nuo jų visumos. Kraujosruvos minkštuose galvos audiniuose, sukėlusios R. A. mirtį, nėra būdingos griuvimui, jos negalėjo būti padarytos vienkartiniu trauminiu poveikiu, kadangi yra trys skirtingose galvos paviršiuose. Teismo medicinos ekspertas J. R. nurodė, kad sukelti nukentėjusio mirtį būtų pakakę ir vieno trauminio poveikio.
Be to, liudytojas E. Č. nurodė, kad M. S. ir vėliau įvykio vakarą aktyviai smurtavo prieš R. A. – einant pas J. Č. M. S. spyrė R. A. į tarpkojį, o einant iš V. N. namų spardė pargriuvusį R. A.. Be to netoli (duomenys neskelbtini) gatvės M. S. stipriai spyrė R. A. į nugarą, nuo ko šis nukrito veidu į žemę.
Teismas sprendžia, kad pas M. S., palyginus su kaltinamaisiais R. J. ir K. U., buvo didžiausias motyvas smurtauti prieš R. A. dėl iš K. B. paimto telefono ir R. A. prieš K. B. pavartoto smurto – įspyrimo į koją. Kaip netiesiogiai patvirtinančią M. S. kaltę teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad šis kaltinamasis siekė daryti poveikį liudytojui E. Č. nesakyti policijoje tiesos jam grasindamas. Teismas sprendžia, kad būtent M. S. smurto veiksmai buvo kryptingi ir intensyviausi, smūgiai buvo stipriausi, ir jie sukėlė R. A. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas buvo jo mirties priežastis.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-22/2013, 2K-298/2013).
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. S. dėl asmeninių priežasčių – keršto už pagrobtą K. B. telefoną ir smurtą prieš ją, tariamą melą dėl telefono buvimo vietos, tyčia stipriai kumščiais smūgiavo, ir ne vieną kartą, R. A. į pavojingą gyvybei vietą – galvą, spardė jį pargriuvusį, būdamas pakankamo išsilavinimo ir patenkinamos psichikos būklės, akivaizdžiai suvokė, jog tokiais intensyviais ir beatodairiškais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors byloje ir nėra duomenų, kad M. S. turėjo išankstinį tikslą nužudyti R. A., kaltinamojo veiksmų pobūdis pašalina galimybę daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei, ir rodo, kad jis, būdamas fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš pakankamai apgirtusį, neįgalų ir fiziškai silpną nukentėjusįjį, suvokė kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors neturėjo išankstinės tyčios atimti gyvybę, buvo abejingas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 str. 3 d.). Kadangi dėl M. S. veiksmų nukentėjusysis mirė, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. A. gyvybę atėmė tyčia. Šiomis aplinkybėmis kaltinamojo M. S. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nužudymas, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. ir K. U. taip pat buvo kaltinami tuo, kad jie 2013 m. gruodžio 27 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 00.00 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme, po to ir einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su M. S., tyčia kumščiais ir kojomis bendrai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius R. A. į veidą, galvą ir įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė jam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos pusrutulio, kitus sužalojimus galvoje ir kitose kūno vietose, nuo ko trimis trauminiais poveikiais suduodant smūgius į galvą ir veidą, lėmusiais kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, jis 2014 m. vasario 26 d., 06.20 val. ligoninėje mirė, taip nužudė R. A., t. y. