Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2022 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros nuo 2022 m. kovo 13 d. 15.33 val. iki 2022 m. kovo 14 d. 15.53 val., jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. V., nesiartinti prie jos arčiau nei per 10 metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

2024 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gauta VGTPT pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad A. G. ginti šioje byloje VGTPT sprendimu buvo paskirtas advokatas Vaclovas Ruškys. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 234,53 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. G. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismo nuosprendyje liko nepasisakyta dėl šios pagalbos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš kaltinamojo A. G..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje parašyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas; prašymai priteisti turėtas išlaidas dėl gynėjo paskyrimo, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, neturi būti tenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes A. G. buvo suimtas kitoje byloje (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir proceso trukmę, bei į tai, jog prašymas priteisti VGTPT išlaidas pateiktas daugiau nei po dviejų metų nuo bylos išnagrinėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl A. G. gynybos išlaidų priteisimo iš nuteistosios netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.