- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1293-950/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- B. D.
- Trečiasis asmuo
- AS „Inbank filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12556-1107/2025, pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys byloje AS „Inbank filialas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. D. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) 2025 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-1986), kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo B. D. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pateiktą ieškinį atsisakė priimti (kaip neteismingą). Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi nurodytą Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus iš valstybės įmonės Registrų centro, jog iki 2024 m. birželio mėnesio (apeliacinės instancijos teismo pastaba: nurodyti metai „2024 m.“ laikytina rašymo apsirikimu, nes tiek ieškinyje, tiek pačioje trūkumų nutartyje visur kitur yra nurodyta 2004 m.), kai formaliai nutrūko ieškovės ir atsakovo santuoka, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.
4. Ieškovė, šalindama nustatytus trūkumus, 2025 m. balandžio 11 d. pateikė papildomus dokumentus: Gyventų registro pažymą ir daugiabučio gyvenamojo namo komendanto pažymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovei.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, sprendė, jog ieškovė nepateikė patikimų duomenų, įrodančių, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta prieš santuokai faktiškai nutrūkstant buvo Lietuvoje.
7. Kauno apylinkės teismas pasiūlė ieškovei ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės reikšti teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, nes aplinkybę, kad atsakovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, laikė pagrindu nustatant, jog atsakovas Lietuvoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, be to, pasiūlė ieškovei ieškinį dėl santuokos nutraukimo reikšti teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. ir toliau vadovavosi išimtinai nacionalinio teismingumo taisyklėmis.
8.2. Apeliantė laiko, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (Reglamentas „Briuselis II bis“) normos. Remiantis tuo, sprendžiant jurisdikcijos klausimą šiuo atveju pakanka nustatyti vieną iš minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintų sąlygų. Ieškovės manymu, nagrinėjama situacija atitinka net kelias minėto punkto sąlygas, t. y. 2, 5 ir 6 sąlygas, nes: Lietuvoje buvo sutuoktinių paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir ieškovė joje tebegyvena; Lietuvoje yra ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta ir ji čia gyveno ne trumpiau kaip metus iki ieškinio padavimo; Lietuvoje yra ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta, ir ji čia gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki ieškinio padavimo ir yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (iš lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018).
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) su atsakovu, kuris yra gimęs Čekijos Respublikoje, sudarė santuoką. Ieškovės teigimu, dar iki santuokos sudarymo, t. y. nuo 2003 m. gruodžio pradžios, iki 2004 m. gegužės pabaigos, kuomet atsakovas išvyko iš Lietuvos ir nebegrįžo, šalys gyveno ieškovės bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės gyvenamojo namo komendantas S. K. (žr. 2025 m. balandžio 7 d. pažyma).
13. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2019/1111 Dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas), galiojantis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., nes jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti minėtame Reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.
14. Reglamento 3 straipsnyje, nustatančiame bendrąją jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra: 1) sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; 2) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; 3) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; 4) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; 5) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą; 6) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai.
15. Kadangi ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl tam, kad jos teismui pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo galėtų būti nagrinėjimas (turėtų jurisdikcija) Lietuvos Respublikos teisme, ji turi atitikti bent vieną Reglamento 3 straipsnyje nurodytų sąlygų.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes konstatavo, jog ieškinys neatitinka Reglamento 3 straipsnio a punkto 2 papunkčio sąlygos, t. y. kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta prieš nutraukiant santuoką buvo Lietuvoje, tačiau neįvertino kitų byloje esančių aplinkybių. Šiuo atveju CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismo gauti duomenys iš Gyventojų registro patvirtina tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruota nuo 1997 m. liepos 11 d., o tai reiškia, kad ieškovė daugiau nei pusę metų yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat yra ir Lietuvos Respublikos pilietė, kas reiškia, jog egzistuoja Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunkčio sąlyga.
17. Be to, vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, bei atsižvelgiant į Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunkčio ir CPK 784 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Įvertinus tai, kad teikdama ieškinį ieškovė nurodė gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), atskirojo skundo nagrinėjimo metu šis adresas vis dar yra deklaruotas kaip ieškovės gyvenamoji vieta, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui.
18. Atsižvelgdamas į vis tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumo nustatymo klausimus, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.