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. U. nurodė, kad R. J. namų tarpdury spyrė R. A. į užpakalį ir pastūmė jį, nuo ko jis nugriuvo. Liudytojas D. T. nurodė, kad K. U. ranka vieną kartą sudavė R. A. į veidą ir pastūmė, nuo ko jis nukrito. Liudytojas E. Č. nurodė, kad K. U. vieną kartą spyrė R. A. į galvą, vėliau delnais kelis kartus sudavė per veidą. Liudytoja V. B. su abejone nurodė faktą apie galimai jos matytą K. U. smūgį R. A., nurodydama, kad šis kaltinamasis R. A. išstūmė iš koridoriaus, pradėjo stumdyti jį, gal jam sudavė. Liudytoja E. B. nurodė, kad pastumtas R. A. nukrito, girdėjo kaip jis atsitrenkė į metalą. Kiti liudytojai tokios aplinkybės nepatvirtino. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 19-23) matyti, kad kieme ((duomenys neskelbtini)) artimoje aplinkoje prie įėjimo į namą nėra jokių metalinių ar kitokių objektų, į kuriuos galėjo atsitrenkti R. A., todėl šiuos liudytojos teiginius teismas vertina, kaip nepatikimus. Kaltinamasis M. S. nurodė, kad R. A. iškrito per R. J. namų duris, suprato, kad jis buvo išstumtas. Vėliau kažkuris iš vyrų sudavė R. A. keliu į veidą, nuo ko jis nepargriuvo. Taip pat jis nurodė, kad prie sankryžos K. U. ar kitas vyras trenkė R. A.. Daugiau niekas iš liudytojų ir kaltinamųjų šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojo E. Č. nurodytos aplinkybės, kad K. U. tarpduryje spyrė R. A. į galvą, nepatvirtina jokie kiti liudytojai ir kaltinamieji. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. Č. buvo pakviestas pradėjus aiškintis dėl telefono, t. y. tuomet kai jau R. A. pačioje konflikto pradžioje buvo pargriautas į lauką ir atsisėdęs ant laiptų. Daugiau nėra jokių duomenų apie galimai K. U. tą vakarą prieš R. A. pavartotą smurtą.
Kaltinamoji R. J. pripažino, kad einant iš V. N. sudavė gulinčiam R. A. ranka tris kartus į veidą. Šią aplinkybę patvirtino kaltinamasis M. S. ir liudytojai E. Č., V. B., E. B., J. Č., iš dalies D. T.. Kaltinamasis M. S. nurodė, kad R. J. nešėsi puodelį alui, matė kaip ji gulinčiam R. A. kelis kartus trenkė per veidą, tačiau nematė, ar trenkė puodeliu, ar ranka. Liudytojas E. Č. nurodė, kad R. J. atsisėdusi ant R. A. kelis kartus sudavė per veidą delnu, norėjo suduoti su puodeliu, bet liudytojas jį atėmė. Liudytoja V. B. nurodė, kad R. J. apžergusi R. A. mušė jį rankomis, gal ir puoduku. Liudytoja E. B. nurodė, kad R. J. prispaudė R. A. keliais ir rankomis smūgiavo į įvairias kūno vietas. Liudytojas J. Č. nurodė, kad R. J. sėdėjo apsižergusi R. A. ir sudavė jam į galvą ne mažiau du kartus. Liudytojas D. T. nurodė, kad R. J. buvo apsižergusi R. A., rėkė, kur yra telefonas. Nors nėra pakankamai duomenų pripažinti, kad R. J. smūgiavo R. A. būtent puodeliu ir padarė kokius nors kūno sužalojimus, tačiau jų pakanka pripažinti, kad ji sudavė kelis smūgius rankomis į veidą, galvą, tuo neabejotinai sukeldama jam skausmą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šiuos veiksmus R. J. atliko, kai R. A. pargriuvo praradęs sąmonę, jau apie 24 val. Kitokių R. J. smurto veiksmų prieš R. A. jokie bylos duomenys nepatvirtina. Teismo medicinos ekspertas J. R. nurodė, kad pusvalandį prieš nukentėjusiojo sąmonės praradimą padarytas poveikis, taip pat ir metimas puodeliu ar sudavimas juo negalėjo sukelti kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu. Tikėtinas poveikio, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, padarymo laikas yra nuo 20.30 val. iki 22 val.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).
Įvertinęs visus aukščiau paminėtus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems R. J. ir K. U. suformuluotame kaltinime tyčia nužudžius R. A. jų kaltė iš esmės yra preziumuojama specialisto išvadoje R. A. konstatuotų sužalojimų galvoje faktu. Kiekvieno kaltinamojo veiksmai kaltinime nėra individualizuoti, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji smurtavo prieš R. A. skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Tuo tarpu teismų praktikoje įtvirtinta, kad kaltininkas atsako už konkrečius veiksmus.
Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų turinio spręstina, kad kaltinamųjų tikslas įvykio vakarą buvo išsiaiškinti, kur yra K. B. telefonas, kurį buvo paėmęs R. A.. Kaltinamieji ir su jais ėję asmenys ieškojo telefono R. A. nurodytose vietose. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp visų kaltinamųjų buvo koks nors susitarimas atimti R. A. gyvybę ar padaryti jam konkretaus sunkumo kūno sužalojimus. Iš atskirų kaltinamųjų veiksmų prieš R. A. taip pat nėra pagrindo spręsti, kad jie veikė vieningai ir suderintai. Kaltinamųjų R. J. ir K. U. veiksmai prieš R. A. nebuvo intensyvūs, kryptingi, kad iš jų butų galima spręsti buvo pas šiuos kaltinamuosius tyčią atimti R. A. gyvybę, kitaip negu M. S. veiksmai. Nėra patikimų duomenų, kad R. J. ir K. U. smūgiai buvo suduodami būtent kumščiais, stipriai ir būtent į galvą, veidą, ar kad buvo spiriama nukentėjusiajam į galvą. Taip pat teismui nepakanka įrodymų spręsti, ar nuo kaltinamųjų R. J. ir K. U. veiksmų R. A. buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai. Tačiau nėra abejonių, kad tokie smūgiai sukėlė nukentėjusiajam skausmą. Tą patvirtino ir teismo medicinos ekspertas J. R..
Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinimas R. J. ir K. U. dėl tyčinio R. A. nužudymo grindžiamas prielaidomis, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų R. J. ir K. U. kaltę, kad jie turėjo tikslą atimti gyvybę R. A. ir savo veiksmais tai darė. Kaltinimas, kaip minėta, negali būti grindžiamas prielaidomis. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad byloje yra nepašalintų abejonių dėl kaltinamųjų R. J. ir K. U. R. A. suduotų smūgių, galėjusių sukelti jo mirtį, todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, negalima daryti patikimos, vienareikšmės ir neabejotinos išvados apie tai, kad R. J. ir K. U. sudavė kaltinime nurodytus smūgius, lėmusius R. A. mirtį sukėlusius sužalojimus. Todėl tokių smūgių sudavimas jiems iš kaltinimo šalinamas ir pripažįstama, kad R. J. ir K. U. kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl R. A. nužudymo patikimais įrodymais nėra patvirtintas.
Akivaizdu, kad smūgių sudavimas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad kaltinamieji R. J. ir K. U. piktinosi galvodami, kad R. A. apkalbėjo R. J. sūnų paėmus K. B. telefoną, siekė sužinoti, kur yra tas telefonas, todėl suduodami nurodytus smūgius R. A. ir turėjo tikslą sukelti jam skausmą.
Taigi teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus, byloje apklaustų liudytojų parodymus apie R. A. sužalojimo aplinkybes, teismo medicinos specialistų išvadas dėl R. A. mirties priežasties ir kitus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamiesiems R. J., K. U. pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies. Jų tyčiniai veiksmai – smūgių sudavimas sukėlė nukentėjusiajam skausmą, todėl kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal BK 128 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1, 2). Vėliau prokuroro pavedimu ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl R. A. nužudymo ištyrimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 5). BPK 407 straipsnyje numatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Teismas pripažįsta, kad R. A. buvo nužudytas, negali ginti savo interesų, ir daro išvadą, kad fizinio skausmo sukėlimas, kuris siejamas su R. A. mirties ištyrimu, įgijo visuomeninę reikšmę ir prokuroro kaltinimus R. J. ir K. U. dėl R. A. tyčinio nužudymo vertina kaip reikalavimą pradėti procesą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo R. A. (BPK 409 str. 1 d.).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. S. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), anksčiau nebuvo teistas (t. 3, b. l. 48), tačiau 2012-06-18 ir 2014-03-31 ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas atitinkamai pagal BK 93 straipsnį ir BK 38 straipsnį (t. 3, b. l. 49-52, 53-54, 55-57). M. S. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 69-74). Iš šių aplinkybių teismas turi pagrindo spręsti, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas ir nusikalto neatsitiktinai. M. S. dirba (t. 5, b. l. 102-103, t. 7, b. l. 38-38a), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 39), nusikalto būdamas nepilnametis (t. 3, b. l. 43). Teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį M. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina vienintelė inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).
BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, nužudęs kitą žmogų baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu M. S. nebuvo suėję aštuoniolika metų, jam taikomos BK XI skyriaus nuostatos, nustatančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 81 str. 1 d.).
BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-546/2009).
Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – M. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės nesugrąžinamos – dėl jo veiksmų gyvybės neteko pakankamai jaunas žmogus. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis M. S. būtų turėjęs išankstinę tyčią padaryti šį nusikaltimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. S. nužudė R. A. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Nusikaltimui padaryti M. S. jokių paruošiamųjų darbų neatliko, nepanaudojo jokių specialių priemonių ar įrankių. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio. Šios M. S. nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, lemia mažesnį veikos pavojingumo laipsnį.
Teismas nenustatė M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. S. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė patvirtinama kaltinamųjų ir byloje apklaustų liudytojų parodymais apie alkoholio vartojimą tiek prieš nusikalstamą veiką, tiek jos eigoje. Teismas pripažįsta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo M. S. atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kadangi teismas sprendžia, jog kaltinamieji R. J. ir K. U. nėra kalti dėl R. A. mirties, todėl nepripažįsta esant šią M. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad M. S. skirtina artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, nustatyta sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką, kurios minimumą nepilnamečiui sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, o maksimumą – dešimt metų, (BK 61 str., 90 str. 5 d., 91 str. 3 d.).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems R. J. ir K. U. teismas atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – šių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), į kaltės formą – nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika nebuvo visiškai savitikslė, padaryta aiškinantis galimai neteisėtai užvaldyto K. B. telefono buvimo vietą.
Kaltinamųjų R. J. ir K. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas yra įrodyta pačių kaltinamųjų ir byloje apklaustų liudytojų parodymais apie alkoholio vartojimą tiek prieš nusikalstamą veiką, tiek jos eigoje, ir neabejotina, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors kaltinamieji R. J. ir K. U. smūgius nukentėjusiajam sudavė tuo pačiu tikslu – aiškindamiesi, kur yra K. B. telefonas, tačiau tai darė skirtingose vietose – K. U. prie R. J. namų, R. J. – eidama iš V. N. namų, jų veiksmus skyrė pakankamas laiko tarpas, byloje nėra jokių duomenų apie jų susitarimą mušti R. A. ar apie jų veiksmų vieningumą. Šiomis aplinkybėmis teismas nepripažįsta esant šią R. J. ir K. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamųjų R. J. ir K. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji R. J. buvo teista už tyčines nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 127-129, 133-138, 139-142) ir nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl ji yra recidyvistė (BK 27 str.). R. J. buvo bausta administracine tvarka (t. 3, b. l. 146-156), dirba, charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 144, 145), priklauso asmenų, stebimų dėl psichinių emocijų, grupei nuo 2014-04-05 (t. 3, b. l. 121, 125), yra nėščia (t. 8, b. l. 173).
Kaltinamasis K. U. anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2004-07-01 ir 2006-03-21 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. (t. 4, b. l. 29, 30, 33, 197-199), buvo baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 41-42), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 125, t. 5, b. l. 100).
Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamieji R. J. ir K. U. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, nusikalto prieš neįgalų, fiziškai silpnesnį asmenį, pakankamai ilgai jį baugino ieškodami galimai pagrobto telefono, R. J. ir K. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, visas paminėtas kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jie yra linkę nusikalsti, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jiems skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), o bausmės trukmė nustatytina didesnė už sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą bausmės vidurkį (BK 61 str.).
Teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamųjų R. J. ir K. U. asmenybėmis, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – po šios veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas ir nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų padarę naujų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad kaltinamųjų resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad nusikaltimas susijęs su smurtu ir alkoholio vartojimu, kad kaltinamieji dirba, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jiems skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės: tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5 p.), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.), nevartoti alkoholio (BK 75 str. 3 d.), sumokėti nustatyto dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 69 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Šie įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, teismo nuomone, ribos R. J. ir K. U. elgesį ir skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 41, 42). R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 110, 111, 112, 113) ir dokumento paėmimas (t. 3, b. l. 114, 115). K. U. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2014 m. sausio 20 d. (t. 3, b. l. 166), paleistas – 2014 m. sausio 21 d. (t. 4, b. l. 20). Remiantis BK 66 str. šis laikotarpis įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę. K. U. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 21, 22) ir dokumento paėmimas (t. 4, b. l. 23, 24). Kadangi kaltinamajam M. S. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė jam paliekama iki bausmės vykdymo pradžios. Kadangi kaltinamiesiems R. J. ir K. U. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomosios priemonės jiems panaikinamos nuo bausmės vykdymo pradžios.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 3356,32 Eur civilinį ieškinį atlyginti žalai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo R. A. gydymą (t. 1, b. l. 81-82). Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pridėta pažyma (t. 1, b. l. 84). R. A. buvo gydomas nuo galvos smegenų traumos, dėl kurios padarymo kaltu pripažįstamas kaltinamasis M. S.. Kaltinamiesiems R. J. ir K. U. sužalojimai, sukėlę R. A. mirtį iš kaltinimo pašalinami, nes neįrodytą jų kaltė dėl šių sužalojimų padarymo. Žalos (R. A. sužalojimo) padarymo faktas patvirtinamas aukščiau nurodytais įrodymais, todėl ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo M. S. (BPK 115 str. 1 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, kad R. J. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė Ramutė Budrytė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 772,97 Eur, kurie priteistini valstybės naudai (t. 8, b. l. 185). Gynėjas R. J. paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai jo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai tarp kaltinamųjų gynybos interesų yra prieštaravimų, o kiti kaltinamieji turi gynėjus. Nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad kaltinamoji R. J. turi mažametę dukrą, yra nėščia, nėra išsamių duomenų apie jos turtą, pajamų dydį, detaliau tinkamai patikrinti jos turtinės padėties atitikimo įstatymo nuostatoms teismas galimybės neturi, todėl advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš jos nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – R. A. sportiniai bateliai ir drabužiai: striukė, džinsinės kelnės, megztinis, kepurė, marškinėliai, kojinės, apatinės kelnaitės, saugomi Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 34-41), yra menkos vertės, nukentėjusioji V. A. nepateikė prašymo gražinti žuvusiojo drabužius, byloje jie nebereikalingi, todėl šie daiktai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
1. M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę M. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
2. R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. J. paskirti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų;
- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąją priemonę R. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.
3. K. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi K. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu K. U. paskirti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų;
- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti K. U. sulaikyme išbūtą laiką – 2014 m. sausio mėn. nuo 20 d. iki 21 d. (vieną dieną).
Kardomąsias priemones K. U. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 3356,32 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 32 centus) žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – R. A. sportinius batelius ir drabužius: striukę, džinsines kelnes, megztinį, kepurę, marškinėlius, kojines, apatines kelnaites – sunaikinti.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.